Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji V. B. apklausiama teisme dėl jai pareikštų kaltinimų kalta neprisipažino. Nurodė, kad su fiziniais asmenimis, nurodytais kaltinamajame akte, jokių sandorių nesudarinėjo, jie į ją nesikreipė, sąskaitų neišrašinėjo, jokių medžiagų nepardavė, nes nebuvo už ką jiems išrašyti sąskaitų. Buvo iškilęs klausimas dėl „ŽK“ sąskaitos, kad netinkamai išrašyta. „ŽK‘ buvo išsinuomoję jų transportą ir jie mokėjo valandiniu kaip ir yra išrašyta sąskaita ir vežė kelmus, kažkokį gruntą ar smėlį, važtaraštyje taip ir buvo nurodyta ką vežė, tiesiog ten buvo išrašyta vairuotojo, „ŽK“ nurodymu. Buvo suskaičiuotos valandos ir išrašytos valandiniu tarifu kaip ir buvo sudaryta su įmone sutartis. Tie važtaraščiai ir turėjo būti rasti apskaitoje, jeigu nebūtų važtaraščio ir nebūtų ant jo parašo, ji nebūtų galėjusi išrašyti sąskaitos, nes ten buvo nurodytas vadinamasis valandinis, kiek valandų jis užtruko, pavyzdžiui dirbo nuo 8 val. iki pietų, vežė kelmus, smėlį ar žvyrą, jai nebuvo įdomu, jai buvo svarbu, kad būtų fiksuotas laikas, jie išsirašė važtaraščius dėl to, kad būtų įrodymas keliu važiuojant muitinei ar kam. Ką veža, vairuotojas buvo pasižymėjęs, paskui „ŽK“ buvo patvirtinę, ant tų važtaraščių buvo parašai sudėti, o ji rašė sąskaitą už valandas, kaip buvo numatyta sutartyje. Važtaraščiu buvo remiamasi išrašant sąskaitą, ji negali jų išmesti. Tuo laikotarpiu jokių karjerų neeksploatavo, jie pirko produkciją iš „ŽK“, „TG“, P. karjero, UAB „AS“ ir kt. iš visur buvo privežta grunto, gruntas buvo persijotas ir naudotas, parduotas kitoms įmonėms pagal sąskaitas- faktūras. Su L. ji ar įmonė jokių sandorių nesudarinėjo, jam buvo, suvežtas perteklinis gruntas iš „AS“ Vadybininkas surado kur padėti gruntą, iki L. buvo nedidelis atstumas, tai ji tam neprieštaravo, kadangi gruntą reikėjo išvežti, o „AS“ jiems mokėjo už vežimą valandiniu tarifu. Tam, kad įmonė patirtų kuo mažesnes sąnaudas, buvo nuspręsta gruntą suvežti L., kad jis galėtų susikelti sklypą. Taip pat buvo traktuojama, kad „EA“ neišrašyta sąskaita, tačiau tai firmai buvo nuvežtas netinkamas gruntas ir jie nepriėmė, nes jiems reikėjo grindų betonavimui ir liepė jį išsivežti, todėl sąskaita buvo neišrašyta, kadangi nepriėmė produkcijos. Nebuvo jokios nuomos L., tiesiog vairuotojai vežė, jie fiksavosi kiek išveža iš „AS“, kadangi L. priėmė gruntą pas save, jis buvo prašęs, kad išlygintų, nes būtų susipylusios krūvos. Ekskavatorius dirbo šalia ir jam ekskavatorius sklypą palygino, išskleidė gruntą, kad galėtų toliau mašinos važiuoti. Jie sutarė, kad L. priims gruntą ir įmonė sunaudojo mažiau kuro, buvo laiko sąnaudos mažesnės, kad kuo greičiau būtų išpiltas gruntas iš objekto, kad nereikėtų vežti kelis kilometrus. Ekskavatorius ten jam palygino, L. už tai nieko nemokėjo, buvo toks susitarimas, kad jis priima gruntą, o įmonė jam palygins. „M“ įrenginėjo aikštelę, buvo objektas (duomenys neskelbtini), dirbo ekskavatorius ir šarnyrinis savivartis, jų transportas jiems skaldą vežiojo. Nukasus viršutinę dalį, pasimatė geras gruntas ir kad nereikėtų jo pirkti, buvo galima jį perdirbti, persijoti ir vėl galima jį panaudoti. Kadangi jie turėjo sijotuvą, jie vežė į (duomenys neskelbtini) ir ten persijojo, parvežė jį į „M“, važtaraštyje buvo fiksuojama, skaičiuojama, kad paskui nebūtų nesutarimų, ne buvo gruntas išsijotas parvežtas atgal ir jie suderino su savininku ir išrašė sąskaitas. Dėl to buvo išrašyta jiems už transporto nuomą sąskaita, nes ekskavatoriai krovė, mašinos vežė. „M“ objekte buvo žmogus ir jis fiksavo mašinas kiek išvažiuoja ir kiek grįžta, jis rašėsi turbūt savo darbo laiko važtaraštyje. Tyrėjams ikiteisminio tyrimo metu nieko neteikė, nes niekas neprašė. Ką prašė, tą ir pateikė. „Ž“ taip pat įrenginėjo aikštelę, objektas buvo prie pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) g., kur yra plytinė, ten irgi dirbo ekskavatorius, šarnyrinis savivartis ten irgi išvežė – parvežė gruntą, skaldą papylė ir buvo rašoma sąskaita už aikštelės įrengimo darbus. Savininkas iš pradžių norėjo, kad padarytume aikštelę už 5 tūkst. Eurų, tačiau ji pasakė, kad negali nustatyti kiek ta aikštelė kainuos, nes reikia skaičiuoti, kiek valandų dirba ekskavatorius, kiek šarnyrinis, kiek išveš, kiek parveš, kiek užtruks laiko ir tada sudės, sužiūrės ir išrašys sąskaitą, nes gal nekainuos tų 5 tūkst. Eurų arba kainuos gal daugiau. Viską fiksavausi, rašėsi, paskui išrašė bendrą sąskaitą. „Z“ buvo nuvežtas smėlis, bet jiems netiko, nes ne tokios frakcijos buvo, paskui