- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- e2S-2146-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01684-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- J. K., D. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir D. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-73-494/2016,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-73-494/2016; atnaujinus bylos nagrinėjimą, pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą šalį tinkama, o to ieškovui nepadarius, ieškinį ir atsakovo priešieškinius atmesti; jeigu teismas manytų, kad pareiškėjai yra praleidę trijų mėnesių terminą, prašo terminą atnaujinti, nes nebuvo informuoti apie bylą, padaryta aiški teisės taikymo klaida, byla išnagrinėta esant ne tam atsakovui, apie priimtą sprendimą pareiškėjai sūnaus informuoti ir sprendimą gavo tik 2017 metų lapkričio mėnesį.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai pažymėjo, kad byloje atsakovu nurodytas A. K.. Ieškovas UAB „Danjana“ savo reikalavimus, o atsakovas priešieškinio reikalavimus kildino iš 2010 m. gruodžio 29 d. Sutarties Nr. 10/12/29 Dėl teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų netinkamo vykdymo. Šios Sutarties šalys buvo pareiškėjai, nes A. K. veikė pagal įgaliojimą (sutarties preambulėje nurodyta, kad A. K. veikia pagal įgaliojimą). Įgaliojimas apėmė ir teisę sudaryti sutartį su UAB „Danjana“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutarties šalimi iš vienos pusės yra pareiškėjai, iš kitos – UAB „Danjana“. Teismas ginčą išnagrinėjo nedalyvaujant sutarties šalims, nors sprendė ginčą, kilusį būtent iš jų vardu sudarytos sutarties.
Atsiliepimas
3. Ieškovas UAB „Danjana“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. birželio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pusę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įsigijo pareiškėjų sūnus – atsakovas A. K.. 2010 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjai savo sūnui išdavė įgaliojimą atstovauti jų interesams tvarkant 1/2 dalies žemės sklypo atidalijimo, paskirties keitimo ir kitus klausimus. Įsigijęs 1/2 žemės sklypo bei žinodamas apie būtinybę prisijungti prie centralizuotų tinklų, A. K. kreipėsi į UAB „Danjana“. 2010 m. gruodžio 29 d. ieškovas UAB „Danjana“ ir atsakovas A. K., veikiantis pagal įgaliojimą, pasirašė sutartį dėl teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų, kuria šalys susitarė, kad ieškovas suteiks atsakovui teisę prisijungti prie statomų inžinerinių tinklų, o atsakovas sumokės už sutartą kainą. Ginčas civilinėje byloje Nr.2-73-494/2016 buvo kilęs dėl neatsiskaitymo už ieškovo prie atsakovui A. K. priklausančios žemės sklypo dalies nutiesto kelio, pastatytus elektros, geriamojo vandens bei nuotekynės tinklus. Teismas niekaip nepasisakė dėl pareiškėjų teisių ir pareigų. Manytina, kad pareiškėjai iš esmės net nesiekė realaus sutarties vykdymo savo naudai, nes jokių aktyvių veiksmų, nei vedant derybas su UAB „Danjana“, nei sprendžiant atsiskaitymo už nutiestas komunikacijas klausimus ir pan., nesiėmė, jokios iniciatyvos nerodė. Be to, už nutiestas komunikacijas atsiskaityti su ieškovu teismas įpareigojo ne pareiškėjus, tačiau atsakovą, kuris suteiktas paslaugas gavo ir priėmė. Dėl to jokių teisių ar pareigų tokiu teismo sprendimu pareiškėjams nesukurta. Nagrinėjamu atveju terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti pareiškėjai praleido be svarbių priežasčių, ir, nepaisant to, ar jų nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai pagrįsti, prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. K. atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą tenkinti ir atnaujinti išnagrinėtos civilinės bylos procesą. Atsakovo teigimu, teismo sprendimu pasisakyta dėl pareiškėjų teisių ir pareigų, nes pareiškėjai ir jis yra žemės sklypo, dėl kurio sudaryta 2010 m. gruodžio 29 d. sutartis su ieškovu, bendraturčiai. Atsakovas anksčiau nėra informavęs pareiškėjų apie priimtą teismo sprendimą ir nėra pateikęs jokių duomenų, kad buvo toks teismo procesas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-73-494/2016 atmetė.
7. Teismas vertino, kad 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-73-494/2016 pareiškėjams nesukurta jokių pareigų, jų teisės nepažeistos.
