Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2019 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-817-1052/2019, dalį dėl išlaikymo M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisimo, priteisiant iš A. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. V. periodinėmis išmokomis po 500 Eur kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant K. G.; pakeisti 2017 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-2495- 429/2017 sprendimu patvirtintos A. V. ir K. G. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. V. tvarkos nustatymo (3.3. punktą), išdėstant jį taip: 1.2.1. A. V. su nepilnamečiu vaiku pereinamuoju laikotarpiu bendrauja taip: 4 (keturis) mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja kas antrą šeštadienį po aštuonias valandas, t. y. nuo 10 val. 00 min., pasiėmęs vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba kitos su K. G. sutartos vietos, iki 18 val., pristato vaiką į jos gyvenamąją vietą arba kitą su K. G. sutartą vietą; 1.2.2. Pasibaigus 4 (keturių) mėnesių pereinamajam laikotarpiui, A. V. su nepilnamečiu vaiku bendrauja tokia tvarka: 1.2.2.1. A. V. su nepilnamečiu vaiku bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais nuo šeštadienio 10 val. 00 min., pasiėmęs vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba kitos su K. G. sutartos vietos, iki sekmadienio 19 val. 00 min. (viena nakvynė), pristato vaiką į jos gyvenamąją vietą arba kitą su K. G. sutartą vietą; 1.2.2.2. A. V. vasaros atostogų metu (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) bendrauja su nepilnamečiu vaiku nepertraukiamai vieną savaitę (septynias kalendorines dienas) kiekvienų metų liepos mėnesį bei nepertraukiamai vieną savaitę (septynias kalendorines dienas) kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį. Šalys dėl tikslių bendravimo dienų susitaria pačios bendru susitarimu. Šalims nepavykus susitarti dėl tikslių bendravimo dienų laikoma, jog A. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku pirmas septynias liepos mėnesio dienas (nuo liepos 1 d. iki liepos 7 d.) ir pirmas septynias rugpjūčio mėnesio dienas (nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 7 d.). A. V. nepilnametį vaiką pasiima nustatytą pirmąją atostogų dieną 10 val. 00 min. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą iki 19 val. 00 min. praėjus nustatytam atostogų laikui; 1.2.2.3. Papildomų atostogų metu bei šventinių dienų metu nustatomas toks bendravimo su M. V. grafikas: 1.2.2.3.1. lyginiais kalendoriniais metais Velykų antrą dieną (pirmadienis) bei pavasario atostogas (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) nepilnametis vaikas praleidžia su K. G., o rudens ir žiemos atostogas (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) nepilnametis vaikas praleidžia su A. V., kuris vaiką pasiima pirmąją atostogų dieną 10 val. 00 min. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę atostogų dieną 19 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą. Lyginiais kalendoriniais metais Velykų pirmą dieną su vaiku bendrauja A. V., kuris vaiką pasiima pagal įprastą bendravimo grafiką šeštadienį, nepriklausomai nuo to, kuris iš tėvų turėtų nurodytą savaitgalį bendrauti su vaiku, ir į vaiko gyvenamąją vietą grąžina Velykų antrą dieną 10 val. 00 min.; 1.2.2.3.2. nelyginiais kalendoriniais metais Velykų antrą dieną bei pavasario atostogas (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) nepilnametis vaikas praleidžia su A. V., kuris vaiką pasiima 10 val. 00 min. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę atostogų dieną 19 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą, o rudens ir žiemos atostogas (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) nepilnametis vaikas praleidžia su K. G.. Nelyginiais kalendoriniais metais Velykų pirmą dieną su vaiku bendrauja K. G., kuri bendrauja su vaiku nuo šeštadienio, nepriklausomai nuo to, kuris iš tėvų turėtų nurodytą savaitgalį bendrauti su vaiku; 1.2.2.3.3. lyginiais kalendoriniais metais Kūčias (gruodžio 24 d.) vaikas praleidžia su K. G., o nuo Kalėdų (gruodžio 25 d.) iki Kalėdų atostogų vidurio vaikas praleidžia su A. V., kuris vaiką pasiima gruodžio 25 d. 10 val. 00 min. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina praėjus pusei atostogų 19 val. 30 min. į vaiko gyvenamąją vietą. Likusią atostogų dalį, įskaitant ir Naujuosius metus, su vaiku bendrauja K. G.; 1.2.2.3.4. nelyginiais kalendoriniais metais Kūčias (gruodžio 24 d.) vaikas praleidžia su A. V., kuris vaiką pasiima gruodžio 24 d. 10 val. 00 min. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina gruodžio 25 d. 10 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą, nuo nurodyto laiko iki Kalėdų atostogų vidurio vaikas praleidžia su K. G.. Antrą atostogų dalį, įskaitant ir Naujuosius metus, su vaiku bendrauja A. V. pasiėmęs vaiką praėjus pusei atostogų 10 val. 00 min. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką paskutinę atostogų dieną 19 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą; 1.2.2.3.5. jeigu atostogų dienas sudaro nelyginis dienų skaičius, papildomą atostogų dieną su vaiku praleidžia K. G.; 1.2.3.4. Tiek K. G., tiek A. V. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis vaikui esant kito iš tėvų priežiūroje (nepriklausomai nuo to, ar bendraujama atostogų, šventinėmis dienomis, ar įprastu bendravimo grafiku); 1.2.3.5. Tiek K. G., tiek A. V., kai nepilnametis vaikas yra jų priežiūroje, privalo laiku vaiką pristatyti į suplanuotas veiklas ir užsiėmimus (ugdymo įstaiga, vizitai pas gydytojus, būreliai, mokyklų ir būrelių organizuojamos papildomos veiklos ir ekskursijos) ir iš jų laiku pasiimti; 1.2.3.6. Abu tėvai informuoja kitą iš tėvų, pas kurį tuo metu vaiko nėra, apie vaikoligą, traumas, nelaimingus atsitikimus, reikšmingus incidentus namuose ir (ar) mokymosi / ugdymosi įstaigose nedelsiant; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2495-429/2017, nustatytą nepilnametės dukters M. V. gyvenamąją vietą, ir nustatyti M. V. gyvenamąją vietą su tėvu – A. V.; nustatyti vaiko motinos K. G. bendravimo su nepilnamete dukra M. V. tvarką taip: Bendravimas įprastomis dienomis: 2.1. Motina bendrauja su vaiku kiekvieną porinės savaitės savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Motina vaiką pasiima penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo įstaigoje vykstantiems užsiėmimams ir grąžina Vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą sekmadienį 18.00 val. Šalys gali tartis dėl kitokio vaiko perdavimo vienas kitam būdo, pavyzdžiui, vaikui pačiam naudojantis viešu transportu, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko amžių ir galimybes; 3.2.2. Dėl objektyvių priežasčių Vaikui nelankant ugdymo įstaigos, motina nustatytomis dienomis pasiima Vaiką 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos arba kitu abiejų tėvų sutartu laiku ir (ar) būdu; 3.2.3. Motinos bendravimas su vaiku telefoninio ryšio priemonėmis yra neribojamas. Dėl tokio bendravimo motina su vaiku tariasi tiesiogiai; 3.2.4. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų ir tėvų vasaros atostogų su Vaiku metu. Šiomis dienomis bendravimas su Vaiku vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, moksleivių ir tėvų atostogoms su Vaiku nustatytą tvarką; Bendravimas švenčių dienomis ir moksleivių atostogų metu: 3.2.5. Motina bendrauja su vaiku lyginiais metais per Kūčias, Kalėdas bei pirmąją pusę Kalėdų moksleivių atostogų, vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos tėvų sutartos vietos Kūčių ryte 10 val. arba jei Kalėdų atostogos prasideda pirmadienį prieš šventes ar šventės dieną, tai Tėvas vaiką pasiima šeštadienį, einantį prieš atostogas, 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą įpusėjus Kalėdų mokyklinėms atostogoms, t. y. moksleivių atostogos trunka 7 kalendorines dienas neįskaitant savaitgalių ir šventinių dienų, vaikas grąžinamas 3-iąją atostogų dieną nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku, bet ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d. 10 val. Tėvas su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Kūčias ir Kalėdas bei moksleivių atostogų pirmąją pusę nelyginiais metais; 3.2.6. Motina bendrauja su vaiku nelyginiais metais gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės) ir toliau antrąją pusę Kalėdų moksleivių atostogų, vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos tėvų sutartos vietos kitą dieną 10.00 val., kai baigiasi motinos bendravimas pirmąją Kalėdų atostogų pusę (kaip tai aptarta anksčiau) ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę Kalėdų moksleivių atostogų dieną arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai motina grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Tėvas su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Naujuosius metus bei moksleivių atostogų antrąją pusę lyginiais metais; 3.2.7. Motina bendrauja su dukra lyginiais metais per Velykas ir Velykų moksleivių atostogas, vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos tėvų sutartos vietos pirmosios Velykų dienos ryte 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę moksleivių pavasario atostogų dieną arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai motina grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Tėvas su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Velykas bei moksleivių pavasario atostogas nelyginiais metais; 3.2.8. Motina bendrauja su dukra nelyginiais metais žiemos (vasario mėn.) moksleivių atostogų metu, vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos tėvų sutartos vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę atostogų dieną arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai motina grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Tėvas su dukra per žiemos atostogas lygiai tokiu pačiu principu bendrauja lyginiais metais; 3.2.9. Motina bendrauja su dukra nelyginiais metais rudens moksleivių atostogų metu, vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos tėvų sutartos vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę atostogų dieną arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai motina grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Tėvas su dukra per rudens atostogas lygiai tokiu pačiu principu bendrauja lyginiais metais; 3.2.10. Moksleivių rudens, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis Vaiko ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją Tėvai susižino iš ugdymo įstaigos; 3.2.11. Motina bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei ši diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu, motina pasiima vaiką šventinės dienos ryte nuo 10 val. iki 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val; 3.2.12. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena). Jei ši diena sutampa su motinos bendravimo su vaiku savaitgaliu, tėvas pasiima Vaiką šventinės dienos ryte nuo 10 val. iki 11 val. iš motinos gyvenamosios vietos. Toliau vaikas su mama bendrauja bendra šioje Sutartyje nustatyta tvarka; 3.2.13. Poriniais metais Vaiko gimimo dieną su vaiku bendrauja motina, pasiėmusi vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus joje vykstantiems užsiėmimams arba, jei Vaikas tądien į mokyklą neina, iš vaiko gyvenamosios vietos 11.00 val., ir grąžina Vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00–20.00 val. Neporiniais metais motina turi teisę pasiimti vaiką bendravimui dviem valandom šalių iš anksto sutartu laiku; Bendravimas vasaros atostogų metu: 3.2.14. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaiku praleisti pusę moksleivių vasaros atostogų; 3.2.15. Vasaros atostogų laikotarpius šalys suderina bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko užimtumą (pvz., dalyvavimą stovyklose) iki einamųjų metų gegužės 25 dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko; 3.2.16. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo vasaros atostogų metu tvarką. Kelionės į užsienį: 3.2.17. Kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaiku laikotarpiu ketindamas išvykti su vaiku į kitą valstybę apie tai prieš 10 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 7 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka, bet ne vėliau kaip 3 kalendorinės dienos iki išvykimo. Tuo atveju, kai vieno iš tėvų planuojamo buvimo užsienyje su vaiku laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo su vaiku laikotarpiu, kitas iš tėvų (su kuriuo vaikas išvyksta) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) neišvykstančio iš tėvų sutikimą arba notariškai patvirtintą sutikimą tuo atveju, jei toks sutikimas yra būtinas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus. Vaiko asmens dokumentai yra laikomi pas tėvą. Apie kelionei reikalingus dokumentus motina informuoja tėvą ne vėliau kaip iki išvykimo datos likus 3 darbo dienoms. Dokumentus tėvas pateikia motinai pasiimant Vaiką, išskyrus atvejus, kai tokių dokumentų pateikimas yra būtinas anksčiau, apie tai motina informuoja iš anksto. Kitos nuostatos: 3.2.18. Tuo atveju, kai vieno iš tėvų bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, stovyklos ar pan., tas iš tėvų privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse; 3.2.19. Dėl objektyvių aplinkybių motinai neturint galimybės bendrauti su dukra jai nustatytu laiku (vaiko liga ir panašiai), šalys gali tartis dėl prarasto bendravimo laiko kompensavimo abiem šalims priimtinu laiku; 3.2.20. Tėvai įpareigojami geranoriškai spręsti klausimus dėl vaiko auklėjimo, atsižvelgti į jo pageidavimus ir interesus. Šalys įpareigojamos tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę būklę sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškam vystymuisi; 3.2.21. Šalys, bendraudamos su vaiku, įpareigojamos nenuteikinėti vaiko prieš kitą iš tėvų, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nevartoti tėvų valdžios priešingai vaiko interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti dukrą, rūpintis jos sveikata, atsižvelgiant į jos fizinę ir protinę būklę, sudaryti jai palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Šalys visais atvejais geranoriškai sprendžia klausimus dėl nepilnametės dukters auklėjimo, atsižvelgti į jos pageidavimus ir interesus; 3.2.22. Vaiko motinai piktnaudžiaujant alkoholiu ar esant kitokios fizinės bei psichinės būklės savo bendravimo su vaiku metu, dėl kurios vaikui gali kilti grėsmė, vaiko tėvas turi teisę nutraukti tokį bendravimą ir imtis visų būtinų priemonių vaiko saugumui užtikrinti; 3.2.23. Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas motinos bendravimas su vaiku nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, skubiais atvejais SMS žinute ir pan.). Vienam iš tėvų neturint galimybės nustatytu laiku būti su dukra, tas tėvas turi gauti kito tėvo raštišką sutikimą už jį pasirūpinti vaiku. Tuo atveju, kai toks vieno iš tėvų raštiškas sutikimas negaunamas, tas tėvas, kuriam pagal nustatytą bendravimo tvarką yra numatytas matymosi su vaiku laikas, turi pareigą savo iniciatyva ir resursais pasirūpinti vaiku, jo pasiėmimu bei priežiūra, t. y. vaiku pasirūpina tas iš tėvų, kurio bendravimo laikas yra būti su juo; 3.2.24. Tėvai gali susitarti dėl kitokio vaiko buvimo su motina grafiko, įskaitant buvimą su vienu iš tėvų švenčių, atostogų dienomis grafiką; 3.2.25. Vykdydamos nustatytąją tvarką šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė: 3.2.25.1. A. V.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini): 3.2.25.2. K. G.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas(duomenys neskelbtini); Apie nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo duomenų pasikeitimo. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-871-1052/2019, nustatytą išlaikymą ir priteisti iš K. G. 301 Eur išlaikymą nuo priešieškinio pareiškimo padavimo dienos dukrai M. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant pinigus į A. V. nurodytą sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 10 dienos. A. V. paskirti uzufrukto teise valdyti dukrai tenkantį išlaikymą. Priteisti iš ieškovės K. G. atsakovui A. V. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus atsakovo priešieškinio ir nenustačius nepilnametės dukters M. V. gyvenamosios vietos su tėvu, prašė nustatyti bendravimo tvarką, kuri išdėstyta atsakovo A. V. atsiliepime į ieškinį, tai yra: 4.1. Bendravimas įprastomis dienomis: 4.1.1 Tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną porinės savaitės savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Motina vaiką parveža į tėvo gyvenamąją vietą penktadienį pasibaigus ugdymo įstaigoje vykstantiems užsiėmimams o tėvas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą sekmadienį 18.00 val. Šalys gali tartis dėl kitokio vaiko perdavimo vienas kitam būdo, pavyzdžiui, vaikui pačiam naudojantis viešu transportu, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko amžių ir galimybes; 4.1.2. Dėl objektyvių priežasčių vaikui nelankant ugdymo įstaigos, motina nustatytomis dienomis parveža vaiką 17.00 val. į tėvo gyvenamąją vietą arba kitu abiejų tėvų sutartu laiku ir (ar) būdu; 4.1.3. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku bent du kartus per savaitę darbo dienomis, iš anksto (dieną prieš) informavęs vaiko motiną, atsižvelgiant į vaiko dienos užimtumą ir įprastą režimą; 4.1.4. Tėvo bendravimas su vaiku telefoninio ryšio priemonėmis yra neribojamas. Dėl tokio bendravimo tėvas su vaiku tariasi tiesiogiai; 4.1.5. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų ir tėvų vasaros atostogų su vaiku metu. Šiomis dienomis bendravimas su Vaiku vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, moksleivių ir tėvų atostogoms su Vaiku nustatytą tvarką; Bendravimas švenčių dienomis ir moksleivių atostogų metu: 4.2.1. Tėvas bendrauja su vaiku lyginiais metais per Kūčias, Kalėdas bei pirmąją pusę Kalėdų moksleivių atostogų. Motina vaiką atveža tėvui Kūčių ryte 12 val. arba, jei Kalėdų atostogos prasideda pirmadienį prieš šventes ar šventės dieną, tai motina tėvui vaiką atveža šeštadienį, einantį prieš atostogas, 12 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą įpusėjus Kalėdų mokyklinėms atostogoms, t. y. moksleivių atostogos trunka 7 kalendorines dienas neįskaitant savaitgalių ir šventinių dienų, vaikas tėvo grąžinamas 3-iąją atostogų dieną nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku, bet ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d. 10 val. Motina su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Kūčias ir Kalėdas bei moksleivių atostogų pirmąją pusę nelyginiais metais; 4.2.2. Tėvas bendrauja su vaiku nelyginiais metais gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės) ir toliau antrąją pusę Kalėdų moksleivių atostogų. Motina vaiką atveža tėvui kitą dieną 12.00 val., kai baigiasi motinos bendravimas pirmąją Kalėdų atostogų pusę (kaip tai aptarta anksčiau), o tėvas vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę Kalėdų moksleivių atostogų dieną arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Naujuosius metus bei moksleivių atostogų antrąją pusę lyginiais metais; 4.2.3. Tėvas bendrauja su dukra lyginiais metais per Velykas ir Velykų moksleivių atostogas. Motina vaiką atveža tėvui pirmosios Velykų dienos ryte 12 val. o tėvas vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę moksleivių pavasario atostogų dieną arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Velykas bei moksleivių pavasario atostogas nelyginiais metais; 4.2.4. Tėvas bendrauja su dukra nelyginiais metais žiemos (vasario mėn.) moksleivių atostogų metu. Motina vaiką atveža tėvui pirmąją atostogų dieną 12 val., o tėvas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę atostogų arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra per žiemos atostogas lygiai tokiu pačiu principu bendrauja lyginiais metais; 4.2.5. Tėvas bendrauja su dukra nelyginiais metais rudens moksleivių atostogų metu. Motina vaiką atveža tėvui pirmąją atostogų dieną 12 val., o tėvas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę atostogų dieną arba, jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina vaiką sekmadienį nuo 19–20 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra per rudens atostogas lygiai tokiu pačiu principu bendrauja lyginiais metais; 4.2.6. Moksleivių rudens, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis Vaiko ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją Tėvai susižino iš ugdymo įstaigos; 4.2.7. Motina bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei ši diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu, motina pasiima vaiką šventinės dienos 16 val. iš tėvo gyvenamosios vietos; 4.2.8. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena). Jei ši diena sutampa su motinos bendravimo su vaiku savaitgaliu, motina atveža vaiką į tėvo gyvenamąją vietą prieššventinės dienos 17 val., o tėvas grąžina vaiką šventinės dienos 18 val. į motinos gyvenamąją vietą. Jei Tėvo diena išpuola ne savaitgalį, vaiko tėvas turi teisę susitikti su dukra dviem valandoms pasibaigus vaikui ugdymo įstaigoje vykstantiems užsiėmimams; 4.2.9. Poriniais metais vaiko gimimo dieną su vaiku bendrauja tėvas, pasiėmęs vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus joje vykstantiems užsiėmimams arba, jei vaikas tądien į mokyklą neina, motina vaiką atveža tėvui 11 val., o tėvas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19–20 val. Neporiniais metais tėvas turi teisę pasiimti vaiką bendravimui dviem valandoms šalių iš anksto sutartu laiku; Bendravimas vasaros atostogų metu: Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaiku praleisti pusę moksleivių vasaros atostogų. 4.3.2. Vasaros atostogų laikotarpius šalys suderina bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko užimtumą (pvz., dalyvavimą stovyklose) iki einamųjų metų gegužės 25 dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko; 4.3.3. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo vasaros atostogų metu tvarką; Kelionės į užsienį: 4.4.1. Kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaiku laikotarpiu ketindamas išvykti su vaiku į kitą valstybę apie tai prieš 10 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 7 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka, bet ne vėliau kaip 3 kalendorinės dienos iki išvykimo. Tuo atveju, kai vieno iš tėvų planuojamo buvimo užsienyje su vaiku laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo su vaiku laikotarpiu, kitas iš tėvų (su kuriuo vaikas išvyksta) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) neišvykstančio iš tėvų sutikimą arba notariškai patvirtintą sutikimą tuo atveju, jei toks sutikimas yra būtinas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus; 4.4.2. Vaiko asmens dokumentai yra laikomi pas motiną. Apie kelionei reikalingus dokumentus tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip iki išvykimo datos likus 3 darbo dienoms. Dokumentus motina pateikia tėvui pasiimant vaiką, išskyrus atvejus, kai tokių dokumentų pateikimas yra būtinas anksčiau, apie tai informuoja iš anksto. Kitos nuostatos: 4.5.1. Tuo atveju, kai vieno iš tėvų bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, stovyklos ar pan., tas iš tėvų privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse; 4.5.2. Dėl objektyvių aplinkybių tėvui neturint galimybės bendrauti su dukra jai nustatytu laiku (vaiko liga ir panašiai), šalys gali tartis dėl prarasto bendravimo laiko kompensavimo abiem šalims priimtinu laiku; 4.5.3. Tėvai įpareigojami geranoriškai spręsti klausimus dėl vaiko auklėjimo, atsižvelgti į jo pageidavimus ir interesus. Šalys įsipareigojamos tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę būklę, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškam vystymuisi; 4.5.4. Šalys, bendraudamos su vaiku, įpareigojamos nenuteikinėti vaiko prieš kitą iš tėvų, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nevartoti tėvų valdžios priešingai vaiko interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti dukrą, rūpintis jos sveikata, atsižvelgiant į jos fizinę ir protinę būklę, sudaryti jai palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Šalys visais atvejais geranoriškai sprendžia klausimus dėl nepilnametės dukters auklėjimo, atsižvelgia į jos pageidavimus ir interesus; 4.5.5. Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas tėvo bendravimas su vaiku nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, skubiais atvejais SMS žinute ir pan.). Vienam iš tėvų neturint galimybės nustatytu laiku būti su dukra, tas tėvas turi gauti kito tėvo raštišką sutikimą už jį pasirūpinti vaiku. Tuo atveju, kai toks vieno iš tėvų raštiškas sutikimas negaunamas, tas tėvas, kuriam pagal nustatytą bendravimo tvarką yra numatytas matymosi su vaiku laikas, turi pareigą savo iniciatyva ir resursais pasirūpinti vaiku, jo pasiėmimu bei priežiūra, t. y. vaiku pasirūpina tas iš tėvų, kurio bendravimo laikas yra būti su juo; 4.5.6. Abu tėvai privalo informuoti vienas kitą tuo atveju, jei vaikas jų priežiūroje suserga, įvyksta trauma, nelaimingas atsitikimas ar kitas reikšmingas incidentas namuose arba mokymo / ugdymo įstaigoje, nedelsiant pranešdami apie tai kitam iš tėvų; 4.5.7. Tėvai gali susitarti dėl kitokio vaiko buvimo su tėvu grafiko, įskaitant buvimą su vienu iš tėvų švenčių, atostogų dienomis grafiką; 4.5.8. Vykdydamos nustatytąją tvarką šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė: 4.5.8.1. A. V.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas(duomenys neskelbtini); 4.5.8.2. K. G.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas(duomenys neskelbtini); 4.5.9. Apie nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo duomenų pasikeitimo.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės apylinkės teismas 2026 m. vasario 2 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį iš dalies. Atmetė atsakovo priešieškinį. Pakeitė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-817-1052/2019 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. V. dydį ir priteisė iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2025 m. vasario 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskyrė ieškovę K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nukreipė skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2495-429/2017 patvirtintos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. V., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo (3.2, 3.3. punktus). Nustatė A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra M. V., gimusia (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis: 1. A. V. su nepilnamete dukra M. V. bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio. A. V. dukrą pasiima penktadienį iš mokymo (ugdymo) įstaigos, pasibaigus mokymo (ugdymo) įstaigoje vykstantiems užsiėmimams ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą sekmadienį iki 19 val. Dėl objektyvių priežasčių lyginių savaičių penktadienį M. V. nelankant ugdymo įstaigos, K. G. įpareigojama penktadienį 17 val. pristatyti dukrą į tėvo ir motinos sutartą viešą vietą (duomenys neskelbtini) (parką, kavinę ar pan.), o jiems nesutarus, į tėvo nurodytą viešą vietą (duomenys neskelbtini) (parką, kavinę ar pan.), o A. V. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą sekmadienį iki 19 val 2. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų ir vasaros atostogų su vaiku metu. Šiomis dienomis bendravimas su vaiku vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienomis, moksleivių atostogų bei vasaros atostogų metu nustatytą tvarką. 3. A. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. neribotai telefonu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. K. G. įpareigojama sudaryti sąlygas, kad A. V. galėtų bendrauti su dukra elektroninio ryšio priemonėmis (užtikrinti, kad vaiko mobiliajame telefone atsakovas būtų pasiekiamas, kad dukra atsilieptų į atsakovo skambučius, prisijungtų prie interneto ir pan.). 4. Bendravimas vasaros atostogų metu: 4.1. A. V. vasaros atostogų metu (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) bendrauja su nepilnamete dukra M. V. nepertraukiamai pirmas dvi liepos mėnesio savaites (nuo liepos 1 d. iki liepos 14 d.) ir pirmas dvi rugpjūčio mėnesio savaites (nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 14 d.). K. G. įpareigojama pirmąją atostogų dieną (liepos 1 d. ir rugpjūčio 1 d.) 10 val. pristatyti dukrą į tėvo ir motinos sutartą viešą vietą (duomenys neskelbtini) (parką, kavinę ar pan.), o jiems nesutarus, į tėvo nurodytą viešą vietą (duomenys neskelbtini) (parką, kavinę ar pan.), o A. V. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą paskutinę atostogų dieną (liepos 14 d. ir rugpjūčio 14 d.) iki 19 val. 5. Bendravimas švenčių dienomis ir moksleivių atostogų metu: 5.1. A. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. lyginiais metais per Kūčias, Kalėdas bei pirmąją pusę Kalėdų moksleivių atostogų, vaiką pasiima iš tėvo ir motinos sutartos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.), o jiems nesutarus, iš tėvo nurodytos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.) Kūčių dieną 12 val. arba, jei Kalėdų atostogos prasideda pirmadienį prieš šventes ar šventės dieną, tai tėvas dukrą pasiima šeštadienį 12 val., einantį prieš atostogas, ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą įpusėjus Šv. Kalėdų mokyklinėms atostogoms, t. y. moksleivių atostogos trunka 7 kalendorines dienas neįskaitant savaitgalių ir šventinių dienų, dukra grąžinama 3-iąją atostogų dieną iki 19 val. ar kitu tėvų sutartu laiku, bet ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d. 10 val. Motina su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Kūčias ir Kalėdas bei moksleivių atostogų pirmąją pusę nelyginiais metais; 5.2. A. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. nelyginiais metais gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės) ir toliau antrąją pusę Kalėdų moksleivių atostogų, pasiima dukrą iš tėvo ir motinos sutartos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.), o jiems nesutarus, iš tėvo nurodytos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.) kitą dieną 12 val., kai baigiasi motinos bendravimas pirmąją Kalėdų atostogų pusę (kaip tai aptarta anksčiau) ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą paskutinę Kalėdų moksleivių atostogų dieną, o jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina dukrą sekmadienį iki 19 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Naujuosius metus bei moksleivių atostogų antrąją pusę lyginiais metais; 5.3. A. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. lyginiais metais per Velykas ir Velykų moksleivių atostogas, pasiima dukrą iš tėvo ir motinos sutartos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.), o jiems nesutarus, iš tėvo nurodytos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.) pirmąją Velykų dieną 12 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą paskutinę moksleivių pavasario atostogų dieną, o jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina dukrą sekmadienį iki 19 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra lygiai tokiu pačiu principu praleidžia Velykas bei moksleivių pavasario atostogas nelyginiais metais; 5.4. A. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. nelyginiais metais žiemos (vasario mėn.) moksleivių atostogų metu, pasiima dukrą iš tėvo ir motinos sutartos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.), o jiems nesutarus, iš tėvo nurodytos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.) pirmąją atostogų dieną 12 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą paskutinę atostogų dieną, o jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina dukrą sekmadienį iki 19 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra per žiemos atostogas lygiai tokiu pačiu principu bendrauja lyginiais metais; 5.5. A. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. nelyginiais metais rudens moksleivių atostogų metu, pasiima dukrą iš tėvo ir motinos sutartos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.), o jiems nesutarus, iš tėvo nurodytos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.) pirmąją atostogų dieną 12 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą paskutinę atostogų dieną, o jei paskutinė atostogų diena yra penktadienis, tai tėvas grąžina dukrą sekmadienį iki 19 val. ar kitu tėvų sutartu laiku. Motina su dukra per rudens atostogas lygiai tokiu pačiu principu bendrauja lyginiais metais; 5.6. Moksleivių rudens, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis Vaiko ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos; 5.7. K. G. bendrauja su dukra M. V. kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei ši diena sutampa su tėvo bendravimo su dukra savaitgaliu, jis parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą prieššventinę dieną iki 19 val.; 5.8.A. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena). Jei ši diena sutampa su motinos bendravimo su vaiku savaitgaliu, tėvas pasiima dukrą iš jo ir motinos sutartos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.), o jiems nesutarus, iš tėvo nurodytos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.) prieššventinės dienos 17 val., ir grąžina dukrą į gyvenamąją vietą šventinę dieną iki 19 val.; 5.9. Lyginiais metais dukros gimimo dieną su dukra bendrauja tėvas, pasiėmęs dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus joje vykstantiems užsiėmimams arba, jei dukra tą dieną į mokyklą neina, pasiima dukrą iš tėvo ir motinos sutartos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.), o jiems nesutarus, iš tėvo nurodytos viešos vietos (duomenys neskelbtini) (parko, kavinės ar pan.) 11 val., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Nelyginiais metais tėvas turi teisę pasiimti dukrą jos gimtadienio dieną bendravimui dviem valandoms tėvų iš anksto sutartu laiku; 5.10. Visais nurodytais atvejais K. G. įpareigojama pristatyti dukrą susitikimui su tėvu į jų sutartą viešą vietą (duomenys neskelbtini) (parką, kavinę ar pan.), o jiems nesutarus, į tėvo nurodytą viešą vietą (duomenys neskelbtini) (parką, kavinę ar pan.), kad tėvas galėtų pasiimti dukrą bendravimui. 6. Kelionės į užsienį: 6.1. Kiekvienas iš tėvų, savo bendravimo su dukra laikotarpiu ketindamas išvykti su dukra į kitą valstybę, apie tai prieš 10 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 7 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka, bet ne vėliau kaip 3 kalendorinės dienos iki išvykimo. Tuo atveju, kai vieno iš tėvų planuojamo buvimo užsienyje su vaiku laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo su vaiku laikotarpiu, kitas iš tėvų (su kuriuo vaikas išvyksta) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) neišvykstančio iš tėvų sutikimą arba notariškai patvirtintą sutikimą tuo atveju, jei toks sutikimas yra būtinas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus. Vaiko asmens dokumentai yra laikomi pas motiną. Apie kelionei reikalingus dokumentus tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip iki išvykimo datos likus 3 darbo dienoms. Dokumentus motina pateikia tėvui pasiimant dukrą, išskyrus atvejus, kai tokių dokumentų pateikimas yra būtinas anksčiau, apie tai tėvas informuoja iš anksto. 7. Kitos nuostatos: 7.1. K. G. ir A. V. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra M. V. nuotolinėmis ryšio priemonėmis vaikui esant kito iš tėvų priežiūroje (nepriklausomai nuo to, ar bendraujama atostogų, šventinėmis dienomis, ar įprastu bendravimo grafiku); 7.2. Tiek K. G., tiek A. V., kai nepilnametė dukra M. V. yra jų priežiūroje, privalo laiku vaiką pristatyti į suplanuotas veiklas ir užsiėmimus (ugdymo įstaiga, vizitai pas gydytojus, būreliai, mokyklų ir būrelių organizuojamos papildomos veiklos ir ekskursijos) ir iš jų laiku pasiimti; 7.3. Abu tėvai nedelsiant informuoja kitą iš tėvų, pas kurį tuo metu vaiko nėra, apie dukros M. V. ligą, traumas, nelaimingus atsitikimus, reikšmingus incidentus namuose ir (ar) mokymosi / ugdymosi įstaigose; 7.4. Dėl objektyvių aplinkybių tėvui neturint galimybės bendrauti su dukra M. V. jam nustatytu laiku (vaiko liga ir panašiai), šalys gali tartis dėl prarasto bendravimo laiko kompensavimo abiem šalims priimtinu laiku; 7.5. Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas tėvo bendravimas su dukra M. V. nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, skubiais atvejais SMS žinute ir pan.); 7.6. Tėvai gali susitarti dėl kitokio dukros M. V. buvimo su tėvu grafiko, įskaitant buvimą su vienu iš tėvų švenčių, atostogų dienomis. Tėvai gali susitarti dėl kitokio dukros perdavimo vienas kitam būdo.; 7.7 Vykdydami nustatytą tvarką tėvai bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė; 7.7.1. A. V.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas(duomenys neskelbtini); 7.7.2. K. G.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas(duomenys neskelbtini); 7.7.3. Apie nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą tėvai informuoja vienas kitą per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo duomenų pasikeitimo. Kitą ieškovės ieškinio dalį atmetė. Panaikino sprendimui įsiteisėjus Tauragės apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikinos A. V. bendravimo su nepilnamete dukra M. V. tvarkos nustatymą. Priteisė iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 465,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 78,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo pagrindiniai motyvai:

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodė, kad teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į vaiko nuomonę bei Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, konstatuoja, kad nenustatyta esminių aplinkybių, dėl kurių šiuo metu būtų pagrindas pakeisti nepilnametės M. V. gyvenamąją vietą, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų vaiko interesų. Nors šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau teismo psichologės išvadoje nurodyta, kad pagal savo jauną amžių, raidą, brandą nepilnametė geba puikiai išsakyti savo nuomonę, ją pagrįsti ir argumentuoti. Ji aiškiai dėsto savo mintis, įvardija jausmus, juos paaiškindama tam tikrais gyvenimiškais pavyzdžiais. Psichologė nurodė, kad nepilnametė išsako savo aiškią ir argumentuotą nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos. Teismas kritiškai vertino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad dėl ieškovės veiksmų vaikas patiria tėvo atstūmimo sindromą, kad vaiko žinutės tėvui akivaizdžiai neatitinka nei ankstesnio vaiko bendravimo būdo, nei ankstesnių tėvui išsakytų norų gyventi su tėvu, toks radikalus vaiko elgesio pasikeitimas rodo neigiamą motinos įtaką vaikui. Tai, kad vaikas šiurkščiau pasisako vieno iš tėvų atžvilgiu žinutėse ar tiesioginio bendravimo metu, teismas vertina kaip vaiko emocinės būsenos išraišką, nes teismo psichologo išvadoje pasisakyta, kad pastebimas vaiko nuovargis, įtampa, jautrumas, negatyvūs jausmai. Pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos 2025 m. lapkričio 18 d. priėmė nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną ieškovei, nenustačius jos veikoje administracinio nusižengimo, numatyto administracinio nusižengimo kodekso 73 straipsnio 1 dalyje. Institucija nutarime nurodė, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaiko motina nuteikinėja vaiką prieš tėvą. Teismas konstatavo, kad M. V. išsakytas noras gyventi su mama yra paremtas jos asmenine patirtimi, o ne perimtas iš kitų asmenų, pvz., mamos, kaip teigia atsakovas. Teismui visiškai suprantamas vaiko noras toliau likti gyventi su mama, su kuria gyveno nuo gimimo, su kuria gyveno po tėvų skyrybų ir su kuria sieja artimas ryšys. Apie mergaitės artimą ryšį su mama nurodė ir liudytojos A. B. bei E. Z.. Pažymėjo, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai vaikai, gyvendami su vienu iš tėvų, išreiškia norą apsigyventi pas skyrium gyvenantį tėvą ar motiną, tačiau vėliau šią nuomonę vėl pakeičia. Svarbu tai, kad vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nėra viską lemianti, nes, kaip buvo nurodyta, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokių aplinkybių šioje byloje teismas nenustatė. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė šiuo metu tinkamai rūpinasi dukros sveikata, užtikrina vaiko poreikius ir priežiūrą, vykdo medikų, specialistų nurodymus ir rekomendacijas, tikrina profilaktiškai jos sveikatą. Nors atsakovas kaltina ieškovę, kad ji supažindina dukrą su teisminiu procesu, tačiau teismas nustatė, kad pirmiausiai apie teisminį procesą dukrą informavo būtent atsakovas, kai jis, nepranešęs ieškovei, pasiėmė dukrą iš mokyklos, nusivežė ją į (duomenys neskelbtini), o po to ir pas savo atstovę advokatę. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė šiuo metu užtikrina dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina jos teisę į mokymą, poilsį, laisvalaikį, sveikatą, todėl nėra jokio pagrindo pakeisti nepilnametės gyvenamąją vietą.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nustatytos tvarkos pakeitimo nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. teismo sprendimu patvirtinta atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra nedetali, nekonkreti, tėvai geranoriškai nebesutaria dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl yra pagrindas ją keisti. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė veiksnių, kurie būtų pagrindas riboti tėvo bendravimą su dukra. Nors M. V. nurodė, kad ji nori pati nuspręsti, kada jai bendrauti su tėvu, pati pasirinkti bendravimo laiką ir pan., tačiau vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santykiai vis dar yra labai konfliktiški, jie nebendradarbiauja tarpusavyje, todėl, nesant nustatytos konkrečios vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, jai gali būti sunku apsispręsti dėl bendravimo intensyvumo, laiko, būdo. Be to, tėvams geranoriškai nesusitarus dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, šią tvarką privalo nustatyti teismas. Ieškovės ieškinyje prašomas nustatyti 4 mėnesių pereinamasis laikotarpis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kai dukra su tėvu bendrautų tik kas antrą šeštadienį po aštuonias valandas, neatitinka geriausių vaiko interesų. Tai savo 2025 m. birželio 10 d. išvadoje nurodė ir Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Pažymėjo, kad būtent tokį bendravimą teismas nustatė 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, tačiau toks bendravimas nevyko, ieškovė nesugebėjo užtikrinti tokios bendravimo tvarkos, kurią pati ir siūlo taikyti, mergaitė nebūdavo perduodama tėvui, vyko konfliktai tarp tėvų, nėra jokio pagrindo nustatyti bendravimo tvarkos pereinamąjį laikotarpį dar ir įsiteisėjus teismo sprendimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą skirti teismo psichologinę ekspertizę. Apeliantas dar iki nepilnametės apklausos pas teismo psichologę vykusio posėdžio metu buvo pareiškęs prašymą leisti suformuluoti ir užduoti klausimus psichologei, kurie turėtų reikšmę objektyviam bylos aplinkybių išaiškinimui. Teismas nurodė, jog „psichologė ne ekspertė ir jai nereikia suformuoti klausimų, nes pagrindinis klausimas yra vaiko nuomonė dėl pareikštų reikalavimų“. Dėl to buvo apsiribota vien vaiko nuomonės fiksavimu, neatliekant išsamaus psichologinio vertinimo ir neanalizuojant bylos medžiagos kompleksiškai, kaip tai būtų daroma skiriant teismo psichologinę ekspertizę. Tokiu būdu nebuvo sudarytos sąlygos patikrinti galimos išorinės vaiko nuomonės susiformavimo įtakos, lojalumo konflikto ar kitų reikšmingų veiksnių.

