- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- eA2-2769-647/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01684-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Pareiškėjas
- J. K., D. K.
- Ieškovas
- UAB „Danjana“
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Jonas Kurlavičius
- Kategorijos
Įžanginė dalis
dalyvaujant pareiškėjui J. K., jo ir pareiškėjos D. K. atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų J. K. ir D. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-73-494/2016,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėjai J. K. ir D. K. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-73-494/2016, atnaujinus bylos nagrinėjimą pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą šalį tinkama šalimi, o to ieškovui nepadarius, ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinius atmesti, jeigu teismas manys, kad yra praleidę trijų mėnesių terminą, prašo terminą atnaujinti, nes nebuvo informuoti apie bylą, padaryta aiški teisės taikymo klaida, byla išnagrinėta esant ne tam atsakovui, apie priimtą sprendimą buvo sūnaus informuoti ir sprendimą gavo tik 2017 metų lapkričio mėnesį.
Nurodė, kad byloje atsakovu yra nurodytas A. K.. Ieškovas UAB „Danjana“ savo reikalavimus, o atsakovas priešieškinio reikalavimus kildino iš 2010-12-29 Sutarties Nr. 10/12/29 Dėl teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų, netinkamo vykdymo. Šios Sutarties šalimi buvo D. K. ir J. K. (pareiškėjai), nes A. K. veikė pagal įgaliojimą (sutarties preambulėje nurodyta, kad A. K. veikia pagal įgaliojimą). Įgaliojimas apėmė ir teisę sudaryti sutartį su UAB „Danjana“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sutarties šalimi yra laikytini D. K. ir J. K. iš vienos pusės ir UAB „Danjana“ iš kitos pusės. Teismas ginčą išnagrinėjo nedalyvaujant sutarties šalims, nors ginčą sprendė būtent kilusį iš jų vardu sudarytos sutarties. Jie yra sutuoktiniai. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, tačiau niekas iš proceso dalyvių ir teismas nepastebėjo, jog A. K. yra netinkama proceso šalis, nes jis veikė pagal įgaliojimą ir ši aplinkybė yra aiškiai įvardinta sutartyje. Taigi, teismai padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes įgaliotiniui suteikė (perkėlė) įgaliotojų teises ir pareigas. Apie priimtą teismo sprendimą J. K. sūnaus A. K. buvo informuotas po to, kai J. K. pradėjo domėtis galimybe prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų, pateikė UAB „Vilniaus vandenys“ elektoriniu būdu prašymą išduoti prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų sąlygas. Gautose sąlygose nurodyta, kad reikės UAB „Danjana“ sutikimo siekiant prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Šiuo klausimu J. K. kreipės į UAB „Danjana“ nusiuntė registruotą laišką, tačiau atsakymo negavo. J. K. įgaliotinis A. K. 2017-11-23 persiuntė Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo nutartį iš kurių ir sužinojo apie tai, kad priimti procesiniai sprendimai.
