Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Sprendime aptarta ir įvertinta VSD išvada, išanalizuotos kitos faktinės aplinkybės. Siekiant išsiaiškinti, kodėl skiriasi 2024 ir 2026 m. užpildytų klausimynų duomenys, 2026 m. vasario 11 d. buvo atlikta nuotolinė Pareiškėjo apklausa. Siekiant įvertinti Pareiškėjo politines pažiūras bei požiūrį į Rusijos ir Baltarusijos režimus, nustatyta, kad Pareiškėjas vengia tiesioginių atsakymų, dažnai nukreipia pokalbį. Pareiškėjas nurodė, kad nėra politiškai aktyvus, tačiau visiškai nesidominčiu taip pat savęs nelaiko. Sprendime remiamasi padarytomis išvadomis, kad pildant klausimyną pateikti skirtingi duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl Pareiškėjo sąžiningumo bei patikimumo. Be to, sprendime konstatuota, kad Pareiškėjo tarnybos pobūdis savaime suponuoja lojalumo valstybei ir jos valdžiai pareigą. Pareiškėjo tiesioginių atsakymų vengimas Migracijos departamento vertinimu, taip pat rodo ne tik deklaratyvų politinį pasyvumą, bet ir vertybinės pozicijos stoką, kuri, atsižvelgiant į Pareiškėjo ankstesnę tarnybą autoritarinio režimo struktūrose, vertintina kaip lojalumu grindžiama laikysena. Tai būdinga asmenims, ilgą laiką veikiantiems autoritarinėje sistemoje ir neparodžiusiems aiškių demokratinių vertybių palaikymo ar kritinio požiūrio į režimą. Toks Pareiškėjo elgesys leidžia daryti išvadą, kad jis neturi vidinės motyvacijos priešintis režimo įtakai, todėl išlieka pažeidžiamas galimam spaudimui ar poveikiui. Šios aplinkybės nepaneigia, o priešingai – sustiprina prielaidą dėl Pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai ir su tuo susijusios grėsmės valstybės saugumui.

Priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertintos visos su Pareiškėju susijusios individualios aplinkybės. Migracijos departamento vertinimu nenutrūkę ryšiai su Baltarusija, ten gyvenanti Pareiškėjo šeima (sutuoktinė, dukra, posūnis), kurią Pareiškėjas periodiškai lanko, sudaro pagrindo manyti, kad Pareiškėjas, pasitaikius progai, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui. Kartu tai reiškia, kad Baltarusijos režimas nelaiko jo nelojaliu. Pareiškėjas negalėtų laisvai grįžti į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos, jei Pareiškėjas viešai demonstruotų tikrą nelojalumą Baltarusijos valdžiai. Baltarusijos žvalgybos tarnybos užtikrina, kad Baltarusijos valstybės institucijose nedirbtų režimui nelojalūs ir vykdomos agresyvios užsienio, represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys, o surinkti duomenys apie Pareiškėjo darbą Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje, nepaneigia Pareiškėjo lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžios režimui. Vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia akivaizdžias rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti kontaktus su Pareiškėju, kaip buvusiu Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnu. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Baltarusijos ir Rusijos režimus palaikantiems asmenims, o tokių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, įskaitant Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Remiantis LVAT praktika, ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams (Žr. LVAT 2023 m. rugpjūčio 20 d. nutartį byloje Nr. eA-2284-575/2023). Pareiškėjo darbinė veikla Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje praeityje, vertinant kartu su aplinkybe, kad Pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, sudaro pagrindą konstatuoti, jog Pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Be to, pačiame sprendime yra įvertinta, kad nustatytas 5 metų terminas laikytinas proporcingu, nes Pareiškėjo esami socialiniai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą. Taip pat Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 38.3 punkte numatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, gali būti nustatytas net 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Pareiškėjui nustatytas tik 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, taigi, akivaizdu, kad Migracijos departamentas įvertino individualias aplinkybes.

SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad Valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad buvo priimtas administracinis aktas (ginčijamas sprendimas), jog Pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Taigi, yra tenkinama SIS Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto nuostata, todėl Migracijos departamentas turėjo pagrindą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas nenurodė kitų argumentų, susijusių su nustatyto draudimo neteisėtumu ar nepagrįstumu. Atsižvelgdamas į paminėtas SIS reglamento nuostatas, Migracijos departamentas šiuo atveju privalėjo įvesti perspėjimą dėl draudimo Pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės valstybėse.

Pareiškėjas teikė neišsamią informaciją (nenurodė tarnybos pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje) t. y. bandė gauti leidimą laikinai gyventi teikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tai yra pagrindas konstatuoti, kad Pareiškėjas bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Minėtos aplinkybės rodo, kad atvejis yra adekvatus ir pakankamai svarbus, kad būtų įvestas SIS perspėjimas. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS.

Vertinant Pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad Pareiškėjo nesieja šeiminiai ryšiai su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – Lietuvoje negyvena jokie Pareiškėjo šeimos nariai, įskaitant ir tuos, kuriems būtų reikalingas finansinis išlaikymas ar priežiūra. Nors nustatyta, kad Pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2026 m. kovo 30 d., tačiau Migracijos departamento vertinimu, darbo laikotarpis rodo tik ekonominio pobūdžio sąsajas. Taip pat atsižvelgiant į Pareiškėjo darbo Lietuvoje pobūdį (leidimas laikinai gyventi išduotas darbui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju), Pareiškėjas nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Pareiškėjas, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki 2026 m. balandžio 12 d.) periodiškai vyko į Baltarusiją. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) informacinės sistemos 2026 m. balandžio 14 d. duomenimis, fiksuoti 9 Pareiškėjo išvykimai į Baltarusiją. Padirbėjęs apie pusantro mėnesio, Pareiškėjas vyksta pas savo šeimą (žmoną, dukterį, posūnį), kur praleidžia apie mėnesį. Surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Pareiškėjo interesas atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už Pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.

VSD 2026 m. kovo 16 d. raštu Nr. 18-2603 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), 2026 m. sausio 22 d. pildydamas MD klausimyną, nenurodė, kad 2011–2013 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, tačiau šį faktą patvirtino 2026 m. vasario 11 d. atliktoje apklausoje. Pastebėtina, kad klausimynuose prašoma išsamiai ir sąžiningai atsakyti į pateiktus klausimus ir įspėjama, kad, pateikus netikslią, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją, gali būti atsisakyta išduoti leidimą gyventi arba vizą, o jeigu tai paaiškės jau išdavus šiuos dokumentus – leidimas gyventi ar viza gali būti panaikinti.

VSD vertinimu, Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir valstybės kontroliuojamose organizacijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

VSD nuomone, Pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien Pareiškėjo ekonominiais interesais. Tokiu būdu analogiškos situacijos aiškinamos ir teismų praktikoje (žr. pvz., LVAT 2023 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. eA-1770-968/2023).

Pažymėtina, kad Pareiškėjas iš esmės yra sukūręs tik ribotus ir funkcinius ryšius Lietuvos Respublikoje, o šie ryšiai siejami tik su jo profesine veikla ir laikinu buvimu šalyje. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog Pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, jo artimiausi šeimos nariai (sutuoktinė, dukra) gyvena užsienio valstybėje, su kuria Pareiškėjas palaiko nuolatinius ir aktyvius ryšius. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjo socialinių ryšių centras nėra susiformavęs Lietuvos Respublikoje, o jo integracija į Lietuvos visuomenę nėra pasiekusi tokio lygmens, kad galėtų būti vertinama kaip ilgalaikė, tvari ir stabiliai įsišaknijusi. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vien darbo santykiai ar ekonominis aktyvumas savaime nesukuria gilių socialinių ar šeiminių ryšių, galinčių lemti kitokį sprendimą nacionalinio saugumo kontekste. Be to, nustatyta, kad Pareiškėjo gyvenimo organizavimas ir asmeniniai ryšiai yra iš esmės orientuoti ne į Lietuvos Respubliką, o į Baltarusiją, su kuria jis palaiko nuolatinį kontaktą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog Pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra labiau laikini ir priklausomi nuo ekonominių aplinkybių, o ne grindžiami realiu ketinimu ilgam laikui integruotis į Lietuvos visuomenę. Toks ryšių pobūdis, atsižvelgiant į nustatytą grėsmės valstybės saugumui vertinimą, nepaneigia rizikos, susijusios su Pareiškėjo atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje, o priešingai – leidžia daryti išvadą, kad ši rizika gali išlikti ir ateityje.

VSD vertinimu, MD atsižvelgė į aktualią geopolitinę situaciją, atliktą Pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas uždrausti Pareiškėjui atvykti į Lietuvą. Įvertinus pateiktą informaciją apie nuslėptą Pareiškėjo darbovietę, jo darbinę veiklą Baltarusijoje ir aplinkybę, kad Pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, pagrįstai konstatuota, kad Pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad Pareiškėjas buvo susipažinęs su leidimo laikinai gyventi procedūromis ir reikalingais pateikti dokumentais, tačiau sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdamas išvengti pasekmių (identifikuoti galimas grėsmes nacionaliniam saugumui). VSD sutinka su MD pozicija, kad Pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, todėl MD pagrįstai nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

VSD įsitikinimu, MD Sprendimas priimtas nepažeidžiant Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų, MD neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos Pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. MD išsamiai įvertino grėsmes valstybės saugumui, atliko individualų Pareiškėjo vertinimą, todėl naikinti Sprendimo, vadovaujantis Pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

2026 m. sausio 22 d. per MIGRIS komunikaciją buvo paprašyta, kad Pareiškėjas pateiktų darbo knygelės ir karinio bilieto originalus su vertimais į lietuvių kalbą. Pateiktoje darbo knygelėje Nr. 0872377, išduotoje 2002 m. spalio 2 d. laikotarpiui nuo 2011 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. įrašų apie Pareiškėjo darbovietes nėra. Pateiktame kariniame biliete Nr. 0330097, išduotame 2003 m. sausio 15 d., 16 puslapyje yra informacija, kad Pareiškėjas yra vidaus reikalų ministerijos atsargos seržantas.

