Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2510eCIK-751/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00752-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,susipažinusi su 2026 m. liepos 13 d. paduotu trečiojo asmens S. C. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

trečiasis asmuo S. C. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal nemokumo administratoriaus prašymą patvirtinti patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Payrnet“ nemokumo (bankroto) byloje. Kreditorių VMI, „Mave Media VOF“, „Gaet Investment Holding LTD“, „Houwen Holding LTD“ ir „Heide Holding LTD“ reikalavimai patvirtinti, o suinteresuoto asmens S. C. atskirasis skundas atmestas.Trečiojo asmens S. C. kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė rungimosi principą ir teisę būti išklausytam, tvirtindami didelės vertės kreditorių reikalavimus be trečiojo asmens informavimo. Pirmosios instancijos teismas patvirtino kreditorių reikalavimus tą pačią dieną, kai rezoliucija priėmė nemokumo administratoriaus prašymą, nesuteikdamas trečiajam asmeniui S. C. jokios galimybės pasisakyti. Tai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio garantijų, kai tvirtinami didelės vertės reikalavimai, tiesiogiai veikiantys trečiojo asmens (buvusio bendrovės vadovo) materialiąsias teises.2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai kvalifikavo elektroninių pinigų turėtojų reikalavimus, neanalizuodami Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 25 straipsnio ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo sąveikos. Jei teismas reikalavimus priskyrė pirmajai eilei remdamasis Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 25 straipsniu, t. y. pripažino, kad lėšos yra elektroninių pinigų turėtojų nuosavybė – tuomet jis turėjo nustatyti, ar buvo išleisti elektroniniai pinigai, į kokią mokėjimo priemonę jie buvo užkrauti ir koks yra šių elektroninių pinigų likutis. Tokios analizės teismas neatliko, todėl neaišku, kokiu pagrindu reikalavimai buvo patvirtinti.3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo ir teismo aktyvumo bankroto byloje, suformuotos toje pačioje UAB „Payrnet“ bankroto byloje (2025 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025). Apeliacinės instancijos teismas taikė dvigubą įrodinėjimo standartą: iš trečiojo asmens S. C. reikalavo pirminių dokumentų, o kreditorių reikalavimus patvirtino remdamasis tokio pat ar net žemesnio patikimumo įrodymais – Lietuvos banko patvirtinimu, kuris tik patvirtina lėšų patekimą į bendrovės sąskaitą, tačiau nevertino ir nenustatė, koks yra šių lėšų (elektroninių pinigų) likutis, t. y. faktiškai neišnagrinėjo bylos iš esmės.4. Teismas neišsprendė materialiosios teisės klausimo dėl prievolės įvykdymo bendrai pervedus lėšų krepšelį kitai elektroninių pinigų įstaigai, aktualaus visoms elektroninių pinigų įstaigų bankroto byloms. Teismas nustatė įrodymų trūkumą, kurių pateikti teismui nėra įmanoma šioje proceso stadijoje. Teismas neatsakė į esminį teisės klausimą: ar bendras klientų lėšų krepšelio pervedimas kitai elektroninių pinigų įstaigai gali būti kvalifikuojamas kaip prievolės galutiniams vartotojams įvykdymas Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 47 straipsnio 4 dalies prasme.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.