Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 278 650,42 Eur sumai, likusių kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimas, atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius juos ginčija, išskirtas nagrinėti į atskiras civilines bylas. Kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas patikslintas teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi bendrai 1 073 808,51 Eur sumai.

BUAB „PAYRNET“ nemokumo administratorius 2024 m. balandžio 22 d. procesiniame dokumente (DOK-14315) nurodo, kad kreditorė UAB „Juni Technology“ pateikė reikalavimą 162 590,01 Eur sumai. Nurodo, kad kreditorė buvo sudariusi sutartį su UAB „PAYRNET“ ir įtraukta į tarpininkų sąrašą, tačiau reikalavimo suma nesutampa su apskaitoje esančiais duomenimis. Nemokumo administratorius sutinka su dalimi reikalavimo – 10 509,93 Eur (klientų laikomos lėšos). Ši finansinio reikalavimo dalis buvo patvirtinta teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi; 2024 m. birželio 3 d. teismo nutartimi ši kreditorė priskirta pirmos eilės kreditoriams. Su kita reikalavimo dalimi (152 080,08 Eur) administratorius nesutinka, kadangi duomenys, esantys apskaitoje, nesutampa su pateiktais kreditorės.

Kreditorė UAB „Juni Technology“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo įtraukti kreditorę į BUAB „PAYRNET“ pirmosios eilės kreditorių sąrašą, patvirtinti papildomą kreditorinį reikalavimą 142 410,19 Eur sumai ir nelaukiant bankroto proceso pabaigos grąžinti elektroninių pinigų turėtojams priklausančius 142 410,19 Eur, pervedant lėšas kreditorei, taip pat įtraukti kreditorę į BUAB „PAYRNET“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą 9 669,89 Eur sumai. Nurodo, kad kreditorė buvo BUAB „PAYRNET“, kaip elektroninių pinigų įstaigos, tarpininkė. Lietuvos bankas kreditorę buvo oficialiai įtraukęs į BUAB „PAYRNET“ tarpininkų sąrašą. Kreditorė ir BUAB „PAYRNET“ buvo sudarę 2020 m. lapkričio 10 d. tarpininkavimo sutartį. BUAB „PAYRNET“, kaip licenciją praradusi finansų įstaiga, privalėjo atsiskaityti su savo klientais vėliausiai per 2 mėnesius, skaičiuojant nuo veiklos licencijos panaikinimo dienos. Taip pat elektroninių pinigų įstaiga privalėjo apsaugoti klientų lėšas vienu iš įstatyme numatytų būdų. Iki šios dienos lėšos klientams nėra grąžintos. Kreditorės teigimu, iš bankroto byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad BUAB „PAYRNET“ neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės dokumentų ir informacijos apie klientams grąžintinas sumas, dėl ko administratorius negali patvirtinti kreditorinio reikalavimo, palikdamas jį tvirtinti teismui. Akcentuoja, kad elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas. Anot kreditorės, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (toliau – EPEPĮĮ) 25 straipsnio nuostatos patvirtina, kad elektroninių pinigų turėtojų lėšos, pastariesiems turi būti grąžinamos nedelsiant. Ši aptariama įstatymo nuostata suponuoja ir tai, jog elektroninių pinigų turėtojų reikalavimai nėra tenkinami vien iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas, kadangi elektroninių pinigų turėtojų lėšos yra jų nuosavybė ir bendrovė šias lėšas privalėjo laikyti atskirai nuo savo pačios turto. Įstatymas imperatyviai numato, kad yra draudžiama į tokias lėšas nukreipti išieškojimą pagal bendrovės skolas. Paaiškina, kad BUAB „PAYNRET“ yra išrašiusi ir pateikusi kreditorei dvi 2023 m. kovo 16 d. kreditines sąskaitas Nr. LTP-2023-0623 ir LTP-2023-0624, pagal kurias privalo grąžinti kreditorei 9 669,89 Eur. Kreditinė sąskaita nuo paprastos sąskaitos skiriaisi tuo, kad ją išrašęs asmuo privalo pats sumokėti sąskaitą gavusiam asmeniui sąskaitose nurodytą pinigų sumą, kuri šiuo atveju nurodyta skliausteliuose. Pagal šalių pasirašytą sutartį, kreditorei priklausė iš „interchange“ gautos pajamos. Pagal plačiai paplitusią ir naudojamą VISA mokėjimų schemą, kortelės leidėjas turi teisę į „interchange“ pajamas, t. y. dalį sumos, kurią VISA sistemai sumoka kortelės turėtojo atsiskaitymą kortele priimantys asmenys (angl. merchants). Kreditorė sąskaitų faktūrų BUAB „PAYNRET“ už kreditorės uždirbtas „interchange“ pajamas neišrašė, tačiau išrašė kreditines sąskaitas, kuriose buvo nurodyta BUAB „PAYRNET“ kreditorės mokėtina suma, likusi įskaičius tarpusavio įsipareigojimus. Šalių susitarimu, BUAB „PAYRNET“ turėjo sumokėti kreditorei 90 proc. visų pareiškėjo klientų kortelių generuotų „interchange“ pajamų, kaip tai nurodyta sutarties 19 puslapyje. Išrašydama ir pateikdama kreditorei kreditines sąskaitas BUAB „PAYRNET“ pati pripažino savo prievolę.

