- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-813-613/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00534-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erika Misiūnienė, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- K. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jurbarko rajone
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Larisos Šimanskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo bei atsakovo A. V. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2019 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-817-1052/2019, dalį dėl išlaikymo M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisimo, priteisiant iš A. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. V. periodinėmis išmokomis po 500 Eur kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant K. G.; pakeisti 2017 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-2495- 429/2017 sprendimu patvirtintos A. V. ir K. G. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. V. tvarkos nustatymo (3.3. punktą), išdėstant jį taip: 1.2.1. A. V. su nepilnamečiu vaiku pereinamuoju laikotarpiu bendrauja taip: 4 (keturis) mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja kas antrą šeštadienį po aštuonias valandas, t. y. nuo 10 val. 00 min., pasiėmęs vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba kitos su K. G. sutartos vietos, iki 18 val., pristato vaiką į jos gyvenamąją vietą arba kitą su K. G. sutartą vietą; 1.2.2. Pasibaigus 4 (keturių) mėnesių pereinamajam laikotarpiui, A. V. su nepilnamečiu vaiku bendrauja tokia tvarka: 1.2.2.1. A. V. su nepilnamečiu vaiku bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais nuo šeštadienio 10 val. 00 min., pasiėmęs vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba kitos su K. G. sutartos vietos, iki sekmadienio 19 val. 00 min. (viena nakvynė), pristato vaiką į jos gyvenamąją vietą arba kitą su K. G. sutartą vietą; 1.2.2.2. A. V. vasaros atostogų metu (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) bendrauja su nepilnamečiu vaiku nepertraukiamai vieną savaitę (septynias kalendorines dienas) kiekvienų metų liepos mėnesį bei nepertraukiamai vieną savaitę (septynias kalendorines dienas) kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį. Šalys dėl tikslių bendravimo dienų susitaria pačios bendru susitarimu. Šalims nepavykus susitarti dėl tikslių bendravimo dienų laikoma, jog A. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku pirmas septynias liepos mėnesio dienas (nuo liepos 1 d. iki liepos 7 d.) ir pirmas septynias rugpjūčio mėnesio dienas (nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 7 d.). A. V. nepilnametį vaiką pasiima nustatytą pirmąją atostogų dieną 10 val. 00 min. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą iki 19 val. 00 min. praėjus nustatytam atostogų laikui; 1.2.2.3. Papildomų atostogų metu bei šventinių dienų metu nustatomas toks bendravimo su M. V. grafikas: 1.2.2.3.1. lyginiais kalendoriniais metais Velykų antrą dieną (pirmadienis) bei pavasario atostogas (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) nepilnametis vaikas praleidžia su K. G., o rudens ir žiemos atostogas (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) nepilnametis vaikas praleidžia su A. V., kuris vaiką pasiima pirmąją atostogų dieną 10 val. 00 min. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę atostogų dieną 19 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą. Lyginiais kalendoriniais metais Velykų pirmą dieną su vaiku bendrauja A. V., kuris vaiką pasiima pagal įprastą bendravimo grafiką šeštadienį, nepriklausomai nuo to, kuris iš tėvų turėtų nurodytą savaitgalį bendrauti su vaiku, ir į vaiko gyvenamąją vietą grąžina Velykų antrą dieną 10 val. 00 min.; 1.2.2.3.2. nelyginiais kalendoriniais metais Velykų antrą dieną bei pavasario atostogas (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) nepilnametis vaikas praleidžia su A. V., kuris vaiką pasiima 10 val. 00 min. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę atostogų dieną 19 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą, o rudens ir žiemos atostogas (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) nepilnametis vaikas praleidžia su K. G.. Nelyginiais kalendoriniais metais Velykų pirmą dieną su vaiku bendrauja K. G., kuri bendrauja su vaiku nuo šeštadienio, nepriklausomai nuo to, kuris iš tėvų turėtų nurodytą savaitgalį bendrauti su vaiku; 1.2.2.3.3. lyginiais kalendoriniais metais Kūčias (gruodžio 24 d.) vaikas praleidžia su K. G., o nuo Kalėdų (gruodžio 25 d.) iki Kalėdų atostogų vidurio vaikas praleidžia su A. V., kuris vaiką pasiima gruodžio 25 d. 10 val. 00 min. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina praėjus pusei atostogų 19 val. 30 min. į vaiko gyvenamąją vietą. Likusią atostogų dalį, įskaitant ir Naujuosius metus, su vaiku bendrauja K. G.; 1.2.2.3.4. nelyginiais kalendoriniais metais Kūčias (gruodžio 24 d.) vaikas praleidžia su A. V., kuris vaiką pasiima gruodžio 24 d. 10 val. 00 min. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina gruodžio 25 d. 10 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą, nuo nurodyto laiko iki Kalėdų atostogų vidurio vaikas praleidžia su K. G.. Antrą atostogų dalį, įskaitant ir Naujuosius metus, su vaiku bendrauja A. V. pasiėmęs vaiką praėjus pusei atostogų 10 val. 00 min. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką paskutinę atostogų dieną 19 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą; 1.2.2.3.5. jeigu atostogų dienas sudaro nelyginis dienų skaičius, papildomą atostogų dieną su vaiku praleidžia K. G.; 1.2.3.4. Tiek K. G., tiek A. V. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis vaikui esant kito iš tėvų priežiūroje (nepriklausomai nuo to, ar bendraujama atostogų, šventinėmis dienomis, ar įprastu bendravimo grafiku); 1.2.3.5. Tiek K. G., tiek A. V., kai nepilnametis vaikas yra jų priežiūroje, privalo laiku vaiką pristatyti į suplanuotas veiklas ir užsiėmimus (ugdymo įstaiga, vizitai pas gydytojus, būreliai, mokyklų ir būrelių organizuojamos papildomos veiklos ir ekskursijos) ir iš jų laiku pasiimti; 1.2.3.6. Abu tėvai informuoja kitą iš tėvų, pas kurį tuo metu vaiko nėra, apie vaikoligą, traumas, nelaimingus atsitikimus, reikšmingus incidentus namuose ir (ar) mokymosi / ugdymosi įstaigose nedelsiant; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2495-429/2017, nustatytą nepilnametės dukters M. V. gyvenamąją vietą, ir nustatyti M. V. gyvenamąją vietą su tėvu – A. V.; nustatyti vaiko motinos K. G. bendravimo su nepilnamete dukra M. V. tvarką taip: Bendravimas įprastomis dienomis: 2.1. Motina bendrauja su vaiku kiekvieną porinės savaitės savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Motina vaiką pasiima penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo įstaigoje vykstantiems užsiėmimams ir grąžina Vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą sekmadienį 18.00 val. Šalys gali tartis dėl kitokio vaiko perdavimo vienas kitam būdo, pavyzdžiui, vaikui pačiam naudojantis viešu transportu, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko amžių ir galimybes; 3.2.2. Dėl objektyvių priežasčių Vaikui nelankant ugdymo įstaigos, motina nustatytomis dienomis pasiima Vaiką 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos arba kitu abiejų tėvų sutartu laiku ir (ar) būdu; 3.2.3. Motinos bendravimas su vaiku telefoninio ryšio priemonėmis yra neribojamas. Dėl tokio bendravimo motina su vaiku tariasi tiesiogiai; 3.2.4. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų ir tėvų vasaros atostogų su Vaiku metu. Šiomis dienomis bendravimas su Vaiku vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, moksleivių ir tėvų atostogoms su Vaiku nustatytą tvarką; Bendravimas švenčių dienomis ir moksleivių atostogų metu: 3.2.5. Motina bendrauja su vaiku lyginiais metais per Kūčias, Kalėdas bei pirmąją pusę Kalėdų moksleivių atostogų, vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos tėvų sutartos vietos Kūčių ryte 10 val. arba jei Kalėdų atostogos prasideda pirmadienį prieš šventes ar šventės dieną, tai Tėvas vaiką pasiima šeštadienį, einantį prieš atostogas, 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą įpusėjus Kalėdų mokyklinėms atostogoms, t. y. moksleivių atostogos trunka 7 kalendorines dienas neįskaitant savaitgalių ir šventinių dienų, vaikas grąžinamas 3-iąją atostogų dieną nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku, bet ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d. 10 val. Tėvas su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Kūčias ir Kalėdas bei moksleivių atostogų pirmąją pusę nelyginiais metais; 3.2.6. Motina bendrauja su vaiku nelyginiais metais gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės) ir toliau antrąją pusę Kalėdų moksleivių atostogų, vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos tėvų sutartos vietos kitą dieną 10.00 val., kai baigiasi motinos bendravimas pirmąją Kalėdų atostogų pusę (kaip tai aptarta anksčiau) ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę Kalėdų moksleivių atostogų dieną arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai motina grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Tėvas su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Naujuosius metus bei moksleivių atostogų antrąją pusę lyginiais metais; 3.2.7. Motina bendrauja su dukra lyginiais metais per Velykas ir Velykų moksleivių atostogas, vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos tėvų sutartos vietos pirmosios Velykų dienos ryte 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę moksleivių pavasario atostogų dieną arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai motina grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Tėvas su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Velykas bei moksleivių pavasario atostogas nelyginiais metais; 3.2.8. Motina bendrauja su dukra nelyginiais metais žiemos (vasario mėn.) moksleivių atostogų metu, vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos tėvų sutartos vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę atostogų dieną arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai motina grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Tėvas su dukra per žiemos atostogas lygiai tokiu pačiu principu bendrauja lyginiais metais; 3.2.9. Motina bendrauja su dukra nelyginiais metais rudens moksleivių atostogų metu, vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos tėvų sutartos vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę atostogų dieną arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai motina grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Tėvas su dukra per rudens atostogas lygiai tokiu pačiu principu bendrauja lyginiais metais; 3.2.10. Moksleivių rudens, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis Vaiko ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją Tėvai susižino iš ugdymo įstaigos; 3.2.11. Motina bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei ši diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu, motina pasiima vaiką šventinės dienos ryte nuo 10 val. iki 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val; 3.2.12. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena). Jei ši diena sutampa su motinos bendravimo su vaiku savaitgaliu, tėvas pasiima Vaiką šventinės dienos ryte nuo 10 val. iki 11 val. iš motinos gyvenamosios vietos. Toliau vaikas su mama bendrauja bendra šioje Sutartyje nustatyta tvarka; 3.2.13. Poriniais metais Vaiko gimimo dieną su vaiku bendrauja motina, pasiėmusi vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus joje vykstantiems užsiėmimams arba, jei Vaikas tądien į mokyklą neina, iš vaiko gyvenamosios vietos 11.00 val., ir grąžina Vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00–20.00 val. Neporiniais metais motina turi teisę pasiimti vaiką bendravimui dviem valandom šalių iš anksto sutartu laiku; Bendravimas vasaros atostogų metu: 3.2.14. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaiku praleisti pusę moksleivių vasaros atostogų; 3.2.15. Vasaros atostogų laikotarpius šalys suderina bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko užimtumą (pvz., dalyvavimą stovyklose) iki einamųjų metų gegužės 25 dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko; 3.2.16. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo vasaros atostogų metu tvarką. Kelionės į užsienį: 3.2.17. Kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaiku laikotarpiu ketindamas išvykti su vaiku į kitą valstybę apie tai prieš 10 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 7 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka, bet ne vėliau kaip 3 kalendorinės dienos iki išvykimo. Tuo atveju, kai vieno iš tėvų planuojamo buvimo užsienyje su vaiku laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo su vaiku laikotarpiu, kitas iš tėvų (su kuriuo vaikas išvyksta) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) neišvykstančio iš tėvų sutikimą arba notariškai patvirtintą sutikimą tuo atveju, jei toks sutikimas yra būtinas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus. Vaiko asmens dokumentai yra laikomi pas tėvą. Apie kelionei reikalingus dokumentus motina informuoja tėvą ne vėliau kaip iki išvykimo datos likus 3 darbo dienoms. Dokumentus tėvas pateikia motinai pasiimant Vaiką, išskyrus atvejus, kai tokių dokumentų pateikimas yra būtinas anksčiau, apie tai motina informuoja iš anksto. Kitos nuostatos: 3.2.18. Tuo atveju, kai vieno iš tėvų bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, stovyklos ar pan., tas iš tėvų privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse; 3.2.19. Dėl objektyvių aplinkybių motinai neturint galimybės bendrauti su dukra jai nustatytu laiku (vaiko liga ir panašiai), šalys gali tartis dėl prarasto bendravimo laiko kompensavimo abiem šalims priimtinu laiku; 3.2.20. Tėvai įpareigojami geranoriškai spręsti klausimus dėl vaiko auklėjimo, atsižvelgti į jo pageidavimus ir interesus. Šalys įpareigojamos tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę būklę sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškam vystymuisi; 3.2.21. Šalys, bendraudamos su vaiku, įpareigojamos nenuteikinėti vaiko prieš kitą iš tėvų, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nevartoti tėvų valdžios priešingai vaiko interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti dukrą, rūpintis jos sveikata, atsižvelgiant į jos fizinę ir protinę būklę, sudaryti jai palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Šalys visais atvejais geranoriškai sprendžia klausimus dėl nepilnametės dukters auklėjimo, atsižvelgti į jos pageidavimus ir interesus; 3.2.22. Vaiko motinai piktnaudžiaujant alkoholiu ar esant kitokios fizinės bei psichinės būklės savo bendravimo su vaiku metu, dėl kurios vaikui gali kilti grėsmė, vaiko tėvas turi teisę nutraukti tokį bendravimą ir imtis visų būtinų priemonių vaiko saugumui užtikrinti; 3.2.23. Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas motinos bendravimas su vaiku nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, skubiais atvejais SMS žinute ir pan.). Vienam iš tėvų neturint galimybės nustatytu laiku būti su dukra, tas tėvas turi gauti kito tėvo raštišką sutikimą už jį pasirūpinti vaiku. Tuo atveju, kai toks vieno iš tėvų raštiškas sutikimas negaunamas, tas tėvas, kuriam pagal nustatytą bendravimo tvarką yra numatytas matymosi su vaiku laikas, turi pareigą savo iniciatyva ir resursais pasirūpinti vaiku, jo pasiėmimu bei priežiūra, t. y. vaiku pasirūpina tas iš tėvų, kurio bendravimo laikas yra būti su juo; 3.2.24. Tėvai gali susitarti dėl kitokio vaiko buvimo su motina grafiko, įskaitant buvimą su vienu iš tėvų švenčių, atostogų dienomis grafiką; 3.2.25. Vykdydamos nustatytąją tvarką šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė: 3.2.25.1. A. V.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini): 3.2.25.2. K. G.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas(duomenys neskelbtini); Apie nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo duomenų pasikeitimo. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-871-1052/2019, nustatytą išlaikymą ir priteisti iš K. G. 301 Eur išlaikymą nuo priešieškinio pareiškimo padavimo dienos dukrai M. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant pinigus į A. V. nurodytą sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 10 dienos. A. V. paskirti uzufrukto teise valdyti dukrai tenkantį išlaikymą. Priteisti iš ieškovės K. G. atsakovui A. V. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus atsakovo priešieškinio ir nenustačius nepilnametės dukters M. V. gyvenamosios vietos su tėvu, prašė nustatyti bendravimo tvarką, kuri išdėstyta atsakovo A. V. atsiliepime į ieškinį, tai yra: 4.1. Bendravimas įprastomis dienomis: 4.1.1 Tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną porinės savaitės savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Motina vaiką parveža į tėvo gyvenamąją vietą penktadienį pasibaigus ugdymo įstaigoje vykstantiems užsiėmimams o tėvas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą sekmadienį 18.00 val. Šalys gali tartis dėl kitokio vaiko perdavimo vienas kitam būdo, pavyzdžiui, vaikui pačiam naudojantis viešu transportu, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko amžių ir galimybes; 4.1.2. Dėl objektyvių priežasčių vaikui nelankant ugdymo įstaigos, motina nustatytomis dienomis parveža vaiką 17.00 val. į tėvo gyvenamąją vietą arba kitu abiejų tėvų sutartu laiku ir (ar) būdu; 4.1.3. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku bent du kartus per savaitę darbo dienomis, iš anksto (dieną prieš) informavęs vaiko motiną, atsižvelgiant į vaiko dienos užimtumą ir įprastą režimą; 4.1.4. Tėvo bendravimas su vaiku telefoninio ryšio priemonėmis yra neribojamas. Dėl tokio bendravimo tėvas su vaiku tariasi tiesiogiai; 4.1.5. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų ir tėvų vasaros atostogų su vaiku metu. Šiomis dienomis bendravimas su Vaiku vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, moksleivių ir tėvų atostogoms su Vaiku nustatytą tvarką; Bendravimas švenčių dienomis ir moksleivių atostogų metu: 4.2.1. Tėvas bendrauja su vaiku lyginiais metais per Kūčias, Kalėdas bei pirmąją pusę Kalėdų moksleivių atostogų. Motina vaiką atveža tėvui Kūčių ryte 12 val. arba, jei Kalėdų atostogos prasideda pirmadienį prieš šventes ar šventės dieną, tai motina tėvui vaiką atveža šeštadienį, einantį prieš atostogas, 12 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą įpusėjus Kalėdų mokyklinėms atostogoms, t. y. moksleivių atostogos trunka 7 kalendorines dienas neįskaitant savaitgalių ir šventinių dienų, vaikas tėvo grąžinamas 3-iąją atostogų dieną nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku, bet ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d. 10 val. Motina su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Kūčias ir Kalėdas bei moksleivių atostogų pirmąją pusę nelyginiais metais; 4.2.2. Tėvas bendrauja su vaiku nelyginiais metais gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės) ir toliau antrąją pusę Kalėdų moksleivių atostogų. Motina vaiką atveža tėvui kitą dieną 12.00 val., kai baigiasi motinos bendravimas pirmąją Kalėdų atostogų pusę (kaip tai aptarta anksčiau), o tėvas vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę Kalėdų moksleivių atostogų dieną arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Naujuosius metus bei moksleivių atostogų antrąją pusę lyginiais metais; 4.2.3. Tėvas bendrauja su dukra lyginiais metais per Velykas ir Velykų moksleivių atostogas. Motina vaiką atveža tėvui pirmosios Velykų dienos ryte 12 val. o tėvas vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę moksleivių pavasario atostogų dieną arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Velykas bei moksleivių pavasario atostogas nelyginiais metais; 4.2.4. Tėvas bendrauja su dukra nelyginiais metais žiemos (vasario mėn.) moksleivių atostogų metu. Motina vaiką atveža tėvui pirmąją atostogų dieną 12 val., o tėvas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę atostogų arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra per žiemos atostogas lygiai tokiu pačiu principu bendrauja lyginiais metais; 4.2.5. Tėvas bendrauja su dukra nelyginiais metais rudens moksleivių atostogų metu. Motina vaiką atveža tėvui pirmąją atostogų dieną 12 val., o tėvas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę atostogų dieną arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra per rudens atostogas lygiai tokiu pačiu principu bendrauja lyginiais metais; 4.2.6. Moksleivių rudens, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis Vaiko ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją Tėvai susižino iš ugdymo įstaigos; 4.2.7. Motina bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei ši diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu, motina pasiima vaiką šventinės dienos 16 val. iš tėvo gyvenamosios vietos; 4.2.8. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena). Jei ši diena sutampa su motinos bendravimo su vaiku savaitgaliu, motina atveža vaiką į tėvo gyvenamąją vietą prieššventinės dienos 17 val., o tėvas grąžina vaiką šventinės dienos 18 val. į motinos gyvenamąją vietą. Jei Tėvo diena išpuola ne savaitgalį, vaiko tėvas turi teisę susitikti su dukra dviem valandoms pasibaigus vaikui ugdymo įstaigoje vykstantiems užsiėmimams; 4.2.9. Poriniais metais vaiko gimimo dieną su vaiku bendrauja tėvas, pasiėmęs vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus joje vykstantiems užsiėmimams arba, jei vaikas tądien į mokyklą neina, motina vaiką atveža tėvui 11 val., o tėvas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19–20 val. Neporiniais metais tėvas turi teisę pasiimti vaiką bendravimui dviem valandoms šalių iš anksto sutartu laiku; Bendravimas vasaros atostogų metu: Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaiku praleisti pusę moksleivių vasaros atostogų. 