Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-04-24 · Administracinė byla Nr. eA-1434-822/2024

Bylos eiga

  1. eI2-4588-595/2024Sprendimas · 2024-02-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-04-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-24
Bylos Nr.
eA-1434-822/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09907-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Iveta Pelienė, Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
Y. T.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Administracinė byla Nr. eA-1434-822/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09907-2023-5Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Y. T. (Y. T.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja Y. T. (Y. T.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 23S214830, kuriuo atsisakyta jai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimą grindė aplinkybėmis, jog jos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, nes ji 2012–2013 m. dirbo Baltarusijos Respublikos mokesčių inspekcijoje, o 2013–2022 m. „Belinvestbank“ banke, todėl, atsakovo teigimu, pareiškėja palaiko Baltarusijos valdžią, o tai reiškia, jog ji ateityje gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, dėl to tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

3. Pareiškėja teigė, kad atsakovas nevertino aplinkybės, jog po darbo banke ji pakeitė savo kvalifikaciją ir įsidarbino grožio salone (manikiūrininke), taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos vyras turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, jų vaikas Lietuvoje pradėjo lankyti darželį, pareiškėjos vyro seseriai taip pat išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, taigi Lietuvoje gyvena pareiškėjai artimi asmenys. Atsakovas neatkreipė dėmesio į pareiškėjos šeimyninius ir socialinius ryšius, neįvertino to, kad pareiškėja planuoja dirbti manikiūrininke toje pačioje įmonėje, kaip ir jos vyro sesuo. Atsakovas taip pat nevertino, kad pareiškėjai buvo išduota Lenkijos humanitarinė viza ir ji gyveno Lenkijoje, tačiau vėliau nusprendė persikelti į Lietuvą.

4. Pareiškėja paaiškino, kad ji, 2012 m. baigusi universitetą Gomelyje, išvyko į gimtąjį (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjį ji įsidarbino mokesčių inspekcijoje pagal specialybę, dirbo mokesčių inspektore fizinių asmenų mokesčių skyriuje. 2013 m. birželį ji buvo atleista dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, o 2013 m. rugpjūtį išvyko į (duomenys neskelbtini) ir pagal darbo sutartį įsidarbino „Belinvestbank“ banke Klientų aptarnavimo valdymo kontaktų centro ekonomiste, skambučių centro operatore konsultacijoms su asmenimis dėl banko paslaugų. 2019 m. balandžio mėn. pareiškėja išėjo motinystės atostogų ir sugrįžo 2021 gruodžio mėn. Tuomet dirbo banke iki darbo sutarties pabaigos (sutartis baigėsi 2022 m. liepos mėn.). 2022 m. liepos mėn. pareiškėja atsistatydino iš „Belinvestbank“ banko ir 2022 m. spalio mėn. gimtajame (duomenys neskelbtini) mieste įsidarbino manikiūrininke pagal individualią veiklą. 2022 m. lapkričio mėn. visa pareiškėjos šeima kreipėsi dėl Lenkijos humanitarinės vizos, nes manė, kad gyventi Baltarusijoje nebėra saugu. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2020 m. liepą jos vyras gavo Lietuvos vizą, tačiau dėl susidariusios situacijos šalyje 2020 m. rugpjūtį nusprendė likti su šeima Baltarusijoje. 2021 m. vasarį pareiškėjos vyras išvyko ieškoti darbo į Lietuvą, tačiau dėl pandemijos buvo sunku susirasti darbą, todėl jis išvyko į Lenkiją, bet ir ten su darbdaviu nesisekė. Pareiškėjos vyras 2021 m. gruodį grįžo į Lietuvą ir gavo vizą (gyveno iš santaupų). 2022 m. lapkritį su visa šeima nusprendė kreiptis dėl Lenkijos humanitarinių vizų, nes pareiškėjos vyras dirbo Lenkijoje statybininku. Rugpjūčio mėnesį pareiškėja išvažiavo su vaiku į Lenkiją pas vyrą ir nusprendė ten susirasti darbą bei leisti vaiką į darželį. Kadangi su darželiu nesisekė, pareiškėja nusprendė ieškotis darbo Lietuvoje, nes tuo metu vyro sesuo jau ilgą laiką ten gyveno. 2023 m. rugpjūčio mėn. pareiškėja pateikė dokumentus į darželį (duomenys neskelbtini) ir per savaitę gavo vietą netoli nuo namo, kuriame gyveno su vyro seserimi. Vyras susirado darbą (duomenys neskelbtini) ir taip pat paprašė leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Šiai dienai pareiškėjos vyras tebedirba Lietuvoje, pareiškėjos vaikas pradėjo eiti į darželį.