jiems dar dirbo jų traktorius prie pamato, tai buvo išrašyta sąskaita už šitą darbą. Ji neneigia, kad nevežė jiems smėlio, tačiau jiems ne tokio reikėjo ir jie pasakė, kad pasiimtų tą produktą. Kadangi vairuotojas dirbo ir vežė, tai pas ją tas važtaraštis ir yra, nes pagal jį ji žiūri ką vairuotojai dirba. Jiems reikėjo tą savo produktą išsivežti, jai dar brangiau kainuos tą smėlį atgal parsivežti ir ji pasakė, kad gal sunaudosit jį kur nors, nes jai būtų brangiau 3 kartus jį parsivežti atgal. Dvi vidutinės mašinos „Z“ buvo vežtos. Už technikos nuomą jiems buvo išrašyta sąskaita dėl to, kad jie naudojo techniką – ekskavatorius dirbo prie pamatų. „M“ buvo parvežtas gruntas išsijotas, nes taip pigiau jiems gavosi. Jeigu jie būtų vežę į „M“ savo parvežtą smėlį, tai jiems būtų kainavę koks 120 Eurų plius PVM, o persijojus gruntą, jie tuo pačiu ir skaldą gavo, o jiems sumokėjo už techniką, objektas buvo nemažas. Transportas pigiau kainavo nei pati produkcija. L. žemė buvo dovanota dėl to, kad gruntas buvo molingas, kur buvo geresnis gruntas, jį parsivežė prie garažo, o L. reikėjo susikelti sklypą ir jam tiko bet koks gruntas. Molis nebuvo naudingas, buvo bevertis, jo nebuvo galima perdirbti, todėl buvo naudinga jį nuvežti L., nes buvo šalia. „EA“ vežė žvyrą ar smėlį, bet žvyre buvo rasta molio, o jiems reikėjo fermas betonuoti ir jie pasakė, kad žvyras netinkamas. Jie sakė, kad neprisiims atsakomybės, jeigu grindys suskilinės ir pasakė, kad vežtųsi žvyrą atgal, nes jis buvo netinkamas. Įmonei „H“ nebuvo atlikti jokie darbai, ji nežino kaip ekspertė paskaičiavo mokesčius, netgi įkainius. Nieko neatlikinėjo jiems, gal buvo ten pasiskaičiavus, pasirašius kažką, tačiau darbų neatlikinėjo. Su fiziniais asmenimis sandorių nesudarinėjo, jie iš jos nieko neužsakinėjo, jie jai neskambino ir į ją nesikreipė, ji jokių mainų nedarė. Jeigu sutuoktinis po darbo kažkuo užsiiminėjo, tai ji ten nesikišo, ji nežiūri ką jis daro. Pasak kaltinamosios, jai aktualu buvo įmonė ir tai ką ji pati veikia. Ji nemano, kad visi liudytojai (fiziniai asmenys) melavo ar prisigalvojo, nes ji kaip suprato, jie bendravo ne su įmone, jiems įmonė nevežė ir jokių dokumentų neišrašė, nes pas ją tikrai neužsakė, neprašė atsiųsti kažkokias sąskaitas, o jeigu vadybininkas M. B. po darbo, kaip jis kad sakė, kad turi daug pažįstamų vairuotojų ir davė kažkam telefoną, tai gali būti, kad ir nuvežė kažkam, tačiau ji tuo nesidomėjo ir nežino ką jie darė. Jam skambučių per dieną tikrai yra labai daug, tai jam ir skambina, prašydami atvežti žvyro ar smėlio, tai jis sužiūri kas gali atvežti. Įmonėje buvo važtaraščiai, sudarytos sutartys, užsakovai, darbai yra žinomi, jie į ją kreipiasi, atvažiuoja, susiderina kiek vežta, kiek dirbta valandų, gal kažkas nepadirbta, visą laiką yra suderinta su sąskaitų išrašymu, nebūna taip, kad ji susirašo, nesuderinus su užsakovu. Kaip nurodė kaltinamoji, nė vienas liudytojas nepasakė, kad „V“ automobilis buvo, nes ji tų žmonių nepažįsta ir jie negali teigti, kad buvo „V“ automobilis. Fiziniams asmenims vežė ne „V“. Stumdytuvo ji nematė, įmonė jo nematė, gal B. kažką ir išmainė, ar padėjo kažkam išmainyti. Pasak kaltinamosios, tokių dalykų nebuvo, nėra jai buvę nusiskundimų iš vairuotojų, kad liepė važiuoti ne ten, kur yra pavesta. Nematė ji stumdytuvo ir neturi ką su juo stumdyti, iš tikrųjų sutuoktinio ji ir neklausė apie jį. Kaip nurodė kaltinamoji, ji tik kaltinamajame akte tą stumdytuvą pamatė. Kaip nurodė kaltinamoji, jie yra įmonė, kaip ir kitos įmonės, ir jiems reikalingas inventorius. Nuo 2014 m. pagal panaudą naudojasi ir ofisu, turi garažą, aikštelę, buitinius namelius, kurie yra su visa įranga, turi ir buitines patalpas, kuriose priima svečius, ten yra ir posėdžių salė, baldai, televizorius ir visi kiti buitiniai daiktai. Gyvenamajame D. B. name yra įrengtas ofisas, kurį jie yra registravę Registrų centre, moka nekilnojamojo turto mokestį. Ikiteisminio tyrimo metu tokios versijos ji nepateikė, nes niekas jos tokių dalykų neklausė kur ką ji naudoja, ji buvo parašius abstrakčiai, kad daiktai naudojami įmonės veiklai ir gerovei. Be to, kaltinamoji nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 lapkričio 31 d. neįformino žvyro, grunto sąskaitomis – faktūromis, nes jį gavo nuline verte ir jį parsivežė kaip gruntą ir paskui jį perdirbo ir pardavė kaip produkciją, kuriai nereikėjo sertifikato. Viskas yra suvežta iš objektų, kaip minėjo M. I. iš „AS“, kaip pateikė iš įmonių dokumentus, sutartis, sąmatas. Buhalterė irgi minėjo, kad gauta nuline verte.

