Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P., S. P., antstolis I. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. prašė pareiškimą tenkinti, nustatyti, kad skolininkui R. P. priklauso ½ dalis turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Skundo teiginys, kad S. P. nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą yra deklaratyvus, kadangi su skundu nėra pateikiami jokie duomenys apie tai, kad byla buvo išnagrinėta tinkamai nepranešus byloje dalyvaujančioms šalims.

2) Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numato, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-31148-294/2015 dėl 27 259,22 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, vienbutis gyvenamasis namas bei ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), kurie yra įkeisti hipoteka; 1995 m. sausio 20 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi skolininkas įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini); 1995 m. sausio 17 d. Garažų statybos bendrijos pažymos pagrindu - garažą, esantį (duomenys neskelbtini); 1995 m. liepos 26 d. Mainų sutarties pagrindu skolininkas įgijo nuosavybės teisę į garažą, esantį (duomenys neskelbtini); 1993 m. gruodžio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkas 1986 m. spalio 4 d. sudarė santuoką su S. P., Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas vedybų sutarčių nėra sudaręs. Skolininkas R. P. dirba R. P. firmoje „Ripeta“ bei 614-ojoje garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje, o jo sutuoktinė S. P. – R. P. firmoje „Ripeta“, 614-ojoje garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje bei Vilniaus Gedimino technologijos universitete. Iš pateiktų 2016 m. birželio 1 d. turto arešto aktų matyti, jog antstolis areštavo skolininko ir jo sutuoktinės S. P. gaunamas darbo užmokesčiui prilygintas pajamas. 2016 m. birželio 1 d. patvarkymu antstolis I. G. pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 st. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad 2016 m. birželio 1 d. patvarkymu antstolis I. G. pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo, o 2016 m. birželio 10 išieškotojas su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, apeliantės argumentai, jog ji nėra teismui pateikusi prašymo dėl turto padalinimo tarp jos ir sutuoktinio, todėl teismas negalėjo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atmestini kaip nepagrįsti.

Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Kol santuoka nėra nutraukta, nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos yra sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą, yra teisingos. Pažymėtina, jog šiuo atveju aplinkybė, kad ir skolininkas R. P. gauna darbo užmokestį, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, daryti išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių bendro turto dalis bei procesines teisės normas, susijusias su skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui R. P. be ½ dalies nekilnojamojo turto priklauso ir ½ dalis jo sutuoktinės S. P. gaunamo darbo užmokesčio, todėl panaikinti ar keisti iš esmės teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.