Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas I. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2025 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 25S70411 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2025 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 25S72590 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (toliau kartu – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas, kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, skunde nurodė:

2.1. atsakovas Sprendime Nr. 1 nusprendė nepakeisti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o Sprendime Nr. 2 – panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi, galiojantį iki 2025 m. balandžio 1 d. Sprendimai buvo priimti remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2025 m. vasario 20 d. išvada Nr. 18-2008 (toliau – ir Išvada) ir konstatavus, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui;

2.2. Sprendimuose išdėstyti motyvai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis 1986–2006 metais atliko privalomąją karinę tarnybą ir buvo pašauktas į karinę tarnybą pagal kontraktą Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose, yra deklaratyvūs, formalūs, neatspindintys konkrečios pareiškėjo situacijos. Pareiškėjas nuo gyvenimo Lietuvoje pradžios iš esmės neturi jokių ryšių su Rusija, neskaitant gimimu įgytos pilietybės ir ten gyvenančių jo pilnamečių vaikų. Pareiškėjas nuo 2012 metų buvo, šiuo metu yra ir ateityje bus lojalus Lietuvos Respublikai;

2.3. pareiškėjo seneliai gimė ir gyveno Lietuvoje. Jo motina buvo Lietuvos Respublikos pilietė, jo tėvai susipažino ir susituokė Lietuvoje. Kiek pareiškėjui žinoma, jo tėvai išvyko į Rusiją dėl tėvo darbo. Pareiškėjas gimė Rusijoje, bet vaikystėje nuolat svečiuodavosi pas gimines Lietuvoje, iki šiol palaiko glaudžius ryšius su teta, pusbroliais ir pusseserėmis. Pareiškėjas dar vaikystėje pajuto ryšį su Lietuva, jautėsi savas;

2.4. pareiškėjas pirmąją santuoką sudarė Rusijoje, užaugino 3 vaikus. Pareiškėjas neturėjo galimybių įgyti aukštąjį išsilavinimą, todėl, sulaukęs pilnametystės, buvo pašauktas tarnauti, o vėliau liko kariuomenėje, nes turėjo išlaikyti šeimą. Pareiškėjas, ištarnavęs 20 metų, buvo išleistas į atsargą. Pažymėta, kad pareiškėjas prisiekė tarnauti ne Rusijos Federacijai, o Sovietų Sąjungai, ir tai buvo formalus veiksmas, kurį privalėjo atlikti visi pašaukti tarnauti asmenys;

2.5. pareiškėjas 2012 metais su Lietuvos Respublikos piliete sudarė antrąją santuoką. Pirmasis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas 2013 m. vasario 7 d. Vėliau (net ir po to, kai 2014 m. faktiškai prasidėjo Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje) jam buvo keičiami leidimai gyventi, valstybės institucijos nematė grėsmės valstybės saugumui;

2.6. pareiškėjas Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, dirba, gauna pastovias pajamas, moka mokesčius ir laikosi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjui niekada nebuvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, jis neturi įsiskolinimų, sąžiningai vykdo prievoles, rūpinasi šeima ir artimaisiais;

2.7. pareiškėjas nėra lojalus Rusijos Federacijai, jos valdžiai, institucijoms ar kt., nepalaiko vykdomos agresyvios ir represinės politikos. Pareiškėjas nedalyvauja jokiuose judėjimuose, neturi jokių ryšių su Rusija ir joje vykstančiais procesais. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, neatliko jokių veiksmų, galinčių lemti teisės gyventi Lietuvoje netekimą. Pareiškėjas nėra ir negali būti atsakingas už neteisėtus Rusijos veiksmus, kuriuos jis smerkė ir prie kurių jokia forma neprisidėjo;

2.8. pareiškėjas 2024 m. vasarą buvo kelis kartus išvykęs į Baltarusijos Respubliką tam, kad galėtų pasimatyti su vaikais ir anūkais. Baltarusija buvo pasirinkta dėl to, kad pareiškėjas nenorėjo vykti į Rusiją, o jo vaikai ir anūkai galėjo vykti tik į Baltarusiją.