Kaltinamosios UAB „V“ atstovė atsisakė duoti parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti kiti rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai, specialistė Janina Dikšaitė ir Danguolė Basreikienė bei ekspertė Morta Gintarė Juškaitė.

BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalyje yra numatyta išimtis. Šioje teisės normoje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

Šiuo metu galiojanti BK 220 straipsnio 1 ir 3 dalies redakcija atsakomybę tiek juridiniam, tiek ir fiziniam asmeniui susieja su suma, kuri viršija 400 MGL. Taigi dabar galiojantis reguliavimas atitinkama dalimi, .t. y. kiek tai susiję su siekiu išvengti mokesčių iki 400 MGL dydžio, yra nusikalstamumą panaikinanti teisės norma. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad ši teisės norma kaltinamųjų atžvilgiu turi grįžtamąją galią.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto tiek kaltinamoji V. B., tiek ir juridinis asmuo UAB „V“ buvo kaltinami tuo, kad neteisėtais veiksmais iš viso sumažino mokėtino į biudžetą PVM 5.774,00 Eur ir 4.738,00 Eur pelno mokesčio, t. y. siekė išvengti mokesčių už 10 512 Eur.

Įvertinus tai, kad kaltinamiesiems V. B. ir juridiniam asmeniui UAB „V“ siekiamų išvengti mokesčių suma neviršija 20 000 Eur konstatuotina, kad kaltinamieji nepadarė nusikalstamos veikos turinčios nusikaltimo požymių. Dėl to teismas kaltinamųjų atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 ir 3 dalyje, priima išteisinamąjį nuosprendį (Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą ieškinį palieka nenagrinėtą (Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Taip pat šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji V. B. buvo kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kad ji būdama UAB „V“ direktore nusikalstamais veiksmais sudarė sąlygas apgaulingam UAB ,,V“ apskaitos tvarkymui bei dėl to buvo apgaulingai tvarkoma UAB ,,V“ buhalterinė apskaita, nes PVM sąskaitomis faktūromis, pajamavimo aktais, pinigų priėmimo kvitais, priėmimo - perdavimo dokumentais neįformino parduotų nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. 13109,3 kubų smėlio, 1394 kubų smėlingo grunto, 10097 kubų žvyro įsigijimo ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „V“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.

Šis kaltinimas grindžiamas 2020 m. gruodžio 29 specialisto išvada Nr. IBPS-V-3084755-20. Šios išvados pirmame punkte užfiksuota, kad UAB „V“ apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, pajamavimo aktais ar kitais pajamavimo dokumentais) neįformino laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. pirkėjams pagal PVM sąskaitas faktūras parduotų 13109,3 kubų gamtinio smėlio, 1394 kubų smėlingo grunto ir 10097 kubų gamtinio žvyro įsigijimo ūkinių operacijų, jų neužregistravo, apskaitos registruose ir neįtraukė į 2017 m. – 2019 m. buhalterinę apskaitą.

Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. rugsėjo 29 d., apklausta objektų tyrimą atlikusi Janina Dikšaitė nurodė, kad atliekant tyrimą, buvo pradėta nuo to, jog buvo patikrintos UAB "V" pardavimo sąskaitos. Pavarčius dokumentus, iš karto pastebėta, kad labai daug įmonė parduoda smėlio, žvyro ir šitos PVM sąskaitos faktūros buvo sulygintos su įsigijimu. Ji padarė priedą, kiek ir iš kokių įmonių buvo įsigyta smėlio ir žvyro per visus tris metus ir pagal mėnesius kiek parduota. Palyginus tuos duomenis, nustatyta, kad bendrovė žymiai daugiau pardavė žvyro ir smėlio, negu įsigijo, tai reiškia išvestas tas skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo, tai tas skirtumas nėra apskaitos dokumentuose įformintas ir apskaitoje užfiksuotas. Pasak apklaustos ekspertės, tai reiškia, kad įmonė pardavinėjo žvyrą ir smėlį, o nėra jų įsigijimo, todėl tas skirtumas nėra įformintas dokumentais, o kiekis pagal sąskaitas faktūras yra parduotas. Taip pat specialistė nurodė, kad ji yra susipažinusi su kaltinamosios rašytiniais paaiškinimais. Paskui buvo papildomai iš įmonių, kurios atliko visokius darbus, tarp jų ir minima "AS" išsireikalauti atliktų darbų aktai, sutartys, sąskaitos-faktūros. Pagal aktus, gautus iš "AS" nesimato, kad ten būtų koks smėlis ir žvyras gautas, ten yra gruntas antrinis, o gruntas tai ne smėlis ar žvyras. Ir netgi papildomai išnagrinėjus visus tuos dokumentus matosi, kad "V" atlikinėjo dar visokius darbus, išlyginamuosius sluoksnius darė, ten irgi dar žvyras ir smėlis buvo naudojamas, tai galbūt tą patį ir naudojo nes išlyginamojo sluoksnio be žvyro ir smėlio nepadarysi, nes yra kiekiai nurodyti kiek įrengta, tai ten dar viskas buvo naudojama. Specialistė paaiškino, jeigu gruntas ir buvo, koks išgautas, tai tuo pačiu gal jis ten ir buvo naudojamas, šito dalyko apskaitoje irgi nėra, todėl ji negalėjo nustatyti. Iš augalinio grunto negalima išsijoti žvyro.