2. Ieškovas UAB „Danjana“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjų J. K. ir D. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, kad nors pareiškėjai nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis 0,02002 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nutyli esminę aplinkybę, kad 2010-06-21 pirkimo – pardavimo sutartimi pusę sklypo įsigijo būtent jų sūnus, atsakovas A. K., ką patvirtina į bylą ieškovo pateiktas NTR išrašas. 2010-07-09 priėmimo – perdavimo aktu A. K. šį nekilnojamąjį turtą priėmė. 2010-08-20 pareiškėjai savo sūnui A. K. išdavė įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jų interesų atstovavimo tvarkant 1/2 Žemės sklypo atidalijimo, paskirties keitimo ir kitus klausimus. Įsigijęs 1/2 Žemės sklypo bei žinodamas apie būtinybę prisijungti prie centralizuotų tinklų, A. K. kreipėsi į UAB „Danjana“. 2010-12-29 ieškovas UAB „Danjana“ ir atsakovas A. K., veikiantis pagal įgaliojimą, pasirašė sutartį dėl teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų, kuria šalys susitarė, kad ieškovas suteiks atsakovui teisę prisijungti prie statomų inžinerinių tinklų, o atsakovas sumokės už ją sutartą kainą. Ginčas civilinėje byloje Nr.2-73-494/2016 buvo kilęs dėl neatsiskaitymo už ieškovo prie atsakovui A. K. priklausančios žemės sklypo dalies nutiesto kelio, pastatyto elektros, geriamojo vandens bei nuotekynės tinklų. Ieškovas neginčija to fakto, kad sutartyje atsakovas A. K. nurodytas kaip veikiantis pagal įgaliojimą, tačiau ieškovas pabrėžia, kad atsakovas A. K. būdamas Žemės sklypo bendraturčiu bei statydamasis savo gyvenamąjį būstą turėjo tiesioginį suinteresuotumą dėl inžinerinių komunikacijų prijungimo, todėl tiek savo, tiek tėvų vardu vedė su UAB „Danjana“ derybas dėl tinklų atvedimo bei atsiskaitymo už tai. Civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl to, kad atsakovas A. K. vengė atsiskaityti už atvestas komunikacijas dėl neva pradelsto termino komunikacijoms atvesti, teismas sprendė, ar atsakovas turėjo faktinę galimybę gauti elektros ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugas sutartyje nurodytu terminu iki 2011-07-01, ar ne. Teismas niekaip nepasisakė dėl pareiškėjų teisių ir pareigų, o pareiškėjams nurodant, kad „netekome teisės realizuoti sutarties, nors esame šios šalimi“, akivaizdu, kad sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimas neteisėtu niekaip neįtakojo jų teisių ir pareigų: atsakovo veiksmai nutraukiant sutartį pripažinti neteisėtais, todėl pareiškėjų teisės dėl sutarties realizavimo niekaip nebuvo pažeistos. Manytina, kad pareiškėjai iš esmės net nesiekė realaus sutarties vykdymo savo naudai, kadangi jokių aktyvių veiksmų – nei vedant derybas su UAB „Danjana“, nei sprendžiant atsiskaitymo už atvestas komunikacijas klausimus ir pan., nesiėmė ir jokios iniciatyvos nerodė. Be to, už atvestas komunikacijas teismas atsiskaityti su ieškovu įpareigojo ne pareiškėjus, tačiau atsakovą, kuris suteiktas paslaugas gavo ir priėmė, todėl jokių teisių ar pareigų tokiu teismo sprendimu pareiškėjams nebuvo sukurta. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą pareiškėjai praleido be svarbių priežasčių, ir nepriklausomai net nuo to, ar jų nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai yra pagrįsti, prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas.
3. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė tenkinti prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo.
Nurodė, kad teismo sprendimu pasisakyta dėl pareiškėjų teisių ir pareigų, nes pareiškėjai ir jis yra žemės sklypo, dėl kurio sudaryta 2010-12-29 sutartis su ieškovu, bendraturčiai. Ankščiau nėra informavęs pareiškėjų apie priimtą teismo sprendimą ir nėra pateikęs jokių duomenų, kad toks teisminis procesas buvo.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas prašymą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjų ir UAB „Danjana“, atsakovas byloje buvo įgaliotinis. Pareiškėjai iš teismo sprendimo būtų įgiję atitinkamas teises ir pareigas. Yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad teismo sprendimas liečia pareiškėjų teises tiesiogiai. Pareiškėjai nori prisijungti prie tinklų, o įgaliotinis prie tinklų prisijungti nenori.
Pareiškėjas prašymą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pusė sklypo priklauso A. K., kuriam buvo suteiktas įgaliojimas. 2017 m. rudeniop nusprendė sklypą panaudoti namo statybai. 2017 m. lapkričio 23 d. gavo teismo dokumentus. Sklypas padalintas 2012 m. gegužės mėnesį.
Atsakovas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai nurodė, kad UAB „Danjana“ nori antrą kartą gauti pinigus už tą pačią paslaugą.
Ieškovo atstovas prašė pareiškimą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad A. K. neturėjo teisės atstovauti teismuose. Civilinėje byloje net ir reikšdamas priešieškinį atsakovas veikė savo vardu. Kyla klausimas, ar tikrai pareiškėjai 2017 m. lapkričio mėnesį sužinojo apie bylą. Sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teisę gauti prisijungimą prie centralizuotų tinklų atsakovas turi. Pareiškėjai turi teisę prašyti prijungimo.
