Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-263-450/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00839-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3, 3.3.1.14 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d. VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Takera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos Respublikos bendrovės „Takera Baltic OÜ“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Takera“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Takera“ priešieškinį ieškovei Estijos Respublikos bendrovei „Takera Baltic OÜ“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo atlikti veiksmus, skolos priteisimo bei nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – A. S. P. (A. S. P.) ir A. R. (A. R.).Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Ginčo esmėIeškovė Estijos Respublikos bendrovė „Takera Baltic OÜ“ (toliau – ir ieškovė, „Takera Baltic OÜ“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Takera“ (toliau – ir atsakovė) 188 667,43 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp užsakovo Švedijos Karalystės piliečio A. S. P. (toliau – užsakovas), ieškovės, atstovaujamos P. E. N. (P. E. N.) ir atsakovės, atstovaujamos to paties P. E. N., veikiančio 2018 m. gegužės 15 d. įgaliojimo pagrindu, 2020 m. gruodžio 18 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl gyvenamojo namo su terasa (duomenys neskelbtini) statybų (toliau – ir 2020 m. gruodžio 18 d. komercinis pasiūlymas, komercinis pasiūlymas, susitarimas), kuriuo susitarta, jog atsakovė pagamins namo statybai reikalingas dalis, jas transportuos į užsakovo žemės sklypą bei pastatys jame gyvenamąjį namą pagal atsakovės parengtą projektą, bendra gyvenamojo namo statybos kaina su baziniu (standartiniu) įrengimu bus 450 016 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), t. y. 1 400 Eur už vieną kvadratinį metrą be PVM. Tarp šalių žodžiu buvo papildomai susitarta, kad užsakovas mokėjimus atliks ne tiesiogiai atsakovei, o per ieškovę, kuri gautus užsakovo mokėjimus, atskaičius mokėtiną PVM, perves atsakovei. Ieškovė 2021 m. gegužės 6 d. išrašė užsakovui 180 006,40 Eur be PVM sąskaitą (avansą), tai sudaro 40 procentų nuo visos susitarimo kainos. Šią sąskaitą užsakovas ieškovei apmokėjo 2021 m. gegužės 17 d. Kadangi susitarimą turėjo vykdyti atsakovė, visą iš užsakovo gautą 180 006,40 Eur be PVM sumą ieškovė per du kartus (2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. gegužės 20 d.) pervedė atsakovei. Susitarimo šalys žodžiu papildomai susitarė, kad atsakovė gyvenamojo namo statybos techninį projektą parengs per 3 mėnesius po 180 006,40 Eur avanso jai pervedimo. Tačiau atsakovė prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, dėl to susitarimas, užsakovo iniciatyva, 2022 m. balandžio 7 d. buvo nutrauktas, o atsakovei atsirado pareiga grąžinti ieškovei iš jos avansu už sutartus atlikti darbus gautus 180 006,40 Eur. Atsakovė, gerokai vėluodama vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, žodžiu 2022 m. kovo 16 d. paprašė ieškovės, kad pastaroji apmokėtų akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lytagra“ 2022 m. kovo 16 d. išankstinę sąskaitą už 8 661,03 Eur, išrašytą atsakovei už, jos teigimu, gyvenamojo namo statybai reikalingas įsigyti medžiagas. Šį faktą patvirtina atsakovės atstovės R. R. 2022 m. kovo 16 d. elektroninis laiškas ieškovės atstovui P. E. N. Ieškovė atliko už atsakovę 8 661,03 Eur mokėjimą AB „Lytagra“ pagal 2022 m. kovo 16 d. išankstinę sąskaitą bei persiuntė atsakovės atstovams A. R. ir R. R. šį apmokėjimą patvirtinantį įrodymą. Tačiau