Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 23S17894 (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo gyventi), kuriuo nuspręsta pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 23S19804 (toliau – ir Sprendimas dėl draudimo atvykti) (toliau kartu – ir Sprendimai), kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2028 m. vasario 23 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi; 3) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB ) „Borus” tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2023 m. vasario 27 d. po eilinio reiso bandė kirsti Baltarusijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pasienio punkte jam buvo surašytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės „Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną“, kuriame nurodyta priežastis: „asmuo, dėl kurio įspėjimas atsisakyti leisti atvykti yra įtrauktas į nacionalinį registrą“. Pareiškėjas tuo metu nebuvo gavęs jokio pranešimo ar institucijų sprendimo dėl jam išduotų dokumentų, leidžiančių patekti į Šengeno erdvės zoną, sustabdymo ir / ar panaikinimo. Pareiškėjas būdamas pasienio užkardoje, elektroniniu paštu gavo Migracijos departamento Kontrolės skyriaus pranešimą dėl priimto sprendimo (toliau – ir Pranešimas). Pareiškėjas elektroniniu paštu 2023 m. vasario 27 d. gavo Pranešimą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) apie jam surašytą Migracijos departamento Sprendimą dėl leidimo gyventi, kuriuo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pareiškėjas tą pačią dieną gavo Sprendimą dėl draudimo atvykti.

2.2. Sprendimai priimti pažeidžiant pareiškėjo teises į teisingą administracinės bylos nagrinėjimą ir neužtikrinant veiksmingų teisinės gynybos priemonių. Nėra priežastinio ryšio tarp dokumentuose dėstomų aplinkybių ir daromos išvados. Sprendimų turinys yra abstraktus, išdėstytas formaliai ir neatsako į pagrindinį klausimą, kodėl Migracijos departamentas mano, kad konkrečiai pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje staiga gali kelti grėsmę šalies saugumui ar viešajai tvarkai, nors iki šiol jis su pertraukomis daugiau kaip 14 metų turėjo leidimą atvyti, gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje.

2.3. Atsakovas netinkamai kvalifikavo bei vertino faktines ir teisines aplinkybes, neįrodė ir nepagrindė taikytinos administracinės teisės normos sudėties elementų, dėl to priimti sprendimai nemotyvuoti, nepagrįsti ir neteisėti. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 569 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų vertinimą, nuostatas, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Migracijos departamentas netinkamai aiškino ir taikė ANK 22 straipsnio, 32 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 34 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 5 dalies nuostatas, todėl padarė neteisingą išvadą, kad jam gali būti taikoma UTPĮ 133 straipsnio 5 dalyje numatyta sankcija. Migracijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, jo priimamiems sprendimams taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio, nustatančio bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, reikalavimai. Atsakovas atliko formalų duomenų vertinimą, nesiaiškino realių, reikšmingų faktinių aplinkybių, esant neaiškumų, nesudarė galimybės pateikti paaiškinimus ir papildomus duomenis. Vien formalus duomenų vertinimas negali būti laikomas tinkamu institucijai suteiktos pareigos įgyvendinimu. Vertinimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendrąja prevencija ar praeityje įvykusių įvykių subjektyvaus vertinimo pagrindu.

2.4. Vienintelė atsakovo nurodyta faktinė aplinkybė, kuria iš esmės paremti Sprendimai, yra tai, jog jis, pildydamas institucijos pateiktą klausimyną, savarankiškai pats nurodė, jog praeityje tarnavo Baltarusijos Respublikos daliniuose ir kurį laiką po to turėjo darbinius santykius. Pareiškėjas 1995–1997 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariniuose daliniuose (duomenys neskelbtini), turėjo karinį seržanto laipsnį. Nuo 1998 iki 2008 m. pagal kontraktą dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūriniame padalinyje, Apsaugos departamente puskarininkiu milicininku, vairuotoju.