Į bylą kaltinamajai pateikus papildomus buhalterinius dokumentus teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. kovo 7 d., metu buvo apklausta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM specialistė Danguolė Bareikienė, kuri nurodė, kad kaltinamosios pateikta suvestinė nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, čia yra tik suvestinė, kurioje užfiksuoti iš kažkokių įmonių gautas perteklinis gruntas. Kada gautas gruntas, kokius darbus vykdant gautas gruntas nėra tai patvirtinančių dokumentų ir apskaityti kubai, apskaičiuota kiek yra likutis metų pradžioje, metų pabaigoje ir nurodyta užbalansinė sąskaita. Tai, kas yra užbalansinėje sąskaitoje, viskas turi būti atvaizduota aiškinamajame rašte. Teikdama finansinę atskaitomybę už 2018 ir 2019 m. UAB „V“ teikė ir aiškinamąjį raštą, kuriame turėtų būti atskleisti tokie įvykiai, kurie prie tokios operacijos tiesiogiai neatsispindi balanse. Tai aiškinamajame rašte nėra net užsiminta, kad įmonė dar turi atliekų, kažkokio grunto, kuris yra įvertintas kubais ir kuris yra naudojamas įmonės pajamoms uždirbti. Tai specialisto išvada šioje vietoje nesikeičia. Neįmanoma identifikuoti kas yra gauta, yra nurodyta, kad gautas perteklinis gruntas iš statybos objektų, yra nurodytos įmonės, iš kurių gauta. Specialistė Dikšaitė, surašiusi apžiūros protokolą, nurodė, kad iš kitų įmonių, su kuriomis UAB „V“ turėjo finansinius santykius ir kurioms teikė paslaugas įrengiant aikšteles, nėra nurodyta, kad ten buvo perteklinio grunto, kurį įmonė galėjo išsivežti ir naudoti, tik dėl vienintelės „AS“ yra nurodyta, kad galėjo nusikasti keletą tūkstančių kubų grunto, tą patvirtino ir įmonės vadovas teismo posėdžio metu. Tačiau tai yra perteklinis gruntas, o įmonė „V“ 2017, 2018, 2019 metais pardavė žvyrą ir smėlį, sąskaitose yra nurodyta, kad yra žvyras ir smėlis. Pagal specialistės Dikšaitės sudarytą priedą pirktą ir parduotą žvyrą ir smėlį 2017 metais įmonė smėlio neįsigijo, o žvyro įsigijo tik kelis kubus, tai praktiškai turėjo parduoti visą perteklinį gruntą, bet tai čia nėra nei žvyras, nei smėlis. Įmonės vadovė teismo posėdžio metu yra pasisakiusi, kad gruntas dar buvo perdirbamas, jis dar buvo sijojamas, tai dar įvyko gamyba, kurios metu buvo galimai atskirta kiek čia smėlio ir kiek čia žvyro, tai ne specialisto kompetencija čia nustatyti ar iš grunto išsijoti žvyrą ir smėlį ir kokiais kiekiais yra. Paanalizavusi skaičius kiek rodo kaip yra parduota kaip produkcija, tai praktiškai skaičiai sutinka. Kiek specialisto išvadoje yra parodyta, kad užfiksuota neapskaityta buhalterinės apskaitos dokumentais žvyro ir smėlio, tai čia yra tiek parodyta, kad tas žvyras ir smėlis yra iš panaudoto grunto, vykdant gamybą. Be to, buhalterinę apskaitą reglamentuojantys apskaitos standartas atsargos nurodo, kad nuline verte galima pajamuoti tik tokį dovanai gautą turtą, kuriuo rinkoje neprekiaujama ir kuriuo negalima patikimai nurodyti savikainos. Vykdant persijojimą, yra papildomos sąnaudos, dirba darbininkai, dirba kažkokie mechanizmai, bet vis tiek susidaro papildomos išlaidos, sąnaudos ir jau visas tas gruntas įgauna kitą vertę- nebe nulinę vertę. Ir jau užbalansinėje sąskaitoje jis nebegali būti užskaitomas, kadangi tai yra turtas su įmonės verte ir turi būti perkeltas į atsargas, nes įmonė turi dideles atsargas, kurios uždirba dideles pajamas.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas konstatuoja, kad šių įrodymų, kuriais buvo grindžiama kaltinamosios kaltė nepaneigia ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės aktas. Nepaisant to, kad šio akto išvadų penktuoju klausimu yra nurodyta, kad UAB „V“ į bylą pateiktus dokumentus „Gauto perteklinio grunto vykdant rangos darbus, sandėlio apskaita (užbalansinė sąskaita, kiekinė) galima laikyti tinkamu dokumentu apskaityti neatlygintinai gauto grunto kiekį ir išvados šeštuoju klausimu taip pat buvo galima nustatyti ir grunto kiekius įmonės 2017 – 2019 m. apskaitoje, tačiau ekspertizės akte nurodytas bendras grunto kiekis nėra klasifikuojamas pagal rūšį. Kaip nurodyta ekspertizės akto 6 puslapyje pateiktuose UAB „V" neatlygintai gauto grunto užbalansinėse sąskaitose nėra nurodyta grunto kiekių pagal jų rūšis. Pagal pateiktus dokumentus galima matyti, kad įmonė nusipirkusi vieno tipo gruntą tokio pat kiekio klientams neparduoda, tai gali būti dėl galimo grunto perdirbimo ar kitokio jo savybių pakeitimo. Aplinkybę, kad gautą gruntą su nuline verte perdirbo ir tokio, kokį jį gavo įmonė nepardavinėjo, patvirtino ir pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2024 m. sausio 19 d. Dėl to konstatuoti, kad perdirbtas gruntas išliko analogišku kiekiu kaip ir parduotas, taip pagrindžiant jo įsigijimą, negalima. Aplinkybė, kad UAB „V" neatlygintai gauto grunto užbalansinėse sąskaitose kiekiai sutampa su parduotais, nors jie buvo perdirbami paneigia kaltinamosios poziciją, kad gruntas buvo gautas neatlygintinai iš UAB „AS“. Šios užbalansinės sąskaitos rodo, kad kaltinamoji jas sukūrė, kad pagrįstų įsigijimo dokumentais neapskaitytą juridiniams asmenims parduotą smėlį, smėlingą gruntą ir žvyrą.