Pareiškėja D. K. į teismo posėdį neatvyko, ją atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Prašymas atmestinas.
5. Nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-73-494/2016 nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti, pripažinti 2010-12-29 tarp ieškovo UAB „Danjana“ ir atsakovo A. K. sudarytos sutarties Nr. 10/12/29 „Dėl teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų“ vienašališką nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Danjana“ (į. k. 302249149) 15 755,33 Eur skolos ir 900,00 Eur delspinigių, iš viso 16655,33 Eur (šešiolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 33 ct), 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. 16655,33 Eur, nuo 2015-06-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1741,53 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-634-577/2017 nutarė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
7. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-73-494/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
8. Įsiteisėjusio teismo sprendimo panaikinimas atnaujinus procesą neabejotinai reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Būtent todėl proceso atnaujinimas galimas tik esant išskirtinėms teisinėms situacijoms bei egzistuojant visoms proceso atnaujinimo sąlygoms.
9. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl teismo procesas turi būti pakartotas, jog anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes; pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2011).
10. Iš 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-73-494/2016 matyti, jog teismas nusprendė pripažinti 2010-12-29 tarp ieškovo UAB „Danjana“ ir atsakovo A. K. sudarytos sutarties Nr. 10/12/29 „Dėl teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų“ vienašališką nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovo A. K. ieškovui UAB „Danjana“ 15 755,33 Eur skolos ir 900,00 Eur delspinigių, iš viso 16655,33 Eur, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, nurodytu sprendimu pareiškėjams nebuvo sukurtos jokios pareigos, o pareiškėjų teisės nebuvo pažeistos, kadangi kaip nurodė pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjai turi suinteresuotą prisijungti prie vandens ir nuotekų tinklų, kai tuo tarpu 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas tokios galimybės iš pareiškėjų neatėmė, jų teisių neapribojo. Pažymėtina, kad ir Vilniaus apygardos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu negali būti tenkinamas, nenustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia įstatymų saugomas pareiškėjų teises ar teisėtus interesus, o teismas rezoliucinėje dalyje pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog teismui įvertinus pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo sprendimu nustatytos teisės ir pareigos. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie padarytą aiškią teisės taikymo klaidą, todėl pagrindo atnaujinti proceso šiuo pagrindu teismas taip pat nenustatė. Nagrinėjamu atveju, išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą, teismas nenustatė. Pareiškėjams, atsižvelgiant į tai, jog siekia prisijungti prie vandens ir nuotekų tinklų, siūlytina svarstyti kitus teisių gynimo būdus.
12. Teismas taip pat pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Prašymas teismui dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2018-01-30. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas dar 2017 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, tuo tarpu pareiškėjai nurodo, kad apie teismo sprendimą sužinojo 2017 m. lapkričio 23 d. Teismas pažymi, kad paprasčiausiai neįtikėtina, kad pareiškėjai apie teismo procesą iš savo sūnaus sužinojo tik 2017 m. lapkričio 23 d. Vidutiniškai protingas žmogus domisi savo turtu, bendrauja su savo šeimos nariais, todėl teismo vertinimu pareiškėjai vėliausiai 2017 m. vasario 9 d. turėjo žinoti aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą (pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. rudeniop nusprendė sklypą panaudoti namo statybai), o tai reiškia, jog trijų mėnesių terminas šiuo atveju yra praleistas, o svarbių aplinkybių atnaujinti praleistą terminą nagrinėjamu atveju nėra. Termino praleidimas taip pat yra pagrindas pareiškėjų prašymą atmesti.
13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, pareiškėjų prašymas atmestinas.
14. Ieškovas nagrinėjamoje byloje turėjo 453,75 Eur teisinės bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pareiškėjų pareiškimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš pareiškėjų ieškovo naudai priteistina iš viso 453,75 Eur, t. y. po 226,88 Eur iš kiekvieno.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 290 – 291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjų J. K. ir D. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-73-494/2016 atmesti.
Priteisti ieškovo UAB „Danjana“, į. k. 302249149, naudai iš pareiškėjų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 226,88 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjams ir byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.