Kreditorė UAB „Juni Technology“ pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad kreditorės klientai per „Juni“ platformą naudojo UAB „PAYRNET“ elektroninių pinigų sąskaitas. Prisijungus prie „Payrnet“ sistemos per „Juni“ platformą, klientui buvo suteikta galimybė atsidaryti elektroninių pinigų sąskaitas, kurios savo funkcionalumu prilygsta banko sąskaitoms. Šiose sąskaitose laikomas elektroninių pinigų balansas, prie kurio gali būti prijungtos viena ar kelios mokėjimo kortelės. Kiekvienai naujai sukurtai sąskaitai priskiriamas unikalus identifikacinis numeris (sąskaitos ID), kuris leidžia identifikuoti sąskaitą ir su ja susijusias operacijas. Per „Payrnet“ teikiamą aplikacijų programavimo sąsają (API), kreditorė galėjo matyti šias sąskaitas, jų korteles ir visas operacijas, susijusias su šiomis sąskaitomis. Nurodo, kad „Mave Media VOF“, kaip kreditorės klientas, naudojosi UAB „PAYRNET“ valdomomis elektroninių pinigų sąskaitomis. Kreditorės pateiktoje lentelėje nurodytos operacijos, atliktos naudojant šias sąskaitas, buvo ankstesnių mokėjimų „Google Ads“ paslaugai, atliktų su viena iš „Mave Media VOF“ sąskaitų susieta kortele, grąžinimai. Kreditorė per savo API gavo duomenis iš UAB „PAYRNET“, kurie leidžia susieti kiekvieną iš šių operacijų su atitinkamu sąskaitos ID ir susieta kortele. Teigia, kad „Mave Media VOF“ pateiktos sąskaitos faktūros ir jų vidinės apskaitos sistemos ekrano nuotraukos, patvirtina šių operacijų tikrumą. Šių operacijų metu „Mave Media VOF“ elektroninių pinigų sąskaitose „Payrnet“ sistemoje buvo sukaupta bendra 149 594,45 Eur suma. Visos kreditorės klientams, įskaitant „Mave Media VOF“, priklausančios sumos, jų sąskaitų numeriai yra nurodyti kreditorinio reikalavimo priede „Excel“ formatu. Anot kreditorės, tiek nemokumo administratorius, tiek Lietuvos bankas ne kartą savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad BUAB „PAYRNET“ pateiktos ataskaitos ir kiti apskaitos dokumentai yra akivaizdžiai netikslūs, todėl jais vadovaujantis nėra įmanoma nustatyti nei tikrosios BUAB „PAYRNET“ finansinės padėties, nei klientams grąžintinių sumų. Kadangi BUAB „PAYRNET“ nevedė apskaitos tinkamai ir Lietuvos bankui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, tikslias kreditorei priklausančias sumas galima matyti tik iš kreditorės pateiktų dokumentų. Nei BUAB „PAYRNET“, nei jos nemokumo administratorius, nepatvirtindamas kreditorinio reikalavimo, iš esmės nepateikė argumentų, paneigiančių kreditorės nurodytas aplinkybes. Netinkamas bendrovės finansinės apskaitos tvarkymas ir apskaitos duomenų trūkumas negali būti pakankamas teisinis pagrindas, dėl kurio būtų atsisakyta tvirtinti reikalavimą. Bendrovės aplaidumo vedant apskaitą pasekmių našta negali būti perkeliama kreditorei ir jos klientams. Kreditorė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 9 910 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Buvęs BUAB „PAYRNET“ vadovas S. C. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo netenkinti UAB „Juni Technology“ finansinio reikalavimo. Nurodo, kad kreditorė savo reikalavimą kildina ne iš savo nuosavybės ar prievolinių pagrindu atsirandančių reikalavimo teisių, o iš kitų asmenų, t. y. savo klientų reikalavimo teisių į BUAB „PAYRNET“, tokiu būdu kreditorė pripažįsta, jog jokių reikalavimo teisių neturi. Anot buvusio vadovo, kreditorė gina ne savo, o kitų asmenų teises. Teigia, kad kreditorė nėra galutinių vartotojų atstovė. Tarp kreditorės ir galutinių klientų neegzistuoja atstovavimo teisiniai santykiai, juolab Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51-57 straipsnių reikalavimus, todėl kreditorė šioje byloje apskritai neturi jokio teisinio suinteresuotumo. Kreditorės nurodomi asmenys, t. y. galutiniai vartotojai, kuriems buvo atidarytos sąskaitos, finansinių reikalavimų BUAB „PAYRNET“ nepareiškė. Nurodo, kad iš viešai Juridinių asmenų registre skelbiamų kreditorės finansinių duomenų matyti, kad 2023 m. gruodžio 31 d. (t. y. jau po finansinio reikalavimo bankroto byloje pareiškimo) UAB „Juni Technology“ balanse nurodyta, kad gautinos sumos sudaro tik 64 470 Eur, iš kurių 34 615 Eur yra pirkėjų skolos, o 21 631 Eur yra įmonių grupės įmonių skolos; mokėtinos sumos sudaro tik 6 050 Eur, iš kurių 6 014 sudaro skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas. Tokiu būdu oficialiose UAB „Juni Technology“ finansinėse ataskaitose, pasirašytose vyriausiojo buhalterio, bendrovės vadovo ir patvirtintose visuotinio akcininkų susirinkimo, jokių duomenų nei apie BUAB „PAYRNET“ skolą, nei apie procesiniuose dokumentuose deklaruojamą kreditorės pareigą sumokėti kokias nors skolas savo klientams duomenų nėra. Buvusio bendrovės vadovo teigimu, prisidengiant tariamu trečiųjų asmenų interesų gynimu bei deklaratyviais kaltinimais apie tariamai netikslius BUAB „PAYRNET“ apskaitos duomenis, kreditorė siekia nesąžiningai praturtėti reikšdama nepagrįstą finansinį reikalavimą. Toks procesinis elgesys turi piktnaudžiavimo teise požymių.