Kaip nurodė, ekspertė Morta Gintarė Juškaite (2024 m. sausio 19 d. teisiamasis posėdis), jeigu įmonė vykdytų grunto perdirbimą, tai nusipirktų kažkokį gruntą, jį patobulintų ar perdirbtų ir tada parduotų tą perdirbtą gruntą, tai apskaitoje tas būtų matoma. Kaip nurodė ekspertė, ji šitoje apskaitoje tokių procedūrų nematė, gruntas buvo nusipirktas arba gautas ir tada jis buvo parduodamas. Apskaitoje turėtų būti bent jau vidiniai įmonės apskaitos dokumentai ir turėtų būti parašyta kiek grunto buvo paimta perdirbimui, kiek buvo perdirbta, koks gruntas buvo paimtas, kas buvo į jį įdėta, tada turėtų būti nurodyta koks galutinis gruntas gautas ir jis apskaitoje turėtų būti apskaitomas, jau tas tokio tipo gruntas ir turėtų būti parduodamas. Nuline verte apskaitytas turtas pagal įstatymą gali būti užbalansinėse sąskaitose apskaitomas, kai jisai neturi kažkokios savo vertės, kai neįmanoma jos nustatyti. Kadangi ji nėra turto ekspertė ir negali tiksliai vertinti ar tikrai tas turtas turi tą tikrąją vertę, ji duoda savo išvadą sąlyginę, kad jeigu tas turtas neturėjo tikrosios vertės, tada nuline verte tas turtas gali būti registruojamas ir tada jau jis yra užbalansinėse sąskaitose. Tačiau jeigu tas turtas turėjo savo vertę, kurią būtų galima nustatyti, tai tada tas turtas jau turėtų būti ne užbalansinėse sąskaitose registruojamas, o įmonės apskaitoje kaip atsargos, kaip turtas ir jau tą tikrąją verte ar bent jau ta verte, kurią įmonė investavo į jo perdirbimą. Jeigu buvo perdirbtas gruntas, tai galimai prie jo dirbo kažkokie darbuotojai, kiti kaštai. Dažniausiai kaštai yra apskaitomi vidiniuose dokumentuose, tačiau gautinė suma turėtų būti jau įmonės apskaitoje, įtraukta prie turto savikainos.

Šis ir kitos ekspertės Janinos Dikšaitės ir specialistės Danguolės Bareikienės parodymų turinys paneigia kaltinamosios versiją, kad ji gruntą gavo neatlygintinai iš UAB „AS“ ir yra vertintina kaip gynybinė kaltinamosios pozicija siekiant pagrįsti įsigijimo dokumentais neįformintus parduoto smėlio, smėlingo grunto, žvyro kiekius. Kaip matyti iš minėtų asmenų apklausų, tik neatlygintinai gautas gruntas galėjo būti apskaitytas užbalansinėse sąskaitose nuline verte, tačiau šį gruntą perdirbus, tai turėjo atsispindėti įmonės apskaitoje kaip turtas su tikrąją verte, kuri gali būti nustatoma ir kaip savikaina, kurią įmonė investavo į jo perdirbimą, tačiau tai padaryta nebuvo ir tai patvirtina faktą, kad konkrečios rūšies gruntas, kuris buvo UAB „V“ parduotas, nebuvo pagrįstas ūkinėmis operacijomis jo įsigijimas ir taip apgaulingai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 ir 4 dalyje įtvirtintas nuostatas. Dėl to į apskaitą privalomai nebuvo įtrauktos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su 13109,3 kubų gamtinio smėlio, 1394 kubų smėlingo grunto ir 10097 kubų gamtinio žvyro įsigijimu kaip nuosavu kapitalu. Šis pažeidimas suteikia teismui pagrindą konstatuoti, kad UAB „V“ apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, pajamavimo aktais ar kitais pajamavimo dokumentais) neįformino laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 lapkričio 30 d. pirkėjams pagal PVM sąskaitas faktūras parduotų 13109,3 kubų gamtinio smėlio, 1394 kubų smėlingo grunto ir 10097 kubų gamtinio žvyro įsigijimo ūkinių operacijų, jų neužregistravo, apskaitos registruose ir neįtraukė į 2017 m. – 2019 m. buhalterinę apskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma nustatyti įsigyto smėlingo grunto, gamtinio žvyro gamtinio smėlio vertės, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „V“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.

Liudytojas A. N. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. spalio 5 d. parodė, kad jam buvo atvežę žvyro ar grunto mašiną ar dvi, nes reikėjo prie buto (duomenys neskelbtini) keliukui grunto ir žvyro grindims išsibetonuoti. Nepamena tiksliai kada tai buvo. Nežino, kiek ten kubų galėjo būti, 10-15 tonų mašina. Tarėsi su vairuotoju, jis atvežė. Prieš tai M. skambino, jo pavardės nežino, negali atsakyti iš kur jį pažįsta ir gavo jo telefoną. Jis nebeatsimena, kiek sumokėjo, gal 50 litų, nebeatsimena kokie ten metai buvo. Gal ir buvo 2017 m. vasara. Jis prašęs, kad atvežtų mašiną, o kiek ten kubų gali būti, jis nežino, gali būti, kad 20 kubų buvo. Gali būti, kad jau buvo Eurai, gali būti, kad sumokėjo 120 Eurų. Pinigus sumokėjo vairuotojui negali pasakyti ar gavo kvitą. Liudytojui visų aplinkybių gerai neprisimenant ir esant prieštaravimams buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (12 t. b. l. 75), kuriuos liudytojas patvirtino.

