Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. A-2962-1047/2026Teisminio proceso Nr. 3-65-3-04749-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 26S116820 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2026 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 26S118504 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (toliau kartu – ir Sprendimai); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) bei priimti atitinkamą sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas skunde nurodė, kad:Migracijos departamentas 2026 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 26S116820, kuriuo panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir 2026 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 26S118504, kuriuo uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2026 m. birželio 10 d. iki 2031 m. birželio 9 d. Skundžiami Sprendimai yra grindžiami Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) išvada Nr. 18-5466, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje neva kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi pareiškėjas 2008–2011 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (toliau – ir Baltarusija) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Jis (pareiškėjas) turi elektriko specialybę ir dirbo pagal specialybę daugelyje įmonių. Nuo 2019 m. pareiškėjas dirbo Lietuvos Respublikos įmonėse, o nuo 2023 m. iki šiol dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas darbdavio yra puikiai vertinamas, išskiriami jo profesiniai įgūdžiai, asmeninės savybės ir politinės pažiūros. Pareiškėjo biografija parodo, kad jis negali kelti jokios grėsmės, pareiškėjas yra privatus asmuo, norintis taikiai ir ramiai gyventi. Pareiškėjas niekada nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų. Pareiškėjas nepalaiko nei užsienio, nei vidaus politikos, kurią vykdo Baltarusijos Respublikos valdžia, kas ir lėmė sprendimą išvažiuoti iš Baltarusijos Respublikos ir pagal savo galimybes nutraukti su ja visus ryšius. Pareiškėjas taip pat visiškai ir besąlygiškai sutinka su Lietuvos Respublikos oficialia pozicija karo Ukrainoje klausimu. Pildydamas atsakovo pateiktą anketą, pareiškėjas nurodė, kad nepalaiko Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir laiko Krymą priklausančiu Ukrainai. Sprendimu Nr. 1 padaryta išvada apie pareiškėjo galimą grėsmę valstybės saugumui yra nepagrįsta ir net įžeidžianti. Pareiškėjas gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui tuo atveju, jeigu ši grėsmė yra ne teorinio, o realaus pobūdžio. Tačiau nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad pareiškėjas tikėtinai gali dominti Baltarusijos Respublikos žvalgybos saugumo tarnybas ir verbavimo atveju tikėtinai sutiktų su jomis bendradarbiauti. Atitinkamai, nėra jokio teisėto pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kelia realia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas įsidarbino įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ne dėl ideologinių, o dėl ekonominių priežasčių, dirbo trumpą laiką (mažiau nei 3 metus), ėjo žemas elektromonterio pareigas, jokių strateginių ar atsakingų sprendimų nepriiminėjo ir administracijai nepriklausė. Nuo darbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ praėjo 15 metų, pareiškėjas dirbo kitokios geopolitinės situacijos sąlygomis, dirbo ne valstybinėje įstaigoje, o ūkio subjekte, kuris vykdė išimtinai ekonominę, o ne politinę veiklą. Neteisingą atsakovo išvadą iš dalies lėmė tai, jog atsakovas nežinojo ir net nenustatinėjo visos reikšmingos informacijos apie pareiškėjo biografiją, todėl neturėjo galimybės jos įvertinti. Pareiškėjas neturi nė menkiausio motyvo ar ketinimo kenkti Lietuvos Respublikos, kurioje planuoja apsigyventi, saugumui. Kadangi nebuvo atliktas privalomas tyrimas, nebuvo vertinama su pareiškėju susijusių aplinkybių visuma, Sprendimas Nr. 1 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Sprendime Nr. 1 nėra argumentuotai paaiškinta, kodėl periodinis Baltarusijos Respublikoje likusių pagyvenusių tėvų ir vaiko lankymas reikšmingai padidina verbavimo tikimybę.Net jeigu pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui dėl jo buvusio darbo, taikomas 5 metų trukmės atvykimo draudimas yra neproporcingas. Vien iš užsieniečio buvusio darbo tariamai kylanti grėsmė valstybės saugumui nėra tokio dydžio, laipsnio, realumo ir akivaizdumo, kad pateisintų užsieniečio išsiuntimą iš šalies ir draudimą joje lankytis, gyventi ir dirbti. Pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negali atitikti VSD naujai keliamo reikalavimo neturėti darbo santykių su Baltarusijos Respublikos institucijomis, kadangi toks darbas yra įvykęs faktas. Sprendimu Nr. 1 buvo nukrypta nuo