Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimas dėl draudimo atvykti yra priimtas vien tuo pagrindu, kad pareiškėja pripažinta keliančia grėsmę valstybės saugumui. Nesutiktina su vertinimu, kad formaliai vien dėl praeityje dirbto darbo pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

2.2. Valstybės saugumui keliama grėsmė grindžiama pareiškėjos praeityje dirbtu darbu, t. y. tuo, kad ji 2007–2020 metais dirbo OAO „Belaruskalij“ (toliau – ir Bendrovė). Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodoma, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

2.3. Skundžiamas sprendimas priimtas formaliai vadovaujantis vien Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2025 m. vasario 14 d. išvada Nr. 18-1815 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, neatlikus kitų su pareiškėjos asmeniu susijusių aplinkybių vertinimo, neindividualizavus jos situacijos. Draudimas atvykti į Lietuvą priimtas automatiškai Išvados pagrindu, neatlikus proporcingumo vertinimo, todėl Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingas.

2.4. Atsakovas nevertino, kad pareiškėja pradėjo darbą Bendrovėje pagal privalomą paskyrimą po universiteto baigimo, jos šeimos gyvenamoji vieta buvo mieste, kuriame veikė Bendrovė. Pareiškėjos pareigos – kokybės valdymo, standartizacijos ir sertifikavimo skyriaus inžinierius (t. y. jos funkcijos buvo kokybės politikos rengimas; aplinkosaugos vadybos politikos rengimas; bendrovės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bendradarbiavimas su aplinkosaugos priežiūros institucijomis; aplinkosaugos vadybos standartų rengimas; ekologinės teisės aktų laikymosi užtikrinimas; ataskaitų rengimas ir darbuotojų įtraukimas į šiuos procesus; bendrovės padalinių vidaus auditų vykdymas ir pan.). Pareiškėja jokių organizacinių ar administracinių įgaliojimų neturėjo. Pareiškėja darbo sutartį šalių susitarimu su Bendrove nutraukė 2020 metais, t. y. dar iki sankcijų pritaikymo 2022 metais.

2.5. Pareiškėjai inkriminuota valstybės augumui keliama grėsmė grindžiama vien jos praeityje dirbtu darbu ir ši grėsmė grindžiama būtent šios įmonės veiklos specifika, tačiau ne individualiomis, su pareiškėja susijusiomis aplinkybėmis, atliktomis funkcijomis ar veiksmais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant dėl asmens pavojingumo valstybės saugumui, būtina įvertinti aplinkybes, nulėmusias darbą, darbo pobūdį, ryšius su valdžios institucijomis, vykdytas funkcijas ir pan.

2.6. Pareiškėja, jos visa šeima yra opozicinių pažiūrų, nepalaiko karo, agresyvios politikos, Baltarusijos diktatoriaus, būtent dėl šitų priežasčių pareiškėja kartu su visa šeima nutarė persikelti gyventi į Lietuvą.

2.7. Ginčijamą Sprendimą atsakovas Migracijos departamentas priėmė remdamasis vien VSD Išvada, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog atsakovas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Šiuo atveju atsakovas nesivadovavo proporcingumo principu, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę, jos realumą ir pan.

2.8. Atsakovas neatliko savarankiško aplinkybių visumos vertinimo, į savo sprendimus automatiškai perkėlė VSD Išvadą, nevertino, ar inkriminuojama pareiškėjai grėsmė yra rimta ir reali, o ne tik deklaratyvaus pobūdžio, nepateikė jokių duomenų, kodėl pareiškėja privalėjo būti ir / ar buvo lojali Baltarusijos valdžiai, nevertino jos politinių pažiūrų, atsakymų į kitus klausimyno klausimus kaip visumos. Atsakovas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, t. y. pareiškėja turi paneigti preziumuojamą grėsmę valstybės saugumui.

2.9. Draudimas atvykti į Lietuvą ne tik neteisėtas, tačiau ir neproporcingas bei pažeidžiantis pareiškėjos privatų gyvenimą, kadangi į Lietuvą pareiškėja vykdavo dažnai, čia buvo apsisprendusi kraustytis su sutuoktiniu ir vaikais, susirado darbą ir planavo kurti savo gyvenimą, tačiau draudimas pareiškėjai pritaikytas formaliai, nevertinant šios priemonės proporcingumo.

2.10. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti aplinkybes, kurios jam yra žinomos apie pareiškėją, ir tik jas sistemiškai įvertinęs gali priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į šalį, kuris turi būti argumentuotas bei motyvuotas ir proporcingas.