Liudytojas E. J. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. spalio 5 d. parodė, kad jam atvežė žvyrą, kai statėsi namą 2017-2018 metais. Ikiteisminio tyrimo metu klausė jo kas vežė, kaip vežė. Jis kalbėjosi su M. dėl darbo, jis dirba pagal individualią veiklą, pažįsta V. per darbus, buvo bendri objektai. Kai statėsi namą, pirko ar iš jų ar iš kažko kito smėlio, nes reikėjo jo aplink valymo įrengimus. Jis paskambino, draugas davė numerį, nežino kam jis ten paskambino. Vieną mašiną turbūt pirko ar dvi, seniai jau tas buvo. Neprisimenu kiek mokėjo, ar litais, ar eurais. Nurodė, kad apklausa vyko normaliai, protokolą garsiai perskaitė, tikriausiai kaip sakė, taip ir buvo surašyta. Liudytojui visų aplinkybių gerai neprisimenant ir esant prieštaravimams buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (12 t. b. l. 52-53), kuriuos liudytojas patvirtino.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. spalio 5 d. parodė, nepažįsta kaltinamosios visiškai. Jis yra ūkininkas, tvarkėsi aplink fermas, turėjo pasiruošti pagrindą betonavimui, iš pažįstamų gavo telefono numerį, pasiskambinau ir atvežė kelias mašinas žvyro prie fermos. Vėliau, gal po pusės metų statėsi namą ir reikėjo pamatams, tai kelias priekabas nupirko. Nepamena kada pirko, turiu daug reikalų ir tas viskas buvo seniai, 2019 m. vasaros pabaigoje gal pirko. Nežino kas atvežė. Asmeniškai to žmogaus nepažinojo, žinojo tik vardą M., kai numerį davė. Nepamena, kiek mašinų pirko, gal tris, penkias, septynias. Jam atrodo, kad už priekabą mokėjo po 80-90 Eurų. Žino, kad smėlis dabar kainuoja 80 Eurų, žvyras brangesnis. 20 tonų smėlio gal į mašiną telpa. Ikiteisminio tyrimo metu daugmaž pasakė, kiek mokėjo ir kiek mašinų, o tiksliai jis tikrai nepamena. Panaši kaina ir dabar yra. Gal ir galėjo būti 100 Eurų už mašiną. Vairuotojui sumokėjo, kvitų negavo. Atsakydamas į klausimus papildė, kad yra draugai, kurie davė numerį ir dabar jis yra įsirašęs į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) „M. smėlis“ ar panašiai. Ne taip seniai sužinojo, kad tas pats žmogus nuomoja patalpas. Iš to paties asmens neseniai pirko smėlį. Suprato, kad perka smėlį iš privataus asmens, nors jis nesigilino. Dabar smėlį atvežė su popieriais, davė pasirašyti, anksčiau niekas neduodavo.

Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. spalio 5 d. parodė, kad visą laiką jam žvyrą veždavo kitas žmogus, kiek atsimena, jis jam paskambino, tai jis jam atsakė, kad neturi laiko, neatveš. Tiksliai nepasakys iš kur gavo telefono numerį, ar iš laikraščio, ar kažkas davė. Pasiskambino, tenkino kaina, atvežė žmogus žvyro ir viskas. Telefono numerio jis dabar nebeturi, kai Šiauliuose buvau apklausinėjamas rado tą jo skambutį, rado tą telefono numerį tyrėja, nes jis galvojo apie kitą žmogų. Kažkaip jie atsekė tą telefono numerį, pagal laiką ar dar kažką, nes jo paklausė vardo, pavardės, pasakė tą vardą pavardę, paklausė ar jis pažįsta, jis atsakė, kad pirmą kartą girdi. Liudytojas samprotavo, kai žmogus atveža žvyro tai juk neklausi kaip tavo vardas, pavardė. Jo paklausė, kiek kartų skambino, jis atsakė, kad turbūt vieną kartą. Jie pradėjo žiūrėti ir rado tą numerį, tuo numeriu jis iš tikrųjų ir skambino, patvirtina. Vieną mašiną žvyro pirko, nežino kiek į mašiną kubų telpa, gal 15. Mašina, trijų tiltų gal, nežino kaip ji vadinasi. Neatsimena, kiek už žvyrą sumokėjo, tyrėja pagal telefoninį pokalbį nustatė kiek sumokėjo, pokalbio protokole buvo parašyta kiek mokėjo. Pinigus padavė vairuotojui. Sumokėjimą patvirtinančio dokumento neprašė ir jam jo nereikėjo, žvyro labiau reikėjo.

Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. spalio 5 d. parodė, kad pirko keturias ar penkias mašinas iš (duomenys neskelbtini) karjero. Jo senelė ten šalia gyvena, pamatė, kad kasa, nuvažiavo ir parsivežė. Buvo ekskavatorininkas, sutarė, atvažiavo ir pakrovė. Pažįsta B. truputį, buvau skambinęs jam, buvau jo numerį gavęs iš draugų. Sakė, kad M. pasiskambink dėl žvyro ir jo numerį davė, nesakė pavardės. Pirko penkias mašinas, turėjo savo mašiną, į ją telpa 12-14 tonų, apie 10 kubų. Už mašiną sumokėjo 40 ar 50 Eurų. Mokėjo pinigus tam, kas pakrovė, nereikėjo ir neprašė jokių kvitų. Prieš pusę metų gal daugiau pirko žvyrą. Jis nėra matęs B., jis jam tik skambino ir jam sakė, kad atvažiuotų į karjerą, o ar jis krovė ar ekskavatorininkas, jis nežino.

Liudytojas V. Š. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. lapkričio 4 d. parodė, kad jis statėsi namą ir jam M. B. buvo skoloje, nes jam buvo atidavęs sniego valytuvą ir jis jam atvežė „gruzo“ keliukui, ėmė daug tų mašinų, nepamena kiekio. Jis susitiko tik vairuotoją, M. buvo atvažiavęs, jis parodė kur reikia papilti. Pinigų nemokėjo, nes stumdytuvas nemažai kainavo, nerašė jokių sutarčių. Taip pat jis nurodė pirkęs žvyrą, bet nežino, kas jį atvežė. Už žvyrą davė vairuotojui ar M. 500 ar 600 Eurų, dabar nebežino, jeigu parašyta apklausos protokole kad M., tai reiškia M. davė, nes aš niekur nevažiavo atsiskaitinėti.

Liudytojas G. R. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. lapkričio 4 d. parodė, kad pirko iš B. 2019 m. žvyrą gal penkias mašinas, 100 Eurų viena mašina kainavo. Sumokėjo grynais tam žmogui, į kurio numerį skambino – B. Nebeatsimena, kur jis sumokėjo, gal mieste kur susitiko. Jis pirko žvyrą asmeninėms reikmėms, tai neprašė jokių dokumentų, jam nereikėjo, kiek kas jam yra vežę, niekas nieko nėra išrašęs.