8. Teismas sprendė, kad prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu negali būti tenkinamas, nes nenustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia įstatymų saugomas pareiškėjų teises ar teisėtus interesus, nenustatyta, jog teismas rezoliucinėje dalyje pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad, teismui įvertinus pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo sprendimu nustatytos teisės ir pareigos. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų apie padarytą aiškią teisės taikymo klaidą, todėl nenustatyta pagrindo atnaujinti procesą ir šiuo pagrindu. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą procesui atnaujinti.
9. Teismas taip pat nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Prašymas teismui dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2018 m. sausio 30 d., nors Vilniaus apygardos teismas dar 2017 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teismo vertinimu, pareiškėjai vėliausiai 2017 m. vasario 9 d. turėjo žinoti aplinkybes, kuriomis remiasi prašydami atnaujinti procesą, tai reiškia, kad šiuo atveju praleistas trijų mėnesių terminas, ir nėra svarbių aplinkybių praleistam terminui atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Civilinę bylą išnagrinėjęs teismas sprendė ne tikrųjų sutarties šalių D. K. ir J. K., o jų įgaliotinio A. K. ginčą su priešinga sutarties šalimi UAB „Danjana“, apie tai nieko nežinant tikrosios sutarties šalims – D. ir J. K.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, turėjo pasisakyti dėl tikrųjų sandorio šalių teisių ir pareigų, tačiau pasisakė dėl įgaliotinio teisių ir pareigų. Ši teisės taikymo klaida yra esminė, nes atsakovais patraukti ne tie asmenys, kurie buvo sandorio šalimi.
10.2. A. K. nesiekė susikurti sau jokių teisių ir pareigų, nes jis nenori prisijungti prie tinklų, prie tinklų nori prisijungti pareiškėjai – tikroji sutarties su UAB „Danjana“ šalis. Pareiškėjų įgaliotinis negalėjo nutraukti sutarties be pareiškėjų žinios, o pareiga atsiskaityti su ieškovu už tinkamą prievolės įvykdymą turėjo tekti pareiškėjams, taip pat pareiškėjams turi kilti teisė reikalauti prisijungti prie tinklų, reikalauti, kad ieškovas tinkamai vykdytų sutartį.
10.3. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris paneigtų pareiškime nurodytas aplinkybes, kada pareiškėjams tapo žinoma apie priimtą teismo sprendimą. Vien tai, kad A. K. yra pareiškėjų sūnus, nesudaro pagrindo teigti, jog jis pareiškėjus informavo apie teismo procesą.
Atsiliepimas
11. Ieškovas UAB „Danjana“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ginčas civilinėje byloje kilo ne dėl to, kad UAB „Danjana“ atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį ar jų neįvykdė, tačiau dėl A. K. neatsiskaitymo už paslaugas, kurias jis gavo iš UAB „Danjana“. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad civilinėje byloje priimtu sprendimu pareiškėjams nesukurtos jokios pareigos, o pareiškėjų teisės nepažeistos, nes, kaip nurodė pareiškėjas J. K. bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjai turi interesą prisijungti prie vandens ir nuotekų tinklų, o 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas tokios galimybės iš pareiškėjų neatėmė, jų teisių neapribojo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ir Vilniaus apygardos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Šalies argumentai
11.3. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo kitą savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte – kai pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tačiau prašymą atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, turi teisę pateikti tik specialus įstatyme numatytas subjektas – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai vėliausiai 2017 m. vasario 9 d. turėjo žinoti aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą. Tokią teismo išvadą patvirtina ir paties pareiškėjo J. K. paaiškinimai 2018 m. balandžio 26 d. posėdžio metu, kai jis nurodė, kad materialiai prisidėjo prie sūnaus A. K. gyvenamojo namo statybos žemės sklype. Akivaizdu, kad sūnaus ir tėvo santykiai nėra tokie „įtempti“, jog sūnus nebūtų informavęs tėvo, kuris finansiškai remia namo statybas, apie teismo procesą, aktualų tiek A. K., tiek ir pareiškėjui J. K..