Teismas nepasisakė dėl kartu su priešieškiniu byloje pateiktų garso įrašų (pvz., priešieškinio priedai Nr. 77, 74, 75, 27, 47), kurie patvirtina, kad nepilnametė pati inicijuodavo kontaktą su tėvu ir prašydavo pagalbos, taip pat patvirtina galimą motinos netinkamą vaiko priežiūrą (motinos girtavimo atvejai, manipuliacijos, tiesioginis vaiko įtraukimas į konfliktus, bendravimo su tėvu draudimas, jautrios informacijos apie vaiko sveikatą ir santykių su tėvu viešinimas socialiniuose tinkluose). Tuo tarpu jokių analogiško pobūdžio duomenų apie tėvo netinkamą elgesį su vaiku byloje nėra, išskyrus žodinius motinos, o vėliau jau ir vaiko pareiškimus. Šių reikšmingų ir esminių įrodymų neįvertinimas ar jų nutylėjimas sprendime rodo neišsamų bylos aplinkybių tyrimą ir selektyvų įrodymų vertinimą.

Byloje nepaskyrus psichologinės ekspertizės nebuvo ištirta, ar nepilnametė nejaučia pareigos palaikyti ar ginti motiną, ypač konfliktinėje situacijoje tarp tėvų. Taigi tuomet taip pat svarbi teismo tikslingai nutylėta psichologės išvados dalis, kurioje vaikas pasidžiaugia mamos laimėjimais teisminiame procese. Tokie žodžiai rodo aiškų vaiko įtraukimą į suaugusiųjų ginčą ir tapatinimąsi su viena proceso šalimi, tai nėra būdinga nuo konflikto apsaugotai ir nešališką poziciją galinčiai išlaikyti nepilnamečio būsenai. Vaikas sako, kad mato, jog mama išgyvena. Akivaizdu, kad vaikas yra labai gerai informuotas apie procesą tiek, kad net džiaugiasi, kai priimami mamai palankūs sprendimai. Tokiose situacijose vaiko nuomonė yra nulemta ne savarankiško ir brandžiai suformuoto sprendimo, o emocinės priklausomybės ir lojalumo konflikto. Lygiai taip pat turėjo būti įvertinta tėvo atstūmimo požymių tikimybė, kai vaikas pradeda vartoti kategoriškas ir suaugusiajam būdingas formuluotes apie kitą tėvą, perimdamas kartu gyvenančio asmens vertinimus. Vien tai, kad psichologė pripažino žodžių perėmimą natūraliu reiškiniu, nepanaikina teismo pareigos išsiaiškinti, ar kartu nėra perimamas ir suaugusiojo formuojamas požiūris bei emocinis santykis su kitu iš tėvų. Teismui nepaskyrus vaiko psichologinės ekspertizės, šios reikšmingos aplinkybės liko neištirtos, nors jos turėjo esminę reikšmę vertinant vaiko nuomonės savarankiškumą ir atitikimą jo interesams.