Kaip matyti iš šių liudytojų parodymų dėl įvairaus rūšių grunto pirkimo jie tarėsi su M. B., o ne kaltinamąja V. B. kaip UAB „V“ direktore. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, turi esminę reikšmę, nes kaltinamoji yra kaltinama tuo, kad ji buhalterinės apskaitos dokumentais liudytojais apklaustiems asmenims neįformino atitinkamos rūšies grunto pardavimo.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sąmoningai pateikia buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, 2K-161-693/2019 2K-118-489/2022).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suponuoja išvadą, kad įmonės vadovas nepristatydamas ūkinę operaciją pagrindžiančių dokumentų įmonės buhalteriui, jog pastarasis juos įtrauktų į buhalterinę apskaitą, turi apie šią operaciją žinoti ir pats. Jeigu įmonės vadovas apie atitinkamas ūkines operacijas vykstančias jo įmonėje nežino ir jomis nesidomi, tai reiškia, kad jis gali atsakyti už netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, bet ne už jos tvarkymą. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-69-895/2018).

Taip pat nagrinėjamų aplinkybių kontekste konstatuotina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Tai reiškia, kad vien tik neteisėtos veikos nepakanka turi būti nustatytos pasekmės, kurios BK 222 straipsnio 1 dalis sieja su negalėjimu visišku ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019).

Kaip matyti iš kaltinimo buvo neapskaityta keletas įvairių rūšių grunto pardavimai, kurių rūšis, kiekiais ir kainos yra žinomos, todėl pripažinti, kad dėl šių kaltinime suformuotų pardavimų, kurie buvo neįtraukti į apskaitą, nėra įmanoma nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nėra pagrindo.

Analogiškos išvados darytinos ir dėl parduoto 968 kubų žvyro R. L. už 4.840,00 Eur neapskaitymo ir suteiktų paslaugų 2017 m. gruodžio mėn. ir 2018 m. sausio mėn. už ekskavatoriaus ir šarnyrinio savivarčio (dumperio) nuomą už 1.670,00 Eur. Kaip teisiamojo posėdžio metu, 2021 m. spalio 14 d. nurodė, liudytoju apklaustas R. L., jis su „V“ jokių santykių neturėjo. Jam reikėjo teritoriją sukelti, išlyginti, privežė visokio „gruzo“, molio, žemių. Iškeitė į puspriekabę tuos darbus. Nepamena kokia vertė buvo tos puspriekabės, tai buvo seniai, gal prieš kokius penkis metus viskas vyko. Pinigų jis nemokėjo, atidavė puspriekabę. Kaip nurodė liudytojas, galėjo būti, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog už atvežimą atidavė puspriekabę, kurios vertė buvo apie 7 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl puspriekabės išmainymo į žvyrą tarėsi su M. B. Pasak liudytojo, M. B. pažįsta, žino, kad jis dirba UAB "V", kuom jis dirba nežino, žino, kad įmonė yra jo žmonos, o UAB "V" parduoda žvyrą. Dėl sandorių su M. B. gali paaiškinti, kad jis asmeniškai, turėjo nuosavą iš Anglijos parsivežęs puspriekabę Andover Trailers Limited. 2017 m., datos tiksliai neprisimena, galėjo būti rudenį, su M. B. sutarė, kad puspriekabę mainys į žvyrą, nes žvyro jam reikėjo privažiavimui, aikštelei prie MB "Ą" sutvarkymui. Suderino kainą. Tiksliai suderintos puspriekabės kainos neprisimena, jei namuose ras sutartį atsiųs el. paštu, galvoja, kad buvo nuo 7000,00 Eur iki 10000,00 eurų, t. y. ne mažiau kaip 7000,00 eurų. Su M. B. sutarė, kad už 7000,00 eurų jis užpils jam reikalingą plotą žvyru. Suskaičiavo, kad UAB "V" savo sunkvežimiais atvežė 70 mašinų žvyro. Dar truputį žvyro trūko, tai žino, kad dar kelias mašinas žvyro atvežė, bet kiek dar atvežė, nežino. Esmė ta, kad žvyro buvo atvežta ne mažiau kaip už 7000,00 eurų, t. y. už puspriekabės vertę. Iš kur buvo vežamas žvyras nežino. Kadangi puspriekabė buvo jo asmeninė, tai MB "Ą" apskaitoje nėra apskaityti sandoriais su UAB "V". Žvyrą UAB "V" vairuotojai pradėjo vežti 2017 m. pabaigoje, galėjo būti gruodžio mėn., baigė vežti 2018 m. pavasarį, galėjo būti gegužės mėn. Daugiau žvyro, smėlio iš UAB "V" 2017-2019 m. nepirko.

Vertinant šio liudytojo parodymų turinį svarbu pažymėti, kad dėl puspriekabės išmanymo į gruntą ir ekskavatoriaus paslaugas liudytojas tarėsi su M. B. Kaip ir anksčiau minėta įrodymų, kad šios operacijos neįtraukimas į apskaitą būtų derintas su kaltinamąja byloje nėra. Be to, iš šio susitarimo įmanoma nustatyti operacijos struktūrą, įsipareigojimus ir kainą, todėl konstatuoti, kad dėl šios ūkinės operacijos neapskaitymo kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje pasekmės, nėra faktinio pagrindo.

Taip pat analogiškų argumentų pagrindu negalima pripažinti, kad buvo padaryta nusikalstama veika neapskaičius pardavimo 70 kubų sijoto žvyro UAB “EA” už 1.680,00 Eur, 80 kubų ūkininko T. S. ūkiui už 360,00 Eur ir 74 kubų žvyro pardavimo UAB “ŽK“ už 360,00 Eur bei 14 kubų smėlio UAB “R”.