11.5. Pareiškėjų argumentai, kad iki 2017 m. rudens jiems nebuvo jokio reikalo domėtis sutartimi, nes jie bet kada gali įgyvendinti savo teisę, yra nepagrįsti. Pagal sutartį UAB „Danjana“ tinklus privalėjo atvesti iki 2011 m. liepos 1 d., todėl pareiškėjai negalėjo nesidomėti ir nežinoti, ar inžineriniai tinklai atvesti, ar galima jais naudotis.
Atsiliepimas
12. Atsakovas A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Pareigą atsiskaityti už ieškovo suteikiamas paslaugas turi ne vien atsakovas, tačiau visi bendraturčiai. Ginčijamu sprendimu atsakovui perkeltos visų žemės sklypo bendraturčių turimos teisės ir pareigos.
12.2. Atsakovas sutartį vienašališkai nutraukė be kitų bendraturčių sutikimo, apie teismo posėdžius ir priimtą teismo sprendimą sklypo bendraturčių neinformavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
15. Atskiruoju skundu pareiškėjai skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
16. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Danjana“ Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį su prašymu priteisti iš atsakovo A. K. 15 755,33 Eur skolą, 1773,00 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, pripažinti 2010 m. gruodžio 29 d. sutarties Nr.10/12/29 „Dėl teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų“ vienašališką nutraukimą neteisėtu bei priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
16.1. Atsakovas A. K. pateikė teismui priešieškinį, reikalaudamas priteisti iš ieškovo UAB „Danjana“ 3939,00 Eur sumą, kurią atsakovas buvo sumokėjęs kaip avansą pagal Sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-73-494/2016, 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė; pripažino 2010 m. gruodžio 29 d. sutarties Nr.10/12/29 vienašališką nutraukimą neteisėtu, priteisė iš atsakovo 15 755,33 Eur skolos ir 900 Eur delspinigių, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
16.3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
17. Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jis taikomas tik nustačius esant vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo. Proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).
18. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-73-494/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
19. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl teismo procesas turi būti pakartotas, jog anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2582/2012).
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes; pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2582/2012).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymima, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti proceso atnaujinimo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2582/2012). Aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pvz., R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-73-494/2016, pareiškėjams nesukurta jokių pareigų, pareiškėjų teisės nepažeistos, sprendime niekaip kitaip tiesiogiai nepasisakyta dėl pareiškėjų teisių ar jų pareigų. Ginčas byloje kilo ne dėl to, kad UAB „Danjana“ atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį ar jų neįvykdė, tačiau dėl A. K. neatsiskaitymo už paslaugas, kurias jis gavo iš UAB „Danjana“. Pareiškėjai nori įgyvendinti savo teisę prisijungti prie vandens ir nuotekų tinklų, tačiau 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu iš pareiškėjų tokia galimybė neatimta, neapribota. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė, kad skundžiamu sprendimu pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
23. Atskirajame skunde pareiškėjai taip pat nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Tačiau ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai pažymėta, kad prašymą atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, turi teisę pateikti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Dėl to nėra pagrindo analizuoti ir vertinti pareiškėjų argumentų dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
24. Pareiškėjų argumentai, kad apie priimtą teismo sprendimą jie informuoti tik 2017 m. lapkričio 23 d., pripažintini nepagrįstais. Prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai pateikė 2018 m. sausio 31 d., nors Vilniaus apygardos teismas dar 2017 m. vasario 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai, įgalioję savo sūnų tvarkyti visus klausimus, susijusius su jiems priklausančiu žemės sklypu, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą domėtis savo turtu. Be to, tiek pareiškėjai, tiek jų įgaliotinis yra artimais giminystės ryšiais susiję asmenys, todėl abejotina, kad pareiškėjai su sūnumi daugiau nei metus nebendravo šiuo klausimu ir nežinojo apie teismo procesą.
25. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas būtent šiuo konkrečiu atveju nustatytoms aplinkybėms. Dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų naikinti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis). Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 484 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
27. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų už tokio pobūdžio procesinius dokumentus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį, kuris šiuo atveju sudarytų 353,92 Eur (2017 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis 884,8 Eur x 0,4; Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą nenagrinėta naujų, sudėtingų teisės klausimų. Įvertinus bylos sudėtingumą, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą teismas pagrįsta pripažįsta 250 Eur dydžio nurodytų išlaidų sumą. Atmetus atskirąjį skundą, ieškovui iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistina 250 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį.
Priteisti ieškovo UAB „Danjana“ (juridinio asmens kodas 302249149) naudai iš pareiškėjų J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.