- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- eA-2177-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02168-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 23S14849, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V. L.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo svarstyti ir priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo V. L. pateikto Migracijos departamentui prašymo išduoti (jam) (duomenys neskelbtini) piliečiui V. L. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 23S22991, kuriuo uždrausta (duomenys neskelbtini) piliečiui V. L. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2028 m. kovo 3 d. ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie uždraudimą jam atvykti ir apsigyventi nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2028 m. kovo 3 d.; 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 23S26461, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei Y. L. (V. ir V. L. mažamečiam vaikui). Taip pat iš Migracijos departamento prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1 Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti papildomus paaiškinimus (nors to imperatyviai reikalauja gero administravimo principas), bet vien motyvu, jog pareiškėjas sąžiningai nurodė (nenuslėpė), kad nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. birželio mėn. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje (ryžio mazgo inžinieriumi), turėjo kapitono laipsnį, pareiškėjas tapo traktuojamas kaip galintis būti pavojingas Lietuvos saugumui.
2.2 Paaiškino, kad 2015 metais (t. y. 2015 m. rugpjūčio mėn. pasibaigus kontraktui, t. y. dar iki 2015 m. spalio 11 d. prezidento rinkimų) pareiškėjas išėjo iš tarnybos Baltarusijos kariuomenėje būtent dėl įsitikinimo, jog nenori tarnauti kariuomenėje (kuri bet kada gali būti panaudota agresijai, represijoms) ir nori dirbti nepolitinį normalų civilinį darbą. Metęs kariuomenę jis 7 metus nebandė reziduoti kitose šalyse, gyveno ir dirbo Baltarusijoje.
2.3 Pareiškėjas ir jo sutuoktinė aktyviai dalyvavo 2020 metų protestuose prieš Lukašenkos valdžią ir palaikė opozicijos pajėgų suvienijimą, labai aiškiai ir viešai (vykstant sulaikymams ir represijoms) išsakė poziciją šiuo klausimu.
2.4 Skundžiamas Sprendimas neleisti pareiškėjui gyventi Lietuvoje kartu su šeima (t. y. išskirti vaiko motiną, mažameti vaiką ir pareiškėją – vaiko tėvą) yra neproporcingas tariamai pareiškėjo „grėsmei valstybės saugumui“ dėl prieš 8 metus baigtos vieno minimalios kadencijos kontrakto tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.
Šalies argumentai
3. Atsakovas Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
4.1 Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.
4.2 Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Nesutiko, kad VSD išvada nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Taip pat nesutiko su skundo argumentais, kad neįrodyta, jog pareiškėjas atliko/atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jo pusės, kadangi, VSD vertinimu, pareiškėjo praeityje dirbtas darbas valstybės struktūroje ir karinės tarnybos atlikimas Baltarusijoje kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
4.3 Atsakovo vertinimu, ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl teigė, kad Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
4.4 Dėl pareiškėjo skundo argumentų apie tai, kodėl pareiškėjas išėjo iš karinės tarnybos, pažymėjo, kad jie deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, be to, jie nepaneigia, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Paaiškino, jog nors pareiškėjas nuo 2020 m. dalyvavo demonstracijose prieš A. Lukašenkos režimą, tai taip pat nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių, jog pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
4.5 Ginčijamuose sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėju ir jo dukra susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, bei nustatyta, kad pareiškėjo ir jo žmonos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimų laikinai gyventi bei uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.
4.6 Ginčijamais sprendimais neribojama teisė į šeimos gyvenimą. Pagal Migracijos departamento duomenis, pareiškėjo dukra nuo 2022 m. lapkričio 24 d. gyveno atskirai nuo motinos. Bendrai vertinant priimtus sprendimus pareiškėjo šeimos narių atžvilgiu, pažymėjo, kad jiems visiems nesuteikta teisė gyventi Lietuvoje, pareiškėjui ir jo žmonai nustatytas draudimas atvykti į Lietuvą. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo dukrai leidimas laikinai gyventi buvo nesuteiktas ne dėl jos keliamos grėsmės, o atsižvelgiant į jos tėvų teisinę padėtį, todėl atsakovo nuomone, jos atžvilgiu priimtas sprendimas yra proporcingas siekiamam tikslui.
4.7 Pareiškėjo atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas noru čia gyventi. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus ir nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes.
4.8 Ginčijamuose sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėju ir jo dukra susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o nesuteikimas leidimo laikinai gyventi ir uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5.1 VSD nuomone, Migracijos departamento Sprendimas dėl pareiškėjo ir 2023 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. 23S26461 (toliau – ir 2023 m. kovo 10 d. sprendimas) dėl pareiškėjo dukros priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir kitas su tuo susijusias aplinkybes, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.