2.5. Migracijos departamento nurodytu nagrinėjamu laikotarpiu, kuomet pareiškėjas tarnavo, o vėliau dirbo Baltarusijos Respublikos kariniuose daliniuose, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos tarpusavio santykiai buvo normalūs ir draugiški, šalys palaikė artimus diplomatinius ryšius ir glaudžiai bendradarbiavo įvairiose srityse, tarp valstybių buvo pasirašyta didžioji dalis dvišalių tarptautinių sutarčių. Vien tai, kad po daugiau kaip 14 metų pasikeitė geopolitinė padėtis ir Baltarusijos Respublikos valdžios rėžimas tapo priešiškas Lietuvos Respublikos ir kitų demokratinių valstybių atžvilgiu, pareiškėjo manymu, visiškai nereiškia, kad su tokiais politiniais pokyčiais susiję visi tos valstybės piliečiai ir (ar) pritaria tokio radikalaus autoritarinio rėžimo vykdomoms provokacijoms. Aplinkybė, kad tuo metu pareiškėjas, kaip daugelis kitų panašaus amžiaus Baltarusijos Respublikos piliečių vyrų, tarnavo kitos šalies karinėse tarnybose, o vėliau karinių struktūrų padalinyje pagal kontraktą įsidarbino vairuotoju / apsaugininku, jo nuomone, nereiškia, kad prieš daugiau kaip 14 metų palaikė agresyvią užsienio politiką prieš Lietuvos Respubliką ar vykdė veiksmus, kurie galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nėra objektyvių duomenų ar realiai pagrįstų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas šiuo metu vykdo arba ateityje vykdys veiką, kuri Lietuvos Respublikos valstybės saugumui galėtų kelti grėsmę.

2.6. Pareiškėjo ketinimai sieti savo darbinę ir gyvenimišką ateitį su Lietuvos Respublika yra labai rimti, jis didžiuojasi ir gerbia teisę dirbti, gauti socialines garantijas ir mokėti mokesčius, taip pat gerbia šalį, kuri jam suteikia galimybę gyventi bei dirbti, per daugiau kaip 14 metų susiklostė labai stiprūs socialiniai ir gyvenimiški ryšiai. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti argumentų dėl Spendimų, apie jų nagrinėjimą nebuvo informuotas, nekviestas į apklausą, nebuvo prašoma pasiaiškinti ar pateikti argumentų, prieštaravimų savo situacijos vertinimui. Jokių aplinkybių, kurios galėtų būti siejamos su pareiškėjo darbine veikla, tuo labiau kuri būtų laikoma pavojinga, nebuvo nustatyta. Pareiškėjas yra sukūręs darnią šeimą, nėra teistas, nėra padaręs tyčinių nusižengimų ar nusikaltimų. Atvykęs dirbti ir gyventi į Lietuvos Respubliką pareiškėjas niekada nesusidūrė su teisėsaugos institucijomis ir nevykdė jokios veikos, dėl kurios būtų galima daryti prielaidą, kad jis gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2008 m. ir nuo to laiko stengėsi įsitvirtinti, dirbti ir gyventi šioje šalyje. Pareiškėjas įsidarbino privačiame sektoriuje ir visą laiką sėkmingai dirbo tolimųjų reisų krovininio transporto vairuotoju.

2.7. Pareiškėjo du vaikai šiuo metu gyvena ir mokosi Lenkijos Respublikoje, jiems išduoti leidimai gyventi šioje valstybėje ir jie gali laisvai judėti visose Šengeno erdvės šalyse. Pareiškėjas dažnai ne darbo metu važiuoja aplankyti savo vaikų ir dėl to taip pat turi šiuo metu galiojančią Lenkijos Respublikos migracijos institucijos išduotą D tipo vizą, kuri galioja nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d. Pareiškėjas savo asmeninius, socialinius ir darbinius ryšius betarpiškai sieja su Lietuvos Respublika, nes šioje valstybėje nuolatos būna, yra įsidarbinęs, turi gyvenamąją vietą, pažįstamų ir draugų jau daugiau kaip 14 metų. Pareiškėjas ir jo žmona didžiąją dalį gyvenimo gyveno (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, kuris nutolęs 15 kilometrų nuo Lietuvos Respublikos valstybinės sienos Šalčininkų pasienio kontrolės punkto, todėl Lietuvos Respublikos valstybės įtaka jų kasdieniam gyvenimui yra stipriai jaučiama ir neabejotinai priimtina.