Byloje esantys duomenys rodo ne pavienius emocingus pasisakymus, o nuoseklų ir kategorišką bendravimo su tėvu nutraukimą, nuolatines įžeidžiančio turinio žinutes bei visišką tėvo eliminavimą iš gyvenimo. Toks staigus ir radikalus vaiko elgesio pasikeitimas negali būti vertinamas tik kaip emocijų išraiška, ypač kai jis iš esmės paneigia anksčiau buvusį itin artimą ryšį su tėvu ir vaiko norą apsigyventi pas jį. Teismas taip pat formaliai rėmėsi VTAT nutarimu, kuriame konstatuota, kad nėra duomenų apie vaiko nuteikinėjimą prieš tėvą. Tačiau tokių duomenų nebuvimas savaime nereiškia, kad tokios įtakos nėra, ypač kai nebuvo būsenos pasikeitimo. VTAT išvada ar nutarimas negali pakeisti teismo pareigos savarankiškai ir visapusiškai ištirti visas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas pateikė išsamius paaiškinimus dėl VTAT išvados priedo vaiko nuomonės išklausymo akto, tačiau, susipažinus su sprendimu, akivaizdu, kad į išdėstytas aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Be to, apeliantas ne kartą teismui kėlė klausimą dėl VTAT nekompetencijos ir šališkumo vaiko motinos atžvilgiu, kol galiausiai po bylos išnagrinėjimo VTAT Jurbarko skyrius buvo nušalintas nuo visų klausimų, kurie susiję su M. V., sprendimo. Esant akivaizdžiam vaiko elgesio pokyčiui, kategoriškam vieno iš tėvų atstūmimui ir vaiko įtraukimui į suaugusiųjų ginčą, teismas turėjo imtis aktyvių veiksmų tokio vaiko elgesio priežastims nustatyti, o ne apsiriboti formaliu ir subjektyviu konstatavimu, kad pažeidimų vaiko atžvilgiu nebuvo nustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepasisakė nei dėl apelianto pateiktų paaiškinimų, nei dėl šių aplinkybių įtakos vaiko savarankiškai ir nešališkai nuomonei. Teismas taip pat neįvertino atsakovo pastangų įsitraukti į vaiko psichoterapijos procesą ir nekėlė abejonių dėl to, kad ieškovės vaikui parinkta psichologė atsisako bendradarbiauti su tėvu ir teikti informaciją apie vaiką tiek tėvui, tiek atvejo vadybos specialistams. Toks nekritiškas užsakytų psichologės pažymų turinio ir formalus psichologinės pagalbos įvertinimas neatspindi realių vaiko patirčių ir negali būti pagrindas laikyti, kad vaiko interesai yra visapusiškai užtikrinami.

Kalbant apie pradinių klasių mokytojos D. N. nurodytas aplinkybes (Priešieškinio priedai Nr. 32 ir 33), teismas atsisakė ją apklausti motyvuodamas proceso užvilkinimu, nors atsakovas buvo ne kartą reiškęs tokį prašymą. Tai buvo asmuo, turėjęs tiesioginį ir kasdienį ilgalaikį kontaktą su vaiku, nesuinteresuotas bylos baigtimi ir galintis pateikti reikšmingą informaciją apie vaiko santykius su abiem tėvais. Be pagrindo atsisakius apklausti mokytoją, teismas faktiškai nevykdė pareigos būti aktyviu tokio pobūdžio bylose, apribojo atsakovo teisę rinkti ir teikti įrodymus ir paneigti ieškovės ir jos artimųjų pateiktas versijas. Dėl to byloje susidarė situacija, kai vaiko elgesio vertinimas grindžiamas ne objektyviais pedagogo, o ieškovės motinos, kuri suinteresuota bylos baigtimi, pasakojimu, tik su tikslu, kad būtų išvengta užsitęsusio proceso, nors vieno asmens apklausa nesudaro esminės reikšmės laiko atžvilgiu. Toks įrodymų rinkimo ribojimas laikytinas esminiu procesinių normų pažeidimu, turėjusiu įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes teismas neišnaudojo galimybės ištirti reikšmingų bylos esmei aplinkybių.

Teismo sprendimo 47 punkte daroma kategoriška išvada, kad būtent tėvų konfliktai ir jų negebėjimas susitarti lėmė vaiko atsisakymą bendrauti su tėvu. Tačiau tokia išvada grindžiama ne specialiosiomis psichologinėmis žiniomis, o paties Teismo vertinimu, kuris savo pobūdžiu peržengia teisinio vertinimo ribas. Analogiškose šeimos bylose paprastai konstatuojama, jog teismai neturi pakankamai specialių psichologinių ir ekspertinių žinių ir tuo pagrindu skiria ekspertizes, siekiant objektyviai įvertinti vaiko emocinę būseną, lojalumo konfliktą ar vieno iš tėvų įtaką vaikui. Šiuo atveju tokia ekspertizė nebuvo paskirta, tačiau teismas faktiškai pats ėmėsi psichologinio vaiko būsenos vertinimo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog dalyvavusi VTAT specialistė turi psichologijos mokslų krypties išsilavinimą, todėl jos pasisakymai negali būti prilyginami nepriklausomam psichologiniam vertinimui.

Byloje nustatyta, kad ieškovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), ji buvo gydoma(duomenys neskelbtini) Net ir 2025 metais gydymas buvo atnaujintas dėl pablogėjusios būklės. Tai nėra epizodinis ar pasibaigęs sveikatos sutrikimas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad tai pasikartojanti ar tęstinė diagnozė. Teismas nekritiškai vertino ir rėmėsi ieškovės paaiškinimu, kad ji alkoholį vartoja saikingai (pastebėtina ir tai, jog bylos eigoje ieškovės pozicija kardinaliai keitėsi, nes iš pradžių buvo teigiama, kad ji absoliučiai nevartoja alkoholio, paskui buvo jau sakoma, kad vartojama kas kelias savaites su draugėmis, kai šalia nėra vaikų), tačiau nevertino, ką tai reiškia asmeniui, kuriam nustatytas priklausomybės sindromas.

Žemesnės instancijos teismas

Apelianto vertinimu, Sprendimo 66 punkte pats teismas faktiškai konstatuoja, kad Ieškovė įtraukė vaiką į konfliktą, derindama dukros parvežimo klausimus ne su atsakovu, o su nepilnamete, taip sukeldama jai papildomą emocinę įtampą. Teismas šiuos veiksmus įvardija kaip nepriimtinus ir nepadedančius atkurti vaiko ryšio su tėvu. Tačiau, pripažinęs netinkamą motinos elgesį, nepadaro jokių realių teisinių išvadų dėl tokio elgesio reikšmės sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.

Teismas formaliai išdėstė bendro pobūdžio pareigas ir įspėjimus dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, tačiau realiai situacijos nesureguliavo. Vien deklaratyvus išaiškinimas, kad motina turi nekliudyti tėvo ir vaiko bendravimui, savaime niekaip neužtikrina, jog bendravimas iš tiesų vyks, ypač kai byloje jau nustatytos aplinkybės rodo priešingai. Nustatyta tvarka palieka bendravimo įgyvendinimą, priklausomą nuo motinos geranoriškumo ir jos požiūrio. Esant galimam tėvų konfliktui ir jau anksčiau fiksuotiems atvejams, kai bendravimas nebuvo užtikrintas, toks abstraktus pareigų priminimas neužtikrina realaus vaiko ir tėvo ryšio atkūrimo.