ieškovės piniginėmis lėšomis atsakovės įsigytos medžiagos taip ir nebuvo panaudotos užsakovo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statyboms bei iki šiol yra atsakovės žinioje. Ieškinyje teigiama, kad atsakovė prievolės grąžinti ieškovei 188 667,43 Eur nėra įvykdžiusi, be to, atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei 8 661,03 Eur, kurie buvo sumokėti apmokant atsakovei AB „Lytagra“ išrašytą 2022 m. kovo 16 d. išankstinę sąskaitą.Atsakovė UAB „Takera“ pareiškė priešieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė neteisėtai vienašališkai nutraukė subrangos sutartį, sudarytą „Malmė II“ projektui vykdyti; 2) priteisti iš ieškovės 41 271,68 Eur skolą už atsakovės faktiškai atliktus darbus, vykdant projektą „Malmė II“; 3) įpareigoti ieškovę per 30 dienų savo sąskaita ir jėgomis atsiimti iš atsakovės sandėlio projekto „Malmė II“ vykdymui įsigytas medžiagas ir parengtas metalo konstrukcijas, kurių vertė 144 392,04 Eur, ir pagal UAB „Lytagra“ 2022 m. kovo 16 d. išrašytą išankstinę sąskaitą įsigytas medžiagas, kurių vertė 8 661,03 Eur; 4) priteisti iš ieškovės 14 250 Eur už medžiagų ir metalinių konstrukcijų, skirtų „Malmė II“ projektui, sandėliavimo ir pasaugojimo paslaugas nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. vasario 15 d.; 5) priteisti atlyginimą už medžiagų ir metalinių konstrukcijų, skirtų „Malmė II“ projektui, sandėliavimo ir pasaugojimo paslaugas po 50 Eur per dieną nuo priešieškinio pateikimo dienos iki ieškovė iš sandėlio atsiims jai priklausančias medžiagas ir metalo konstrukcijas; 6) priteisti 34 646,85 Eur netiesioginių nuostolių (negauto pelno); 7) priteisti 7 304,05 Eur skolos už projekte „Malmė II“ atliktus papildomus darbus ir darbus kituose projektuose; 8) priteisti 11,78 procento dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo piniginės prievolės pažeidimo dienos (2022 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 9) priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidas; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė teigė, kad šalis siejo ilgalaikiai rangos santykiai, tačiau ieškovė neteisėtai vienašališkai nutraukė visas subrangos sutartis. Ieškovė 2022 m. gegužės 5 d. informavo atsakovę elektroniniu paštu apie subrangos sutarčių nutraukimą, kuris įvyko prieš mėnesį. Ieškovė, nutraukusi su atsakove subrangos teisinius santykius, toliau reikalavo pristatyti „Malmė II“ projektui statinio konstrukcijas, o iš ieškovės į bylą pateikto 2022 m. balandžio 7 d. trečiojo asmens pranešimo apie sutarties Nr. MT22-00458 nutraukimą su UAB „Takera“ ir „Takera Baltic OÜ“ matyti, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu statybos rangos santykių nenutraukė, toliau bendradarbiavo. Sutarties Nr. MT22-00458 turinio ieškovė byloje neatskleidė. Atsakovė už jai sumokėtą 170 006,40 Eur darbų kainą (180 006,40 Eur – 10 000 Eur grąžinta ieškovei) tinkamai įvykdė įsipareigojimus. Atsakovė parengė ir perdavė ieškovei visiškai parengtą „Malmė II“ projektą. Ieškovės atsisakymas apmokėti atsakovės 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 328 už 46 000 Eur, išrašytą už „Malmė II“ projekto parengimą, yra nepagrįstas. Atsakovė užsakė ir nupirko projekto „Malmė II“ vykdymui būtinas medžiagas ir parengė statinio metalo konstrukcijas montavimui, todėl ieškovė nepagrįstai atsisakė priimti 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateiktą 144 392,04 Eur PVM sąskaitą faktūrą TAK000 Nr. 330 už statybinių medžiagų įsigijimą bei metalo konstrukcijų parengimą. Atsakovė atliko kitus jai ieškovės pavestus „Malmė II“ projekto darbus: pastatė tvorą, parinko