5.2 Priimant Sprendimą dėl pareiškėjo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kurios reglamentuoja, kad VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. sausio 12 d. raštu Nr. 18-474 (toliau – ir Raštas) Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2013-2015 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, turėjo kapitono laipsnį.
5.3 VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD nuomone, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
5.4 Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės ir nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad surinkus pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki skundžiamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje.
5.5 Leidimas gyventi Lietuvoje panaikintas tiek pareiškėjui, tiek jo sutuoktinei, todėl VSD nuomone, laikytina, kad 2023 m. kovo 10 d. sprendimas dėl pareiškėjo dukros yra teisėtas, priimtas įvertinus tai, kad tėvams netekus teisinio pagrindo gyventi Lietuvoje naikinamas ir nepilnametės jų dukters leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas nustatė, kad 2022 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė, kuri turi leidimą gyventi Lietuvoje.
8. Migracijos departamentas vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 10.31 punktu paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyno klausimus. Atsakydamas į klausimyno 3 klausimą (Ar esate atlikęs karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis)) nurodė, kad 2010–2015 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, turėjo kapitono laipsnį.
9. 2022 m. gruodžio 27 d. siekiant nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, ir vadovaujantis leidimo laikinai gyventi aprašo 76 punktu, VSD buvo išsiųstas paklausimas Nr. 3166081, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
10. 2023 m. sausio 12 d. Migracijos departamentas gavo VSD Raštą, kuriame nurodyta, kad atlikto pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo metu, nustatyta, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Taigi nustatyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
11. 2023 m. vasario 9 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kuriame nustatyta, kad atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
12. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD 2023 m. sausio 12 d. Rašte pateikta informacija apie pareiškėjo tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje (ryžio mazgo inžinieriumi), kapitono laipsnį bei jo galimą lojalumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotam Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.
13. Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD Raštą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, Migracijos departamentui priėmus jam nepalankų sprendimą, gali ginti teisme. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.
14. Migracijos departamentas vadovavosi VSD Raštu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis, tarnavęs Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Taip pat atlikęs tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, jis privalėjo būti lojalus ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taigi, kaip nustatė VSD, išvados neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo tarnyba Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia išvada, teismo vertinimu, darytina atsižvelgus į tai, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėjas, kaip jis pats nurodo, 2015 m. paliko karinę tarnybą (kurioje jis užėmė ryžio mazgo inžinieriaus pareigas bei turėjo kapitono laipsnį), savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, kurios yra atsakingos, kad institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys yra išnykusi.
16. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
17. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus pirmiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad iš tarnybos kariuomenėje išėjo dar 2015 m., tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje (Baltarusijos kariuomenėje) ir / ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz., buvę kolegos) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo pateikiami argumentai ir įrodymai, jog jis nepalaiko Baltarusijos režimo ir dalyvauja protestuose, negali būti objektyviai vertinami dėl pareiškėjo baigto Baltarusijos valstybinio universiteto, kuriame jis įgyjo leitenanto laipsnį bei eitų pareigų Baltarusijos kariuomenėje ir turėto kapitono laipsnio, kas lemia, kad pareiškėjas turėjo būti lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teismo vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
18. Tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduota viza savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybės nėra pakankama konstatuoti Sprendimo neproporcingumą. Be kita ko, pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad pareiškėjui viza buvo išduota teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo įtvirtintais pagrindais. Tuo labiau, kad šių dokumentų išdavimo tvarka ir teisiniai pagrindai yra skirtingi. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
19. Dėl pareiškėjo argumentų, jog skundžiamas Sprendimas neleisti pareiškėjui gyventi Lietuvoje kartu su šeima (t. y. išskirti vaiko motiną, mažameti vaiką ir pareiškėją – vaiko tėvą) yra neproporcingas tariamai pareiškėjo „grėsmei valstybės saugumui“ dėl prieš 8 metus baigtos vieno minimalios kadencijos kontrakto tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, pažymėtina, kad tiek pareiškėjo, tiek pareiškėjo sutuoktinės atžvilgiu (Migracijos departamento sprendimas Nr. 23S25212 panaikinti V. L. (Y. L. mama) išduotą leidimą laikinai gyventi) yra priimti sprendimai dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui.
20. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjo dukrai Y. L. (Y. L.) (toliau – ir dukra) leidimą laikinai gyventi, nes ji neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas pažymėjo, jog tiek dukros motinai, tiek ir dukros tėvui (pareiškėjui) buvo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi, kadangi remiantis VSD vertinimu, jos tėvai tarnaudami Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalūs Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dukros šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje, apart nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 27 d. turėtos ir galiojusius nacionalinės vizos, nenustatyti. Taigi, Migracijos departamentui panaikinus abiejų tėvų leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei nenustačius dukros Y. L. (Y. L.) jokių kitų ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad Migracijos departamento priimtas ginčijamas Sprendimas yra neproporcingas ar neteisėtas.
21. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2023 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 23S14849, nes pareiškėjui (bei jo nepilnamečiui vaikui) pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes.
22. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 23S14849, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V. L.; 2) pareigoti Migracijos departamentą iš naujo svarstyti ir priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo V. L. pateikto Migracijos departamentui prašymo išduoti (jam) (duomenys neskelbtini) piliečiui V. L. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 23S22991, kuriuo uždrausta (duomenys neskelbtini) piliečiui V. L. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2028 m. kovo 3 d. ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie uždraudimą jam atvykti ir apsigyventi nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2028 m. kovo 3 d.; 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 23S26461, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskebtini) pilietei Y. L.(V. ir V. L.mažamečiam vaikui). Taip pat iš Migracijos departamento prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
24.1 Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į jo šeiminę situaciją, o skundžiamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis bendro pobūdžio informacija ir prielaidomis.
24.2 Migracijos departamentas (pažymą parengęs VSD) ginčo Sprendimus grindžia tik Klausimyno atsakymuose paties pareiškėjo nurodytu jo tarnavimo (prieš daug metų) Baltarusijos kariuomenėje faktu bei tik bendro pobūdžio informacija (ne individualizuotais pareiškėjo atžvilgiu faktais) dėl Baltarusijos specialiųjų tarnybų priešiškos Lietuvos saugumui veiklos: kad jos dažnai siekia paveikti tarnavusius Baltarusijos piliečius.
24.3 Sprendimas neleisti pareiškėjui gyventi Lietuvoje kartu su šeima (t. y. išskirti vaiko motiną, mažameti vaiką ir pareiškėją – vaiko tėvą) yra neproporcingas tariamai pareiškėjo „grėsmei valstybės saugumui“ dėl prieš aštuonerius metus baigtos vieno minimalios kadencijos kontrakto (kurį sudaryti jam buvo privaloma) tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Pastebėtina, kad per minėtus aštuonerius metus pareiškėjas nebandė persikelti gyventi į kitas šalis, gyveno ir dirbo civilinį darbą Baltarusijoje. Be to, teismui yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė abu aktyviai dalyvavo 2020 metų protestuose prieš Lukašenkos režimą.
24.4 Pareiškėjas ginčija ir Sprendimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos penkerius metus ir įtraukti jo duomenis į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS). Reikalavimą panaikinti minėtą sprendimą pareiškėjas grindžia tuo, kad nei tarptautiniai teisės aktai, nei Lietuvos įstatymai nenustato atsakovui pareigos įtraukti duomenis į SIS, todėl toks atsakovo sprendimas turėjo buvo konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamento sprendimu dėl įtraukimo į SIS jo atžvilgiu yra iš esmės pažeisti gero administravimo ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti įstatymo viršenybės, taip pat objektyvumo, proporcingumo, lygiateisiškumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai.
24.5 Pareiškėjas ginčija ir atsakovo 2023 m. kovo 10 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir jo dukrai Y. L., nes ji neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Pareiškėjo vertinimu, vaikui yra geriau gyventi su motina, be to yra akivaizdu, kad devynerių metų amžiaus vaikas nesukelia grėsmės Lietuvos saugumui. Migracijos departameto sprendimas dėl vaiko iš esmės motyvuotas tuo, kad vaikas neva neturi teisinio pagrindo (neatitinka) leidimo laikinai gyventi gauti, – kadangi Migracijos departamentas atsisakė išduoti tokį leidimą vaiko tėvui (pareiškėjui) bei panaikino leidimą vaiko motinai V. L. Tačiau pareiškėjo sutuoktinė ir Y. L. motina V. L. turi leidimą (jos leidimas galioja) – taigi mažametis vaikas galėtų gauti leidimą gyventi Lietuvoje kartu su motina.
24.6 Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas nėra aktualus nagrinėjamai bylai.
24.7 Migracijos departamentas nepateikė tinkamų teisinių argumentų, kodėl pareiškėjo pateikti įrodymai yra neva nepakankami, ir nepateikė pakankamų individualizuotų įrodymų dėl pareiškėjo neva pavojingumo nacionaliniam saugumui.
Atsiliepimas
25. Trečiasis suintersuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą ,,Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. el2- 5481-809/2023“ atmesti kaip nepagrįstą ir minėtą sprendimą palikti nepakeistą.