4.3.2. Vasaros atostogų laikotarpius šalys suderina bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko užimtumą (pvz., dalyvavimą stovyklose) iki einamųjų metų gegužės 25 dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko; 4.3.3. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo vasaros atostogų metu tvarką; Kelionės į užsienį: 4.4.1. Kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaiku laikotarpiu ketindamas išvykti su vaiku į kitą valstybę apie tai prieš 10 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 7 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka, bet ne vėliau kaip 3 kalendorinės dienos iki išvykimo. Tuo atveju, kai vieno iš tėvų planuojamo buvimo užsienyje su vaiku laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo su vaiku laikotarpiu, kitas iš tėvų (su kuriuo vaikas išvyksta) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) neišvykstančio iš tėvų sutikimą arba notariškai patvirtintą sutikimą tuo atveju, jei toks sutikimas yra būtinas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus; 4.4.2. Vaiko asmens dokumentai yra laikomi pas motiną. Apie kelionei reikalingus dokumentus tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip iki išvykimo datos likus 3 darbo dienoms. Dokumentus motina pateikia tėvui pasiimant vaiką, išskyrus atvejus, kai tokių dokumentų pateikimas yra būtinas anksčiau, apie tai informuoja iš anksto. Kitos nuostatos: 4.5.1. Tuo atveju, kai vieno iš tėvų bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, stovyklos ar pan., tas iš tėvų privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse; 4.5.2. Dėl objektyvių aplinkybių tėvui neturint galimybės bendrauti su dukra jai nustatytu laiku (vaiko liga ir panašiai), šalys gali tartis dėl prarasto bendravimo laiko kompensavimo abiem šalims priimtinu laiku; 4.5.3. Tėvai įpareigojami geranoriškai spręsti klausimus dėl vaiko auklėjimo, atsižvelgti į jo pageidavimus ir interesus. Šalys įsipareigojamos tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę būklę, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškam vystymuisi; 4.5.4. Šalys, bendraudamos su vaiku, įpareigojamos nenuteikinėti vaiko prieš kitą iš tėvų, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nevartoti tėvų valdžios priešingai vaiko interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti dukrą, rūpintis jos sveikata, atsižvelgiant į jos fizinę ir protinę būklę, sudaryti jai palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Šalys visais atvejais geranoriškai sprendžia klausimus dėl nepilnametės dukters auklėjimo, atsižvelgia į jos pageidavimus ir interesus; 4.5.5. Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas tėvo bendravimas su vaiku nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, skubiais atvejais SMS žinute ir pan.). Vienam iš tėvų neturint galimybės nustatytu laiku būti su dukra, tas tėvas turi gauti kito tėvo raštišką sutikimą už jį pasirūpinti vaiku. Tuo atveju, kai toks vieno iš tėvų raštiškas sutikimas negaunamas, tas tėvas, kuriam pagal nustatytą bendravimo tvarką yra numatytas matymosi su vaiku laikas, turi pareigą savo iniciatyva ir resursais pasirūpinti vaiku, jo pasiėmimu bei priežiūra, t. y. vaiku pasirūpina tas iš tėvų, kurio bendravimo laikas yra būti su juo; 4.5.6. Abu tėvai privalo informuoti vienas kitą tuo atveju, jei vaikas jų priežiūroje suserga, įvyksta trauma, nelaimingas atsitikimas ar kitas reikšmingas incidentas namuose arba mokymo / ugdymo įstaigoje, nedelsiant pranešdami apie tai kitam iš tėvų; 4.5.7. Tėvai gali susitarti dėl kitokio vaiko buvimo su tėvu grafiko, įskaitant buvimą su vienu iš tėvų švenčių, atostogų dienomis grafiką; 4.5.8. Vykdydamos nustatytąją tvarką šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė: 4.5.8.1. A. V.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas(duomenys neskelbtini); 4.5.8.2. K. G.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas(duomenys neskelbtini); 4.5.9. Apie nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo duomenų pasikeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės apylinkės teismas 2026 m. vasario 2 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį iš dalies. Atmetė atsakovo priešieškinį. Pakeitė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-817-1052/2019 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. V. dydį ir priteisė iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2025 m. vasario 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskyrė ieškovę K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nukreipė skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2495-429/2017 patvirtintos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. V., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo (3.2, 3.3. punktus). Nustatė A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra M. V., gimusia (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis: 1. A. V. su nepilnamete dukra M. V. bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio. A. V. dukrą pasiima penktadienį iš mokymo (ugdymo) įstaigos, pasibaigus mokymo (ugdymo) įstaigoje vykstantiems užsiėmimams ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą sekmadienį iki 19 val. Dėl objektyvių priežasčių lyginių savaičių penktadienį M. V. nelankant ugdymo įstaigos, K. G. įpareigojama penktadienį 17 val. pristatyti dukrą į tėvo ir motinos sutartą viešą vietą (duomenys neskelbtini) (parką, kavinę ar pan.), o jiems nesutarus, į tėvo nurodytą viešą vietą (duomenys neskelbtini) (parką, kavinę ar pan.), o A. V. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą sekmadienį iki 19 val 2. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų ir vasaros atostogų su vaiku metu. Šiomis dienomis bendravimas su vaiku vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienomis, moksleivių atostogų bei vasaros atostogų metu nustatytą tvarką. 3. A. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. neribotai telefonu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. K. G. įpareigojama sudaryti sąlygas, kad A. V. galėtų bendrauti su dukra elektroninio ryšio priemonėmis (užtikrinti, kad vaiko mobiliajame telefone atsakovas būtų pasiekiamas, kad dukra atsilieptų į atsakovo skambučius, prisijungtų prie interneto ir pan.). 4. Bendravimas vasaros atostogų metu: 4.1. A. V. vasaros atostogų metu (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) bendrauja su nepilnamete dukra M. V. nepertraukiamai pirmas dvi liepos mėnesio savaites (nuo liepos 1 d. iki liepos 14 d.) ir pirmas dvi rugpjūčio mėnesio savaites (nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 14 d.). K. G. įpareigojama pirmąją atostogų dieną (liepos 1 d. ir rugpjūčio 1 d.) 10 val. pristatyti dukrą į tėvo ir motinos sutartą viešą vietą (duomenys neskelbtini) (parką, kavinę ar pan.), o jiems nesutarus, į tėvo nurodytą viešą vietą (duomenys neskelbtini) (parką, kavinę ar pan.), o A. V. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą paskutinę atostogų dieną (liepos 14 d. ir rugpjūčio 14 d.) iki 19 val. 5. Bendravimas švenčių dienomis ir moksleivių atostogų metu: 5.1. A. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. lyginiais metais per Kūčias, Kalėdas bei pirmąją pusę Kalėdų moksleivių atostogų, vaiką pasiima iš tėvo ir motinos sutartos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.), o jiems nesutarus, iš tėvo nurodytos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.) Kūčių dieną 12 val. arba, jei Kalėdų atostogos prasideda pirmadienį prieš šventes ar šventės dieną, tai tėvas dukrą pasiima šeštadienį 12 val., einantį prieš atostogas, ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą įpusėjus Šv. Kalėdų mokyklinėms atostogoms, t. y. moksleivių atostogos trunka 7 kalendorines dienas neįskaitant savaitgalių ir šventinių dienų, dukra grąžinama 3-iąją atostogų dieną iki 19 val. ar kitu tėvų sutartu laiku, bet ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d. 10 val. Motina su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Kūčias ir Kalėdas bei moksleivių atostogų pirmąją pusę nelyginiais metais; 5.2. A. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. nelyginiais metais gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės) ir toliau antrąją pusę Kalėdų moksleivių atostogų, pasiima dukrą iš tėvo ir motinos sutartos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.), o jiems nesutarus, iš tėvo nurodytos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.) kitą dieną 12 val., kai baigiasi motinos bendravimas pirmąją Kalėdų atostogų pusę (kaip tai aptarta anksčiau) ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą paskutinę Kalėdų moksleivių atostogų dieną, o jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina dukrą sekmadienį iki 19 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Naujuosius metus bei moksleivių atostogų antrąją pusę lyginiais metais; 5.3. A. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. lyginiais metais per Velykas ir Velykų moksleivių atostogas, pasiima dukrą iš tėvo ir motinos sutartos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.), o jiems nesutarus, iš tėvo nurodytos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.) pirmąją Velykų dieną 12 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą paskutinę moksleivių pavasario atostogų dieną, o jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina dukrą sekmadienį iki 19 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Velykas bei moksleivių pavasario atostogas nelyginiais metais; 5.4. A. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. nelyginiais metais žiemos (vasario mėn.) moksleivių atostogų metu, pasiima dukrą iš tėvo ir motinos sutartos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.), o jiems nesutarus, iš tėvo nurodytos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.) pirmąją atostogų dieną 12 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą paskutinę atostogų dieną, o jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina dukrą sekmadienį iki 19 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra per žiemos atostogas lygiai tokiu pačiu principu bendrauja lyginiais metais; 5.5. A. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. nelyginiais metais rudens moksleivių atostogų metu, pasiima dukrą iš tėvo ir motinos sutartos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.), o jiems nesutarus, iš tėvo nurodytos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.) pirmąją atostogų dieną 12 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą paskutinę atostogų dieną, o jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina dukrą sekmadienį iki 19 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra per rudens atostogas lygiai tokiu pačiu principu bendrauja lyginiais metais; 5.6. Moksleivių rudens, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis Vaiko ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos; 5.7. K. G. bendrauja su dukra M. V. kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei ši diena sutampa su tėvo bendravimo su dukra savaitgaliu, jis parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą prieššventinę dieną iki 19 val.; 5.8.A. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena). Jei ši diena sutampa su motinos bendravimo su vaiku savaitgaliu, tėvas pasiima dukrą iš jo ir motinos sutartos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.), o jiems nesutarus, iš tėvo nurodytos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.) prieššventinės dienos 17 val., ir grąžina dukrą į gyvenamąją vietą šventinę dieną iki 19 val.; 5.9. Lyginiais metais dukros gimimo dieną su dukra bendrauja tėvas, pasiėmęs dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus joje vykstantiems užsiėmimams arba, jei dukra tą dieną į mokyklą neina, pasiima dukrą iš tėvo ir motinos sutartos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.), o jiems nesutarus, iš tėvo nurodytos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.) 11 val., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Nelyginiais metais tėvas turi teisę pasiimti dukrą jos gimtadienio dieną bendravimui dviem valandoms tėvų iš anksto sutartu laiku; 5.10. Visais nurodytais atvejais K. G. įpareigojama pristatyti dukrą susitikimui su tėvu į jų sutartą viešą vietą (duomenys neskelbtini) (parką, kavinę ar pan.), o jiems nesutarus, į tėvo nurodytą viešą vietą (duomenys neskelbtini) (parką, kavinę ar pan.), kad tėvas galėtų pasiimti dukrą bendravimui. 6. Kelionės į užsienį: 6.1. Kiekvienas iš tėvų, savo bendravimo su dukra laikotarpiu ketindamas išvykti su dukra į kitą valstybę, apie tai prieš 10 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 7 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka, bet ne vėliau kaip 3 kalendorinės dienos iki išvykimo. Tuo atveju, kai vieno iš tėvų planuojamo buvimo užsienyje su vaiku laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo su vaiku laikotarpiu, kitas iš tėvų (su kuriuo vaikas išvyksta) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) neišvykstančio iš tėvų sutikimą arba notariškai patvirtintą sutikimą tuo atveju, jei toks sutikimas yra būtinas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus. Vaiko asmens dokumentai yra laikomi pas motiną. Apie kelionei reikalingus dokumentus tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip iki išvykimo datos likus 3 darbo dienoms. Dokumentus motina pateikia tėvui pasiimant dukrą, išskyrus atvejus, kai tokių dokumentų pateikimas yra būtinas anksčiau, apie tai tėvas informuoja iš anksto. 7. Kitos nuostatos: 7.1. K. G. ir A. V. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra M. V. nuotolinėmis ryšio priemonėmis vaikui esant kito iš tėvų priežiūroje (nepriklausomai nuo to, ar bendraujama atostogų, šventinėmis dienomis, ar įprastu bendravimo grafiku); 7.2. Tiek K. G., tiek A. V., kai nepilnametė dukra M. V. yra jų priežiūroje, privalo laiku vaiką pristatyti į suplanuotas veiklas ir užsiėmimus (ugdymo įstaiga, vizitai pas gydytojus, būreliai, mokyklų ir būrelių organizuojamos papildomos veiklos ir ekskursijos) ir iš jų laiku pasiimti; 7.3. Abu tėvai nedelsiant informuoja kitą iš tėvų, pas kurį tuo metu vaiko nėra, apie dukros M. V. ligą, traumas, nelaimingus atsitikimus, reikšmingus incidentus namuose ir (ar) mokymosi / ugdymosi įstaigose; 7.4. Dėl objektyvių aplinkybių tėvui neturint galimybės bendrauti su dukra M. V. jam nustatytu laiku (vaiko liga ir panašiai), šalys gali tartis dėl prarasto bendravimo laiko kompensavimo abiem šalims priimtinu laiku; 7.5. Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas tėvo bendravimas su dukra M. V. nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, skubiais atvejais SMS žinute ir pan.); 7.6. Tėvai gali susitarti dėl kitokio dukros M. V. buvimo su tėvu grafiko, įskaitant buvimą su vienu iš tėvų švenčių, atostogų dienomis. Tėvai gali susitarti dėl kitokio dukros perdavimo vienas kitam būdo.; 7.7 Vykdydami nustatytą tvarką tėvai bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė; 7.7.1. A. V.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas(duomenys neskelbtini); 7.7.2. K. G.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas(duomenys neskelbtini); 7.7.3. Apie nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą tėvai informuoja vienas kitą per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo duomenų pasikeitimo. Kitą ieškovės ieškinio dalį atmetė. Panaikino sprendimui įsiteisėjus Tauragės apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikinos A. V. bendravimo su nepilnamete dukra M. V. tvarkos nustatymą. Priteisė iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 465,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 78,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo pagrindiniai motyvai:
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodė, kad teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į vaiko nuomonę bei Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, konstatuoja, kad nenustatyta esminių aplinkybių, dėl kurių šiuo metu būtų pagrindas pakeisti nepilnametės M. V. gyvenamąją vietą, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų vaiko interesų. Nors šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau teismo psichologės išvadoje nurodyta, kad pagal savo jauną amžių, raidą, brandą nepilnametė geba puikiai išsakyti savo nuomonę, ją pagrįsti ir argumentuoti. Ji aiškiai dėsto savo mintis, įvardija jausmus, juos paaiškindama tam tikrais gyvenimiškais pavyzdžiais. Psichologė nurodė, kad nepilnametė išsako savo aiškią ir argumentuotą nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos. Teismas kritiškai vertino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad dėl ieškovės veiksmų vaikas patiria tėvo atstūmimo sindromą, kad vaiko žinutės tėvui akivaizdžiai neatitinka nei ankstesnio vaiko bendravimo būdo, nei ankstesnių tėvui išsakytų norų gyventi su tėvu, toks radikalus vaiko elgesio pasikeitimas rodo neigiamą motinos įtaką vaikui. Tai, kad vaikas šiurkščiau pasisako vieno iš tėvų atžvilgiu žinutėse ar tiesioginio bendravimo metu, teismas vertina kaip vaiko emocinės būsenos išraišką, nes teismo psichologo išvadoje pasisakyta, kad pastebimas vaiko nuovargis, įtampa, jautrumas, negatyvūs jausmai. Pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos 2025 m. lapkričio 18 d. priėmė nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną ieškovei, nenustačius jos veikoje administracinio nusižengimo, numatyto administracinio nusižengimo kodekso 73 straipsnio 1 dalyje. Institucija nutarime nurodė, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaiko motina nuteikinėja vaiką prieš tėvą. Teismas konstatavo, kad M. V. išsakytas noras gyventi su mama yra paremtas jos asmenine patirtimi, o ne perimtas iš kitų asmenų, pvz., mamos, kaip teigia atsakovas. Teismui visiškai suprantamas vaiko noras toliau likti gyventi su mama, su kuria gyveno nuo gimimo, su kuria gyveno po tėvų skyrybų ir su kuria sieja artimas ryšys. Apie mergaitės artimą ryšį su mama nurodė ir liudytojos A. B. bei E. Z.. Pažymėjo, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai vaikai, gyvendami su vienu iš tėvų, išreiškia norą apsigyventi pas skyrium gyvenantį tėvą ar motiną, tačiau vėliau šią nuomonę vėl pakeičia. Svarbu tai, kad vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nėra viską lemianti, nes, kaip buvo nurodyta, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokių aplinkybių šioje byloje teismas nenustatė. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė šiuo metu tinkamai rūpinasi dukros sveikata, užtikrina vaiko poreikius ir priežiūrą, vykdo medikų, specialistų nurodymus ir rekomendacijas, tikrina profilaktiškai jos sveikatą. Nors atsakovas kaltina ieškovę, kad ji supažindina dukrą su teisminiu procesu, tačiau teismas nustatė, kad pirmiausiai apie teisminį procesą dukrą informavo būtent atsakovas, kai jis, nepranešęs ieškovei, pasiėmė dukrą iš mokyklos, nusivežė ją į (duomenys neskelbtini), o po to ir pas savo atstovę advokatę. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė šiuo metu užtikrina dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina jos teisę į mokymą, poilsį, laisvalaikį, sveikatą, todėl nėra jokio pagrindo pakeisti nepilnametės gyvenamąją vietą.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nustatytos tvarkos pakeitimo nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. teismo sprendimu patvirtinta atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra nedetali, nekonkreti, tėvai geranoriškai nebesutaria dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl yra pagrindas ją keisti. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė veiksnių, kurie būtų pagrindas riboti tėvo bendravimą su dukra. Nors M. V. nurodė, kad ji nori pati nuspręsti, kada jai bendrauti su tėvu, pati pasirinkti bendravimo laiką ir pan., tačiau vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santykiai vis dar yra labai konfliktiški, jie nebendradarbiauja tarpusavyje, todėl, nesant nustatytos konkrečios vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, jai gali būti sunku apsispręsti dėl bendravimo intensyvumo, laiko, būdo. Be to, tėvams geranoriškai nesusitarus dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, šią tvarką privalo nustatyti teismas. Ieškovės ieškinyje prašomas nustatyti 4 mėnesių pereinamasis laikotarpis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kai dukra su tėvu bendrautų tik kas antrą šeštadienį po aštuonias valandas, neatitinka geriausių vaiko interesų. Tai savo 2025 m. birželio 10 d. išvadoje nurodė ir Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Pažymėjo, kad būtent tokį bendravimą teismas nustatė 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, tačiau toks bendravimas nevyko, ieškovė nesugebėjo užtikrinti tokios bendravimo tvarkos, kurią pati ir siūlo taikyti, mergaitė nebūdavo perduodama tėvui, vyko konfliktai tarp tėvų, nėra jokio pagrindo nustatyti bendravimo tvarkos pereinamąjį laikotarpį dar ir įsiteisėjus teismo sprendimui.
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo nurodė, kad ieškovės nurodyta 1000 Eur išlaikymo suma yra didesnė nei minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius), kuri ieškinio padavimo metu buvo 1 038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur), o sprendimo priėmimo metu – 1 153 Eur (atskaičius mokesčius apie 847 Eur). Todėl ieškovė turėjo pareigą pagrįsti šias vaiko išlaidas. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus (ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, liudytojų E. Z., A. B. bei L. V. parodymus, šalių pateiktus rašytinius dokumentus), atsižvelgdamas į nepilnametės amžių, jos sveikatos būklę, lankomas mokymo ir ugdymo įstaigas, jos gebėjimus ir patiriamus sunkumus moksle, nusprendė, kad M. V. būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga suma, artima minimaliai mėnesinei algai atskaičius mokesčius, tai yra 800 eurų suma per mėnesį. Ši suma užtikrins, kad vaikas turėtų tinkamas materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad dukros laisvalaikį turi užtikrinti ieškovė iš savo lėšų, nes jis užtikrina dukros laisvalaikį jai būnant pas jį, atmestina kaip nepagrįsta. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl didžiąją dalį laisvalaikio nepilnametė praleidžia kartu su mama. Be to, šalių dukra jau yra tokio amžiaus, kai nori laisvalaikį leisti su bendraklasiais ir kitais draugais, dalyvauti renginiuose, be to, dalyvauja mokymo įstaigos organizuojamose ekskursijose. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams ir tam reikalinga skirti lėšų. Ištyrus šioje byloje esančius įrodymus yra pagrindas teigti, kad po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė nepilnametės M. V. poreikiai. 2019 m. balandžio 18 d. teismo sprendimo priėmimo metu M. buvo tik (duomenys neskelbtini) metai, ji nelankė mokyklos, ugdymo įstaigų. Teismas buvo nustatęs, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 430 Eur suma. Po teismo sprendimo praėjo daugiau kaip šešeri metai. Akivaizdu, kad, vaikams augant, kartu didėja ir jų poreikiai. Aptarti įrodymai patvirtina, kad padidėjo išlaidos vaiko maitinimui, rūbams, avalynei, mokymui, ugdymui, laisvalaikiui. Per šį laikotarpį pasikeitė ne tik šalių vaiko amžius, jo poreikiai, bet ir ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų, avalynės, rūbų, mokymo bei ugdymo priemonių kainos, komunaliniai mokesčiai, taip pat ir paslaugų kainos, o šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Iš atsakovo priteistas 215 Eur išlaikymas dukrai, nors ir jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, neatitinka vaiko interesų ir yra nepakankamas tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, avalynei, higienai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui, laisvalaikiui. Atsakovas nuo ieškinio padavimo teismui savo noru neteikia dukrai papildomo išlaikymo. Tėvo ir motinos teisės bei pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, todėl ne tik ieškovė, bet ir atsakovas turi vykdyti pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Nustačius, jog M. V. poreikiams patenkinti reikalinga apie 800 Eur suma mėnesiui, yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nors atsakovas turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, tačiau teismas nenustatė, kad atsakovo turtinė padėtis neleistų tenkinti būtinus dukros poreikius. Atsakovas nurodė, kad jo mėnesio pajamos yra tik apie 1 200 Eur, tačiau atsakovo pateikti duomenys, kad advokatei už suteiktas paslaugas metų laikotarpiu sumokėjo apie 26 000 Eur, iš kurių dalį mokėjo grynaisiais pinigais, leidžia teismui teigti, kad atsakovas teismui nepateikė visų duomenų apie savo tikrąją turtinę padėtį ir ji yra žymiai geresnė nei nurodė atsakovas. Todėl šiuo atveju, vertinant atsakovo turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinį. Šioje byloje nustatyta, kad šalių dukra gyvena su ieškove, todėl ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Taip pat nustatyta, kad tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, todėl teismas iš nustatytų vaiko poreikių sumos neatima pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumos. Valstybės mokamos išmokos galės būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad, įvertinus šalių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (jų turinį), šalių pateiktus procesinius dokumentus, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į bylos sudėtingumą, apimtį, specialių žinių reikalingumą, atstovavimo laiką teisme, ginčijamą ieškinio sumą, ieškovės ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų santykį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 9 000 Eur. Atsakovo advokatei sumokėta suma yra visiškai neadekvati tokio pobūdžio šeimos byloje, nes byla nėra sudėtinga, teismų praktika yra susiformavusi, iš esmės buvo nagrinėjami tik trys šalių reikalavimai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. vasario 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-59-760/2026 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pridėti prie šio apeliacinio skundo papildomus naujus rašytinius įrodymus; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Vaiko nuomonė yra akivaizdžiai prieštaringa, kadangi skirtingais laikotarpiais nepilnametė išsakė priešingas pozicijas dėl savo gyvenamosios vietos. Atsakovas su dukra bei sutuoktine susitiko su advokate. Pokalbio metu dukra patvirtino, kad ji nori gyventi pas tėtį, kad tėtis labiau ją myli, ji jaučiasi pas jį geriau. Šiuos prieštaravimus teismas iš esmės pateisino prielaida, kad pirminė vaiko nuomonė galėjo būti nulemta tėvo įtakos, tačiau tokia išvada grindžiama vien hipotetiniu svarstymu, o ne objektyviais duomenimis. Jeigu daroma prielaida apie galimą vieno iš tėvų poveikį vaikui, analogiškai turėjo būti vertinama ir galimo kito iš tėvų poveikio tikimybė. Teismas nepaaiškino, kokiais kriterijais remiantis vienos pusės paaiškinimai laikyti patikimesniais už kitos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą skirti teismo psichologinę ekspertizę. Apeliantas dar iki nepilnametės apklausos pas teismo psichologę vykusio posėdžio metu buvo pareiškęs prašymą leisti suformuluoti ir užduoti klausimus psichologei, kurie turėtų reikšmę objektyviam bylos aplinkybių išaiškinimui. Teismas nurodė, jog „psichologė ne ekspertė ir jai nereikia suformuoti klausimų, nes pagrindinis klausimas yra vaiko nuomonė dėl pareikštų reikalavimų“. Dėl to buvo apsiribota vien vaiko nuomonės fiksavimu, neatliekant išsamaus psichologinio vertinimo ir neanalizuojant bylos medžiagos kompleksiškai, kaip tai būtų daroma skiriant teismo psichologinę ekspertizę. Tokiu būdu nebuvo sudarytos sąlygos patikrinti galimos išorinės vaiko nuomonės susiformavimo įtakos, lojalumo konflikto ar kitų reikšmingų veiksnių.
Teismas nepasisakė dėl kartu su priešieškiniu byloje pateiktų garso įrašų (pvz., priešieškinio priedai Nr. 77, 74, 75, 27, 47), kurie patvirtina, kad nepilnametė pati inicijuodavo kontaktą su tėvu ir prašydavo pagalbos, taip pat patvirtina galimą motinos netinkamą vaiko priežiūrą (motinos girtavimo atvejai, manipuliacijos, tiesioginis vaiko įtraukimas į konfliktus, bendravimo su tėvu draudimas, jautrios informacijos apie vaiko sveikatą ir santykių su tėvu viešinimas socialiniuose tinkluose). Tuo tarpu jokių analogiško pobūdžio duomenų apie tėvo netinkamą elgesį su vaiku byloje nėra, išskyrus žodinius motinos, o vėliau jau ir vaiko pareiškimus. Šių reikšmingų ir esminių įrodymų neįvertinimas ar jų nutylėjimas sprendime rodo neišsamų bylos aplinkybių tyrimą ir selektyvų įrodymų vertinimą.
Byloje nepaskyrus psichologinės ekspertizės nebuvo ištirta, ar nepilnametė nejaučia pareigos palaikyti ar ginti motiną, ypač konfliktinėje situacijoje tarp tėvų. Taigi tuomet taip pat svarbi teismo tikslingai nutylėta psichologės išvados dalis, kurioje vaikas pasidžiaugia mamos laimėjimais teisminiame procese. Tokie žodžiai rodo aiškų vaiko įtraukimą į suaugusiųjų ginčą ir tapatinimąsi su viena proceso šalimi, tai nėra būdinga nuo konflikto apsaugotai ir nešališką poziciją galinčiai išlaikyti nepilnamečio būsenai. Vaikas sako, kad mato, jog mama išgyvena. Akivaizdu, kad vaikas yra labai gerai informuotas apie procesą tiek, kad net džiaugiasi, kai priimami mamai palankūs sprendimai. Tokiose situacijose vaiko nuomonė yra nulemta ne savarankiško ir brandžiai suformuoto sprendimo, o emocinės priklausomybės ir lojalumo konflikto. Lygiai taip pat turėjo būti įvertinta tėvo atstūmimo požymių tikimybė, kai vaikas pradeda vartoti kategoriškas ir suaugusiajam būdingas formuluotes apie kitą tėvą, perimdamas kartu gyvenančio asmens vertinimus. Vien tai, kad psichologė pripažino žodžių perėmimą natūraliu reiškiniu, nepanaikina teismo pareigos išsiaiškinti, ar kartu nėra perimamas ir suaugusiojo formuojamas požiūris bei emocinis santykis su kitu iš tėvų. Teismui nepaskyrus vaiko psichologinės ekspertizės, šios reikšmingos aplinkybės liko neištirtos, nors jos turėjo esminę reikšmę vertinant vaiko nuomonės savarankiškumą ir atitikimą jo interesams.
Byloje esantys duomenys rodo ne pavienius emocingus pasisakymus, o nuoseklų ir kategorišką bendravimo su tėvu nutraukimą, nuolatines įžeidžiančio turinio žinutes bei visišką tėvo eliminavimą iš gyvenimo. Toks staigus ir radikalus vaiko elgesio pasikeitimas negali būti vertinamas tik kaip emocijų išraiška, ypač kai jis iš esmės paneigia anksčiau buvusį itin artimą ryšį su tėvu ir vaiko norą apsigyventi pas jį. Teismas taip pat formaliai rėmėsi VTAT nutarimu, kuriame konstatuota, kad nėra duomenų apie vaiko nuteikinėjimą prieš tėvą. Tačiau tokių duomenų nebuvimas savaime nereiškia, kad tokios įtakos nėra, ypač kai nebuvo būsenos pasikeitimo. VTAT išvada ar nutarimas negali pakeisti teismo pareigos savarankiškai ir visapusiškai ištirti visas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas pateikė išsamius paaiškinimus dėl VTAT išvados priedo vaiko nuomonės išklausymo akto, tačiau, susipažinus su sprendimu, akivaizdu, kad į išdėstytas aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Be to, apeliantas ne kartą teismui kėlė klausimą dėl VTAT nekompetencijos ir šališkumo vaiko motinos atžvilgiu, kol galiausiai po bylos išnagrinėjimo VTAT Jurbarko skyrius buvo nušalintas nuo visų klausimų, kurie susiję su M. V., sprendimo. Esant akivaizdžiam vaiko elgesio pokyčiui, kategoriškam vieno iš tėvų atstūmimui ir vaiko įtraukimui į suaugusiųjų ginčą, teismas turėjo imtis aktyvių veiksmų tokio vaiko elgesio priežastims nustatyti, o ne apsiriboti formaliu ir subjektyviu konstatavimu, kad pažeidimų vaiko atžvilgiu nebuvo nustatyta.
Byloje egzistuoja neginčytini faktiniai duomenys, kuriuos pripažįsta ir pati Ieškovė, įskaitant jos pačios nurodytą esamą depresijos diagnozę. Tokios aplinkybės tiesiogiai susijusios su psichine sveikata ir vaiko gyvenamosios aplinkos stabilumu, todėl jos negali būti ignoruojamos vertinant vaiko situaciją. Akivaizdu, kad vaikas negali pats tinkamai įvertinti tokių faktorių ar dėl jų reikšti brandžios, savarankiškos nuomonės. Tuo tarpu teismo psichologinės ekspertizės metu specialistai vertina visą bylos medžiagą kompleksiškai – ne tik išklauso vaiko pasisakymus, bet ir analizuoja kontekstą, kiekvieno iš tėvų santykį su vaiku, psichologinius veiksnius bei galimą suaugusiųjų įtaką. Būtent šios aplinkybės ar nepilnametės nuomonė yra savarankiška, atitinkanti jos interesus ir laisva nuo išorinės kitų asmenų įtakos ir sudaro bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo esmę. O dėl saugios vaiko gyvenamosios aplinkos klausimo teismas šios aplinkybės iš esmės neanalizavo ir nepateikė motyvuoto vertinimo. Byloje buvo pateikta reikšmingų duomenų ir įrodymų, susijusių su galimais rizikos veiksniais vaiko aplinkoje pas motiną, – informacija apie motinos piktnaudžiavimą alkoholiu ir neišspręstą priklausomybės problemą, vaistų vartojimą, taip pat apie nuolatinį vaiko įtraukimą į tėvų konfliktus, vaiko nuteikinėjimą prieš tėvą bei bendravimo su juo ribojimą. Šias aplinkybes atsakovas grindė konkrečiais įrodymais, pateikdamas garso įrašus, pateikdamas pradinių klasių mokytojos paaiškinimus, šalių ir vaiko susirašinėjimus žinutėmis, kitus dokumentus su detaliais paaiškinimais apie vaiko elgesio pokyčius ir jų sąsajas su motinos elgesiu. Tačiau nei VTAT, nei teismas šių duomenų sistemiškai neįvertino ir apsiribojo deklaratyvia išvada, jog nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad vaiko gyvenamoji aplinka tapo nesaugi.
Apeliantas nurodo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog gyvenant Vilniuje atsiveria visiškai kitokios galimybės, ypač aktualios meniškai vaiko asmenybei – muziejai, meno erdvės, būreliai, meno mokyklos, papildoma ugdymo patirtis. Pats vaikas aiškiai išreiškė norą gyventi mieste, tačiau teismas šį faktą ignoravo. Aplinkybės, jog M. patinka mokytis (duomenys neskelbtini), ji ten turi draugų ir veiklų, negali paneigti realios situacijos, jog sostinės pasirinkimas reiškia esminę galimybę ugdyti vaiko talentą, todėl ir vaiko noras gyventi mieste nebuvo atsitiktinis. Teismas net nevertino Apelianto pateiktų paaiškinimų, jog privačios psichologės pažymose nurodyta informacija yra netiksli arba šališka. Pažymos buvo rengtos už ieškovės lėšas, o psichologė rėmėsi tik motinos teikiama informacija, peržengdama profesinės etikos ir kompetencijos ribas, todėl jos negalėjo būti laikomos objektyviu įrodymu, kuriuo galima remtis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepasisakė nei dėl apelianto pateiktų paaiškinimų, nei dėl šių aplinkybių įtakos vaiko savarankiškai ir nešališkai nuomonei. Teismas taip pat neįvertino atsakovo pastangų įsitraukti į vaiko psichoterapijos procesą ir nekėlė abejonių dėl to, kad ieškovės vaikui parinkta psichologė atsisako bendradarbiauti su tėvu ir teikti informaciją apie vaiką tiek tėvui, tiek atvejo vadybos specialistams. Toks nekritiškas užsakytų psichologės pažymų turinio ir formalus psichologinės pagalbos įvertinimas neatspindi realių vaiko patirčių ir negali būti pagrindas laikyti, kad vaiko interesai yra visapusiškai užtikrinami.
Kalbant apie pradinių klasių mokytojos D. N. nurodytas aplinkybes (Priešieškinio priedai Nr. 32 ir 33), teismas atsisakė ją apklausti motyvuodamas proceso užvilkinimu, nors atsakovas buvo ne kartą reiškęs tokį prašymą. Tai buvo asmuo, turėjęs tiesioginį ir kasdienį ilgalaikį kontaktą su vaiku, nesuinteresuotas bylos baigtimi ir galintis pateikti reikšmingą informaciją apie vaiko santykius su abiem tėvais. Be pagrindo atsisakius apklausti mokytoją, teismas faktiškai nevykdė pareigos būti aktyviu tokio pobūdžio bylose, apribojo atsakovo teisę rinkti ir teikti įrodymus ir paneigti ieškovės ir jos artimųjų pateiktas versijas. Dėl to byloje susidarė situacija, kai vaiko elgesio vertinimas grindžiamas ne objektyviais pedagogo, o ieškovės motinos, kuri suinteresuota bylos baigtimi, pasakojimu, tik su tikslu, kad būtų išvengta užsitęsusio proceso, nors vieno asmens apklausa nesudaro esminės reikšmės laiko atžvilgiu. Toks įrodymų rinkimo ribojimas laikytinas esminiu procesinių normų pažeidimu, turėjusiu įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes teismas neišnaudojo galimybės ištirti reikšmingų bylos esmei aplinkybių.
Teismo sprendimo 47 punkte daroma kategoriška išvada, kad būtent tėvų konfliktai ir jų negebėjimas susitarti lėmė vaiko atsisakymą bendrauti su tėvu. Tačiau tokia išvada grindžiama ne specialiosiomis psichologinėmis žiniomis, o paties Teismo vertinimu, kuris savo pobūdžiu peržengia teisinio vertinimo ribas. Analogiškose šeimos bylose paprastai konstatuojama, jog teismai neturi pakankamai specialių psichologinių ir ekspertinių žinių ir tuo pagrindu skiria ekspertizes, siekiant objektyviai įvertinti vaiko emocinę būseną, lojalumo konfliktą ar vieno iš tėvų įtaką vaikui. Šiuo atveju tokia ekspertizė nebuvo paskirta, tačiau teismas faktiškai pats ėmėsi psichologinio vaiko būsenos vertinimo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog dalyvavusi VTAT specialistė turi psichologijos mokslų krypties išsilavinimą, todėl jos pasisakymai negali būti prilyginami nepriklausomam psichologiniam vertinimui.
Byloje nustatyta, kad ieškovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), ji buvo gydoma(duomenys neskelbtini) Net ir 2025 metais gydymas buvo atnaujintas dėl pablogėjusios būklės. Tai nėra epizodinis ar pasibaigęs sveikatos sutrikimas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad tai pasikartojanti ar tęstinė diagnozė. Teismas nekritiškai vertino ir rėmėsi ieškovės paaiškinimu, kad ji alkoholį vartoja saikingai (pastebėtina ir tai, jog bylos eigoje ieškovės pozicija kardinaliai keitėsi, nes iš pradžių buvo teigiama, kad ji absoliučiai nevartoja alkoholio, paskui buvo jau sakoma, kad vartojama kas kelias savaites su draugėmis, kai šalia nėra vaikų), tačiau nevertino, ką tai reiškia asmeniui, kuriam nustatytas priklausomybės sindromas.
Atsakovas viso proceso metu teikė teismui paaiškinimus ir įrodymus apie VTAT skyriaus nekompetenciją ir šališkumą, tačiau teismas apie tai absoliučiai nepasisakė ir galiausiai galutinį sprendimą priėmė remdamasis VTAT teiktais prieštaringais raštais, nepaisant to, kad institucijos išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama kartu su visais kitais įrodymais. Šioje byloje teismas, priimdamas sprendimą, padarė paviršutiniškas išvadas, neatitinkančias byloje pateiktų aplinkybių ir įrodymų visumos.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto vertinimu, Sprendimo 66 punkte pats teismas faktiškai konstatuoja, kad Ieškovė įtraukė vaiką į konfliktą, derindama dukros parvežimo klausimus ne su atsakovu, o su nepilnamete, taip sukeldama jai papildomą emocinę įtampą. Teismas šiuos veiksmus įvardija kaip nepriimtinus ir nepadedančius atkurti vaiko ryšio su tėvu. Tačiau, pripažinęs netinkamą motinos elgesį, nepadaro jokių realių teisinių išvadų dėl tokio elgesio reikšmės sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.
Teismas formaliai išdėstė bendro pobūdžio pareigas ir įspėjimus dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, tačiau realiai situacijos nesureguliavo. Vien deklaratyvus išaiškinimas, kad motina turi nekliudyti tėvo ir vaiko bendravimui, savaime niekaip neužtikrina, jog bendravimas iš tiesų vyks, ypač kai byloje jau nustatytos aplinkybės rodo priešingai. Nustatyta tvarka palieka bendravimo įgyvendinimą, priklausomą nuo motinos geranoriškumo ir jos požiūrio. Esant galimam tėvų konfliktui ir jau anksčiau fiksuotiems atvejams, kai bendravimas nebuvo užtikrintas, toks abstraktus pareigų priminimas neužtikrina realaus vaiko ir tėvo ryšio atkūrimo.
Sprendimo 84 punkte Teismas cituoja bendrąsias nuostatas, taikomas sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo pirmą kartą, tačiau šiuo atveju byloje sprendžiamas ne naujo išlaikymo priteisimo, o jau nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas. Tai yra skirtingos teisinės situacijos, kurioms taikomi skirtingi vertinimo kriterijai. Teismas klaidingai konstatuoja, kad po sprendimo nepilnametės poreikiai pasikeitė iš esmės. Iš tikrųjų ieškovė neįrodė nuolatinio poreikių padidėjimo. Vien tik kainų augimas Lietuvos rinkoje negali būti pagrindu teigti, kad pasikeitė vaiko poreikiai, nes priteistas išlaikymas kasmet indeksuojamas atsižvelgiant į infliaciją. Byloje pateikti įrodymai rodo, kad motina niekada iki galo neišlaikė vaiko, kadangi atsakovas pats turėdavo prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo perkant drabužius, apmokant mokyklos išlaidas, stovyklas, laisvalaikį, tačiau teismas to nevertino. Akivaizdu, kad ieškovė siekia padidinti išlaikymą ne dėl nuolatinio vaiko poreikių padidėjimo, o tam, kad pati galėtų išvengti vaiko išlaikymo pareigos vykdymo iš savo pusės. Atsakovas teismo posėdžių metu buvo pabrėžęs, kad lėšas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti jis skolinosi iš artimųjų ir pažįstamų asmenų, taip pat išnaudojo savo šeimos santaupas. Tokios apimties, kokios patirtos bylinėjimosi išlaidos, santaupomis ar pajamomis jis niekad nedisponavo, todėl jam neišvengiamai teko skolintis, kad būtų užtikrintas vaiko interesų gynimas, reaguojant į paties vaiko pagalbos šauksmą.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą padarė esminių procesinių pažeidimų, kurie turėjo tiesioginę įtaką priimto sprendimo turiniui. Teismas neįgyvendino aktyvaus vaidmens principo, kuris šeimos bylose yra ypač svarbus. Esant akivaizdiems prieštaravimams tarp šalių pozicijų, skirtingoms vaiko nuomonės ir elgesio interpretacijoms, psichologinės įtakos požymiams, teismas neinicijavo papildomų įrodymų rinkimo, nematė būtinybės skirti ekspertizę ir apsiribojo prielaidomis bei tikėtinumo lygmens išvadomis. Įrodymai byloje buvo vertinami selektyviai, akcentuojant tik vieną aplinkybių pusę, tačiau neanalizuojant jų visumos ir tarpusavio sąsajų. Be to, kai kuriais aspektais teismas peržengė savo kompetencijos ribas, darydamas psichologinio pobūdžio išvadas be specialių žinių ir be ekspertinio tyrimo, nors pats sprendime konstatavo tikėtinumo lygmens prielaidas apie nuomonę ir jos pokyčius. Tokiu būdu sprendimas iš esmės grindžiamas ne išsamiu ir objektyviu faktinių aplinkybių nustatymu, o fragmentišku bei deklaratyviu vertinimu. Tai neatitinka nei įrodymų vertinimo taisyklių, nei vaiko interesų prioritetiškumo principo, nei reikalavimo priimti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuris išspręstų ginčą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra pagrindas jį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Teismas, mažindamas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 9 000 Eur, bylą įvertino kaip nesudėtingą, vos su trimis reikalavimais ir atitinkančią susiformavusią teisminę praktiką, tačiau tokia išvada neatitinka faktinės bylos apimties ir procesinių veiksmų kiekio.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė įrodė teismui, kad šiuo metu užtikrina dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina jos teisę į mokymą, poilsį, laisvalaikį ir sveikatą. Teismas, ištyręs ieškovės ieškinyje prašomą nustatyti bendravimo tvarką bei atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytą bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. birželio 10 d. išvadą konstatavo, kad yra pagrindas nustatyti tokią Atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus ir tėvų lygiateisiškumo principą. Teismas, nustatęs, jog M. V. poreikiams patenkinti reikalinga apie 800 Eur suma mėnesiui, nusprendė, kad yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš Atsakovo išlaikymą dukrai po 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nepilnametė buvo išklausyta kelis kartus skirtingais laikotarpiais ir skirtingų specialistų. Iš visų šių apklausų visumos matyti, kad galutinė ir nuosekli nepilnametės pozicija buvo aiški – ji nori gyventi su mama, su kuria gyvena nuo pat gimimo. Vien tai, kad vaikas tam tikru laikotarpiu buvo išreiškęs abejonių ar svarstė galimybę gyventi su kitu iš tėvų, nepaneigia vėliau susiformavusios stabilios pozicijos.
Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė ne prielaidomis, o byloje esančių įrodymų visuma: teismo psichologės išvada, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, vaiko apklausų turiniu, šalių ir liudytojų paaiškinimais. Tiek teismo psichologė, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnyba nenustatė duomenų, kad motina manipuliuotų vaiko nuomone ar nuteikinėtų prieš tėvą, todėl apelianto teiginiai apie tariamą motinos manipuliavimą vaiku yra tik subjektyvios prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.
Teismas vertino visus byloje esančius įrodymus jų visumoje, kaip to reikalauja CPK 185 straipsnis. Vien tai, kad teismas nepasisakė dėl kiekvieno atskiro dokumento ar įrašo, nereiškia, kad jis nebuvo įvertintas. Be to, pavieniai emocingi pokalbiai ar konfliktinės situacijos tarp tėvų savaime neįrodo sistemingo netinkamo motinos elgesio su vaiku.
Byloje nenustatyta vaiko nepriežiūros, smurto prieš vaiką ar kitų aplinkybių, rodančių nesaugią aplinką. Priešingai, teismas nustatė, kad mergaitė sėkmingai mokosi, dalyvauja popamokinėje veikloje, turi stabilų socialinį gyvenimą, yra emociškai prisirišusi prie motinos ir šeimos, todėl nėra jokių objektyvių duomenų, kad dabartinė vaiko gyvenamoji aplinka neatitiktų jo interesų.
Teismas pagrįstai konstatavo, kad vaikas, būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus, nuolat gyvena su motina, kuri užtikrina kasdienę priežiūrą, ugdymą ir saugumą. Teismas teisingai atsižvelgė į vaiko interesus, prioritetinį kasdienės priežiūros poreikį ir faktą, kad vaikas savo laisvalaikį praleidžia daugiausia su motina. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad gyvenamoji vieta su motina neleistų vaikui normaliai vystytis ar turėti tinkamas gyvenimo sąlygas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bendravimo tvarka turi būti organizuojama atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, mokyklos ir būrelių tvarkaraštį bei tėvų finansines galimybes. Nepilnametė aiškiai nurodė, kad pastaruoju metu nenori intensyvaus bendravimo su tėvu, nori daugiau ramybės ir mažiau konfliktų, bendravimą su tėvu norėtų atnaujinti palaipsniui, todėl teismas pagrįstai įvertino nepilnametės nuomonę kaip vieną iš svarbių kriterijų sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos.
Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas bendrauja su dukra lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio. Tokiu būdu sudaromos realios galimybės atsakovui dalyvauti dukros gyvenime, išlaikomas stabilus vaiko dienos režimas, laikomasi tėvų lygiateisiškumo principo. Be to, būtent tokio pobūdžio bendravimas vyko ir iki konflikto tarp tėvų, todėl teismo nustatyta tvarka iš esmės atitinka ankstesnę praktinę šalių bendravimo patirtį. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą nustatyti intensyvų bendravimą darbo dienomis. Byloje nustatyta, kad nepilnametė lanko mokyklą, dalyvauja popamokinėje veikloje, turi papildomų užsiėmimų ir konsultacijų. Todėl intensyvus fizinis bendravimas darbo dienomis galėtų sutrikdyti įprastą nepilnametės rutiną, išblaškytų ir nesuteiktų saugumo jausmo.
Psichologės pateikti duomenys byloje buvo vertinami kartu su kitais įrodymais, įskaitant nepilnametės apklausas, Vaiko teisių apsaugos specialistų išvadą, kitus byloje esančius dokumentus. Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su specialistų pateiktomis išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, kad jos yra šališkos.
Teismas sprendime akcentavo, kad abu tėvai turėtų vengti įtraukti vaiką į tarpusavio konfliktus, tačiau tai nereiškia, kad buvo nustatytas sistemingas ieškovės elgesys, trukdantis tėvo ir vaiko bendravimui, todėl atsakovo daroma išvada, kad ši aplinkybė turėjo lemti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, yra nepagrįsta.
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dabartinė bendravimo tvarka neleistų jam pilnavertiškai palaikyti ryšio su vaiku. Vaiko interesai reikalauja, kad motina ir tėvas derintų bendravimą, bet prioritetas teikiamas vaiko saugumui, stabilumui ir ugdymui. Atsakovas nurodė, kad motina vyko į (duomenys neskelbtini) pamokų metu, tačiau tai buvo pavieniai vizitai ir nekelia problemų dėl bendravimo tvarkos. Teismo nustatyta bendravimo tvarka užtikrina vaiko teisę palaikyti ryšius su tėvu, kartu saugant jos stabilumą, nuolatinę priežiūrą ir kasdienę ugdomąją aplinką.
Atsakovo argumentai apie turtinės padėties pokyčius, pavienes išlaidas ar sutuoktinių finansinę paramą neatitinka realybės ir negali būti laikomi pakankamu pagrindu mažinti priteistą išlaikymą. teismas nustatė realius vaiko poreikius: mokslo paslaugos, korepetitoriai, būreliai, psichologo konsultacijos ir profilaktinė sveikatos priežiūra. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šios išlaidos būtų perteklinės ar nereikalingos, o tik pateikė spėliones dėl motinos ketinimų. Praktiškai Atsakovas pats iki šiol prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo, o teismas pagrįstai nustatė išlaikymo dydį, kuris atitinka vaiko poreikius ir šalių finansines galimybes. Teismas teisėtai neįtraukė valstybės išmokų vaikui, nes jos skirtos papildomam vaiko poreikių tenkinimui ir neturėtų mažinti teismo priteisto išlaikymo. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų šį principą.
2026 m. balandžio 22 d. apeliantas pateikė prašymą pridėti papildomus įrodymus.
Ieškovė pateikė nuomonę dėl prašymo nurodydama, kad nesutinka su atsakovo prašymu dėl papildomų įrodymų pridėjimo.
2026 m. gegužės 18 d. apeliantas pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2A-873-673/2026 nagrinėjimą iš esmės ir prijungti prie civilinės bylos medžiagos teikiamus rašytinius įrodymus: Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Ž. 2026 m. balandžio 24 d. pažymą dėl A. V. skundų tyrimo Nr. ((duomenys neskelbtini)); Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. gegužės 17 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad Kontrolierės pažymoje nustatytų aplinkybių visuma nėra vien institucijų veiklos vertinimas abstrakčia prasme. Šios aplinkybės tiesiogiai susijusios su pirmosios instancijos teismo spręstais klausimais, tai yra vaiko nuomonės patikimumu, galimo lojalumo konflikto ir psichologinio poveikio vertinimu, vaiko ryšio su tėvu nutrūkimo priežastimis bei Tarnybos išvadų įrodomąja verte. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs Kontrolierės pažymoje nustatytą informaciją apie formalų ir nepakankamai išsamų vaiko situacijos vertinimą, neveiksmingas priemones vaiko ryšiui su tėvu užtikrinti, motinos atsisakymą priimti pagalbą ir specialistų kompetencijos ribas vertinant galimą poveikį vaiko nuomonei, teismas būtų turėjęs pagrindą kritiškai vertinti Tarnybos išvadas bei spręsti dėl papildomo įrodymų tyrimo, įskaitant specialių žinių reikalaujantį psichologinį ar kompleksinį vertinimą, todėl ši pažyma turi esminę reikšmę ne tik institucijų veiksmų vertinimui, bet ir pačiam bylos faktinių aplinkybių nustatymui bei vaiko interesų įvertinimui. Taip pat nurodo, kad pateiktas 2026 m. gegužės 17 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimas parengtas jau po pirmosios instancijos sprendimo priėmimo. Dokumentas patvirtina, kad vaiko situacija nestabili, pagalbos vaikui ir šeimai poreikis išlieka aktualus, nustatyti vaiko teisių pažeidimai, motinos nebendradarbiavimo faktas, ir tai, jog būtent tėvas konstruktyviai bendradarbiauja su specialistais, gauna psichologo konsultacijas, dalyvauja tėvystės mokymuose ir vykdo pagalbos plane numatytus uždavinius. Šie duomenys papildomai paneigia ankstesnį formalų situacijos vertinimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus Pažymoje nustatytas aplinkybes, kurios atskleidžia esminius vaiko situacijos vertinimo trūkumus, galimus faktinių duomenų netikslumus bei nepakankamą šeimos situacijos ištyrimą, taip pat į tai, kad buvo konstatuoti tarnybos veiklos procedūriniai pažeidimai ir galimas netinkamas informacijos pateikimas teismui, laikytina, jog šie naujai gauti ir reikšmingi duomenys sudaro pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Šie duomenys tiesiogiai susiję su byloje nustatomų aplinkybių vertinimu, vaiko interesų užtikrinimu bei tėvų tarpusavio ginčo esme, todėl jie gali turėti esminę reikšmę galutiniam teismo sprendimui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Įteikė ieškovei apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus – Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2026 m. balandžio 24 d. pažymą bei 2026 m. gegužės 11 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą, ir nustatė terminą iki 2026 m. gegužės 27 d. pateikti teismui rašytinę nuomonę dėl atsakovo pateiktų naujų rašytinių įrodymų. Civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo bei atsakovo A. V. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius sprendimo, paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. gegužės 28 d.
2026 m. gegužės 27 d. ieškovė pateikė nuomonę dėl atsakovo pateiktų naujų rašytinių įrodymų. Prašo neprijungti atsakovo teismui 2026 m. gegužės 18 d. pateiktų dokumentų (reg. Nr. DOK(duomenys neskelbtini)) prie civilinės bylos Nr. e2A-813-613/2026; prašo prijungti ieškovės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus ir vertinti juos kartu byloje su kitais įrodymais.
Nurodo, kad nesutinka su atsakovo pateiktų papildomų dokumentu prijungimu prie bylos, kadangi pateikti dokumentai neatitinka naujų, esminių ir bylai reikšmingų įrodymų kriterijų bei prašo prijungti savo pateiktus medicininius dokumentus. Mano, kad papildomų dokumentų prijungimas nesukurtų naujos reikšmingos įrodomosios vertės, dubliuotų byloje jau esančią medžiagą, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, prieštarautų nepilnametės geriausiems interesams, nes tęstinis konfliktinių aplinkybių eskalavimas neigiamai veikia jos emocinę ir psichologinę būklę. Pažymi, kad mergaitei yra tik (duomenys neskelbtini) metų. Tokio amžiaus vaikas yra itin jautrus emocinei aplinkai, konfliktams ir spaudimui. Kontrolierės pažymoje akcentuota, kad vaikas turi būti apsaugotas nuo įtraukimo į suaugusiųjų konfliktus, nuo nuolatinės įtampos ir spaudimo rinktis vieną iš tėvų ar aiškintis suaugusiųjų santykius. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika taip pat nurodo, kad vaikas turi būti ruošiamas bendravimui itin atsargiai, vengiant psichologinės traumos ir atsižvelgiant į jo emocinę būklę. Taip pat pažymi, kad visa dokumentų visuma leidžia daryti išvadą, kad pagrindinis prioritetas šioje situacijoje turi būti vaiko emocinė sveikata, stabilumas, saugumo jausmas, psichologinės būklės gerinimas, spaudimo mažinimas, konfliktų nutraukimas. Mano, kad atsakovo prašymas dėl papildomų rašytinių įrodymų - Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymos bei vėlesnio Vaiko situacijos vertinimo sprendimo - prijungimo prie bylos ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo yra nepagrįstas, nes šie dokumentai neatitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimų naujiems ir esminę reikšmę bylai turintiems įrodymams. Pažymi, kad remiantis ieškovės pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais, matyti, kad vaiko emocinė būklė (nerimas, panikos atakos, adaptacijos sutrikimai) yra siejama su ilgalaike ir besitęsiančia tėvų konfliktine situacija, apimančia teisinius ginčus dėl globos, institucijų (įskaitant VTAT ir kitas tarnybas) įsitraukimą, apklausas bei nuolatinius procesinius veiksmus. Nurodoma, kad būtent šis nuolatinis procesinis ir konfliktinis fonas, o ne vienas konkretus epizodas, palaiko vaiko stresą ir emocinį nestabilumą. Medicininėje dalyje taip pat akcentuojama, kad panikos atakos ir nerimo epizodai sustiprėja po kontaktų ar įvykių, susijusių su tėvu, o bendras institucinis ir teisinis įsitraukimas prisideda prie vaiko įtampos didėjimo. Kontrolės ir psichologiniuose vertinimuose nėra išvados, kad vieno iš tėvų veiksmai būtų vienintelė priežastis ar kad būtų konstatuotas tiesioginis žalingas elgesys, tačiau aiškiai nurodoma, kad nuolatinė įtampa, skundai, ginčai ir procesų tąsa veikia kaip reikšmingas streso sukėlėjas vaikui. Todėl apibendrinant galima teigti, kad dokumentuose neakcentuojama vieno asmens kaltė ar atskyrimo pagrindas, tačiau aiškiai pripažįstama, jog nuolatiniai teisiniai ginčai, kuriuos kelia būtent tėvas, skundai ir institucinis procesas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, palaikančių vaiko nerimą, panikos atakas ir emocinį nestabilumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).
Dėl žodinio nagrinėjimo
Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl naujų / papildomų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekiant, kad procesas vyktų sąžiningai, šalys nevilkintų proceso ir nepiktnaudžiautų savo teisėmis procese, įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 49 punktas). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Taigi apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, priima šalių pateiktus dokumentus ir juos vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčo
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išspręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Teigia, kad teismas nepaaiškino, kokiais kriterijais remiantis vienos pusės paaiškinimai laikyti patikimesniais už kitos. Apelianto argumentai atmestini.
CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).
Kaip byloje nustatyta, Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2495-429/2017 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino jų 2016 m. spalio 27 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad nepilnametės dukros M. V. gyvenamoji vieta nustatoma su jos mama. Atsakovas šioje byloje pareikštu priešieškiniu prašė pakeisti dukters gyvenamąją vietą ir nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino atsakovo priešieškinio dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nepilnametį vaiką paliko gyventi su mama. Byloje nustatyta, kad Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas bei ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė kartu su sutuoktiniu B. G. bei nepilnametėmis dukromis M. V. ir L. G. gyvena sutuoktiniui priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Name yra visi patogumai, namas šildomas kieto kuro katilu. Apsilankymo vaiko gyvenamojoje vietoje metu namuose buvo tvarkinga, šilta, švaru. M. turi savo atskirą kambarį, kuriame yra lova, spinta, rašomasis stalas, komoda. Vaiko kambarys naujai suremontuotas, erdvus, labai tvarkingas. Ieškovės namuose yra reikalingi vaiko poreikiams tenkinti skirti baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, taip pat ugdymo priemonės (knygos, molbertas). M. V. vaiko teisių apsaugos specialistams nurodė, kad namuose jai nieko netrūksta, yra aprūpinta ir prižiūrėta, turi savo atskirą erdvę, su visais šeimos nariais sutaria labai gerai. Šiuo metu M. V. mokosi (duomenys neskelbtini), lanko ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), taip pat lanko būrelius. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė užtikrina dukters teisę į geras gyvenimo sąlygas, yra sudarytos tinkamos sąlygos, kad vaikas galėtų visapusiškai ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir juos nuolat tobulinti. Nors atsakovas nurodė, kad jis Vilniuje sudarytų dukrai geresnes sąlygas mokytis ir ugdyti turimą talentą dailei, nes Vilniuje yra geresni mokytojai, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad mokymo ar ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini), o ne Vilniuje, nereiškia, kad joje dirba blogesni mokytojai. Be to, šalių duktė nurodė, kad jai patinka mokytis Ariogalos gimnazijoje, mokslai sekasi gerai, turi draugų, po pamokų lanko daug užsiėmimų: pirmadienį – floristikos, antradienį – tinklinio, trečiadienį ir ketvirtadienį – dailės. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2025 m. gruodžio 4 d. raštas patvirtina, kad šalių dukros I pusmečio dalykų vidurkis yra 9, kad ji šiais mokslo metais praleido 8 pamokas (dėl pateisintos priežasties), noriai dalyvauja klasės ir gimnazijos renginiuose, lanko būrelį, (duomenys neskelbtini), atlieka socialinę-pilietinę veiklą. Jos elgesys mokykloje teigiamas, pamokų metu yra aktyvi ir įsitraukusi į veiklas. Į mokyklą ateina tvarkingai apsirengusi, turi mokymosi priemones, specialistų pagalba mokinei neteikiama, mergaitės mama dalyvauja klasės tėvų susirinkime, telefonu bendrauja su klasės vadove, jungiasi prie elektroninio dienyno. Nors atsakovas teigė, kad dukra yra priversta važiuoti į mokyklą mokykliniu autobusu, kuris atvyksta 6.40 val., todėl jai tenka keltis 6 val. ryte ir ji pavargsta nuo tokių kelionių, tačiau iš ieškovės paaiškinimo, liudytojos E. Z. parodymų buvo nustatyta, kad dukrą į mokyklą dažniausiai nuveža ieškovė, taip pat ir iš jos parveža. Mergaitė specialistams nurodė, kad noriai atsikelia į mokyklą, būna pailsėjusi, niekas jos poilsio netrukdo. Tai, kad ieškovė nuo vaiko gimimo pakeitė ne vieną gyvenamąją vietą, byloje nėra jokių įrodymų, kad tai būtų kažkaip neigiamai paveikę vaiko raidą. Iš Viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos 2025 m. gruodžio 2 d. informacijos nustatyta, kad nepilnametė su mama atvyksta į sveikatos priežiūros įstaigą ne tik susirgus, bet ir profilaktiniam patikrinimui, atlieka planinius skiepus. Apžiūros metu niekada nestebėta poodinių kraujosruvų ar kitų smurto požymių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė užtikrina dukrai ir psichologinę pagalbą. Taigi nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ieškovė šiuo metu tinkamai rūpinasi dukros sveikata, užtikrina vaiko poreikius ir priežiūrą, vykdo medikų, specialistų nurodymus ir rekomendacijas, tikrina profilaktiškai jos sveikatą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė tiek atsakovo, tiek kitų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus duomenis, nurodė, kuriais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą netenkinti atsakovo reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šiuo metu užtikrina dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina jos teisę į mokymą, poilsį, laisvalaikį, sveikatą, todėl nebuvo / nėra jokio pagrindo pakeisti nepilnametės gyvenamąją vietą.
Apeliantas teigia, kad vaiko nuomonė yra akivaizdžiai prieštaringa, kadangi skirtingais laikotarpiais nepilnametė išsakė priešingas pozicijas dėl savo gyvenamosios vietos. Teismas nepaaiškino, kokiais kriterijais remiantis vienos pusės paaiškinimai laikyti patikimesniais už kitos.
CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).
Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad, ištyręs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į vaiko nuomonę bei Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, konstatuoja, kad nenustatyta esminių aplinkybių, dėl kurių šiuo metu būtų pagrindas pakeisti nepilnametės M. V. gyvenamąją vietą. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje taip pat nurodė, kad nėra jokio pagrindo keisti M. V. gyvenamąją vietą. Teigė, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų vaiko interesų. Pažymėjo, kad M. V. nuomonė dėl gyvenamosios vietos pakeitimo buvo išklausyta net keletą kartų per Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovus. Taip pat teismas vaiko nuomonę išklausė per teismo psichologę, jai bendraujant su vaiku ir pateikiant rašytinę išvadą.
Byloje esančioje 2025 m. lapkričio 17 d. teismo psichologės A. A. išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad individualaus susitikimo ir pokalbio metu pastebimas nuovargis, įtampa, jautrumas, kiti negatyvūs jausmai, kuriuos mergaitė įvardija, paaiškina. Nepilnametė nurodo, kad pastaruoju metu vykstantys tėvų konfliktai, ilgai besitęsiantis teisinis procesas mergaitę ypač vargina ir veikia jos emocinę, psichologinę būseną. Paaiškina, jog paskutiniu metu teko išgyventi daug netikėtų, intensyvių ir traumuojančių situacijų, kurių ji pagal savo jauną amžių negalėjo iki galo suvokti, įvertinti, numatyti ilgalaikių jų pasekmių. Šiuo metu jaučiasi pažeidžiama, išgyvena kaltę, nesaugumą dėl ateities, ypač jautriai reaguoja į dažnus negatyvius suaugusiųjų pasisakymus vieno iš tėvų atžvilgiu (šiuo atveju akcentuoja tėčio negatyvius pasisakymus mamos atžvilgiu), tai ypač traumuoja mergaitę. Išsako savo aiškią ir argumentuotą nuomonę dėl gyvenamosios vietos – tai jos noras gyventi kartu su mama taip, kaip gyveno iki šiol. Savo nuomonę grindžia artimu emociniu ryšiu su mama, saugumu, supratimu, gerais santykiais su patėviu, jaunesne seserimi, gera adaptacija mokykloje, galimybe dalyvauti po pamokinėje veikloje, gauti iš artimos bei išorinės aplinkos tinkamą emocinę, psichologinę pagalbą. Pokalbio metu mergaitė aiškiai dėsto savo mintis, įvardija jausmus, juos paaiškindama tam tikrais gyvenimiškais pavyzdžiais. Šiuo metu labiau palaiko ir solidarizuojasi su mama, kuri, pasak mergaitės, ją rūpinasi, supranta, geba atliepti mergaitės emocinius poreikius ir interesus. Psichologė akcentuoja, kad natūralu, jog nepilnamečiai vaikai, gyvendami kartu su vienu iš tėvų, sąmoningai ar (ir) nesąmoningai perima tam tikrus suaugusiųjų aplinkos žodžius, posakius bei vertinimus, tačiau pagal savo jauną amžių, raidą, brandą nepilnametė M. geba puikiai išsakyti savo nuomonę, ją pagrįsti ir argumentuoti. Paaiškina, kad tėvui šiuo metu jaučia ambivalentiškus ir prieštaringus jausmus, tokius kaip nusivylimas, nepasitikėjimas, pyktis, kt. Nurodo, jog anksčiau buvo artimesni, tinkamai bendravo. Kurį laiką ji su tėvu bendrauti nenori, priežastys, situacijos ir vaiko išgyvenimai pateikiami pokalbio aprašomojoje dalyje.
