Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2023 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 23S6059, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą); 2) panaikinti Departamento 2023 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 23S6667, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas panaikinti leidimą).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis su priimtais atsakovo sprendimais nesutinka, nes atsakovo argumentai yra paremti tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išduota pažyma (VSD 2023 m. sausio 12 d. raštas Nr. 18-449 (toliau – ir Pažyma)) apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri daroma remiantis tik tuo, kad jis (pareiškėjas) atliko privalomąją karo tarnybą prieš 10 metų ir (duomenys neskelbtini) metais pagal sutartį dirbo inspektoriumi Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) bausmių̨ vykdymo inspekcijoje (duomenys neskelbtini) rajono vidaus reikalų skyriuje.

2.2. Privalomosios karo tarnybos atlikimas niekaip negali būti pagrindu vertinti jį (pareiškėją) kaip asmenį, palaikantį Baltarusijos represinį valstybinį režimą, nes tai privalomas pilietinės pareigos vykdymas, kuris nepriklauso nuo asmens valios ar pasirinkimo ir jo nevykdymas sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Privalomoji karo tarnyba atlikta prieš daugiau nei 10 metų, o darbas Baltarusijos Respublikos VRM bausmių vykdymo inspekcijoje baigtas prieš daugiau nei 3 metus, jokių duomenų, kad jis (pareiškėjas) kaip nors šiuo metu būtų susijęs su Baltarusijos Respublikos valstybinėmis jėgos struktūromis ar palaikytų Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką ar Rusijos Federacijos vykdomą okupacinę veiklą ir politiką, nėra. Atsakovas tokią išvadą grindžia niekuo neparemta tendencinga prielaida. Jo išėjimo iš tarnybos VRM sistemoje pagrindinė priežastis – nepritarimas valstybės vykdomai represinei politikai. Būtent dėl to jis kardinaliai pakeitė darbo pobūdį, t. y. dirba vairuotoju, kas niekaip nesusiję su bet kokiu pavaldumu Baltarusijos valstybinio režimo struktūroms.

2.3. Per visą laiką, kurį jis praleido Lietuvos Respublikoje, jis nedalyvavo jokių prieštaringai vertinamų organizacijų / įstaigų / judėjimų veikloje ar kokioje nors propagandinėje veikloje, socialiniuose tinkluose nėra teikęs jokios propagandinės informacijos ar rašęs Rusijos ir / ar Baltarusijos režimus palaikančių komentarų. Jis per beveik 2 metų darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Eivora“ (toliau – ir UAB „Eivora“) laikotarpį iš viso užsirekomendavo ne tik kaip pareigingas darbuotojas, bet ir kaip visiškai apolitiškas asmuo. Visą Lietuvos Respublikoje praleistą laiką jis gerbė ir gerbia Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, piliečių teises ir laisves, nustatytas gyvenimo normas Lietuvos Respublikoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis ateityje galėtų kenkti Lietuvai ar jos saugumui. Tai reiškia, kad atsakovas išvadą apie jo (pareiškėjo) tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui daro remdamasis prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis.

2.4. Neigiami sprendimai priimti ne todėl, kad jis realiai būtų atlikęs kokius nors veiksmus, keliančius grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, o todėl, kad yra Baltarusijos Respublikos, su kurios valdančiuoju režimu Lietuvos Respublika turi įtemptus santykius, pilietis, t. y. neigiamos pasekmės jam kyla ne dėl jo paties atliktų veiksmų, o dėl turimos pilietybės. Jam 2021 metais buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir tuomet jis taip pat buvo vertinamas pagal tuos pačius kriterijus, tačiau nei privalomoji karo tarnyba, nei darbas VRM struktūroje tuomet jokios grėsmės valstybės saugumui nekėlė. Jei šiuo metu šiuo klausimu atsakovo pozicija yra priešinga, vadinasi, atsakovas turėtų pateikti duomenis, kurie patvirtintų, jog po pirmojo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo jis atliko kokius nors veiksmus, leidžiančius jį vertinti kitaip, nei anksčiau. Tokių duomenų skundžiamuose sprendimuose nenurodoma.

2.5. Atsakovo priimtas sprendimas sukels ženklias pasekmes jam (pareiškėjui) – neturėdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis neteks darbo UAB „Eivora“, kurioje jau beveik 2 metus sėkmingai dirbo, be to, jam 5 metus bus uždrausta atvykti (o tuo pačiu įsidarbinti) bet kurioje Šengeno zonos valstybėje. Esamomis aplinkybėmis tai neproporcingos pasekmės pareiškėjui.