Sprendimo 84 punkte Teismas cituoja bendrąsias nuostatas, taikomas sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo pirmą kartą, tačiau šiuo atveju byloje sprendžiamas ne naujo išlaikymo priteisimo, o jau nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas. Tai yra skirtingos teisinės situacijos, kurioms taikomi skirtingi vertinimo kriterijai. Teismas klaidingai konstatuoja, kad po sprendimo nepilnametės poreikiai pasikeitė iš esmės. Iš tikrųjų ieškovė neįrodė nuolatinio poreikių padidėjimo. Vien tik kainų augimas Lietuvos rinkoje negali būti pagrindu teigti, kad pasikeitė vaiko poreikiai, nes priteistas išlaikymas kasmet indeksuojamas atsižvelgiant į infliaciją. Byloje pateikti įrodymai rodo, kad motina niekada iki galo neišlaikė vaiko, kadangi atsakovas pats turėdavo prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo perkant drabužius, apmokant mokyklos išlaidas, stovyklas, laisvalaikį, tačiau teismas to nevertino. Akivaizdu, kad ieškovė siekia padidinti išlaikymą ne dėl nuolatinio vaiko poreikių padidėjimo, o tam, kad pati galėtų išvengti vaiko išlaikymo pareigos vykdymo iš savo pusės. Atsakovas teismo posėdžių metu buvo pabrėžęs, kad lėšas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti jis skolinosi iš artimųjų ir pažįstamų asmenų, taip pat išnaudojo savo šeimos santaupas. Tokios apimties, kokios patirtos bylinėjimosi išlaidos, santaupomis ar pajamomis jis niekad nedisponavo, todėl jam neišvengiamai teko skolintis, kad būtų užtikrintas vaiko interesų gynimas, reaguojant į paties vaiko pagalbos šauksmą.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą padarė esminių procesinių pažeidimų, kurie turėjo tiesioginę įtaką priimto sprendimo turiniui. Teismas neįgyvendino aktyvaus vaidmens principo, kuris šeimos bylose yra ypač svarbus. Esant akivaizdiems prieštaravimams tarp šalių pozicijų, skirtingoms vaiko nuomonės ir elgesio interpretacijoms, psichologinės įtakos požymiams, teismas neinicijavo papildomų įrodymų rinkimo, nematė būtinybės skirti ekspertizę ir apsiribojo prielaidomis bei tikėtinumo lygmens išvadomis. Įrodymai byloje buvo vertinami selektyviai, akcentuojant tik vieną aplinkybių pusę, tačiau neanalizuojant jų visumos ir tarpusavio sąsajų. Be to, kai kuriais aspektais teismas peržengė savo kompetencijos ribas, darydamas psichologinio pobūdžio išvadas be specialių žinių ir be ekspertinio tyrimo, nors pats sprendime konstatavo tikėtinumo lygmens prielaidas apie nuomonę ir jos pokyčius. Tokiu būdu sprendimas iš esmės grindžiamas ne išsamiu ir objektyviu faktinių aplinkybių nustatymu, o fragmentišku bei deklaratyviu vertinimu. Tai neatitinka nei įrodymų vertinimo taisyklių, nei vaiko interesų prioritetiškumo principo, nei reikalavimo priimti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuris išspręstų ginčą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra pagrindas jį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Teismas, mažindamas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 9 000 Eur, bylą įvertino kaip nesudėtingą, vos su trimis reikalavimais ir atitinkančią susiformavusią teisminę praktiką, tačiau tokia išvada neatitinka faktinės bylos apimties ir procesinių veiksmų kiekio.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė įrodė teismui, kad šiuo metu užtikrina dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina jos teisę į mokymą, poilsį, laisvalaikį ir sveikatą. Teismas, ištyręs ieškovės ieškinyje prašomą nustatyti bendravimo tvarką bei atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytą bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. birželio 10 d. išvadą konstatavo, kad yra pagrindas nustatyti tokią Atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus ir tėvų lygiateisiškumo principą. Teismas, nustatęs, jog M. V. poreikiams patenkinti reikalinga apie 800 Eur suma mėnesiui, nusprendė, kad yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš Atsakovo išlaikymą dukrai po 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nepilnametė buvo išklausyta kelis kartus skirtingais laikotarpiais ir skirtingų specialistų. Iš visų šių apklausų visumos matyti, kad galutinė ir nuosekli nepilnametės pozicija buvo aiški – ji nori gyventi su mama, su kuria gyvena nuo pat gimimo. Vien tai, kad vaikas tam tikru laikotarpiu buvo išreiškęs abejonių ar svarstė galimybę gyventi su kitu iš tėvų, nepaneigia vėliau susiformavusios stabilios pozicijos.

Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė ne prielaidomis, o byloje esančių įrodymų visuma: teismo psichologės išvada, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, vaiko apklausų turiniu, šalių ir liudytojų paaiškinimais. Tiek teismo psichologė, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnyba nenustatė duomenų, kad motina manipuliuotų vaiko nuomone ar nuteikinėtų prieš tėvą, todėl apelianto teiginiai apie tariamą motinos manipuliavimą vaiku yra tik subjektyvios prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

Teismas vertino visus byloje esančius įrodymus jų visumoje, kaip to reikalauja CPK 185 straipsnis. Vien tai, kad teismas nepasisakė dėl kiekvieno atskiro dokumento ar įrašo, nereiškia, kad jis nebuvo įvertintas. Be to, pavieniai emocingi pokalbiai ar konfliktinės situacijos tarp tėvų savaime neįrodo sistemingo netinkamo motinos elgesio su vaiku.

Byloje nenustatyta vaiko nepriežiūros, smurto prieš vaiką ar kitų aplinkybių, rodančių nesaugią aplinką. Priešingai, teismas nustatė, kad mergaitė sėkmingai mokosi, dalyvauja popamokinėje veikloje, turi stabilų socialinį gyvenimą, yra emociškai prisirišusi prie motinos ir šeimos, todėl nėra jokių objektyvių duomenų, kad dabartinė vaiko gyvenamoji aplinka neatitiktų jo interesų.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad vaikas, būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus, nuolat gyvena su motina, kuri užtikrina kasdienę priežiūrą, ugdymą ir saugumą. Teismas teisingai atsižvelgė į vaiko interesus, prioritetinį kasdienės priežiūros poreikį ir faktą, kad vaikas savo laisvalaikį praleidžia daugiausia su motina. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad gyvenamoji vieta su motina neleistų vaikui normaliai vystytis ar turėti tinkamas gyvenimo sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bendravimo tvarka turi būti organizuojama atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, mokyklos ir būrelių tvarkaraštį bei tėvų finansines galimybes. Nepilnametė aiškiai nurodė, kad pastaruoju metu nenori intensyvaus bendravimo su tėvu, nori daugiau ramybės ir mažiau konfliktų, bendravimą su tėvu norėtų atnaujinti palaipsniui, todėl teismas pagrįstai įvertino nepilnametės nuomonę kaip vieną iš svarbių kriterijų sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos.

Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas bendrauja su dukra lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio. Tokiu būdu sudaromos realios galimybės atsakovui dalyvauti dukros gyvenime, išlaikomas stabilus vaiko dienos režimas, laikomasi tėvų lygiateisiškumo principo. Be to, būtent tokio pobūdžio bendravimas vyko ir iki konflikto tarp tėvų, todėl teismo nustatyta tvarka iš esmės atitinka ankstesnę praktinę šalių bendravimo patirtį. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą nustatyti intensyvų bendravimą darbo dienomis. Byloje nustatyta, kad nepilnametė lanko mokyklą, dalyvauja popamokinėje veikloje, turi papildomų užsiėmimų ir konsultacijų. Todėl intensyvus fizinis bendravimas darbo dienomis galėtų sutrikdyti įprastą nepilnametės rutiną, išblaškytų ir nesuteiktų saugumo jausmo.

Psichologės pateikti duomenys byloje buvo vertinami kartu su kitais įrodymais, įskaitant nepilnametės apklausas, Vaiko teisių apsaugos specialistų išvadą, kitus byloje esančius dokumentus. Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su specialistų pateiktomis išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, kad jos yra šališkos.

Teismas sprendime akcentavo, kad abu tėvai turėtų vengti įtraukti vaiką į tarpusavio konfliktus, tačiau tai nereiškia, kad buvo nustatytas sistemingas ieškovės elgesys, trukdantis tėvo ir vaiko bendravimui, todėl atsakovo daroma išvada, kad ši aplinkybė turėjo lemti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, yra nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Įteikė ieškovei apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus – Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2026 m. balandžio 24 d. pažymą bei 2026 m. gegužės 11 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą, ir nustatė terminą iki 2026 m. gegužės 27 d. pateikti teismui rašytinę nuomonę dėl atsakovo pateiktų naujų rašytinių įrodymų. Civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo bei atsakovo A. V. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius sprendimo, paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. gegužės 28 d.