Pažymėtina, kad pokalbyje su teismo psichologe nepilnametė išsamiai, argumentuotai paaiškino, kodėl ji buvo išreiškusi norą gyventi su tėvu. Mergaitė nurodė, jog, kai pirmą kartą ji kalbėjosi su vaiko teisių specialistais, labiau palaikė tėčio pusę, nes jis buvo pasakęs, kad „mama manęs nenorėjo mažos“. Tuomet jautėsi pasimetusi, suabejojo: „galvojau, tai kam man pas mamą gyventi“. Bet vėliau pasikalbėjo su mama, suprato, kad mama ją tikrai myli, visada jos norėjo, ja rūpinosi, o tėtis šiuo klausimu sako netiesą. Nepilnametė nurodė, kad visada kalbasi su mama įvairiomis jautriomis temomis, todėl ja pasitiki labiau nei tėčiu. Bandant kalbėtis su tėčiu, tėtis visada mamos žodžius paneigdavo ir negražiai kalbėdavo apie mamą. Paaiškino, kad jai mokantis 5-oje klasėje vyko pokalbiai su tėčiu dėl jos gyvenamosios vietos. Tuo metu trumpam buvo suartėjusi su tėčiu, pasimetusi, todėl patikėjo tėčio žodžiais, teigė, kad „gal dar to miesto norėjau“. Paaiškino, kad su mama jos visada buvo ir yra labai artimos. Jei su mama ir būdavo nesutarimų, tai tik trumpalaikių ir kasdieninių. Po vieno iš tokių konfliktų su mama ji apie tai pasakė tėčiui, „tėtis suprato kažkaip kitaip“ ir nusprendė ją gelbėti, pakeisti gyvenamąją vietą. Paaiškino, kad tik trumpam ir vieną kartą jos išsakyta nuomonė buvo pasikeitusi, t. y. dėl gyvenimo pas tėtį, kai dar su mama nebuvo atvirai pasikalbėjusios. Todėl dabar labai aiškiai nurodo, kad šiuo metu ir visada ji norėjo ir nori gyventi su mama. Šiuo atveju tarp mamos ir nepilnametės M. yra susiformavęs ypač artimas ilgalaikis emocinis ryšys, mama geba užtikrinti, suprasti ne tik nepilnametės bazinius, bet ir emocinius poreikius.
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad mergaitė tiek dėl savo amžiaus, tiek dėl savo brandos sugeba argumentuotai reikšti savo nuomonę ir šiuo atveju išreiškė aiškų norą gyventi su mama.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių dukra šiuo metu yra itin sudėtingo amžiaus tarpsnyje. Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis. Šiuo periodu žmogus patiria itin prieštaringus išgyvenimus. Tokio amžiaus paauglio nuomonė, nuotaika ir požiūris keičiasi dėl intensyvių biologinių, smegenų struktūros bei socialinių pokyčių, tai pereinamasis laikotarpis iš vaikiško mąstymo į suaugusiojo pasaulį, taigi tai, kad nepilnametė išsakė skirtingas nuomones dėl gyvenamosios vietos, yra susiję ir su nepilnametės amžiaus ypatumais. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai rėmėsi būtent paskutine ir nuoseklia mergaitės pozicija, išsakyta teismo psichologei, o ne pavieniais ankstesniais pasisakymais.
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą skirti teismo psichologinę ekspertizę. Pažymi, kad dar iki nepilnametės apklausos pas teismo psichologę vykusio posėdžio metu buvo pareiškęs prašymą leisti suformuluoti ir užduoti klausimus psichologei, kurie turėtų reikšmę objektyviam bylos aplinkybių išaiškinimui. Teismas nurodė, jog „psichologė ne ekspertė ir jai nereikia suformuoti klausimų, nes pagrindinis klausimas yra vaiko nuomonė dėl pareikštų reikalavimų“. Dėl to buvo apsiribota vien vaiko nuomonės fiksavimu, neatliekant išsamaus psichologinio vertinimo ir neanalizuojant bylos medžiagos kompleksiškai, kaip tai būtų daroma skiriant teismo psichologinę ekspertizę. Tokiu būdu nebuvo sudarytos sąlygos patikrinti galimos išorinės vaiko nuomonės susiformavimo įtakos, lojalumo konflikto ar kitų reikšmingų veiksnių. Apelianto argumentai nepagrįsti.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko teisė būti išklausytam taip pat reglamentuojama ir minėto įstatymo 11 straipsnyje, pagal kurį vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymo nurodytus asmenis (1 dalis). Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai būtina (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019, 19 punktas). Remiantis CPK 212 straipsnio 1 dalimi, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Tai reiškia, kad dėl ekspertizės skyrimo poreikio kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 101 punktas). Taigi tam, kad būtų įvykdyta įstatyme įtvirtinta pareiga išklausyti vaiko nuomonę, teismui nėra būtina skirti ekspertizę – ši pareiga gali būti įgyvendinta išklausant vaiką teisme, taip pat ir per atstovą ar per įstatymo nurodytus asmenis. Pasitelkti specialių žinių turinčius asmenis vaiko nuomonei išklausyti reikalinga tik teismui konkrečiu atveju nustačius tokią būtinybę.
Nagrinėjamu atveju byloje jau yra pateikta teismo psichologės išvada, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, vaiko nuomonės išklausymas, kitų specialistų vertinimai, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pakanka duomenų vaiko nuomonei ir interesams įvertinti, o papildoma ekspertizė tik dar labiau apkrautų nepilnametį vaiką pakartotinėmis apklausomis, kai šeimos bylose būtina vengti perteklinių procesinių veiksmų, kurie gali dar labiau traumuoti vaiką. Taigi teismas nepažeidė įstatyme įtvirtintos pareigos atsižvelgti į vaiko nuomonę sprendžiant su juo susijusius klausimus – ši nuomonė buvo išsiaiškinta įstatymų leidžiamu būdu. Be to, teismo psichologė pabrėžė, kad nepilnametės emocinę psichologinę būsena ypač sunkina ilgas teisinis procesas, konfliktiški suaugusiųjų santykiai, pasikartojantys tėvų bei skirtingų institucijų klausimai, pokalbiai dėl gyvenamosios vietos ir vieno iš tėvų pasirinkimo, tai mergaitei sukelia stiprius negatyvius jausmus, kaltę, nerimą, įtampą. Pastebimas stiprus vidinis lojalumo konfliktas, kai vaikas buvo priverstas rinktis vieno iš tėvų gyvenamąją vietą, taip negalėdamas išsaugoti artimo ir svarbaus ryšio su abiem jai artimais ir emociškai svarbiais artimaisiais.
Nors apeliantas teigia, kad ekspertizę būtina skirti dėl lojalumo konflikto, tačiau akivaizdu, kad mergaitė išgyvena lojalumo konfliktą dėl abiejų tėvų netinkamo, nepagarbaus elgesio vieno kitam, nuolatinės kontrolės ir spaudimo tiek ieškovei, tiek mergaitei iš atsakovo pusės. Teismo psichologės išvadoje nurodyta, kad šalių dukrai labai atsibodo ir vargina vykstantys konfliktai, teismai: „viskas jau buvo aprimę“, ,,po to tėtis vėl pradėjo rašyti kažkokių dalykų vaikų teisėms“, „tada jų namuose vėl pradėjo lankytis vaiko teisių specialistai, kas kelia didelę įtampą, vargina“. Mergaitė atsimena, kad vienu metu situacija buvo ramesnė, o po to vėl viskas atsinaujino, ,,gal dėl tėčio visokią rašymų“. „Kadangi ši teismų situacija tęsiasi daugiau nei metus, ji labai įgriso, blogai veikia ne tik ją, bet ir mamą, visą jų šeimą, nes mato kaip pergyvena. jaudinasi mama“. Paklausus, ką norėtų pakeisti dabartinėje situacijoje, nurodo: „labiausiai, kad baigtųsi teismai“, ,,tėvai greičiau susitartų“, ,,galėčiau aš pas tėtį kartais atvažiuoti“, ,,tačiau ne dabar iš karto“, ,,gal po kurio laiko...“ Labiausiai norėtų gyventi ramiai, ,,bet dabar tėtis užsispyręs“, ,,žiūri savo norų“, ,,gal mato kažką mamos auklėjime negerai“, ,,jis dažnai kalba apie mamą negerus dalykus“. Mergaitė mano, kad ateityje susitikimai su tėčiu gal ir galėtų vykti, bet turi paeiti laiko: ,,turėtų baigtis tie teismai“, „gal praeitų 1-2 mėnesiai, nes taip greit aš nenoriu“, ,,ir tik, kai mes abu to norėsim“. Aplinkybes apie patiriamą emocinę žalą dėl tėčio patvirtina ir prie priešieškinio pridėti garso įrašai, kuriuose, be kita ko, nepilnametė dukra aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškina tėčiui, kad ji pavargo nuo nesibaigiančių konfliktų ir apklausų, ji jaučia didžiulę gėdą prieš savo klasiokus, kai vidury pamokos socialinė darbuotoja ją išsiveda iš pamokos ir po to jos klasiokai klausinėja, kas nutiko.
Byloje nenustatyta, kad mergaitė turėtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų išreikšti savo nuomonės ir reikėtų ekspertų pagalbos šiai nuomonei sužinoti. Tai, kad vaiko nuomonė nėra palanki apeliantui, nesudaro pagrindo dar ir dar kartą vaiką apklausinėti ar skirti ekspertizę, todėl nagrinėjamas atveju prioritetas turi būti teikiamas ne pačių tėvų asmeninėms ambicijoms, nuoskaudoms, kerštui ir interesams įgyvendinti, o geriausiems jų vaiko interesams, fizinei ir psichologinei gerovei, ramybei ir laimei užtikrinti, nes neabejotina, kad nagrinėjamu atveju būtent šalių nepilnametė dukra dėl nesibaigiančių tėvų konfliktų ir apklausų patiria didžiausią stresą, stiprius neigiamus išgyvenimus, psichologinę žalą ir tai atsiliepia jos elgesyje, kartu ir santykiuose su tėčiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje byloje skirti psichologinę ekspertizę nebuvo pagrindo.
Teismo psichologės rekomendacijose taip pat akcentuojama, kad sveikam ir visaverčiam vaiko asmenybės formavimuisi būtinas abipusis, saugus ir laisvanoriškas bendravimas su kiekvienu iš tėvų. Tėvams rekomenduotina kuo mažiau įtraukti nepilnametį vaiką į asmeninius bei teisinius ginčus, riboti teisme vykstančių procesų informaciją, neužstrigti aiškinantis praeities konfliktų, situacijų, tačiau stengtis sudaryti kuo tinkamesnes sąlygas vaikui gyventi saugų, pilnavertį, jo amžių, poreikius atitinkantį gyvenimą. Užtikrinti emociškai saugią, stabilią aplinką, pastovią gyvenamąją vietą, kaip nepilnametė ir nurodo, kartu gyvenant su mama.
Apeliantas teigia, kad byloje nepaskyrus psichologinės ekspertizės nebuvo ištirta, ar nepilnametė nejaučia pareigos palaikyti ar ginti motiną, ypač konfliktinėje situacijoje tarp tėvų. Čia yra svarbi teismo tikslingai nutylėta psichologės išvados dalis, kurioje vaikas pasidžiaugia mamos laimėjimais teisminiame procese. Tokie žodžiai rodo aiškų vaiko įtraukimą į suaugusiųjų ginčą ir tapatinimąsi su viena proceso šalimi, tai nėra būdinga nuo konflikto apsaugotai ir nešališką poziciją galinčiai išlaikyti nepilnamečio būsenai. Akivaizdu, kad vaikas yra labai gerai informuotas apie procesą tiek, kad net džiaugiasi, kai priimami mamai palankūs sprendimai. Tokiose situacijose vaiko nuomonė yra nulemta ne savarankiško ir brandžiai suformuoto sprendimo, o emocinės priklausomybės ir lojalumo konflikto. Lygiai taip pat turėjo būti įvertinta tėvo atstūmimo požymių tikimybė, kai vaikas pradeda vartoti kategoriškas ir suaugusiajam būdingas formuluotes apie kitą tėvą, perimdamas kartu gyvenančio asmens vertinimus. Vien tai, kad psichologė pripažino žodžių perėmimą natūraliu reiškiniu, nepanaikina teismo pareigos išsiaiškinti, ar kartu nėra perimamas ir suaugusiojo formuojamas požiūris bei emocinis santykis su kitu iš tėvų. Teismui nepaskyrus vaiko psichologinės ekspertizės, šios reikšmingos aplinkybės liko neištirtos, nors jos turėjo esminę reikšmę vertinant vaiko nuomonės savarankiškumą ir atitikimą jo interesams. Mano, kad byloje esantys duomenys rodo ne pavienius emocingus pasisakymus, o nuoseklų ir kategorišką bendravimo su tėvu nutraukimą, nuolatines įžeidžiančio turinio žinutes bei visišką tėvo eliminavimą iš gyvenimo. Toks staigus ir radikalus vaiko elgesio pasikeitimas negali būti vertinamas tik kaip emocijų išraiška, ypač kai jis iš esmės paneigia anksčiau buvusį itin artimą ryšį su tėvu ir vaiko norą apsigyventi pas jį. Teismas taip pat formaliai rėmėsi VTAT nutarimu, kuriame konstatuota, kad nėra duomenų apie vaiko nuteikinėjimą prieš tėvą. Atsakovas pateikė išsamius paaiškinimus dėl VTAT išvados priedo vaiko nuomonės išklausymo akto, tačiau, susipažinus su sprendimu, akivaizdu, kad į išdėstytas aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Be to, apeliantas ne kartą teismui kėlė klausimą dėl VTAT nekompetencijos ir šališkumo vaiko motinos atžvilgiu, kol galiausiai, po bylos išnagrinėjimo VTAT (duomenys neskelbtini) skyrius buvo nušalintas nuo visų klausimų. kurie susiję su M. V. sprendimo. Esant akivaizdžiam vaiko elgesio pokyčiui, kategoriškam vieno iš tėvų atstūmimui ir vaiko įtraukimui į suaugusiųjų ginčą, teismas turėjo imtis aktyvių veiksmų tokio vaiko elgesio priežastims nustatyti, o ne apsiriboti formaliu ir subjektyviu konstatavimu, kad pažeidimų vaiko atžvilgiu nebuvo nustatyta.
Akcentuotina, kad šalių dukra yra tokio amžiaus, kai gali / sugeba išreikšti savo nuomonę be suaugusiųjų įtakos, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad psichologinė ekspertizė nagrinėjamu atveju yra ne tik nereikalinga, bet, tikėtina, galinti padaryti didesnę žalą vaiko psichinei / emocinei sveikatai. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Be to, būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas ne tik kad informavo dukrą apie vyksiančius ginčus su ieškove, tačiau buvo nusivežęs ją pas atstovę pokalbio, tai neabejotinai galėjo sukelti emocinę įtampą šalių dukrai. Taigi ne tik ieškovė, bet ir atsakovas elgėsi netinkamai informuodami nepilnametį vaiką apie vykstančius/vyksiančius teisminius procesus ir taip sukeldami vaikui emocinę įtampą.
Apeliantas teigia, kad byloje egzistuoja neginčytini faktiniai duomenys, kuriuos pripažįsta ir pati ieškovė, įskaitant jos pačios nurodytą esamą depresijos diagnozę. Byloje buvo pateikta reikšmingų duomenų ir įrodymų, susijusių su galimais rizikos veiksniais vaiko aplinkoje pas motiną – informacija apie motinos piktnaudžiavimą alkoholiu ir neišspręstą priklausomybės problemą, vaistų vartojimą, taip pat apie nuolatinį vaiko įtraukimą į tėvų konfliktus, vaiko nuteikinėjimą prieš tėvą bei bendravimo su juo ribojimą. Šias aplinkybes atsakovas grindė konkrečiais įrodymais, pateikdamas garso įrašus, pateikdamas pradinių klasių mokytojos paaiškinimus, šalių ir vaiko susirašinėjimus žinutėmis, kitus dokumentus su detaliais paaiškinimais apie vaiko elgesio pokyčius ir jų sąsajas su motinos elgesiu. Tačiau nei VTAT, nei teismas šių duomenų sistemiškai neįvertino ir apsiribojo deklaratyvia išvada, jog nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad vaiko gyvenamoji aplinka tapo nesaugi. Apelianto argumentai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad iš viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad ieškovė stacionare gydėsi du kartus, 2020-01-07–2020-01-15 ir 2021-02-07–2021-02-24, jai buvo diagnozuota: (duomenys neskelbtini). Pagerėjus ieškovės (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta tolimesniam ambulatoriniam gydymui pagal gyvenamąją vietą. Taip pat iš šios viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini). Tolesniam stebėjimui ieškovė buvo pasiųsta pas gydytoją psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Iš (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė yra konsultuojama šioje klinikoje. Dėl (duomenys neskelbtini)prieš 4–5 metus, paskutinį kartą 2021 metais. Tęstas reguliarus ambulatorinis medikamentinis gydymas. Gautas geras terapinis efektas, (duomenys neskelbtini). Pagerėjus būsenai nuo 2024 m. lapkričio mėnesio iki 2025 m. vasario mėnesio(duomenys neskelbtini), jautėsi gerai. Kreipėsi 2025-02-10 dėl išgyvenamos stresinės situacijos, susijusios su teisminiu procesu. Jautė nerimą, miego sutrikimus, išgyveno dėl vaikų emocinės būsenos, patiriamo streso dėl kviečiamų įvairių tarnybų. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Nors nustatyta, kad ieškovė dėl (duomenys neskelbtini)ir dėl to 2021-02-04 buvo poreikis užtikrinti šalių dukrai saugią aplinką, tačiau nuo to laiko pastaruosius beveik ketverius metus vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo. Tai nurodė ir teikianti išvadą institucija, kuri 2022-05-11 nustačiusi, kad ieškovės šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad konfliktai tarp vaiko tėvų ir pranešimai apie galbūt pažeidžiamas nepilnametės M. V. teises prasidėjo 2024 m. gruodžio mėnesį, ruošiantis inicijuoti ir pradėjus teisminius procesus, susijusius su ginčais dėl vaiko. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio mėnesio pradžios nenustatė aplinkybių, susijusių su nesaugia aplinka nepilnametei M. V. jos gyvenamojoje vietoje. Nors 2024-12-24 buvo registruotas pranešimas, jog ieškovei(duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu nepilnametės namuose nebuvo, ji svečiavosi pas močiutę, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl to buvo pažeistos jos teisės. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) savaime nereiškia, jog yra pažeidžiami vaiko interesai. Nors atsakovas teigia, jog ieškovė(duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina ieškovės buvusios darbdavės pateikta charakteristika, tačiau iš (duomenys neskelbtini)nurodytos charakteristikos nustatyta, kad šioje įmonėje ieškovė dirbo 2022-04-08–2022-05-17 laikotarpiu ir nėra duomenų, kad tuo metu dėl ieškovės elgesio būtų nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Taigi atsakovė kritiškai vertina savo elgesį dėl (duomenys neskelbtini), gydėsi (duomenys neskelbtini), iki šiol ambulatoriškai gydosi pas (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad jos vartojami vaistai (duomenys neskelbtini) keltų grėsmę vaiko saugumui ir gerovei, jos psichinė būklė šiuo metu yra stabili. Vien tai, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) anksčiau, nėra pagrindo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą.