2026 m. vasario 11 d. Migracijos departamentas atliko nuotolinę Pareiškėjo apklausą. Apklausos metu Pareiškėjas paaiškino, kad 2011–2012 metais tarnavo kinologu Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente. Jis buvo statutinis pareigūnas, turėjo jaunesniojo seržanto laipsnį. Pareiškėjas dirbo kinologu instruktoriumi, jo funkcijos buvo prižiūrėti ir dresuoti tarnybinius šunis bei mokyti kitus pareigūnus šunų dresavimo. Nurodė, kad šį darbą pasirinko dėl tuo metu Baltarusijoje buvusios ekonominės situacijos. Pareiškėjas teigė, kad Vidaus reikalų ministerijoje tarnavo apie pusantrų metų. Tarnybą nutraukė, nes jam nepatiko sistema dėl joje vyraujančios netvarkos ir neapibrėžtumo. Paaiškino, kad įrašų apie šią tarnybą darbo knygelėje nėra, kadangi tarnyba Vidaus reikalų ministerijoje joje nefiksuojama. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybos nuslėpti nebandė – ją buvo nurodęs 2024 metų klausimyne, tačiau galėjo nenurodyti pildydamas šių metų klausimyną, nes, neturėdamas darbo knygelės, negalėjo tiksliai prisiminti visų darboviečių Siekiant įvertinti Pareiškėjo politines pažiūras bei požiūrį į Rusijos ir Baltarusijos režimus, nustatyta, kad Pareiškėjas vengia tiesioginių atsakymų, dažnai nukreipia pokalbį. Nurodė, kad nėra politiškai aktyvus, tačiau visiškai nesidomintis taip pat savęs nelaiko. Paklausus, ar jį tenkina Baltarusijos valdžia ir rinkimų rezultatai, konkretaus atsakymo nepateikė. Teigė, kad jei Baltarusijoje būtų geresni atlyginimai, jis nevyktų dirbti į Lietuvą. Paklausus apie Baltarusijos prezidento rinkimus, iš pradžių teigė juose nedalyvaujantis, vėliau patikslino, kad vieną kartą yra dalyvavęs, tačiau neprisimena kada. Paklausus, ar 2020 m. rinkimai buvo teisėti ir skaidrūs, Pareiškėjas teiravosi, ką reiškia „skaidrūs“. Paaiškinus, atsakė, kad pats biuletenių neskaičiavo, todėl negali vertinti, ir gali atsakyti tik už save. Apie 2020 m. protestus nurodė girdėjęs, kad žmonės buvo sulaikomi ir buvo naudojama jėga, tačiau savo nuomonės neišsakė. Paklausus apie karą Ukrainoje, teigė žinantis, kad jis vyksta, tačiau savo nuomonės, kas jį pradėjo ir kokios jo priežastys, neišsakė. Į šiuos klausimus atsakinėjo klausimu, kam tai naudinga. Paklausus, kurią pusę palaiko – Rusijos ar Ukrainos, atsakė, kad gaila abiejų. Kalbėdamas apie Krymą, nurodė, kad jis priklausė Ukrainai, tačiau, paklausus apie referendumo teisėtumą ir aneksiją, vėl vengė tiesioginio atsakymo, keldamas klausimą, kodėl tai įvyko. Pakartotinai paklausus apie karą Ukrainoje, teigė negalintis spręsti, kas kaltas ar teisus, ir vėl akcentavo klausimą, kam tai naudinga. Nurodė, kad jam yra tekę girdėti teiginių, jog Ukraina išprovokavo Rusijos veiksmus, tačiau pats tuo netiki, nes neturi galimybės to patikrinti. Paklausus apie informacijos šaltinius, nurodė, kad Baltarusijos televizijos kanalų nežiūri, o informaciją gauna iš socialinio tinklo „Tik Tok“. Pareiškėjas , turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, periodiškai vyksta į Baltarusiją – padirbėjęs apie pusantro mėnesio, vyksta pas savo šeimą (žmoną, dukterį, posūnį), kur praleidžia apie mėnesį.

2026 m. kovo 16 d. VSD raštu Nr. 18-2603 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), 2026 m. sausio 22 d. pildydamas MD klausimyną, nenurodė, kad 2011–2013 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, tačiau šį faktą patvirtino 2026 m. vasario 11 d. atliktoje apklausoje. Pastebėtina, kad klausimynuose prašoma išsamiai ir sąžiningai atsakyti į pateiktus klausimus ir įspėjama, kad, pateikus netikslią, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją, gali būti atsisakyta išduoti leidimą gyventi arba vizą, o jeigu tai paaiškės jau išdavus šiuos dokumentus – leidimas gyventi ar viza gali būti panaikinti.

2026 m. kovo 20 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 26S64260, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti Pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes Pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

2026 m. balandžio 21 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 26S83009, kuriuo nuspręsta uždrausti Pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metams).

Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, Pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau - NAS taisyklės), 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas).

UTPĮ 133 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte numatyta, jog tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte įtvirtinta nuostata, jog Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 2) užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punkte nustatyta, jog šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

NAS taisyklių 15 punkte numatyta, jog duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: 1) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; 2) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: 1) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; 2) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje; 3) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta, jog perspėjimą pateikusi valstybė narė užtikrina, kad perspėjimas atsirastų SIS iškart, kai atitinkamas trečiosios šalies pilietis palieka valstybių narių teritoriją, arba kuo greičiau po to, kai perspėjimą pateikusi valstybė narė gauna aiškių įrodymų, kad trečiosios šalies pilietis paliko valstybių narių teritoriją, tam, kad būtų užkirstas kelias to trečiosios šalies piliečio pakartotiniam grįžimui. Šio straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog asmenys, kurių atžvilgiu pateikiamas 1 dalyje nurodytas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, turi teisę apskųsti tokį perspėjimą. Tokie skundai nagrinėjami laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, kuriose numatyta veiksminga teisių gynimo priemonė teisme.

