Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 5 d. sprendimu įpareigojo atsakovą (pareiškėją) Č. G. per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovių L. M. ir J. V. teisės pažeidimus ir atlaisvinti privažiuojamąjį kelią, vedantį ieškovių namų valdos (duomenys neskelbtini) link; nustatė, kad, atsakovui neįvykdžius šios teismo sprendimo dalies per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovės turi teisę atlikti nurodytus veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir išieškoti iš jo reikiamas išlaidas; teismas ieškinio dalį dėl įpareigojimo atsakovę Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją nustatyti privažiuojamojo kelio ribas paliko nenagrinėtą, atmetė atsakovų Č. G. ir D. S. priešieškinį.

Teismas nustatė, kad atsakovas Č. G. užtvėrė privažiuojamąjį kelią iki ieškovių namų valdos. Eišiškių miesto LDT Vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 68 nuspręsta nutiesti bendrą privažiuojamąjį kelią prie namų (duomenys neskelbtini). Šiuo metu faktiškai egzistuoja kelias iki namo Nr. 68, kurio plotis prie įvažiavimo yra 4,97 m, o prie įėjimo į ieškovių sodybą – 2,80 m. Savo veiksmais atsakovas pažeidė ieškovių teises naudotis šiuo keliu. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, Kelių įstatymą savivaldybės kompetencija yra priimti sprendimus dėl vietinių vidaus kelių nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl kelio ribų nustatymo ir kad savivaldybės administracija atsisakė tą padaryti, kad būtų skundžiamas šis atsisakymas. Remiantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, parduodamo namų valdos žemės sklypo planą rengia savivaldybės administracijos direktorius, kuris privalo nurodyti žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pateikti pasiūlymą dėl žemės servituto nustatymo, nurodyti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus pagal teritorijos planavimo dokumentą, todėl rengdamas atsakovams žemės pirkimo dokumentus Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius privalo pasiūlyti ieškovėms pravažiavimą servitutiniu keliu ir nurodyti šio kelio plotą. Ieškinio reikalavimai dėl atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo nustatyti privažiuojamojo kelio ribas palikti nenagrinėti, nes ieškovės nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, dar gali ja pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad, atsakovų siūlomu būdu nutiesus kelią iki ieškovių namų valdos, toks kelias eitų per trečiojo asmens sklypą. Žemės sklypas, kuriame dabar yra kelias, priklauso valstybei. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad savo veiksmais ieškovės trukdo atsakovams naudotis šuliniu, iki 2008 m. balandžio mėnesio šulinio vietoje buvo tik gręžinys. Atsakovai gali laisvai prieiti prie savo šulinio.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliktas nepakeistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimas.

Teismas konstatavo, kad ieškovių, kaip namų valdos savininkių, teisių, nesusijusių su valdymo netekimu, gynimą reglamentuoja CK 4.98 straipsnis, kuris taikytinas pripažįstant, kad atsakovai, užtverdami privažiuojamąjį kelią į ieškovių namų valdą, pažeidė jų nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu. Privažiuojamasis kelias prie ieškovėms priklausančio namo nuolat egzistavo ir nėra jokio kito kelio ieškovių namų valdos link. Eišiškių miesto LDT Vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 68 autentiškumas byloje nenuginčytas, šio sprendimo kopija išduota Vilniaus apskrities archyve. Kelio ribų nustatymo sprendimas priklauso vietos savivaldos institucijos kompetencijai, tačiau teismo sprendimo vykdymas nesiejamas su tuo, ar ateityje Šalčininkų rajono savivaldybė nustatys kokį nors kelią ieškovių sklypo link. Dėl atsakovų šulinio – jis įrengtas ginčo laikotarpiu, t. y. kai jau buvo užtvertas kelias.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį.