Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nuteisto juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei K. M. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B. ir nuteisto juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės K. M. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 200 MGL (10000 Eur) dydžio bauda;

V. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

V. B. 200 MGL (10000 Eur) dydžio baudą įpareigota sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę; nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai;

Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 250 MGL (12500 Eur) dydžio bauda;

Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 3 dalyje, išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 250 MGL (12500 Eur) dydžio baudą įpareigota sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę;

(duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. nuteistoji V. B. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 ir 4 dalyje įtvirtintas nuostatas, nes į apskaitą privalomai nebuvo įtrauktos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su 13109,3 m³ smėlio, 1394 m³ smėlingo grunto ir 10097 m³ žvyro įsigijimu kaip nuosavu kapitalu ir dėl šių veiksmų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. B. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, grindė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 29 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), šią specialisto išvadą pateikusios specialistės J. D. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialistės D. B. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertinį tyrimą atlikusios ir teismo ekspertizės aktą surašiusios ekspertės M. G. J. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu ir skundžiamame nuosprendyje nustatė, jog V. B., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, direktore ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiai individualiai įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. nusikalstamais veiksmais sudarė sąlygas apgaulingam UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymui bei dėl to buvo apgaulingai tvarkoma UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. B. neapskaitė atitinkamos rūšies grunto įsigijimo, kurį pardavė kitiems asmenims, pirmosios instancijos teismas kalta už šiuos veiksmus pripažino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes V. B. veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo kaltomis atitinkamai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei pagal 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 29 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. B. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, pajamavimo aktais ar kitais apskaitos dokumentais) neįformino laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. pirkėjams pagal PVM sąskaitas faktūras parduotų 13109,3 m³ gamtinio smėlio, 1394 m³ smėlingo grunto ir 10097 m³ gamtinio žvyro įsigijimo ūkinių operacijų, jų neužregistravo apskaitos registruose ir neįtraukė į 2017-2019 metų buhalterinę apskaitą, tuo ji nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 ir 4 dalių ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. (13 t., b. l. 8-40).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės K. B. parodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai gauto grunto neįtraukimo į buhalterinę įmonės apskaitą, teismui pateiktus dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauto perteklinio grunto sandėlio apskaitos dokumentus, specialistės D. B. paaiškinimus dėl šių pateiktų dokumentų, 2022 m. birželio 22 d. nutartimi nutarė šioje byloje paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir finansų ekspertizę, siekiant byloje pašalinti prieštaravimus ir neaiškumus dėl nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. įsigytų ir parduotų 13109,3 m³ smėlio, 1394 m³ smėlingo grunto, 10097 m³ žvyro įsigijimo neįforminimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje (19 t., b. l. 95-96, 119-125).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (ekspertinį tyrimą atliko Ekonominių ekspertizių skyriaus vyresnioji ekspertė M. G. J.), be kita ko, nurodyta, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai gavo iš statybos objekto grunto, tai sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 9 d. Nr. IX-574 su pakeitimais) 12 straipsnio 2 dalį privalėjo išrašyti buhalterinę pažymą apie šio grunto gavimo patvirtinimą. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo patikimai nustatyti neatlygintinai gauto turto vertės, tai sutinkamai su Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. VAS-8 patvirtintu 13-uoju VAS „Nematerialusis turtas“ (su pakeitimais) 27 punktu neatlygintinai gautą gruntą įmonė galėjo apskaityti užbalansinėse sąskaitose. Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. VAS-8 patvirtintame 13-ajame VAS „Nematerialusis turtas“ (su pakeitimais) 27 punkte nurodyta: „Jei nematerialiojo turto aktyviosios rinkos nėra arba turto tikrosios vertės patikimai nustatyti negalima, o neatlygintinai gaunant nematerialųjį turtą nebuvo patirta jokių išlaidų, šio turto įsigijimo savikaina yra lygi nuliui“. Tad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą pateiktus dokumentus „Gauto perteklinio grunto vykdant rangos darbus, sandėlio apskaita (užbalansinė sąskaita, kiekinė)“ galima laikyti tinkamu dokumentu apskaityti neatlygintinai gauto grunto kiekį. Pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus buvo galima nustatyti grunto kiekius įmonės apskaitoje 2017-2019 metais (20 t., b. l. 47-69).

Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertinį tyrimą atlikusi ekspertė M. G. J. paaiškino, kad jos pateikta išvada yra sąlyginė, nes nebuvo išskirta, koks gruntas buvo perdirbtas, visiškai neaišku, kokį gruntą gavo ir tai visiškai neatsispindi dokumentuose. Nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, matyti, jog gruntas buvo perkamas įvairus ir parduodamas įvairus, tad jo palyginti tarpusavyje nelabai įmanoma. Pačioje apskaitoje nėra paminėta grunto rūšių, apskaitomas visas bendras gruntas, todėl nelabai įmanoma buvo nustatyti tikslaus kiekio, be to vienur yra apskaitoma kubiniais metrais, o kitur tonomis. Ir nuo pačio grunto kiekio skiriasi pervertinimas, smėlis turi vieną pervertimą į tonas, o žvyras kitokį tūrį turi. Perverčiant kubus į tonas galėjo atsirasti netikslumai. Jei visi paminėti grunto tipai yra gruntas, tai tikėtina, kad tokie kiekiai ir buvo įmonėje pagal jos apskaitą. Jeigu įmonė vykdytų grunto perdirbimą, tai nusipirktų kažkokį gruntą, jį patobulintų ar perdirbtų ir tada parduotų tą perdirbtą gruntą, tai apskaitoje tas būtų matoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje tokių procedūrų nebuvo matoma, gruntas buvo nusipirktas arba gautas ir tada jis buvo parduodamas. Apskaitoje turėtų būti bent jau vidiniai įmonės apskaitos dokumentai ir turėtų būti parašyta, kiek grunto buvo paimta perdirbimui, kiek buvo perdirbta, koks gruntas buvo paimtas, kas buvo į jį įdėta, tada turėtų būti nurodyta, koks galutinis gruntas gautas ir jis apskaitoje turėtų būti apskaitomas, jau tas tokio tipo gruntas ir turėtų būti parduodamas. Nuline verte apskaitytas turtas pagal įstatymą gali būti užbalansinėse sąskaitose apskaitomas, kai jisai neturi kažkokios savo vertės, kai neįmanoma jos nustatyti. Tačiau jeigu tas turtas turėjo savo vertę, kurią būtų galima nustatyti, tai tada tas turtas jau turėtų būti ne užbalansinėse sąskaitose registruojamas, o įmonės apskaitoje kaip atsargos, kaip turtas ir jau tą tikrąją verte ar bent jau ta verte, kurią įmonė investavo į jo perdirbimą. Jeigu buvo perdirbtas gruntas, tai galimai prie jo dirbo kažkokie darbuotojai, buvo patirti kiti kaštai (mašinos nusidėvėjimo sąnaudos, darbo sąnaudos ir kt.). Dažniausiai kaštai yra apskaitomi vidiniuose dokumentuose, tačiau gautinė suma turėtų būti jau įmonės apskaitoje, įtraukta prie turto savikainos. Jeigu tas turtas nebūna liestas, tai tada sąnaudos nesusidarys. Pagal įstatymus apskaita turi būti vedama tiksliai ir teisingai, apskaitoje turi būti užpajamuota, kiek gavai grunto ar žvyro, jeigu gavai nuline verte ir tą turtą perdirbai, tai apskaitoje tai turėtų matytis, sąnaudų suma - grunto kiekis, kuris buvo perdirbtas. Turėtų būti įtraukta į apskaitą ir pati grunto rūšis, nes visi įmonės apskaitos dokumentai turi būti pagrįsti buhalterinėmis pažymomis, net ir tada, kai turtas visiškai neturėjo vertės, vis tiek turėtų būti nurodyta, koks tas tikslus turtas, koks jo kiekis. Visos įmonės kiekvienais metais patiria sąnaudas, tai iš atsargų jos yra nurašomos ir perkeliamos į sąnaudų sąskaitą. Visi apskaitos veiksmai turi būti pagrįsti buhalteriniais dokumentais ir turi būti aiškūs „vaikščiojimai“ tarp sąskaitų. Pardavimai fiksuojami įmonės pajamose, nurašymai – sąnaudose - sąskaitose, kuriose yra pardavimo savikaina, taip pat nurašymai yra fiksuojami įmonės to turto, kurį parduoda, eilutėse (21 t., b. l. 3-5).

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, 2K-139-628/2019, 2K-168-719/2021 ir kt.) . BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260-628/2023). Ir nors išvadai dėl BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktai, audito ataskaita, specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl galutinę išvadą dėl nusikalstamų padarinių buvimo ar nebuvimo daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017, 2K-139-628/2019). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019, 2K-7-134-511/2023, 2K-78-489/2024).

BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta formuluotė „visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojamų dydžio ar struktūros“ reiškia ne tai, kad to apskritai negalima padaryti, bet tai, kad visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros pagal asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išanalizavo byloje esančias Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. gruodžio 29 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), specialisčių J. D. ir D. B., ekspertės M. G. J. paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, lygino juos su kitais įrodymais byloje ir nusprendė, kad dėl V. B. veikos kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo). Pirmosios instancijos teismas nustatė tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius V. B. veikoje ir konstatavo, kad tik neatlygintinai gautas gruntas galėjo būti apskaitytas užbalansinėse sąskaitose nuline verte, tačiau šį gruntą perdirbus, tai turėjo atsispindėti įmonės apskaitoje kaip turtas su tikrąją verte, kuri gali būti nustatoma ir kaip savikaina, kurią įmonė investavo į jo perdirbimą, tačiau tai padaryta nebuvo ir tai patvirtina faktą, kad konkrečios rūšies gruntas, kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas, nebuvo pagrįstas ūkinėmis operacijomis jo įsigijimas ir taip apgaulingai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita. Kadangi neįmanoma nustatyti įsigyto smėlingo grunto, gamtinio žvyro, gamtinio smėlio vertės, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame nėra nurodyta, kokio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros negalima nustatyti.

Atlikdamos tyrimus tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) specialistė J. D., tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus vyresnioji ekspertė M. G. J., pasinaudodamos savo žiniomis buhalterinės apskaitos tvarkymo srityse, be kita ko, turėjo nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės buhalterija apskaitant smėlio, smėlingo grunto, žvyro, malto akmens įsigijimus, pirkimus – pardavimus buvo tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir jei pažeidžiant, tai ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Paskyrus atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimą, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) specialistei J. D., tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus vyresniajai ekspertei M. G. J. buvo pateikta tyrimui reikalinga medžiaga. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) specialistei J. D. atliekant tyrimą ir surašant specialisto išvadą nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2019 metais gauto perteklinio grunto, vykdant rangos darbus, sandėlio apskaitos dokumentai (užbalansinės sąskaitos, kiekinės), todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti neaiškumus, paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir finansų ekspertizę, kurios išvados skiriasi nuo specialistės J. D. padarytų išvadų. Šioje situacijoje specialistės J. D. tyrimas yra ne viską apimantis, jai nebuvo pateikti visi bylai teisingai išnagrinėti svarbūs įrodymai, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi ne Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) specialistės J. D. specialisto išvada, o Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus buvo galima nustatyti grunto kiekius įmonės apskaitoje 2017-2019 metais. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose neatlygintinai gauto grunto užbalansinėse sąskaitose nurodyti grunto kiekiai atitinka PVM sąskaitose faktūrose nurodytus smėlio ir žvyro parduotus kiekius (tai patvirtino pirmosios instancijos teisme paaiškinimus davusios specialistė D. B. ir ekspertė M. G. J.), todėl galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nes iš PVM sąskaitų faktūrų matoma ir galima nustatyti tiksliai, kiek užbalansinėse sąskaitose buvo smėlio ir žvyro. Tai yra, skirtingų rūšių grunto kiekis gali būti nustatomas iš šio grunto pardavimo dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyto žvyro ir smėlio vertė taip pat gali būti nustatoma iš įvykusių pardavimo sandorių PVM sąskaitų faktūrų. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdirbdama neatlygintinai gautą gruntą patyrė sąnaudų, kurios neužfiksuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje ir todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, lieka neaiški tikroji perdirbto grunto vertė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudos buhalterinėje apskaitoje yra registruojamos kaip bendrosios sąnaudos, nes toks sąnaudų registravimo būdas yra leidžiamas ir reglamentuotas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-38 patvirtinto 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ 30 punkte, tačiau tai netrukdo nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai nesuteikia pakankamo pagrindo daryti išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros BK 222 straipsnio aiškinimo prasme.

Apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir nuteisdamas V. B. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, visiškai nenurodė jokių motyvų, kodėl konstatavo, kad V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės V. B., veikė tyčia.

Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika (apgaulingas apskaitos tvarkymas) yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020). Nagrinėjamų apeliacinių skundų argumentų kontekste pažymėtina, kad tyčios nustatymas kaltininko veiksmuose yra svarbus atribojant BK 222 straipsnio 1 dalyje („Apgaulingas apskaitos tvarkymas“) ir 223 straipsnio 1 dalyje („Aplaidus apskaitos tvarkymas“) nurodytas veikas, kadangi objektyviai tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės sutampa. Esminis aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo kriterijus yra kaltės forma – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009, 2K-52-719/2023). Kaltės apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta, tačiau ir vertinant byloje nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tai yra atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad nustatant, ar įmonės vadovas veikė tyčia, atsižvelgiama ir į tai, ar jo veiksmai nebuvo vienkartiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2011, 2K-561/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-136-489/2023).

Nagrinėjamu atveju apgaulingas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas siejamas su tuo, kad apskaitos dokumentais nebuvo įformintas parduotų nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. 13109,3 m³ smėlio, 1394 m³ smėlingo grunto, 10097 m³ žvyro įsigijimas. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2019 metais gauto perteklinio grunto, vykdant rangos darbus, sandėlio apskaitos dokumentų (užbalansinių sąskaitų, kiekinių) kopijų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2019 metais iš įvairių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“statybos objektų yra neatlygintinai gavusi įvairius kiekius perteklinio grunto (19 t., b. l. 12-14). Šias aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdama darbus minėtų įmonių statybų objektuose nemokamai gavo įvairaus grunto, patvirtino ir pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme apklausti šių įmonių atstovai. Tai, kad byloje pateiktos užbalansinės sąskaitos yra tinkamas dokumentas apskaityti neatlygintinai gauto grunto kiekį, yra nurodyta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtino ir ekspertinį tyrimą atlikusi ir teismo ekspertizės aktą surašiusi ekspertė M. G. J. savo paaiškinimuose pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialistė D. B. taip pat nurodė, kad įmonė, vykdydama statybos darbus ir neatlygintinai gavusi kažkokio grunto, tai įmonė jį pati užsipajamuoja, susirašydama laisvos formos aktą, nes Buhalterinės apskaitos įstatyme tai nereglamentuojama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdant statybos darbus ir neatlygintinai gavus įvairaus grunto, jis netinkamai, siekiant apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, buvo apskaitytas užbalansinėse sąskaitose, nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šį neatlygintinai gautą gruntą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėliau oficialiai pardavė kitiems asmenims, išrašydama PVM sąskaitas faktūras ir nuo gautų pardavimo sumų sumokėjo mokesčius į Valstybės biudžetą (PVM ir pelno mokestis). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdirbdama neatlygintinai gautą gruntą ir patyrusi išlaidų (sąnaudų), kurios neužfiksuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudos buhalterinėje apskaitoje yra registruojamos kaip bendrosios sąnaudos), nepadidino bendrovės leidžiamų atskaitymų (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad taip veikdama nuteistoji V. B. neabejotinai suvokė sąmoningais veiksmais pažeidžianti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepakanka duomenų konstatuoti V. B. veikus tyčia.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinių skundų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, vadovavosi ne veikos metu galiojusio BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija ir taip nepagrįstai išplėtė atsakomybės ir nusikalstamos veikos ribas. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, V. B. nuteista dėl to, kad nusikalstamais veiksmais sudarė sąlygas apgaulingam UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymui, tai yra dėl tokios veikos (apgaulingo apskaitos organizavimo), kuri šiai bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.) nebuvo numatyta kaip BK 222 straipsnio 1 dalies požymis. Apgaulingos teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos organizavimas, kaip alternatyvi BK 222 straipsnio 1 dalies veika, nustatytas tik nuo 2022 m. gegužės 1 d įsigaliojus BK 222 straipsnio pakeitimams. Taigi tokio pobūdžio nusikalstamų veiksmų, kurie veikos padarymo laikotarpiu nebuvo numatyti kaip alternatyvus aptariamos veikos požymis, inkriminavimas bei asmens nuteisimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nėra galimas.

Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos dėl to, kad BK 222 straipsnyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nurodytos apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, tai yra asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015 ir kt.). Šios išvados kildinamos iš Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) 10 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, ūkio subjekto vadovas negali tvarkyti ūkio subjekto apskaitos, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Įstatyme numatytais atvejais, kai ūkio subjekto vadovas gali pats tvarkyti buhalterinę apskaitą, jam tektų ir atsakomybė už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), išskyrus tarpinio vykdymo instituto atvejus, kai apgaulingai apskaitai vesti vadovas panaudoja nekaltą asmenį, tai yra asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, tada įmonės vadovas tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, Nr. 2K-379/2012, Nr. 2K-376/2012, Nr. 2K-189-648/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-202-303/2020, Nr. 2K-59-788/2022, Nr. 2K-4-594/2024 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko buhalterinės apskaitos paslaugas iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, o ne V. B.. Taigi šioje baudžiamojoje byloje baudžiamojon atsakomybėn už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą galėjo būti traukiama įmonės buhalterė, bet ne V. B..

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 222 straipsnis yra BK XXXII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“, taigi baudžiamoji atsakomybė už šiame skyriuje nustatytas draudžiamas veikas gali būti taikoma, kai dėl šių veikų padarymo kyla grėsmė normaliam valstybės finansų sistemos funkcionavimui. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. B. padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai nebuvo tyčiniai, užbalansinėse sąskaitose apskaityto neatlygintinai gauto grunto kiekiai yra aiškūs, pardavus šį gruntą buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, gautos pajamos buvo deklaruotos ir nuo gautų sumų buvo sumokėti visi privalomi mokesčiai valstybei. Taigi dėl V. B. veiksmų jokia reali grėsmė valstybės finansų sistemai, kaip BK 222 straipsnio objektui, nekilo. Tokio pobūdžio buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai patektų į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio ribas, o baudžiamoji atsakomybė negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei nustatyta administracinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021, 2K-144-495/2023).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. B. veiksmų atitikties visiems BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams, buvo padarytos nepagrįstai. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad V. B. nėra atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą (nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektas), nenustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pažeidimai buvo padaryti tyčia, ir kad atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, konstatuotina, kad V. B. veiksmuose nėra visų būtinų BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis išdėstytais argumentais, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu bei 329 straipsnio 1 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. B. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį naikintina ir byloje priimtinas naujas nuosprendis – V. B. išteisintina pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje nustatyta juridinio asmens atsakomybė, ir tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujamas pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą, ir šis fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2024).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, kad juridinio asmens, kaip specifinio teisinių santykių subjekto, baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. K. T. 2009 m. birželio 8 d. nutarime yra pažymėjęs, kad ,,juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika (tai, kad juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, veiklos) lemia ir tai, kad šiuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veiklos turinį“. Kartu K. T. padarė išvadą, kad BK nustatytas teisinis reglamentavimas nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi, nors juridinio asmens kaltė glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltei nustatyti. Tai pabrėžta ir kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-269/2010, Nr.2K-582/2010, Nr. 2K-P-95/2012).

Šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad įmonės direktorė V. B., eidama joje vadovaujančias pareigas, veikdama bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, bei turėdama teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus jos vardu, kontroliuoti jos veiklą, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. nusikalstamais veiksmais sudarė sąlygas apgaulingam UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymui bei dėl to buvo apgaulingai tvarkoma UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, nes apskaitos dokumentais neįformino parduotų nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. 13109,3 m³ smėlio, 1394 m³ smėlingo grunto, 10097 m³ žvyro įsigijimo ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.

Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei į BK 20 straipsnyje apibrėžtas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog V. B. veiksmuose nėra visų BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (V. B. nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pažeidimai buvo padaryti ne tyčiniais V. B. veiksmais, nekilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai), juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šios nusikalstamos veikos taip pat išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Atsižvelgus į priimamo sprendimo pobūdį, teisėjų kolegija nebepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su V. B. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) ir dėl V. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) bei dėl V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtų bausmių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistosios V. B. ir nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės K. M. apeliacinius skundus tenkinti. Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendį dalyje dėl V. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį bei juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

juridinį asmenį uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

likusioje dalyje Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendį palikti nepakeistą.