Apeliantas nurodo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog gyvenant Vilniuje atsiveria visiškai kitokios galimybės, ypač aktualios meniškai vaiko asmenybei – muziejai, meno erdvės, būreliai, meno mokyklos, papildoma ugdymo patirtis. Pats vaikas aiškiai išreiškė norą gyventi mieste, tačiau teismas šį faktą ignoravo. Aplinkybės, jog M. patinka mokytis (duomenys neskelbtini), ji ten turi draugų ir veiklų, negali paneigti realios situacijos, jog sostinės pasirinkimas reiškia esminę galimybę ugdyti vaiko talentą, todėl ir vaiko noras gyventi mieste nebuvo atsitiktinis. Apelianto argumentai nepagrįsti.
Nustatyta, kad šiuo metu M. V. mokosi (duomenys neskelbtini) lanko ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), taip pat lanko būrelius. Yra sudarytos tinkamos sąlygos, kad vaikas galėtų visapusiškai ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir juos nuolat tobulinti. Nors atsakovas nurodė, kad jis Vilniuje sudarytų dukrai geresnes sąlygas mokytis ir ugdyti turimą talentą dailei, nes Vilniuje yra geresni mokytojai, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vien tai, kad mokymo ar ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini), o ne Vilniuje, nereiškia, kad joje dirba blogesni mokytojai. M. V. išklausant jos nuomonę per vaiko teisių apsaugos specialistą yra nurodžiusi, kad jai patinka mokytis (duomenys neskelbtini), mokslai sekasi gerai, turi draugų, po pamokų lanko daug užsiėmimų: pirmadienį – floristikos, antradienį – tinklinio, trečiadienį ir ketvirtadienį – dailės. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dabartinės ugdymo įstaigos užtikrina tinkamą mergaitės ugdymą ir laisvalaikio praleidimą. Todėl apelianto teiginiai apie galbūt geresnes galimybes kitame mieste negali būti laikomi pakankamu pagrindu keisti vaiko gyvenamąją vietą.
Apeliantas teigia, kad teismas taip pat neįvertino atsakovo pastangų įsitraukti į vaiko psichoterapijos procesą ir nekėlė abejonių dėl to, kad ieškovės vaikui parinkta psichologė atsisako bendradarbiauti su tėvu ir teikti informaciją apie vaiką tiek tėvui, tiek atvejo vadybos specialistams. Toks nekritiškas užsakytų psichologės pažymų turinio ir formalus psichologinės pagalbos įvertinimas neatspindi realių vaiko patirčių ir negali būti pagrindas laikyti, kad vaiko interesai yra visapusiškai užtikrinami. Apelianto argumentai nepagrįsti.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė užtikrina dukrai ir psichologinę pagalbą. M. V. teismo psichologei nurodė, kad, prasidėjus tėvų konfliktui dėl jos gyvenamosios vietos pakeitimo, ji patyrė daug nežinomybės, nesaugumo, daug neigiamų išgyvenimų ir streso, jai buvo sunku užmigti, kankino nerimastingos mintys, „kad aš kalta“. Nurodė, kad paskutiniu metu jaučiasi geriau, jai padeda individualios konsultacijos pas (duomenys neskelbtini), į kurias vyksta kas antrą savaitę. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) G. S.. Lankomos konsultacijos mergaitei padeda susitvarkyti su (duomenys neskelbtini). Ji teismo psichologei nurodė, kad anksčiau, prasidėjus teismams, savo savijautą, (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose teigė, kad jis nepasitiki(duomenys neskelbtini), kuri teikia jo dukrai konsultacijas, kritiškai vertina jos ir viešosios įstaigos pateiktas pažymas, kad, atsakovo manymu dukros psichologinė būklė nėra pagerėjusi, nes, jo teigimu, dukra ir toliau yra priešiškai nusiteikusi prieš jį, nenori su juo bendrauti, tačiau pažymėtina, kad šalių dukra yra tokio amžiaus, kad jau sugeba suprasti ir įvardyti, kad po susitikimų su psichologe jaučiasi geriau, todėl apelianto kritika dukters psichologei nelaikytina objektyvia ir reikšminga.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė apklausti dukros pradinių klasių mokytoją, nors jis buvo ne kartą reiškęs tokį prašymą. Tai buvo asmuo, turėjęs tiesioginį ir kasdienį ilgalaikį kontaktą su vaiku, nesuinteresuotas bylos baigtimi ir galintis pateikti reikšmingą informaciją apie vaiko santykius su abiem tėvais. Be pagrindo atsisakius apklausti mokytoją, teismas faktiškai nevykdė pareigos būti aktyviu tokio pobūdžio bylose, apribojo atsakovo teisę rinkti ir teikti įrodymus ir paneigti ieškovės ir jos artimųjų pateiktas versijas. Dėl to byloje susidarė situacija, kai vaiko elgesio vertinimas grindžiamas ne objektyviais pedagogo, o ieškovės motinos, kuri suinteresuota bylos baigtimi, pasakojimu, tik su tikslu, kad būtų išvengta užsitęsusio proceso, nors vieno asmens apklausa nesudaro esminės reikšmės laiko atžvilgiu. Toks įrodymų rinkimo ribojimas laikytinas esminiu procesinių normų pažeidimu, turėjusiu įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes teismas neišnaudojo galimybės ištirti reikšmingų bylos esmei aplinkybių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalių dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų, taigi dukters pradinių klasių mokytojo paaiškinimai apie aplinkybes, kai dukra mokėsi pradinėje mokykloje, nėra reikšmingi, nes byloje pakanka įrodymų vertinant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.
Apeliantas teigia, kad teismas nepasisakė dėl kartu su priešieškiniu byloje pateiktų garso įrašų (pvz., priešieškinio priedai Nr. 77, 74, 75, 27, 47), kurie patvirtina, kad nepilnametė pati inicijuodavo kontaktą su tėvu ir prašydavo pagalbos, taip pat patvirtina galimą motinos netinkamą vaiko priežiūrą (motinos girtavimo atvejai, manipuliacijos, tiesioginis vaiko įtraukimas į konfliktus, bendravimo su tėvu draudimas, jautrios informacijos apie vaiko sveikatą ir santykių su tėvu viešinimas socialiniuose tinkluose). Tuo tarpu jokių analogiško pobūdžio duomenų apie tėvo netinkamą elgesį su vaiku byloje nėra, išskyrus žodinius motinos, o vėliau jau ir vaiko, pareiškimus. Šių reikšmingų ir esminių įrodymų neįvertinimas ar jų nutylėjimas sprendime rodo neišsamų bylos aplinkybių tyrimą ir selektyvų įrodymų vertinimą. Apelianto argumentai atmestini.
Teisėjų kolegija susipažino su nurodytais įrašais ir akcentuoja, kad šie pavieniai įrašai neturi reikšmingos įtakos sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, nes byloje yra vertinama įrodymų visuma. Pavieniai emocingi pokalbiai ar konfliktinės situacijos tarp tėvų savaime neįrodo sistemingo netinkamo mamos elgesio su vaiku. Be to, įrašai daryti 2024 metais, tai yra prieš tai, kai dukra išsakė savo aiškią poziciją gyventi su mama. Vien tai, kad teismas nepasisakė dėl kiekvieno atskiro dokumento ar įrašo, nereiškia, kad įrašai ir dokumentai nebuvo įvertinti.
Pažymėtina ir tai, kad 2026 m. gegužės 18 d. apeliantas pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2A-873-673/2026 nagrinėjimą iš esmės ir prijungti prie civilinės bylos medžiagos teikiamus rašytinius įrodymus: Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Ž. 2026 m. balandžio 24 d. pažymą dėl A. V. skundų tyrimo Nr. ((duomenys neskelbtini)); Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. gegužės 17 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir ištyrė tiek atsakovo, tiek ieškovės pateiktus papildomus įrodymus. Iš 2026 m. balandžio 24 d. Vaiko teisių pasaugos kontrolierės pažymos matyti, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir atliktu teisiniu vertinimu, nusprendė: atkreipti Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų dėmesį į būtinumą itin atidžiai ir atsakingai vertinti visas aplinkybes, susijusias su vaiko nuomone, šios nuomonės staigiu pasikeitimu, kategorišku atsisakymu bendrauti su tėvu, su galimai kylančio vaiko lojalumo konflikto požymiais, taip pat tiksliai nurodyti šiomis aplinkybėmis grindžiamus rizikos veiksnius, taip pat kitus objektyvius apsaugos veiksnius, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių poveikį vaiko sveikatai ir saugumui; atkreipti vaiko teisų apsaugos specialistų dėmesį, kad vaiko situacijos vertinimo sprendimuose specialistams konstatavus poreikį užtikrinti vaikui psichologo konsultacijas bei įtvirtinus atitinkamas rekomendacijas vaiko įstatyminiams atstovams, būtų stebima, ar šios rekomendacijos yra įgyvendinamos ir, prireikus, vaiko tėvams taikomos teisės aktuose numatytos įtikinimo ir (ar) atsakomybės priemonės; atkreipti vaiko teisių apsaugos specialistų dėmesį į tai, kad vaiko situacijos vertinimo sprendimuose nustačius tęstinius vaiko teisių pažeidimus, susijusius su vieno iš tėvų (ar abiejų) negebėjimu užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem savo tėvais, su atvejo vadybos paslaugų atsisakymu, bendravimo su psichologu ar kitais specialistais grafiko nesilaikymo būtų itin atidžiai ir atsakingai sprendžiama dėl abiem tėvams tenkančios jų atsakomybės dalies bei imtasi veiksmingų priemonių, kurios nedelsiant pašalintų realų pavojų ar prielaidas, keliančias grėsmę vaiko teisėms jo fizinei ir emocinei sveikatai; atkreipti vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų dėmesį į būtinumą vaiko situacijos vertinimo dokumentuose kuo tiksliau fiksuoti abiejų vaiko įstatyminių atstovų nuomonę, supažindinti juos su vertinimo rezultatais, išsamiai nurodyti su vertinimu ir priimtais sprendimais sietina aplinkybes, o prireikus - papildomai paaiškinti vaiko tėvams priimtų sprendimų argumentus ir motyvus. Specialistų pareiga aiškiai ir tiksliai motyvuoti savo poziciją yra neatsiejama ir nuo teismo įpareigojimo pateikti vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą nagrinėjant ginčus teisme; Atkreipti Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų, priimančių sprendimus dėl administracinio nusižengimo teisenos, dėmesį į ANK 620 straipsnio 1 dalyje (2023-05-11 redakcija) nustatytą reguliavimą, kad nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopija (nuorašas) išduodama ne tik asmeniui, dėl kurios nutarimas priimamas, bet ir asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala; prašyti su vaiku ir jo tėvais dirbančių vaiko teisių apsaugos specialistų dar kartą abiem tėvam paaiškinti, kad tęstiniai tarpusavio konfliktai, vaiko įtraukimas ir dalyvavimas juose, nesibaigiantis tėvų skundų srautas įvairioms institucijoms itin neigiamai veikia emocinę vaiko gerovę, kuria ir palaike lojalumo konfliktą; kartu paaiškinti tai, kad tęstinis tėvų negebėjimas užtikrinti vaikui saugią aplinką ar sąmoningas tam trukdymas gali būti pagrindu priimti griežtus sprendimus dėl laikinųjų vaiko apsaugos priemonių; pripažinti nepagrįstu pareiškėjo skundą dėl Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų šališkumo ir jiems suteiktų įgaliojimų viršijimo. Kontrolierė taip pat pažymėjo, kad tęstiniai konfliktai ir nesibaigiantis skundų srautas institucijoms itin neigiamai veikia vaiko emocinę gerovę.
Taigi iš Pažymos matyti, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pripažino, kad ilgą laiką egzistuoja rimtos problemos dėl vaiko ir tėvo ryšio, specialistų priemonės buvo neveiksmingos, teismo nustatyta bendravimo tvarka faktiškai nėra vykdoma. Kontrolierė taip pat pabrėžė, jog tęstiniai konfliktai ir vaiko įtraukimas gali būti pagrindas griežtesnėms vaiko apsaugos priemonėms. Tai signalas institucijoms, kad situacija laikoma rimta. Kontrolierės pažymoje vertinami institucijų veiksmai vaiko situacijos kontekste, tačiau pažymoje nėra nustatyta naujų faktinių aplinkybių, kurios nebūtų buvusios vertintos nagrinėjant bylą.
Taip pat pažymėtina, kad 2026 m. gegužės 11 d. vaiko situacijos sprendime iš esmės nekonstatuojama naujų aplinkybių, reikšmingų ginčo išsprendimui. Taip pat konstatuota, kad vaikas jaučiasi įtrauktas į teisminius procesus bei tėvų konfliktą. Dokumente taip pat nurodoma, kad specialistai rekomenduoja neskubinti vaiko ir tėvo kontaktų, būtina užtikrinti vaiko emocinį saugumą, vaiko emocinė būsena santykio su tėvu kontekste blogėja, pats atsakovas yra linkęs koncentruotis į konfliktinius bei teisinius aspektus ir taip didinti įtampą. Taigi atsakovo pateikti dokumentai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad ieškovė būtų nuteikinėjusi vaiką prieš tėvą ar tyčia ribojusi bendravimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nauji pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad jeigu pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs Kontrolierės pažymoje nustatytą informaciją, būtų turėjęs pagrindą kritiškai vertinti Tarnybos išvadas bei spręsti dėl papildomo įrodymų tyrimo, įskaitant specialių žinių reikalaujantį psichologinį ar kompleksinį vertinimą, todėl ši pažyma turi esminę reikšmę ne tik institucijų veiksmų vertinimui, bet ir pačiam bylos faktinių aplinkybių nustatymui bei vaiko interesų įvertinimui ir, kad ši Pažyma turi esminę reikšmę ne tik institucijų veiksmų vertinimui, bet ir pačiam bylos faktinių aplinkybių nustatymui bei vaiko interesų įvertinimui (CPK 178, 185 straipsniai).
Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad lanko (duomenys neskelbtini) konsultacijas dėl ryškių emocinių ir psichologinių sunkumų. Dokumentuose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Medicininėje dokumentacijoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini).
Taigi tiek atsakovo, tiek ieškovės pateikti nauji įrodymai dar kartą patvirtina byloje esančius įrodymus, pateiktus pirmosios instancijos teismo metu ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuolatiniai teisiniai ginčai, vaiko apklausos, tėvų nesibaigiantys konfliktai, yra pagrindiniai veiksniai, sukeliantys vaiko emocinį nestabilumą. Taip pat šie duomenys patvirtina, kad vaiko atsisakymas/nenoras bendrauti su tėvu yra ne vaiko nuteikinėjimas prieš tėvą, o vaiko emocinis nuovargis dėl nesibaigiančių konfliktų. Dar kartą akcentuotina, kad vaikas nemato galimybės bendrauti su tėvu šiuo metu, kai dėl nesibaigiančių tėvų konfliktų vaikas pastoviai jaučia įtampą ir jo emocinė būklė yra prasta, tačiau mato galimybes bendrauti su tėvu tada, kai viskas aprims, ir kai jos emocinė būklė pagerės.
Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nauji pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas skirti psichologinę ekspertizę ir, kad jeigu pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs Kontrolierės pažymoje nustatytą informaciją, būtų turėjęs pagrindą kritiškai vertinti Tarnybos išvadas bei spręsti dėl papildomo įrodymų tyrimo, įskaitant specialių žinių reikalaujantį psichologinį ar kompleksinį vertinimą, todėl ši pažyma turi esminę reikšmę ne tik institucijų veiksmų vertinimui, bet ir pačiam bylos faktinių aplinkybių nustatymui bei vaiko interesų įvertinimui ir, kad ši Pažyma turi esminę reikšmę ne tik institucijų veiksmų vertinimui, bet ir pačiam bylos faktinių aplinkybių nustatymui bei vaiko interesų įvertinimui (CPK 178, 185 straipsniai).
