Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 23S64441 „Atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje M. D.“ (toliau – ir 2023 m. gegužės 10 d. sprendimas); 2) Migracijos departamento 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 23S66896 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą M. D.“ (toliau – ir 2023 m. gegužės 12 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neteisingai supranta ir aiškina grėsmės nacionaliniam saugumui sąvoką. Atsakovas nenustatė jokių pareiškėjo nusikalstamų veiksmų, jokių jo veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia ar per neatsargumą būtų nukreipti prieš Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjo pažiūros neatitiktų Lietuvos Respublikos visuomenėje vyraujančių moralės normų ar Lietuvos Respublikos politikos vertybinio pagrindo. Teigė, kad atsakovo neigiama išvada kildinama iš teisėtos veiklos, kadangi jokie teisės aktai nedraudė dirbti budėtojo padėjėju Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje.

3. Pareiškėjas teigė, kad nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo niekada neskelbė rekomendacijų užsieniečiams, jog jokia tarnyba Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje yra nepageidaujama. Pareiškėjas, siekdamas aiškumo dėl pagrindinių savo biografijos aplinkybių, turinčių reikšmės šiam ginčui, paaiškino, kad: jis turi techninę kvalifikaciją, kuri nėra susijusi su valstybės valdymu; jis įsidarbino Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje išimtinai dėl ekonominių priežasčių; tarnybos metu ėjo žemas pareigas (budėtojo padėjėjas), t. y. jokių strateginių ar atsakingų sprendimų nepriiminėjo; buvo atleistas iš tarnybos savo paties prašymu prieš šešerius metus.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad, kaip teisingai nurodoma 2023 m. gegužės 10 d. sprendime, pareiškėjui praeityje buvo išduota nacionalinė viza ir du leidimai gyventi. Siekdamas gauti legalizacijos dokumentus, pareiškėjas visada atskleisdavo atsakovui duomenis apie savo tarnybą. Tai, kad pareiškėjui praeityje buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza ir du leidimai laikinai gyventi rodo, jog atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo visada laikė jį nekeliančiu grėsmės valstybės saugumui, nors apie pareiškėjo tarnybą Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje žinojo. Akcentavo, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuomonė pasikeitė dėl karo Ukrainoje, tačiau tuo metu, kai prasidėjo karas, pareiškėjas jau daug metų nedirbo ir negyveno Rusijos Federacijoje, o tai savaime rodo, jog pareiškėjas su karu nėra niekaip susijęs, nėra už jį atsakingas, todėl neturi būti už jį baudžiamas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. gegužės 10 d. sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi nėra konkrečiai paaiškinta, kodėl pareiškėjo tarnyba reiškia, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. Ginčijamame 2023 m. gegužės 10 d. sprendime net nėra bandoma argumentuoti, kodėl pareiškėjas turi būti atsakingas už Rusijos Federacijos politiką Ukrainoje, kurią pats pareiškėjas kategoriškai smerkia. Pareiškėjo nuomone, 2023 m. gegužės 10 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos migracijos politikos, t. y. neatitinka 2014 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 79, kuriuo patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gairės (toliau – ir Gairės). Pažymėjo, kad atsižvelgiant į pridėtinę vertę, kurią Lietuvos Respublikoje sukūrė ir tebekuria pareiškėjas, taip pat į tai, kokią pridėtinę vertę jis planavo sukurti, akivaizdu, jog atsakovo elgesys pareiškėjo atžvilgiu yra žalingas Lietuvos Respublikos ekonomikai kaip atstumiantis tuos, kuriuos valstybė siekia pritraukti. Teigė, kad pareiškėjas apie 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą sužinojo tik po jo priėmimo, todėl nėra suprantama, kodėl atsakovas arba trečiasis suinteresuotas asmuo anksčiau nesikreipė į pareiškėją tam, jog situacija būtų visapusiškai išnagrinėta. Pareiškėjo nuomone, atsakovas galėjo apklausti jį, paprašyti pateikti dokumentus ir paaiškinimus.

6. Paaiškino, kad atsakovas, priimdamas 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą, turėjo aiškiai įsivertinti kiekvieną svarbią aplinkybę, įskaitant tas aplinkybes, kurios yra palankios pareiškėjui, tačiau atsakovas net nebandė to daryti ir neįsigilino į susiklosčiusios situacijos specifiką. Akcentavo, kad 2023 m. gegužės 10 d. sprendimas kelia grėsmę šeimos išsaugojimui, pareiškėjo sutuoktinė negalės išvykti su pareiškėju, nes ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje, kurioje taip pat gyvena Lietuvos Respublikos pilietybę turinti pareiškėjo sutuoktinės motina, kurios dėl pensinio amžiaus sutuoktinė negali palikti vienos.