Byloje nustatyta, jog 2025 m. gruodžio 29 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2026 m. sausio 22 d. Pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą, nenurodė, kad 2011–2012 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje. Pareiškėjas Klausimyne nurodė, kad šiuo laikotarpiu dirbo IP Kudelkin, statybinių medžiagų pardavėju. Sutikrinus Klausimyne pateiktus duomenis su 2024 m. kovo 19 d. pildyto Klausimyno duomenimis, nustatyta, kad Pareiškėjas, pildydamas 2024 m. kovo 19 d. Klausimyną ir atsakydamas į tą patį klausimą, nurodė, kad 2011–2013 dirbo apsaugos departamente kinologu. 2026 m. sausio 22 d. per MIGRIS komunikaciją buvo paprašyta, kad Pareiškėjas pateiktų darbo knygelės ir karinio bilieto originalus su vertimais į lietuvių kalbą. Pateiktoje darbo knygelėje Nr. 0872377, išduotoje 2002 m. spalio 2 d. laikotarpiui nuo 2011 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. įrašų apie Pareiškėjo darbovietes nėra. Pateiktame kariniame biliete Nr. 0330097, išduotame 2003 m. sausio 15 d., 16 puslapyje yra informacija, kad Pareiškėjas yra vidaus reikalų ministerijos atsargos seržantas. 2026 m. vasario 11 d. Migracijos departamentas atliko nuotolinę Pareiškėjo apklausą. Apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad 2011–2012 metais tarnavo kinologu Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente. Jis buvo statutinis pareigūnas, turėjo jaunesniojo seržanto laipsnį. Pareiškėjas teigė, kad Vidaus reikalų ministerijoje tarnavo apie pusantrų metų. 2026 m. kovo 16 d. VSD raštu Nr. 18-2603 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), 2026 m. sausio 22 d. pildydamas MD klausimyną, nenurodė, kad 2011–2013 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, tačiau šį faktą patvirtino 2026 m. vasario 11 d. atliktoje apklausoje. 2026 m. kovo 20 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 26S64260, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti Pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes Pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. 2026 m. balandžio 21 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 26S83009, kuriuo nuspręsta uždrausti Pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metams).

2026 m. kovo 16 d. VSD raštu Nr. 18-2603 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. 2026 m. sausio 22 d. pildydamas Migracijos departamento Klausimyną, nurodė, kad 2011–2012 m. dirbo IP Kudelkin, statybinių medžiagų pardavėju. Pareiškėjas, 2024 m. kovo 19 d. pildydamas Klausimyną, nurodė, kad 2011–2013 m. dirbo Apsaugos departamente. 2026 m. vasario 11 d. atliktoje apklausoje Pareiškėjas patvirtino 2011–2012 m. dirbęs Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo

interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir valstybės kontroliuojamose organizacijose. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose, valstybės kontroliuojamose organizacijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Pareiškėjas 2011–2013 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje. LVAT praktikoje konstatuojama, jog lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, todėl nepriklausomai nuo užimamų pareigų ar vykdomų funkcijų, net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje eA-1211-552/2024).

Lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje eA-1211-552/2024 ir kt.). Užsieniečių darbas Lietuvai priešiškų valstybių (Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos) bankuose (t. y. strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje) pripažįstamas grėsme Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., LVAT teismo baigiamuosius aktus administracinėse bylose Nr. eA-2718-575-2025, Nr. eA-1936-629/2025, Nr. eA-2340-442/2024, Nr. eA-2198-575/2024, Nr. eA-2161-552/2024, Nr. eA-2022-525/2024, Nr. eA-1899-1047/2024, Nr. eA-1561-520/2024, Nr. eA-1434-822/2024, Nr. eA-1448-552/2024, Nr. eA-997-415/2024, Nr. eA-1130-624/2024, Nr. eA-1077-662/2024, ir kt.). Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui. Pastebėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir LVAT savo sprendimuose analogiškose administracinėse bylose (pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis byloje Nr. eA-2177-815/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis byloje Nr. eA-2049-463/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.).