konstitucinių vertybių pusiausvyros, kadangi nacionalinio saugumo pažeidimo prevencijos tikslais buvo realiai pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Atsakovas ne tik nesuteikė Lietuvoje dirbančiam pareiškėjui kokių nors lengvatų ar kitokios pagalbos, bet jo atveju pademonstravo abejingumą ir net nusistatymą. Atsižvelgiant į pridėtinę vertę, kurią Lietuvos Respublikoje pareiškėjas kūrė ir gali sukurti, yra akivaizdu, kad atsakovo elgesys prieš pareiškėją yra žalingas Lietuvos Respublikos ekonomikai. Pareiškėjas 2026 m. liepos 27 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad viešai žinomos aplinkybės apie masinį įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų persekiojimą už politines pažiūras sudaro pagrindą pareiškėjo individualiam vertinimui, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ne 8, o 3 metus, ir išėjo iš darbo ne prieš 9, o prieš 15 metų. VSD atliko vertinimą pagal klaidingus duomenis, o teisingi duomenys yra daug palankesni pareiškėjui. Atsakovas niekada nereikalavo iš pareiškėjo dokumentų apie pastarojo politines pažiūras. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo ir neturėjo žinoti, kokia informacija yra teisiškai reikšminga sprendimui priimti. Atsakovas taiko per aukštą įrodinėjimo standartą, bandydamas susieti užsieniečio politines pažiūras su kelionėmis į kilmės valstybę. Sutikus su atsakovo argumentacija, tektų konstatuoti, kad visi į Baltarusijos Respubliką vykstantys asmenys palaiko Baltarusijos Respublikos valdžią, kas būtų akivaizdžiai absurdiška. VSD neteisingai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kadangi jokios taisyklės, esą darbas Baltarusijos Respublikos įmonėje, nepriklausomai nuo pareigų pobūdžio, savaime reiškia lojalumą režimui, teismas nesuformulavo. Priešingai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad pareigų pobūdis yra teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant klausimą, ar priešiškos valstybės institucijoje dirbęs užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė nepalankesnę sau informaciją, negu yra iš tikrųjų (nurodė ilgesnį darbo laikotarpį ir trumpesnį laikotarpį, praėjusį nuo darbo pabaigos). Nagrinėjamu atveju įvyko klaida dėl to, kad pareiškėjas negalėjo prisiminti konkrečių datų. Šią klaidą pats pareiškėjas vėliau ištaisė, pateikęs atsakovui atitinkamą dokumentą.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, vadovavosi ne tik VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, bet ir atliko savarankišką vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertino kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes ir vertino minėtų sprendimų proporcingumą.Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti siejamas su užsieniečio atliktomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje) VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pareiškėjo apklausos duomenys ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenys apie pareiškėjo Lietuvos valstybinės sienos kirtimus patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su Baltarusija nėra nutrūkę. Pareiškėjas darbo sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė dėl ekonominių, o ne dėl politinių priežasčių, pareiškėjas nėra Baltarusijos opozicijos dalyvis, nėra persekiojamas Baltarusijoje, taip pat nėra nutraukęs ryšių su Baltarusija. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjas Baltarusijos specialiųjų tarnybų nėra laikomas Baltarusijos režimui nelojaliu asmeniu.Sprendimai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose. Pareiškėjo darbo laikotarpis ir pobūdis Baltarusijos žvalgybos tarnybų kontroliuojamoje įstaigoje neturi įtakos vertinant pareiškėjo dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo užimtos pareigos nepaneigia galimybės pareiškėjui rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus (tokios užduotys nereikalauja specialių pareigų užėmimo ar specialaus parengimo). Pareiškėjo išvykimai į Baltarusiją yra vertintini kaip pareiškėjo pažeidžiamumo veiksnys.Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra kontroliuojama Baltarusijos specialiųjų tarnybų, kurios vertina šios įmonės darbuotojų lojalumą režimui. Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad jis buvo nubaustas pinigine ar arešto bausme už (ne)lojalumą Baltarusijos Respublikos režimui. Priimdamas Sprendimus, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui (realiai pareiškėjo atliktus veiksmus VSD surinktos informacijos kontekste), pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, pagal šiuos duomenis vertino Sprendimų proporcingumą, todėl Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo vertinimą. Sprendimu Nr. 2 nustatytas uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas. Priimtais Sprendimais nėra uždrausta atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:Skundžiami Sprendimai yra priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus bei susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD 2026 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 18-5466 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ pateikė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (toliau – ir VSD išvada). Pareiškėjas 2008–2011 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Viešųjų šaltinių duomenimis, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra valstybės valdoma įmonė ir viena didžiausių kalio karbonato gamintojų pasaulyje. Atitinkamai, ji yra didelis A. L. režimo pajamų ir užsienio valiutos šaltinis. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė palaiko glaudžius ryšius su A. L. ir jo aplinka, įmonė, organizuodama veiklą, įgyvendina A. L. režimo strategiją ir palaiko režimo vykdomas represijas. Šiai įmonei nuo 2022 m. yra taikomos ES sankcijos. Tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Baltarusijos režimas yra priešiškai nusiteikęs prieš Lietuvos Respubliką, vykdo hibridines atakas prieš Lietuvą ir padeda Rusijos Federacijai, kuri pradėjo ir vykdo precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. Šame geopolitiniame kontekste Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti, bandyti paveikti per šeimos narius, pvz., taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams.Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, įvertino individualią pareiškėjo situaciją, ekonominius, šeiminius ryšius su Lietuva. Pareiškėjas neturi šeimos narių, gyvenančių Lietuvoje (tėvai ir nepilnametis vaikas gyvena Baltarusijos Respublikoje), reguliariai vyksta į kilmės valstybę. Pareiškėjas išvyko iš Baltarusijos, siekdamas ekonominės naudos. Pareiškėjo gyvenimo organizavimas ir asmeniniai ryšiai yra iš esmės orientuoti ne į Lietuvos Respubliką, o į Baltarusiją, su kuria jis palaiko nuolatinį kontaktą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra labiau laikini ir priklausomi nuo ekonominių aplinkybių, o ne grindžiami realiu ketinimu ilgam laikui integruotis į Lietuvos visuomenę. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvoje ir jo išimtinai tik darbiniai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir reikšmingesniais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. II.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. P. skundą.Teismas, be kita ko, nustatė, kad Migracijos departamentas 2026 m. birželio 8 d. priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2027 m. sausio 10 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2026 m. birželio 10 d. priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas skundžiamus Sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi VSD išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, 2024 m. lapkričio 19 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, jog įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2009–2017 m. Pareiškėjo pateiktoje darbo knygelės kopijoje nurodyta, kad jis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2008–2011 m. VSD išvadoje nurodyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra valstybės valdoma įmonė ir viena didžiausių kalio karbonato gamintojų pasaulyje. Atitinkamai, ji yra didelis A. L. režimo pajamų ir užsienio valiutos šaltinis. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė palaiko glaudžius ryšius su A. L. ir jo aplinka, įmonė, organizuodama veiklą, įgyvendina A. L. režimo strategiją ir palaiko režimo vykdomas represijas. Šiai įmonei nuo 2022 m. yra taikomos ES sankcijos. Todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.Teismas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas užsieniečiams pateiktuose klausimynuose pareiškėjų prašo išsamiai ir sąžiningai atsakyti į pateiktus klausimus, įspėja, kad, pateikus netikslią, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją, gali būti atsisakyta išduoti leidimą gyventi arba vizą, o jeigu tai paaiškės jau išdavus šiuos dokumentus – leidimas gyventi ar viza gali būti panaikinti. Pareiškėjas šio įspėjimo nepaisė ir 2024 m. lapkričio 19 d. klausimyne nurodė, kad 2009–2017 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo pateiktoje darbo knygelės kopijoje nurodyta, kad užsienietis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2008–2011 m. VSD vertinimu, tokiu atveju, kai pareiškėjas nurodo viena kitai stipriai prieštaraujančias faktines aplinkybes, tokie neatitikimai objektyviai mažina pasitikėjimą jo paaiškinimais ir sudaro pagrindą kritiškai vertinti pareiškėjo teiginius. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo nepritarimas Baltarusijos Respublikos politikai lėmė jo išvykimą iš Baltarusijos Respublikos ir visų ryšių nutraukimą su ja, prieštarauja pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktiems paaiškinimams. Pareiškėjas darbo santykius su įmone „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė ne dėl politinių priežasčių, bet todėl, kad susirado kitą darbdavį. Dėl politinių priežasčių iš Baltarusijos Respublikos pasitraukę asmenys negrįžta į Baltarusijos Respubliką, tačiau pareiškėjas Baltarusijos Respublikoje lankosi periodiškai. Pareiškėjo dukra ir tėvai gyvena Baltarusijos Respublikoje, pareiškėjas juos lanko, todėl pareiškėjas nėra nutraukęs savo ryšių su Baltarusijos Respublika. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai dėl jo dalyvavimo opozicijos mitinguose ir protestuose nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. ir vėl įsidarbino nuo 2023 m. vasario mėn., Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjo darbo laikotarpis yra per trumpas ilgalaikiams socialiniams ir ekonominiams ryšiams sukurti ir nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Be to, pareiškėjas neturi ir šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – Lietuvoje negyvena jokie asmens šeimos nariai, įskaitant ir tuos, kuriems būtų reikalingas finansinis išlaikymas ar priežiūra. Pareiškėjas pateiktame paaiškinime patvirtino, kad šeima (tėvai ir dukra) gyvena Baltarusijoje, o tai reiškia, kad jo socialiniai ryšiai su Baltarusija nėra nutrūkę. 2026 m. birželio 3 d. VSAT informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu 6 kartus vyko į Baltarusijos Respubliką (per Medininkų pasienio kontrolės punktą). VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomų rizikų ir galbūt sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Teismas akcentavo, kad pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, asmens darbas Baltarusijos valstybinėse įmonėse / institucijose paprastai yra vertinamas kaip tokio asmens lojalumas Baltarusijos valdžiai ir kartu yra rimtas pagrindas manyti, kad toks asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.Teismas konstatavo, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatų, Sprendimas Nr. 1 yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas, o jame pareiškėjui taikyta priemonė (leidimo laikinai gyventi panaikinimas) yra proporcinga. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, taip pat nėra pakankamas pagrindas paneigti galimybę kitaip vertinti reikšmingas su pareiškėju susijusias aplinkybes, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstamą proporcingą terminą asmenims, neturintiems šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1867-821/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1699-575/2024; 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1091-968/2024; kt.). Teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu Nr. 1 pagrįstai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2027 m. sausio 10 d. Taip pat Sprendimu Nr. 2 pagrįstai uždrausta pareiškėjui 60 mėnesių (5 metams) atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento Sprendimuose įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimus bei nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. III.Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir Migracijos departamento Sprendimus.Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagą, „nematė“ reikšmingų dokumentų ir paviršutiniškai išnagrinėjo bylą. Teismas privalėjo ištirti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo politinėmis pažiūromis, visuomenine veikla ir dalyvavimu opozicijos renginiuose, tačiau šios pareigos teismas neįvykdė. Byloje yra dokumentai, aiškiai rodantys, kad pareiškėjas ne tik nėra lojalus Baltarusijos Respublikos valdžiai, tačiau priešingai – yra itin neigiamai nusistatęs prieš ją: darbdavio charakteristika, atsakovo klausimynas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad nepalaiko Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir laiko Krymą priklausančiu Ukrainai. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino darbdavio charakteristikoje nurodytas aplinkybes. Taigi, pareiškėjas pateikė į bylą duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus, kurie pašalina bet kokias abejones dėl jo tariamo lojalumo Baltarusijos Respublikos režimui.Teismas nepasisakė dėl vieno svarbiausių pareiškėjo skundo argumentų – nuo darbo santykių tarp pareiškėjo ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos praėjo 15 metų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nuo tarnybos praėjęs laikas privalo būti vertinamas kaip teisiškai reikšminga aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas turėjo argumentuotai paaiškinti, kuo pasireiškia pareiškėjo situacijos specifiškumas ir išskirtinumas, kad jo konkrečiu atveju vien darbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, su kuria tik neseniai nustojo bendradarbiauti Lietuvos įmonės, pakako konstatuoti tariamą lojalumą režimui, kurio neva nepaneigia nei pareiškėjo politines pažiūros, nei pareiškėjo visuomeninė veikla, nei pareiškėjo aktyvus dalyvavimas opozicijos renginiuose. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną nurodė sau nepalankesnę informaciją, negu yra iš tikrųjų: nurodė ilgesnį darbo laikotarpį ir trumpesnį laikotarpį, praėjusi nuo darbo santykių pabaigos (pareiškėjas pateikė darbo knygelę, kurioje nurodyta, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2008–2011 m., o ne 2009–2017 m., kaip buvo klaidingai nurodyta klausimyne). Nagrinėjamu atveju įvyko klaida dėl to, kad pareiškėjas negalėjo prisiminti visų praeityje turėtų darbo santykių pradžios ir pabaigos datų. Šią klaidą pats pareiškėjas geranoriškai ištaisė, pateikęs atsakovui atitinkamą dokumentą (darbo knygelę). Tai reiškia, kad jokios abejonės dėl pareiškėjo sąžiningumo negali kilti.Grindžiant sprendimą pareiškėjo ryšiais su savo šeimos nariais bei kelionėmis į Baltarusijos Respubliką, teismas turėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl nagrinėjamu atveju šios aplinkybės patvirtina neigiamą išvadą. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog Baltarusijos Respublikoje palaiko ryšius tik su savo tėvais ir su dukra iš buvusios santuokos, kitas pareiškėjo sūnus gyvena Lenkijos Respublikoje, o dukrą, sulaukus pilnametystės, jis taip pat planuoja išvežti iš Baltarusijos Respublikos. 2024 n. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas nepritarė siūlymui riboti Lietuvos Respublikos gyvenančių Baltarusijos Respublikos piliečių keliones į kilmės šalį, todėl skundžiamo sprendimo pagrindimas pareiškėjo retomis kelionėmis į Baltarusijos Respubliką kelia pagrįstų abejonių dėl tokios argumentacijos atitikimo įstatymo leidėjo ketinimams. Pareiškėjas neprivalo būti persekiojamas Baltarusijos Respublikoje dėl veikimo prieš režimą, kadangi jis nutraukė darbo santykius su įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir išvažiavo iš Baltarusijos Respublikos iki 2020 m. protestų, tai yra neturėjo objektyvios galimybės dalyvauti šiuose protestuose Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Dauguma Lietuvos Respublikoje gyvenančių baltarusių turi giminių kilmės valstybėje ir juos lanko, tačiau dėl to jie nepripažįstami keliančiais grėsmę valstybės saugumui.Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi atsakovo pateiktu įrodymu (VSD išvada), o pareiškėjo pateiktais įrodymais nesivadovavo. Kadangi dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų teismas nenurodė atmetimo priežasčių, teismas nusprendė remtis VSD išvada ne dėl to, kad ji nusveria pareiškėjo pateiktus įrodymus, o dėl to, kad VSD išvadai buvo suteiktas pirmumas prieš kitus įrodymus. Tokiais veiksmais teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, reikalaujančias objektyviai tirti visus įrodymus, nesuteikiant pirmumo nė vienam iš jų. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, naujų argumentų nenurodo. Atsakovo vertinimu, Regionų administracinis teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, be kita ko, jog pareiškėjas nekelia jokios grėsmės, yra subjektyvaus pobūdžio, juos paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Argumentai, neparemti konkrečiais įrodymais, taip pat nepatvirtina pareiškėjo neigiamo požiūrio prieš L. režimą, o kartu nepaneigia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant analogiško pobūdžio bylas, yra pripažįstama, kad darbo santykiai su Baltarusijos valstybės įmone „(duomenys neskelbtini)“ yra pakankamas pagrindas užsieniečio (Baltarusijos Respublikos piliečio) grėsmei Lietuvos valstybei konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2158-556/2025). Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, subjektyvi pareiškėją pažįstančių asmenų nuomonė nepaneigia išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjo nurodytą charakteristiką surašė asmuo, kuris nėra atsakingas už Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimą, taip pat paaiškinimuose nėra duomenų, kurie yra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, jo artimiausi šeimos nariai gyvena kilmės valstybėje, su kuria pareiškėjas palaiko nuolatinius ir aktyvius ryšius. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo socialinių ryšių centras nėra susiformavęs Lietuvos Respublikoje. Vien tik pareiškėjo darbo ryšiai su Lietuvos Respublika savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjo pažeidžiamumo. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 26S116820 ir 2026 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 26S118504 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei priimti atitinkamą sprendimą.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD – pateiktus duomenis ir išvadas, tačiau taip pat vertino ir pareiškėjo individualią situaciją, skundžiami Sprendimai yra motyvuoti ir individualizuoti, atitinka VAĮ reikalavimus, pareiškėjui taikytos priemonės yra pagrįstos ir proporcingos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį ir skundžiamus atsakovo Sprendimus panaikinti, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 punktas nustato, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pareiškėjo skundo, apeliacinio skundo, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundą bei apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakovas sprendimuose individualiai įvertino pareiškėjo situaciją, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, objektyviai ir detaliai įvertino pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo bei uždraudimo atvykti, sprendimų priėmimo pagrindo, kitas aplinkybes, turėjusias įtakos skundžiamiems sprendimams priimti. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ar jų nevertino. Nagrinėjamu atveju teismas nepažeidė ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų pagrindu neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino atsakovas ir pirmosios instancijos teismas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, 2024 m. lapkričio 19 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, jog įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2009–2017 m., tačiau jo pateiktoje darbo knygelės kopijoje nurodyta, kad jis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ elektros įrengimų remonto ir aptarnavimo elektromonteriu dirbo 2008–2011 m. (byloje esančio pareiškėjo darbo knygelės vertimo duomenys). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas paaiškino, jog tiksliai neprisimena darbo datų, todėl nurodė apytiksliai, o darbo knygelė rodo tikslias datas. VSD Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir prašoma, jei būtų panaikintas leidimas laikinai gyventi, įrašyti asmenį į nacionalinį sąrašą į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, 5 metus. Sodros Asmens ir jo draudėjų (visos darbovietės) išraše nurodyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2019 m.–2020 m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2022 m.–2023 m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2023 m.–2026 m. VSAT informacinės sistemos 2026 m. birželio 15 d. duomenimis nuo 2025 m. sausio 10 d., kai pareiškėjui išduotas Sprendimu Nr. 1 panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjas 6 kartus vyko į Baltarusiją, 2022–2024 m. pareiškėjas daugiau nei 15 kartų vyko į Baltarusiją. Pareiškėjas nurodė, kad jog dukra ir tėvai gyvena Baltarusijos Respublikoje, pareiškėjas juos lanko. Byloje nėra ginčo, kad asmuo neturi kitokių ekonominių ar socialinių ryšių, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ir patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas pareiškėjo situaciją individualizuojančias faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, pasikeitusią ir šiuo metu aktualią geopolitinę situaciją, daro išvadą, jog atsakovas, motyvuotai ir pagrįstai priėmė skundžiamus sprendimus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Skundžiami sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus, yra pagrįsti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis, nepažeidžia proporcingumo principo. Tikrinamoje administracinėje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su grėsmės valstybės saugumui vertinimu ir jo standartu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-624/2025; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; kt.).Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024; 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1605-525/2026).Nagrinėjamu atveju iš ginčijamų Sprendimų turinio matyti, kad Migracijos departamentas rėmėsi ne tik VSD Išvada, bet ir savo vertinimu – Sprendimuose aptartos ir įvertintos ginčui aktualios aplinkybės ir pareiškėjo nurodyti argumentai. Taip pat į bylą pateikti: i) 2026 m. gegužės 26 d. el. laiškas, kuriuo Migracijos departamentas paprašė pareiškėjo pateikti papildomus paaiškinimus; ii) 2026 m. birželio 1 d. el. laiškas priminimas pateikti paaiškinimus; iii) 2026 m. birželio 1 d. pareiškėjo paaiškinimai (paaiškinimų vertimas į lietuvių kalbą yra pateiktas skundžiamo Sprendimo Nr. 1 3 psl. ir skundžiamo Sprendimo Nr. 2 3–4 psl.). Šie el. laiškai papildomai patvirtina, kad Migracijos departamentas atliko savarankišką tyrimą, aiškinosi pareiškėjo individualią situaciją, rinko duomenis, skundžiamuose Sprendimuose motyvuotai ir išsamiai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Taigi apeliacinio skundo argumentai apie savarankiško tyrimo neatlikimą atmetami, nes jie paneigti į bylą pateiktais įrodymais (el. laiškai, Sodros informacija, VSAT informacinių sistemų duomenimis ir kt.).Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jo buvusio darbo pobūdžio, darbo santykių pabaigos momento, teisėjų kolegija pažymi, kad susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste asmens ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1211-552/2024; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgus į kiekvienos situacijos individualumą ir ypatumus, nustačius įvairių individualių aplinkybių visumą, laikantis proporcingumo principo, buvo pripažinta, kad asmuo gali kelti grėsmę dėl darbo Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-662/2024), Gardino gamybiniame susivienijime „Azot“ (OAO „Grodno Azot“) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1562-525/2026), OAO „Belaruskalij“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2158-556/2025) ir kt.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgęs į aktualią geopolitinę situaciją, VSD atliktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, įvertinęs skundžiamų sprendimų turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, nes VSD Išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo darbovietę, vertinant ją kartu su aplinkybe, jog pareiškėjas periodiškai vyksta iš Baltarusijos į Lietuvą ir atgal, o tai gali kelti papildomas rizikas ir palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus, įvertinus pareiškėjo ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius ir kt., sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo gyvenimas / buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo darbas OAO „(duomenys neskelbtini)“, nepaisant jo darbo pobūdžio, leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą šios valstybės žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, nes atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis. Pareiškėjo kelionės į Baltarusiją / į Lietuvą, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus.Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino / nevertino į bylą pateiktų darbdavio charakteristikų, nes ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateiktos dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo charakteristikos (abi 2026 m. birželio 15 d., abiejų numeriai SD-260615-1), tačiau jų turinys skiriasi. Pareiškėjas nurodo, kad po skundo su priedais pateikimo (pirmoji charakteristika pridėta kaip 3 priedas) reaguodamas į kitų proceso dalyvių procesinius dokumentus, teikia išsamią darbdavio charakteristiką (antroji charakteristika). Teisėjų kolegija pažymi, kad charakteristikose skiriasi ne tik išsamumas, bet skiriasi apie pareiškėją pateikta objektyvi informacija (pirmojoje charakteristikoje nurodoma, kad pareiškėjas Baltarusijoje yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą statybų srityje, antrojoje nurodoma, kad pareiškėjas Baltarusijoje yra įgijęs vidurinį techninį išsilavinimą statybų srityje). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad jie nepaneigia skundžiamuose Sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių ir jų visumos vertinimo. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo teisėtų lūkesčių pažeidimu, teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog valstybės institucijos anksčiau nekonstatavo pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, savaime nepaneigia VSD Išvadoje pateikto vertinimo teisingumo ir nesukuria pareiškėjui teisėtų lūkesčių, kad jo biografijos faktai nebus vertinami kitaip, nepaisant besikeičiančio geopolitinio konteksto ir surinktos naujos informacijos (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1895-525/2024; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1734-525/2025; 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2331-502/2025; 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2674-525/2025).Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti (žr., žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2674-525/2025). Kiekvienu atveju teisėjų kolegija išvadas daro ne iš pavienių aplinkybių, o įvertinusi jų visumą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės nėra tapačios aplinkybėms, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje. Šiame kontekste pabrėžtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas subjektyvus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Beata Martišienė Ernestas Spruogis Virginija Volskienė