Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašė: 1) panaikinti 2022 m. gruodžio 20 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje I. S. Nr. 22S165227 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo; 2) atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2022 m. kovo 16 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Jis teigė, kad 2022 m. gruodžio 21 d. gavo atsakovo Sprendimą atsisakyti jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

3. Pareiškėjas nurodė, jog jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu ir dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pareiškėjui paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams. Teismo nuosprendžiu pareiškėjas yra įpareigotas tęsti darbą/tinkamai registruotis Užimtumo tarnyboje, o taip pat atlyginti nukentėjusiajam jo patirtą žalą, kurios pusė sumos turėjo būti atlyginta per 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o likusi pusė – per kitus pusę metų. Pareiškėjas negali vykdyti šių teismo paskirtų įpareigojimų bei baudžiamojo poveikio priemonių, nes baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigoje baigė galioti pareiškėjo pasas, kuris galiojo iki 2019 m. gruodžio 25 d., bei leidimas laikinai gyventi, todėl jis neturi galimybės nei įsidarbinti Lietuvoje bei iš gaunamų pajamų vykdyti teismo paskirtų įsipareigojimų, nei registruotis Užimtumo tarnyboje. Pasak pareiškėjo, susidarė tokia situacija, kad, nors pareiškėjui išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje paskirti teismo įpareigojimai - tęsti darbą bei iki 2022 m. gruodžio 31 d. nukentėjusiajam atlyginti turtinę žalą (46 200 Eur), jis negali vykdyti šių įpareigojimų, nes neturi leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, kas užkerta jam kelią teisėtai įsidarbinti Lietuvoje bei gauti pajamų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad norintis vykdyti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtus įpareigojimus - įsidarbinti ir iš darbo užmokesčio dengti nukentėjusiajam patirtą žalą, tačiau negali to padaryti, kitų pajamų šaltinių neturi. Atsakovas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje atsisako išduoti pareiškėjui, motyvuodamas pastarojo teistumu, tačiau kita vertus baudžiamojoje byloje paskirti įpareigojimai negali būti objektyviai vykdomi be leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, kurio pareiškėjui atsakovas neišduoda, ko rezultate, pareiškėjui tinkamai nevykdant paskirtų įpareigojimų, jis laikomas formaliai pažeidusiu nustatytas bausmės atidėjimo sąlygas ir kaip pasekmė jam gali būti taikomos neigiamos sankcijos – panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Pareiškėjas teigė, kad dėl Sprendimo jam gali atsirasti aplinkybės, kurios bus ir jau buvo pagrindu panaikinti pareiškėjui paskirtos bausmės atidėjimą, kai pats pareiškėjas nesiekia ir nenori pažeidinėti jam paskirtų įpareigojimų, o kaip tik siekia tinkamai juos vykdyti bei atlyginti nukentėjusiajam jo patirtą žalą. Pareiškėjas teigė, kad dvi valstybės institucijos – Migracijos departamentas bei nuosprendį priėmęs teismas - savo veiksmais bei sprendimais sudarė tokią situaciją, kurioje pareiškėjas negali nepažeisti jam paskirtų įpareigojimų, kai vienos institucijos priimami sprendimai ne tik kad neprisideda prie tinkamo kitos institucijos (teismo) pareiškėjui paskirtų įpareigojimų tinkamo vykdymo (nesudaro jiems reikiamų sąlygų), bet ir akivaizdžiai užkerta kelią jų tinkamam vykdymui, tokiu būdu pareiškėjui atsiduriant jo teises bei galimybes varžančioje padėtyje, kai jis ne savo noru bei valia pažeidinėja jam paskirtas priemonės, nesant jo kaltės. Pareiškėjas manė, kad ši susiklosčiusi situacija yra ydinga, o aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, nes Lietuvos teismams konstatavus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, pareiškėjui vykdant ne bausmę, o nustatytus įpareigojimus, kita valstybės institucija - atsakovas savo veiksmais bei sprendimais paverčia nustatytus įpareigojimus objektyviai neįvykdomais.