Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-09-04 · Administracinė byla Nr. eA-2161-552/2024

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-04
Bylos Nr.
eA-2161-552/2024
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
Y. B.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Administracinė byla Nr. eA-2161-552/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01983-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Y. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja Y. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 24S103387 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1 Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas objektyviai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgus į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

2.2 Migracijos departamentas Sprendimą grindė aplinkybėmis, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, nes ji 2015 m. dirbo Baltarusijos banke „Belinvestbank“. Tačiau šią informaciją atsakovui sąžiningai pateikė pati pareiškėja, atsakydama į jo pateiktą klausimyną. Atsakovas neatliko individualaus vertinimo, tik pacitavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2024 m. vasario 28 d. išvadą Nr. 18-1964 (toliau – ir VSD išvada), kuri yra neobjektyvi. Nuo darbo santykių su banku „Belinvestbank“ praėjo jau 9 metai, o tai savaime leidžia abejoti VSD išvados pagrįstumu.

2.3 Pagal ginčui aktualią teismų praktiką Migracijos departamentas, būdamas viešojo administravimo subjektas, turėjo atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Vien aplinkybė, kad Migracijos departamentas patikrino pagrindinius faktus apie pareiškėjos gyvenimą Lietuvoje, nesuponuoja išvados apie individualų pareiškėjos atvejo vertinimą.

2.4 Pareiškėja nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2022 m. lapkričio 14 d. turėjo galiojančią nacionalinę vizą. Pareiškėjos sutuoktinis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gavo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, Vilniuje dirba aukštos profesinės kvalifikacijos darbą. Pareiškėja su nepilnamečiu sūnumi gavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjai išduotas leidimas galiojo nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. kovo 22 d.

2.5 Priimant Sprendimą nebuvo analizuota pareiškėjos labai trumpa darbo trukmė Baltarusijos banke „Belinvestbank“, jos darbo pobūdis, priežastys, dėl ko darbo santykiai nutrūko. Nei iš VSD išvados, nei iš Migracijos departamento Sprendimo nėra aišku, kaip konkrečiai pareiškėjos darbas Baltarusijos banke „Belinvestbank“ buvo susietas su keliama grėsme nacionaliniam saugumui. Nėra pateikta jokių duomenų apie galimus ryšius, kurie įrodytų keliamos grėsmės riziką. Atsakovas, atlikdamas tyrimą, apsiribojo tik Migracijos departamento naudojamų registrų ir duomenų bazių duomenimis, tačiau jų netikrino, nesikreipė į pareiškėją su prašymu paaiškinti, dėl kokių priežasčių ji taip dažnai vyksta į Baltarusiją. Jokie teisės aktai neriboja asmens galimybės laisvai judėti tarp valstybės sienų gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl tokie Migracijos departamento argumentai yra subjektyvūs ir teisiškai nereikšmingi.

2.6 Pareiškėja Lietuvoje neturi valstybinio socialinio draudimo, todėl gydytis buvo priversta važinėti į Baltarusiją. Į Baltarusiją ji dažnai važiuodavo išimtinai dėl sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini).

2.7 Dėl Migracijos departamento priimto nemotyvuoto Sprendimo pareiškėjos šeimai yra ribojama teisė būti kartu, o nepilnamečiui vaikui ribojama teisė augti darnioje šeimoje kartu su motina ir tėvu. Panaikinus leidimą laikinai gyventi, ji su sūnumi buvo priversti išvykti į Baltarusiją, todėl sūnus negali matytis su Lietuvoje gyvenančiu tėvu.

2.8 Sprendimas nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatų, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas pritaikytas formaliai, neatlikus objektyvaus tyrimo ir individualaus atvejo vertinimo.