26. Trečiasis suintersuotas asmuo VSD atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
26.1 Atsakovas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamus Sprendimus, nes VSD 2023 m. sausio 12 d. išvadoje Nr. 18-474 pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
26.2 Atsakovas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, vdovavosi VSD išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui ir Sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal Sprendimų priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Sprendimai buvo pagrįsti objektyviais atsakovo tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsakovas, priimdamas Sprendimus, įvertino pareiškėjo šeiminę padėtį ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes.
26.3 Nagrinėjamu atveju, atsakovas sprendimą dėl įtraukimo į SIS priėmė vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 4, 6, 15 ir 20 punktais.
26.4 SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu.
26.5 Vertinant nustatytas aplinkybes ir turimą informaciją apie pareiškėją, buvo konstatuota galima pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui ir būtent tuo pagrindu atsakovas priėmė pagrįstą ir proporcingą sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir įtraukti perspėjimą į SIS.
26.6 Atsakovas pažymėjo, jog tiek dukros motinai, tiek ir dukros tėvui (pareiškėjui) buvo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi, kadangi remiantis VSD vertinimu, jos tėvai tarnaudami Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalūs Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dukros šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje, apart nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 27 d. turėtos ir galiojusius nacionalinės vizos, nenustatyti. Taigi, kaip tinkamai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamam sprendime, atsakovui panaikinus abiejų tėvų leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei nenustačius dukros Y. L. jokių kitų ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad atsakovo priimtas ginčijamas Sprendimas yra neproporcingas ar neteisėtas.
26.7 VSD vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių naujų argumentų, neįvertintų pirmosios instancijos teismo sprendime, kurie paneigtų byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintas faktines aplinkybes, todėl darytina išvada, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis aktualiausią teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 23S14849, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2023 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 23S22991, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2028 m. kovo 3 d., įtraukiant į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2028 m. kovo 3 d., taip pat Migracijos departamento 2023 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 23S26461, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei Y. L. (V. ir V. L. mažamečiam vaikui), teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti šiuos sprendimus, taip pat reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo svarstyti draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno valstybes terminų klausimą.
29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į jo duotus paaiškinimus. Pareiškėjo teigimu, teismas vadovavosi deklaratyviais atsakovo ir VSD išvados teiginiais apie tariamas pareiškėjo keliamas grėsmes, nors grėsmių situacijos prognozavimo procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais.
30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai, tarp kurių ir jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.).
32. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 64 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 76 punktas reglamentuoja tvarką dėl Migracijos departamento kreipimosi į VSD dėl išvados, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.
33. Kaip matyti iš ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo, atsakovas atsisakymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje grindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pažymėtina, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
35. Tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas praeityje atliko tarnybą Baltarusijos kariuomenėje, atitinkamai turėjo būti lojalus Baltarusijos valdžios institucijoms. Atitinkamai, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas pareiškėjui sudaro grėsmę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog jis pats išėjo iš kariuomenės, be to, reiškė nepritarimą Baltarusijos valdžios vykdomai politikai, yra visiškai nepagrįsti, nes, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, gali kilti grėsmė, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
36. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog Lietuvoje negyvena pareiškėjo šeima, nepateikti įrodymai, kuriais remiantis turėtų būti pateisintas pareiškėjo interesas likti gyventi Lietuvoje.
37. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į VSD išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos kariuomenėje, turėdamas kapitono laipsnį, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamu Sprendimu nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
38. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėjas išėjo iš tarnybos kariuomenėje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.
40. Iš 2023 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 23S22991 turinio matyti, kad atsakovas priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą, įvertinęs tas pačias priežastis, lėmusias atsakovo atsisakymą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. kad, VSD duomenimis, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, o su Lietuvos Respublika jo nesieja jokie šeiminiai ryšiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo duomenys į Šengeno informacinę sistemą buvo įvesti teisėtai ir pagrįstai SIS II Reglamento 24 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, o 2023 m. kovo 4 d. sprendime Nr. 23S22991 taikytas ribojimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes pareiškėjo teisių nesuvaržė labiau nei tai buvo būtina.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimas gyventi Lietuvoje neišduotas tiek pareiškėjui, tiek jo sutuoktinei, todėl laikytina, kad 2023 m. kovo 10 d. sprendimas dėl pareiškėjo dukros yra teisėtas, priimtas įvertinus tai, kad tėvams netekus teisinio pagrindo gyventi Lietuvoje neišduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ir jų nepilnametei dukrai.
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamus Migracijos departamento Sprendimus teisėtais ir dėl to atmetęs pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas.
43. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.