2026 m. gegužės 27 d. ieškovė pateikė nuomonę dėl atsakovo pateiktų naujų rašytinių įrodymų. Prašo neprijungti atsakovo teismui 2026 m. gegužės 18 d. pateiktų dokumentų (reg. Nr. DOK(duomenys neskelbtini)) prie civilinės bylos Nr. e2A-813-613/2026; prašo prijungti ieškovės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus ir vertinti juos kartu byloje su kitais įrodymais.

Nurodo, kad nesutinka su atsakovo pateiktų papildomų dokumentu prijungimu prie bylos, kadangi pateikti dokumentai neatitinka naujų, esminių ir bylai reikšmingų įrodymų kriterijų bei prašo prijungti savo pateiktus medicininius dokumentus. Mano, kad papildomų dokumentų prijungimas nesukurtų naujos reikšmingos įrodomosios vertės, dubliuotų byloje jau esančią medžiagą, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, prieštarautų nepilnametės geriausiems interesams, nes tęstinis konfliktinių aplinkybių eskalavimas neigiamai veikia jos emocinę ir psichologinę būklę. Pažymi, kad mergaitei yra tik (duomenys neskelbtini) metų. Tokio amžiaus vaikas yra itin jautrus emocinei aplinkai, konfliktams ir spaudimui. Kontrolierės pažymoje akcentuota, kad vaikas turi būti apsaugotas nuo įtraukimo į suaugusiųjų konfliktus, nuo nuolatinės įtampos ir spaudimo rinktis vieną iš tėvų ar aiškintis suaugusiųjų santykius. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika taip pat nurodo, kad vaikas turi būti ruošiamas bendravimui itin atsargiai, vengiant psichologinės traumos ir atsižvelgiant į jo emocinę būklę. Taip pat pažymi, kad visa dokumentų visuma leidžia daryti išvadą, kad pagrindinis prioritetas šioje situacijoje turi būti vaiko emocinė sveikata, stabilumas, saugumo jausmas, psichologinės būklės gerinimas, spaudimo mažinimas, konfliktų nutraukimas. Mano, kad atsakovo prašymas dėl papildomų rašytinių įrodymų - Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymos bei vėlesnio Vaiko situacijos vertinimo sprendimo - prijungimo prie bylos ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo yra nepagrįstas, nes šie dokumentai neatitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimų naujiems ir esminę reikšmę bylai turintiems įrodymams. Pažymi, kad remiantis ieškovės pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais, matyti, kad vaiko emocinė būklė (nerimas, panikos atakos, adaptacijos sutrikimai) yra siejama su ilgalaike ir besitęsiančia tėvų konfliktine situacija, apimančia teisinius ginčus dėl globos, institucijų (įskaitant VTAT ir kitas tarnybas) įsitraukimą, apklausas bei nuolatinius procesinius veiksmus. Nurodoma, kad būtent šis nuolatinis procesinis ir konfliktinis fonas, o ne vienas konkretus epizodas, palaiko vaiko stresą ir emocinį nestabilumą. Medicininėje dalyje taip pat akcentuojama, kad panikos atakos ir nerimo epizodai sustiprėja po kontaktų ar įvykių, susijusių su tėvu, o bendras institucinis ir teisinis įsitraukimas prisideda prie vaiko įtampos didėjimo. Kontrolės ir psichologiniuose vertinimuose nėra išvados, kad vieno iš tėvų veiksmai būtų vienintelė priežastis ar kad būtų konstatuotas tiesioginis žalingas elgesys, tačiau aiškiai nurodoma, kad nuolatinė įtampa, skundai, ginčai ir procesų tąsa veikia kaip reikšmingas streso sukėlėjas vaikui. Todėl apibendrinant galima teigti, kad dokumentuose neakcentuojama vieno asmens kaltė ar atskyrimo pagrindas, tačiau aiškiai pripažįstama, jog nuolatiniai teisiniai ginčai, kuriuos kelia būtent tėvas, skundai ir institucinis procesas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, palaikančių vaiko nerimą, panikos atakas ir emocinį nestabilumą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad iš viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad ieškovė stacionare gydėsi du kartus, 2020-01-07–2020-01-15 ir 2021-02-07–2021-02-24, jai buvo diagnozuota: (duomenys neskelbtini). Pagerėjus ieškovės (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta tolimesniam ambulatoriniam gydymui pagal gyvenamąją vietą. Taip pat iš šios viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini). Tolesniam stebėjimui ieškovė buvo pasiųsta pas gydytoją psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Iš (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė yra konsultuojama šioje klinikoje. Dėl (duomenys neskelbtini)prieš 4–5 metus, paskutinį kartą 2021 metais. Tęstas reguliarus ambulatorinis medikamentinis gydymas. Gautas geras terapinis efektas, (duomenys neskelbtini). Pagerėjus būsenai nuo 2024 m. lapkričio mėnesio iki 2025 m. vasario mėnesio(duomenys neskelbtini), jautėsi gerai. Kreipėsi 2025-02-10 dėl išgyvenamos stresinės situacijos, susijusios su teisminiu procesu. Jautė nerimą, miego sutrikimus, išgyveno dėl vaikų emocinės būsenos, patiriamo streso dėl kviečiamų įvairių tarnybų. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Nors nustatyta, kad ieškovė dėl (duomenys neskelbtini)ir dėl to 2021-02-04 buvo poreikis užtikrinti šalių dukrai saugią aplinką, tačiau nuo to laiko pastaruosius beveik ketverius metus vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo. Tai nurodė ir teikianti išvadą institucija, kuri 2022-05-11 nustačiusi, kad ieškovės šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad konfliktai tarp vaiko tėvų ir pranešimai apie galbūt pažeidžiamas nepilnametės M. V. teises prasidėjo 2024 m. gruodžio mėnesį, ruošiantis inicijuoti ir pradėjus teisminius procesus, susijusius su ginčais dėl vaiko. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio mėnesio pradžios nenustatė aplinkybių, susijusių su nesaugia aplinka nepilnametei M. V. jos gyvenamojoje vietoje. Nors 2024-12-24 buvo registruotas pranešimas, jog ieškovei(duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu nepilnametės namuose nebuvo, ji svečiavosi pas močiutę, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl to buvo pažeistos jos teisės. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) savaime nereiškia, jog yra pažeidžiami vaiko interesai. Nors atsakovas teigia, jog ieškovė(duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina ieškovės buvusios darbdavės pateikta charakteristika, tačiau iš (duomenys neskelbtini)nurodytos charakteristikos nustatyta, kad šioje įmonėje ieškovė dirbo 2022-04-08–2022-05-17 laikotarpiu ir nėra duomenų, kad tuo metu dėl ieškovės elgesio būtų nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Taigi atsakovė kritiškai vertina savo elgesį dėl (duomenys neskelbtini), gydėsi (duomenys neskelbtini), iki šiol ambulatoriškai gydosi pas (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad jos vartojami vaistai (duomenys neskelbtini) keltų grėsmę vaiko saugumui ir gerovei, jos psichinė būklė šiuo metu yra stabili. Vien tai, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) anksčiau, nėra pagrindo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas bendrauja su dukra lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio. Tokiu būdu sudaromos realios galimybės Atsakovui dalyvauti dukros gyvenime, išlaikomas stabilus vaiko dienos režimas, laikomasi tėvų lygiateisiškumo principo. Be to, būtent tokio pobūdžio bendravimas vyko ir iki konflikto tarp tėvų, todėl teismo nustatyta tvarka iš esmės atitinka ankstesnę praktinę šalių bendravimo patirtį. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą nustatyti intensyvų bendravimą darbo dienomis. Byloje nustatyta, kad nepilnametė lanko mokyklą, dalyvauja popamokinėje veikloje, turi papildomų užsiėmimų ir konsultacijų. Todėl intensyvus fizinis bendravimas darbo dienomis galėtų sutrikdyti įprastą nepilnametės rutiną, išblaškytų ir nesuteiktų saugumo jausmo. Pažymėtina ir tai, kad šalių nepilnametė dukra yra paauglė, taigi turi daug platesnį interesų ratą nei 10 metų vaikai, net ir nesant konfliktinių santykių tarp tėvų, paaugliai įprastai mažiau laiko praleidžia su tėvais nei iki paauglystės. Taigi šalių vaiko interesai reikalauja, kad motina ir tėvas derintų bendravimą, bet prioritetas teikiamas vaiko saugumui, stabilumui ir ugdymui. Atsakovas nurodė, kad motina vyko į (duomenys neskelbtini) pamokų metu, tačiau tai buvo pavieniai vizitai ir nekelia problemų dėl bendravimo tvarkos.