Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas Rusijos Federacijos pilietis M. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 23S17880, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2023 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 23S19407, kuriuo panaikinta nacionalinė viza Nr. 004583016; 2023 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 23S19410, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jis 2022 m. lapkričio 24 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes ketino toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Logisteam (toliau – ir Bendrovė) dalyvis, nuo 2020 m. kovo 9 d. jam priklauso 1/3 Bendrovės įstatinio kapitalo, kuris jo asmeniniais įnašais 2022 m. lapkričio 11 d. buvo padidintas iki 42 000 Eur. Pareiškėjas nuo 2023 m. sausio mėn. yra šios Bendrovės darbuotojas, yra sudaręs buto nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), kur yra pastovi jo gyvenamoji vieta, o jo pastangų ir įdirbio dėka, Bendrovė per paskutinius metus plėtėsi ir šiuo metu joje dirba 4 Lietuvos Respublikos piliečiai. Ginčijami sprendimai užkerta kelią pareiškėjui siekti Bendrovės verslo plane nurodytų tikslų. Pareiškėjo elgesys Lietuvoje visada buvo teisėtas ir nepriekaištingas, jis nėra baustas administracine tvarka, nėra pradėta ikiteisminių ar baudžiamųjų procesų. Migracijos departamento išvada, jog dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas kreipėsi tik praėjus daugiau nei 2,5 metų, nėra teisinga, nes iki tol jis turėjo kitų Europos Sąjungos valstybių narių išduotas vizas.

3. Pareiškėjas nurodė, jog jis nuo 2009 iki 2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju muitinės inspektoriumi, o (duomenys neskelbtini) gimus sūnui buvo išleistas vaiko priežiūros atostogų, po kurių į buvusį darbą negrįžo ir 2020 m. vasario 18 d. buvo atleistas, taigi nurodytose pareigose nebedirba jau 5 metus. Pareiškėjas klausimyne Migracijos departamentui nurodė, jog Krymo teritorija priklauso Ukrainai ir jis jokia forma nepalaiko Rusijos Federacijos agresijos. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nes jo darbinės pareigos muitinėje niekada nebuvo laikomos vadovaujančiomis pareigomis, tai buvo ne karinė, bet civilinė tarnyba, jis niekada nėra tarnavęs kariuomenėje. Pareiškėjas savo darbinę patirtį nurodydavo ir anksčiau, tai niekada neužkirto kelio gauti vizas, jo šeima (vaikų motina ir du sūnūs) vyksta kartu su juo, todėl ginčijami sprendimai turės ypač neigiamas pasekmes šeiminiams / socialiniams ryšiams, nes pareiškėjas bus atskirtas nuo savo šeimos ir negalės nuolatos prižiūrėti ir rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, kai šie su savo motina bus kitoje valstybėje. Sprendimai yra neproporcinga ir nepagrįsta priemonė, juose išdėstyti motyvai neatitinka adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo kriterijų, todėl yra nesuderinami su gero administravimo principu.