Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja I. R. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 25S120116 dėl atsisakymo pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); ir 2) 2025 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 25S121565 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Migracijos departamentas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi priimtus sprendimus iš esmės grindė tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) pateikta išvada bei vieninteliu abstrakčiu argumentu, kad pareiškėja, pildydama klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, atsakė, jog nuo 2006 m. kovo mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos finansų ministerijoje, o nuo 2008 m. iki 2023 m. balandžio mėnesio nedirbo, prižiūrėjo vaikus, ir dėl to ji neva privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai, palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

2.2. Pareiškėja persikėlė gyventi pas sutuoktinį į Lietuvą kartu su vaikais, nes šeima nepritarė Baltarusijos vykdomai užsienio politikai ir nepalaikė (duomenys neskelbtini) režimo, dėl ko nusprendė kurti savo ir savo vaikų ateitį Lietuvoje. Pareiškėjos vaikai jau adaptavosi Lietuvoje, lanko ugdymo įstaigas, susirado draugų ir džiaugėsi, kad persikėlė gyventi į Lietuvą, jie jau priprato prie Lietuvos, o dabar jiems yra daroma didžiulė žala, kadangi jie yra išskiriami su motina.

2.3. Migracijos departamentas tinkamai ir objektyviai neįvertino pareiškėjos socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuva, nes pareiškėja ne tik dirba Lietuvos įmonėje nuo 2023 m. balandžio 3 d. bei nuo 2022 m. lapkričio 23 d. yra įregistravusi individualią veiklą, tačiau yra kartu su sutuoktiniu įgijusi nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – dvi automobilio parkavimo vietas, nes šeima planavo nusipirkti nuosavą būstą, tačiau dėl atsakovo priimtų šioje byloje skundžiamų sprendimų šie šeimos planai sugriuvo. Pareiškėja turi stiprų socialinį ir ekonominį ryšį su Lietuva, kadangi čia ji gyvena su šeima, jos vaikai lanko ugdymo įstaigas, sutuoktinis dirba aukštos kvalifikacijos darbą, dirba ir ji pati bei yra įgijusi nekilnojamąjį turtą, todėl atsakovo priimti sprendimai yra akivaizdžiai neproporcingi.

2.4. Nors Migracijos departamento 2025 m. gegužės 22 d. sprendime nurodoma, kad pareiškėja gali grįžti gyventi į kilmės valstybę – Baltarusiją – kartu su savo sutuoktiniu ir vaikais bei išsaugoti teisę į šeimos susijungimą, pareiškėja pažymi, kad tai būtų praktiškai neįmanoma, nes jos sutuoktiniui grįžti yra nesaugu, o vaikai tokiu atveju prarastu teisę į mokslus, kas neatitiktų geriausių vaiko interesų.

2.5. Migracijos departamentas objektyviai neįvertino, kad pareiškėjos išvykos į Baltarusiją yra retos ir ji ten važiuoja išskirtinai aplankyti tėvų bei prižiūrėti likusį butą (sumokėti komunalinius mokesčius ir buitiškai apsitvarkyti, kad butas nebūtų užleistas). Tokios retos išvykos negali būti pripažintos grėsme valstybės saugumui bei neįrodo, kad pareiškėja palaiko su Baltarusija stiprius socialinius ir ekonominius ryšius.

2.6. Migracijos departamentas nepagrįstai nevertino fakto, kad pareiškėja, pildydama klausimyną, aiškiai nurodė, jog ji nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei kad Krymas priklauso Ukrainai, kas tik patvirtina faktą, kad pareiškėja nebuvo ir nėra lojali Baltarusijos valdžiai ir jos nepalaiko.

2.7. Pareiškėja kartu su vaikais bei sutuoktiniu 2020 metais rugpjūčio mėnesį dalyvavo prieš A. Lukašenkos valdžią nukreiptuose protestuose, nešė dabar jau uždraustą valstybės vėliavą bei taip išreiškė savo aiškią pilietinę poziciją. Dėl šios priežasties ji ir jos sutuoktinis bijo grįžti į savo kilmės šalį.

2.8. Atsakovas neatliko išsamaus pareiškėjos individualios situacijos vertinimo ir nepagrįstai vertino, kad šiuo atveju šeimos ir vaikų interesai ir šeimos išskyrimas yra mažiau svarbūs nei išgalvota, neegzistuojanti pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui.

2.9. Pareiškėja nėra padariusi jokių nusikaltimų ar nusižengimų, nėra atlikusi jokių veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos valstybę, nėra ir niekada nebuvo lojali Baltarusijos valdžiai ir su ja nieko bendro neturi bei gyvena kaip eilinė paprasta pilietė, kuri rūpinasi savo šeima, dėl ko nėra jokio pagrindo teigti, kad ji kelia realią grėsmę Lietuvos saugumui.

2.10. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėja palaiko Baltarusijos režimą, o iš Migracijos departamento klausimyno aiškiai matyti, jog pareiškėja smerkia Rusijos vykdomą politiką, neturi jokių ryšių su kokiomis nors žvalgybos, karinėmis ar saugumo įstaigomis. Sprendime, kaip ir VSD išvadoje, remiamasi aplinkybe, jog pareiškėja dirbo Baltarusijos Respublikos finansų ministerijoje, todėl ji neva tai yra lojali Baltarusijos valdžiai ir ją palaiko, tačiau nepagrindžiama, kuo remiantis yra daroma tokia išvada, kokie konkretūs veiksmai pagrindžia, kad pareiškėja palaiko Baltarusijos režimą, kokiais konkrečiais pareiškėjos veiksmais tai pasireiškia.

2.11. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjos veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjos veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą. Nenustačius konkrečių veiksmų praeityje ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri grindžiama tik ankstesniu darbu, prieštarauja aktualiausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

2.12. Skundžiamu 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu yra neproporcingai apribojama pareiškėjos teisė gyventi kartu su sutuoktiniu ir dviem nepilnamečiais vaikais Lietuvoje, dėl VSD formalios išvados yra apribota jos teisė į susijungimą su šeima bei galimybė gyventi kartu.

2.13. Nei iš VSD išvados, nei iš atsakovo sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo tinkamai atliktas kompleksinis kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, vaikų padėtis Lietuvoje, integravimasis, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimas.

2.14. Dėl 2025 m. gegužės 23 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, pareiškėja pažymi, kad toks draudimas, nenustačius pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, yra akivaizdžiai neproporcingas bei nepagrįstas. Atsakovas ir šiuo atveju visiškai nevertino pareiškėjos individualios situacijos ir neišsiaiškino, ar pareiškėja tikrai kelia realią grėsmę valstybės saugumui bei nevertino to fakto, kad pareiškėja nepadarė jokio nusižengimo, nepažeidė jokių migracijos teisės aktų nuostatų (taisyklių) ir neatliko absoliučiai jokių veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvą, todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti draudimą atvykti į Lietuvą, juolab, kad atsakovas neįrodė jos keliamos grėsmės valstybės saugumu.

2.15. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokius nors teisės pažeidimus.