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas skunde iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas įvertinus byloje esančius įrodymus, teigdamas, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar tam tikrus įrodymus įvertino netinkamai. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas įvairiapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos atsakovas vardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis šalių įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo). Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šiuo metu užtikrina dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina jos teisę į mokymą, poilsį, laisvalaikį, sveikatą, todėl nėra pagrindo pakeisti nepilnametės gyvenamąją vietą.
Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (3 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku pakeitimo reikia vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais (į juos atsižvelgtina tuo atveju, jeigu jie atitinka vaiko geriausius interesus). Jeigu paaiškėja, kad teismo nustatyta tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų (pvz., nustatytas pernelyg dažnas vykimas į kitą miestą, dėl kurio yra pažeidžiamas vaiko dienos ir ugdymo režimas, nuotolinis bendravimas neatitinka vaiko amžiaus ir dėl to yra nepageidaujamas paties vaiko), tai gali būti pripažinta pagrindu keisti tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 3.175 straipsnio 3 dalies prasme tokiu atveju laikytinas vaiko neigiamas požiūris į nustatytą bendravimo tvarką, jo savijauta, sutrikdytas dienos, ugdymo režimas ir pan. Kartu pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iš jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.
Apeliantas teigia, kad teismo sprendimo 47 punkte daroma kategoriška išvada, kad būtent tėvų konfliktai ir jų negebėjimas susitarti lėmė vaiko atsisakymą bendrauti su tėvu. Tačiau tokia išvada grindžiama ne specialiosiomis psichologinėmis žiniomis, o paties teismo vertinimu, kuris savo pobūdžiu peržengia teisinio vertinimo ribas. Analogiškose šeimos bylose paprastai konstatuojama, jog teismai neturi pakankamai specialių psichologinių ir ekspertinių žinių ir tuo pagrindu skiria ekspertizes, siekiant objektyviai įvertinti vaiko emocinę būseną, lojalumo konfliktą ar vieno iš tėvų įtaką vaikui. Šiuo atveju tokia ekspertizė nebuvo paskirta, tačiau teismas faktiškai pats ėmėsi psichologinio vaiko būsenos vertinimo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog dalyvavusi VTAT specialistė turi psichologijos mokslų krypties išsilavinimą, todėl jos pasisakymai negali būti prilyginami nepriklausomam psichologiniam vertinimui.
Iš 2025 m. lapkričio 17 d. teismo psichologės A. A. pateiktos vaiko M. V. nuomonės dėl bendravimo tvarkos nustatyta, kad mergaitė nurodė, jog pastaruoju metu nenori bendrauti su tėčiu. Teigė, kad susitinka su tėčiu ne savo noru „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad nustatytas bendravimas (duomenys neskelbtini) vyksta kas antrą savaitę, kur kartu dalyvauja psichologas, tėtis ir ji. Jie turėtų bendrauti apie valandą, bet dažniausiai kartu bendrauja vos 10–15 min., nes tėtis ima pasakoti apie savo šeimą, „o tai man neįdomu“, „aš tada atsistoju ir išeinu“. Teigė, kad dažnai pasikalbėjimai su tėčiu baigiasi konfliktu: „nes tėtis nepripažįsta dalykų, kuriuos aš pati patyriau“. Kai reikia vykti į (duomenys neskelbtini), ji jaučiasi pavargusi, susierzinusi, sutrinka jos įprastinis mokyklos, popamokinių veiklų grafikas. Nurodė, kad toks bendravimas jai visiškai nepatinka, nenaudingas, dažnai jaučiasi pavargusi, nesuprasta, nesvarbi, pikta. Nurodė, kad nenoro bendrauti su tėčiu priežasčių yra ir daugiau: „(duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ji pati girdėjo, kaip tėtis negražiai sakė ant mamos, tačiau tėtis neigė savo žodžius. Nepilnametė nurodė, kad darbo dienomis pas tėtį nenorėtų važiuoti, nes tėtis daug dirba, negalėtų skirti jai laiko, o ir ji pati yra užsiėmusi – pamokos, būreliai. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad vaiko pasakojimai atskleidžia, jog M. V. ryšys su tėvu nėra nutrūkęs, ji geba reflektuoti savo jausmus, įvardyti poreikius ir nuoskaudas. Ji aiškiai pasakė, kad, jei santykiai tęstųsi, norėtų daugiau laiko praleisti dviese, be trečiųjų asmenų ir be konfliktinių temų. Tai išlieka nuoseklus ir pagrindinis vaiko poreikis. Jos atsisakymas susitikti su tėvu atspindi ne galutinį apsisprendimą, o esamą emocinę būseną, kuriai būdingas pyktis, nusivylimas, įtampa ir nuovargis nuo suaugusiųjų konfliktų. Taigi, ištyrus byloje esančius įrodymus, yra pagrindas teigti, kad pagrindinė priežastis, kodėl mergaitė nenori bendrauti su tėvu, tai inicijuoti procesai dėl jos gyvenamosios vietos pakeitimo, nesutarimai dėl bendravimo tvarkos, tėvų nuolatiniai konfliktai.
Kaip byloje nustatyta, nepilnametė M. V. yra pakankamai brandi, geba savarankiškai išreikšti savo nuomonę ir paaiškinti savo jausmus bei patirtį. Tai patvirtino tiek teismo psichologė, tiek Vaikų gerovės centro specialistai. Nepilnametė aiškiai nurodė, kad pastaruoju metu nenori intensyvaus bendravimo su tėvu, nori daugiau ramybės ir mažiau konfliktų, bendravimą su tėvu norėtų atnaujinti palaipsniui, todėl darytina išvada, kad dukros ir tėvo ryšys nėra nutrūkęs, dukra su tėvu nenoriai bendrauja dėl besitęsiančių konfliktų.
Nors atsakovas teigia, kad bendravimo nutrūkimą lėmė motinos veiksmai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindinė santykių pablogėjimo priežastis buvo tarp tėvų kilę konfliktai, inicijuoti teisminiai procesai dėl vaiko gyvenamosios vietos, emocinė įtampa, kurią patyrė nepilnametė. Vaiko teisių apsaugos specialistai taip pat konstatavo, kad nepilnametė tapo tėvų konfliktų liudininke, todėl jos atsitraukimas nuo bendravimo su tėvu buvo susijęs su siekiu išvengti konfliktinės situacijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad konfliktinės situacijos, kilusios bandant įgyvendinti laikinąją bendravimo tvarką, buvo susijusios su abiejų tėvų tarpusavio konfliktais, kurie vyko vaiko akivaizdoje ir turėjo neigiamą poveikį nepilnametės emocinei būsenai. Šią aplinkybę patvirtino tiek nepilnametės paaiškinimai, tiek specialistų išvados. Teismas taip pat nustatė, kad dėl šių konfliktinių situacijų nepilnametei sustiprėjo nesaugumo jausmas, atsirado baimė ir grėsmės pojūtis, pasireiškė somatiniai simptomai. Šias aplinkybes patvirtino nepilnametei konsultacijas teikę psichologai. Todėl apelianto teiginiai, kad konfliktai kilo tik dėl Ieškovės veiksmų, yra nepagrįsti ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Psichologės pateikti duomenys byloje buvo vertinami kartu su kitais įrodymais, įskaitant nepilnametės apklausas, Vaiko teisių apsaugos specialistų išvadą, kitus byloje esančius dokumentus.
Vaikų teisių apsaugos kontrolierės pažymoje taip pat akcentuota, kad bendravimo su tėvu atkūrimas turi vykti labai atsargiai, nuosekliai ir tik specialistų pagalba, jokiu būdu ne keliant vaikui papildomą spaudimą. Dokumentuose buvo rekomenduotas netiesioginis kontaktas, trumpi ir aiškios trukmės susitikimai, saugi aplinka, emocinės įtampos mažinimas, jokio vertimo ar prievartos. Tai labai svarbu, nes iš visumos matyti, kad mergaitė šiuo metu pirmiausia siekia ramybės ir emocinio stabilumo. Vaiko nenoras bendrauti su tėvu dokumentuose tiesiogiai siejamas su ilgalaikiais konfliktais nuolatiniu spaudimu, teisminiais procesais, emociniu nuovargiu, įtampa prieš susitikimus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas bendrauja su dukra lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio. Tokiu būdu sudaromos realios galimybės Atsakovui dalyvauti dukros gyvenime, išlaikomas stabilus vaiko dienos režimas, laikomasi tėvų lygiateisiškumo principo. Be to, būtent tokio pobūdžio bendravimas vyko ir iki konflikto tarp tėvų, todėl teismo nustatyta tvarka iš esmės atitinka ankstesnę praktinę šalių bendravimo patirtį. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą nustatyti intensyvų bendravimą darbo dienomis. Byloje nustatyta, kad nepilnametė lanko mokyklą, dalyvauja popamokinėje veikloje, turi papildomų užsiėmimų ir konsultacijų. Todėl intensyvus fizinis bendravimas darbo dienomis galėtų sutrikdyti įprastą nepilnametės rutiną, išblaškytų ir nesuteiktų saugumo jausmo. Pažymėtina ir tai, kad šalių nepilnametė dukra yra paauglė, taigi turi daug platesnį interesų ratą nei 10 metų vaikai, net ir nesant konfliktinių santykių tarp tėvų, paaugliai įprastai mažiau laiko praleidžia su tėvais nei iki paauglystės. Taigi šalių vaiko interesai reikalauja, kad motina ir tėvas derintų bendravimą, bet prioritetas teikiamas vaiko saugumui, stabilumui ir ugdymui. Atsakovas nurodė, kad motina vyko į (duomenys neskelbtini) pamokų metu, tačiau tai buvo pavieniai vizitai ir nekelia problemų dėl bendravimo tvarkos.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas / nustatydamas bendravimo tvarką, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko interesus atitinkančią tvarką.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Apeliantas teigia, kad sprendimo 84 punkte teismas cituoja bendrąsias nuostatas, taikomas sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo pirmą kartą, tačiau šiuo atveju byloje sprendžiamas ne naujo išlaikymo priteisimo, o jau nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas. Tai yra skirtingos teisinės situacijos, kurioms taikomi skirtingi vertinimo kriterijai. Teismas klaidingai konstatuoja, kad po sprendimo nepilnametės poreikiai pasikeitė iš esmės. Iš tikrųjų ieškovė neįrodė nuolatinio poreikių padidėjimo. Vien tik kainų augimas Lietuvos rinkoje negali būti pagrindu teigti, kad pasikeitė vaiko poreikiai, nes priteistas išlaikymas kasmet indeksuojamas atsižvelgiant į infliaciją. Byloje pateikti įrodymai rodo, kad motina niekada iki galo neišlaikė vaiko, kadangi atsakovas pats turėdavo prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo pirkdamas drabužius, apmokėdamas mokyklos išlaidas, stovyklas, laisvalaikį, tačiau teismas to nevertino. Akivaizdu, kad ieškovė siekia padidinti išlaikymą ne dėl nuolatinio vaiko poreikių padidėjimo, o tam, kad pati galėtų išvengti vaiko išlaikymo pareigos vykdymo iš savo pusės. Atsakovas teismo posėdžių metu buvo pabrėžęs, kad lėšas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti jis skolinosi iš artimųjų ir pažįstamų asmenų, taip pat išnaudojo savo šeimos santaupas. Tokios apimties, kokios patirtos bylinėjimosi išlaidos, santaupomis ar pajamomis jis niekad nedisponavo, todėl jam neišvengiamai teko skolintis, kad būtų užtikrintas vaiko interesų gynimas, reaguojant į paties vaiko pagalbos šauksmą.
CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-871-1052/2019 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas išlaikymas M. V. priteisiant iš atsakovo išlaikymą dukrai po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šiuo metu, taikant indeksaciją, atsakovas moka dukrai išlaikymą po 301 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2019 m. balandžio 18 d., tai yra per 7 metus, žymiai pasikeitė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nuspręsti dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.
Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 32 pastraipa).
Nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 153 Eur, atskaičius mokesčius – 847 Eur, arba po 423,50 Eur, tenkanti kiekvienam iš tėvų. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Atsakovas, teigdamas, kad vaiko poreikiai yra mažesni negu minimalūs, įrodymų teismui nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė neturėjo pareigos smulkiai įrodinėti visų realių nepilnamečių vaikų poreikių, nes jos nurodyti vaiko poreikiai yra būtinieji: vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir laisvalaikis. Priteisdamas išlaikymą vaikui, teismas vadovavosi kasacinio teismo nurodomu orientaciniu išlaikymo kriterijumi, kad vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą. Teismas atsižvelgė į šalių vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), jo užimtumą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, stiprinti matematikos žinias, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), taip pat į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas. Pažymėtina ir tai, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuri užtikrina gyvenamąjį būstą, būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, nes tai yra susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, kurio nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, iš esmės visuomet tenka didesnė vaiko išlaikymo našta nei atskirai gyvenančiam tėvui, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, netinkamai vertino byloje esančius duomenis.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad ji šiuo metu nedirba. Ieškinio pateikimo metu ieškovė vykdė individualią veiklą ir teigė, kad jos mėnesio pajamas sudarė apie 800 Eur. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad jos ir sutuoktinio bendru susitarimu ji šiuo metu prižiūri ir rūpinasi jų mažamete dukra, gimusia (duomenys neskelbtini) o sutuoktinis B. G. išlaiko šeimą. Iš pateiktų rašytinių dokumentų (darbo užmokesčio pažymų, banko sąskaitų išrašų) bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis B. G. dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos – apie (duomenys neskelbtini) per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bei įvertinus tai, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, yra pagrindas teigti, kad ieškovės mėnesio pajamas sudaro apie 1 750 Eur pajamų. Taip pat nustatyta, kad ieškovės vardu yra registruota viena transporto priemonė. Ji neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, gyvena sutuoktiniui priklausančiame name. Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad jis verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą. Atsakovas nepateikė įrodymų apie gaunamas pajamas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad mėnesio pajamas sudaro apie 1 200 Eur, teigė, kad per 2025 metus turėtų gauti apie 15 000 Eur pajamų. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad atsakovas tvirtino, jog jo gaunamų pajamų dydis per mėnesį sudaro nuo 1 500 Eur ir daugiau. Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Jis yra sudaręs santuoką su L. V.. 2023 m. lapkričio 14 d. susilaukė sūnaus. Atsakovas su šeima gyvena sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovo sutuoktinė L. V. nurodė, kad iki vaiko priežiūros atostogų jos darbo užmokestis siekė apie 2 000 Eur atskaičius mokesčius. Šios pajamos nėra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes byloje buvo pateikta įrodymų, kad atsakovas ir jo sutuoktinė 2024 m. rugsėjo 25 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, pagal kurią pajamos iš sutuoktinių darbinės veiklos yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką negali būti perkeliama kitiems asmenims, taigi ieškovės sutuoktiniui išlaikyti šalių sūnų pareiga nekyla. Nors atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino jo išlaidų gyvenant Vilniuje: už būstą, transportą, maistą ir mažamečio sūnaus priežiūrą, tačiau pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, turimas galimybes ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti savo vaiku, kadangi, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas jiems vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Taigi tai, kad ieškovas Vilniuje, nėra pagrindas mažinti priteistino išlaikymo sumą nepilnamečiam vaikui. Priešingai, atsakovas gyvendamas Vilniuje turi didesnes galimybes susirasti gerai apmokamą darbą ir mokėti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai.
Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
Atsižvelgdama ne tik į šalių gaunamas pajamas, bet ir į jų turtinę padėtį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš atsakovo priteistina 400 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitiks nepilnamečio vaiko interesus ir nepažeis šalių turtinių interesų pusiausvyros. Įvertintina ir tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, taigi atsakovas nepatirs nenumatytų kasdienių išlaidų, susijusių su nuolatine vaikų priežiūra. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama teikti dukrai minimalius jų poreikius užtikrinantį išlaikymą, jo nekompensuojant valstybės mokamomis išmokomis, kurios naudotinos papildomų dukters poreikių tenkinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Apeliantas teigia, kad teismas, mažindamas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 9 000 Eur, bylą įvertino kaip nesudėtingą, vos su trimis reikalavimais ir atitinkančią susiformavusią teisminę praktiką, tačiau tokia išvada neatitinka faktinės bylos apimties ir procesinių veiksmų kiekio. Apelianto argumentai atmestini.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas).
Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamą išlaidų atlyginimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).
Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, į bylos sudėtingumą, apimtį, specialių žinių reikalingumą, atstovavimo laiką teisme, ginčijamą ieškinio sumą, ieškovės ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų santykį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas mažina atsakovo prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 9 000 Eur. Atsakovo advokatei sumokėta suma yra visiškai neadekvati tokio pobūdžio šeimos byloje, nes byla nėra sudėtinga, teismų praktika yra susiformavusi, iš esmės buvo nagrinėjami tik trys šalių reikalavimai, taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos apimtį, sudėtingumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimas šioje byloje neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis).
Dėl kitų argumentų
Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui, kiti argumentai laikytini neturinčiais įtakos išnagrinėto apeliacinio skundo rezultatui.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė iš viso 2 500 Eur advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose už procesinių dokumentų paruošimą nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 2 500 Eur advokato išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Erika Misiūnienė Giedrė Seselskytė Larisa Šimanskienė