Taip pat V. B. kaltinama tuo, kad individualios įmonės ,,A“, į/k (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal 2014-02-25 buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr.214-05, atsakingos už UAB „V“ buhalterinių duomenų suvedimą, įgaliotam asmeniui vyriausiajai buhalterei K. B., nežinojusiai apie daromą nusikaltimą, pateikė įtraukimui į UAB „V“ buhalterinę apskaitą PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį, dėl ko negalima nustatyti įvykusių ūkinių operacijų tapatumo, nes:

nuo 2019-05-28 iki 2019-07-23 UAB „M“ pardavė 672 kubus smėlio, 816 kubų žvyro už 8.370,00 Eur, o į 2019-05-31, 2019-06-06, 2019-06-21, 2019-07-31 PVM sąskaitas faktūras serija VIL Nr.19-0057, Nr.19-0073, Nr.19-0077, Nr.19-00114 įrašyta ekskavatoriaus ir šarnyrinio savivarčio (dumperio) nuomos paslaugos už 15.020,00 Eur, kurios nepagrįstos mechanizmų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis,

2019-09-09 UAB „Z“ pardavė 18 kubų žvyro, 16 kubų smėlio už 180,00 Eur, o į 2019-09-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIL 19-0141 įrašyta statybinės technikos nuoma už 363 Eur,

2019 m. rugsėjo mėn. 20-23 dienomis UAB „Ž“ pardavė 144 kubus smėlio ir suteikė transporto bei ekskavatoriaus „Newholland“ nuomos paslaugas, o į 2019-09-26 PVM sąskaitą faktūrą serija VIL Nr.19-0150 įrašyta aikštelės įrengimo darbai.

Kaip matyti iš kaltinimo prokuroras nurodo, kad dėl PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotų tikrovės neatitinkančių duomenų apie ūkinių operacijų turinį, negalima nustatyti įvykusių ūkinių operacijų tapatumo. Visų pirmiausia pažymėtina, kad ūkinių operacijų tapatumas nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl šiuo atveju išreikštas kaltinimas šiuo įstatyme nenumatytu požymiu yra teisiškai nekorektiškas. BK 222 straipsnio 1 dalis teisines pasekmes sieja ne su operacijų tapatumu, o pasekmėmis, kurios siejamos su negalėjimu visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros dėl apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo.

Nagrinėjamu atveju kaltinimas dėl tikrovės neatitinkančių duomenų PVM sąskaitose faktūrose nurodymu grindžiamas specialistės išvada. Kaip nurodyta specialistės išvados tiriamojoje dalyje, jeigu būtų nustatyta, kad UAB „V“ bendrovėms UAB „M“ UAB „Z“ smėlį, žvyrą, o UAB „Ž“ pardavė smėlį žvyrą bei suteikė ekskavatoriaus ir šarnyrinio savivarčio (dumperio) nuoma, tai PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys ir dėl to negalima nustatyti UAB „V“ veiklos ir turto už 2019 m.

Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017, 2K-226-976/2020).

Nagrinėjamu atveju įvertinus specialistės išvadą ir teismų praktikos nuostatas dėl BK 222 straipsnyje numatytų pasekmių teismas konstatuoja, kad specialistės išvada, kuria buvo grindžiamas kaltinimas apsiriboja įstatyme įtvirtintų pasekmių perkėlimu į išvadą. Specialisto išvada yra prieštaringa. Viena vertus joje aiškiai nurodoma, kokios paslaugos pagal dokumentus UAB „V“ suteikė juridiniams asmenims, nurodomi kiekiai, kainos ir tokios išvados daromos iš UAB „V“ apskaitoje esančių dokumentų, tačiau kitu atveju nurodoma, kad neįmanoma nustatyti UAB „V“ veiklos ir turto. Tiek realiai suteiktos paslaugos pagal dokumentus, tiek ir kainos yra aiškios, jos nustatomos iš įmonėje esančių dokumentų, todėl konstatuoti, kad vien tik ūkinių operacijų neteisingas nurodymas sukėlė BK 222 straipsnyje 1 dalyje numatytas pasekmes negalima. Neteisėtų veiksmų prilyginimas pasekmėms a priori nepagrįstai išplėstų BK 222 straipsnio 1 dalies taikymą, o tai suteiktų galimybę traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn vien tik už buhalterinės apskaitos pažeidimus net ir nesukėlusius pasekmių.

Juridiniam asmeniui UAB „V“ kaip ir V. B. taip pat buvo pareikšti kaltinimai tik pagal BK 222 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Šios teisės normos 2 dalyje numatyta tik pagrindas juridinio asmens atsakomybei, tačiau pati nusikalstama veika, kuri buvo inkriminuota kaltinamajame akte UAB „V“ numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje. Taip pat UAB „V“ buvo inkriminuojama ir juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti būtinų sąlygų visuma nustatyta BK 20 straipsnio 2 dalyje. Dėl to prokuroras nurodydamas kvalifikaciją turėjo nurodyti ne BK straipsnio dalį, kurioje numatyta, kad galima juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė, o tą teisės normą, kurioje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį.

Taip pat pažymėtina, kad UAB „V“ kaip juridinis asmuo buvo kaltinama tuo, kad į apskaitą jos naudai nebuvo įtrauktas atitinkamos rūšie grunto pardavimas fiziniams asmenims. Šioje kaltinimo dalyje teismas vertindamas kaltinamosios V. B. veiksmus konstatavo, kad apie atitinkamos rūšies grunto pardavimą V. B. nežinojo, todėl ji negalėjo apgaulingai tvarkyti UAB „V“ apskaitos. Buvo nustatyta, kad atitinkami asmenys dėl atitinkamos rūšies grunto pardavimo tarėsi su M. B. Nepaisant to, kad šioje dalyje V. B. nebuvo pripažinta kalta nurodytomis aplinkybėmis padariusi nusikalstamą veiką, tačiau juridinio asmens atsakomybė šioje dalyje galėtų kilti, nes M. B. buvo UAB „V“ darbuotojas (BK 20 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto tam, kad už šiuos veiksmus baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukta UAB „V“ kaip juridinis asmuo, prokuroras turėjo įrodinėti aplinkybes, kad M. B. būdamas UAB „V“ vadybininku V. B. nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės tarėsi su fiziniais asmenimis ir pardavė jiems atitinkamos rūšies gruntą šių operacijų neapskaitydamas teisės aktų nustatyta tvarka. Šių aplinkybių prokuroras neįrodinėjo ir kaltinimo šiuo aspektu neformulavo. Dėl to traukti baudžiamojon atsakomybėn UAB „V“ dėl šių veiksmų nėra pagrindo, nes neįrodyta, kad UAB „V“ naudai šiuos veiksmus atliko V. B. kaip UAB „V“ direktorė.