ir užsakė virtuvės bei kitą buitinę techniką, organizavo pamatų įrengimo darbus, už kuriuos ieškovė neatsiskaitė, t. y. ieškovė nepagrįstai atsisakė apmokėti 20 886,04 Eur už tvoros pastatymo darbus pagal 2022 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 372. Atsakovė taip pat atliko projektavimo darbus kituose ieškovės vykdomuose objektuose, už kuriuos ieškovė liko skolinga 5 204,05 Eur pagal 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą TAK000 Nr. 329 ir 2 271,08 Eur pagal 2023 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą TAK000 Nr. 360. Ieškovė privalo atsiskaityti už atsakovės suteiktas papildomas paslaugas „Malmė II“ projekte, t. y už buitinės technikos, virtuvės baldų, įrangos, interjero ir eksterjero detalių parinkimą, pagal atsakovės 2023 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą TAK000 Nr. 361 neapmokėta suma sudaro 2 100 Eur.Ieškovė ragino atsakovę kuo greičiau pradėti vežti statinio konstrukcijas ir jas montuoti, patikindama, kad bus atsiskaityta gavus pirmąjį krovinį, tačiau sugedus lazerinio pjovimo paslaugas teikiančios UAB „Lankmeta“ įrangai, atsakovė dėl ne nuo jos priklausančių kliūčių negalėjo nustatytais terminais (2022 m. balandžio 5 d.) išsiųsti pirmąsias statinio konstrukcijas į (duomenys neskelbtini), todėl 2022 m. kovo 29 d. ir 2022 balandžio 5 d. apie tai informavo ieškovę. Ieškovė, nutraukdama su atsakove sutartinius santykius, iš anksto neinformavo apie ketinimą nutraukti „Malmė II“ projekto susitarimą, nenurodė nutraukimo priežasčių ir nesudarė sąlygų per papildomai suteiktą laiką įvykdyti įsipareigojimus.Ieškovė, vienašališkai nutraukusi susitarimą, privalo sumokėti atsakovei už faktiškai atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 180 006,40 Eur avansą, iš kurio atsakovė 10 000 Eur 2021 m. spalio 22 d. grąžino ieškovei, atsakovei už faktiškai atliktus darbus ir medžiagas ieškovė liko skolinga 41 271,68 Eur (46 000 Eur (už projektą) + 144 392,04 Eur (už medžiagas ir metalinių konstrukcijų parengimą) + 20 886,04 Eur (už tvoros pastatymą) – 170 006,40 Eur (avansas)).Atsakovės teigimu, ieškovė privalo atlyginti už medžiagų ir statinio konstrukcijų sandėliavimą bei pasaugojimą. Sandėliavimo ir pasaugojimo paslauga per dieną sudaro 50 Eur ir ji ieškovei teikiama nuo 2022 m. gegužės 6 d. (kita diena po informavimo apie sutarties nutraukimą), todėl ieškovės skola priešieškinio pateikimo metu (2023 m. vasario 15 d.) sudaro 14 250 Eur (50 Eur x 285 pasaugojimo dienos). Be to, po priešieškinio pateikimo turi būti mokamas 50 Eur per dieną atlyginimas iki ieškovė atsiims jai priklausančias medžiagas ir statinio konstrukcijas. Priešieškinyje teigiama, kad ieškovė, dalyvaudama projekte „Malmė II“, įsipareigojimus vykdė pažeisdama šalių susitarimo sąlygas, todėl atsakovė įgijo teisę reikalauti atlyginti 34 646,85 Eur netiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro atsakovės negautas pelnas (atskaičius mokesčius). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinio dalį patenkino, o priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei „Takera Baltic OÜ“ iš atsakovės UAB „Takera“ 178 667,43 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 178 667,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 32 771,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė „Takera Baltic OÜ“ 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. mokėjimo pavedimais pervedė atsakovei UAB „Takera“ atitinkamai 90 000 Eur ir 90 006,40 Eur (iš viso – 180 006,40 Eur).Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2022 m. balandžio 7 d. ieškovė „Takera Baltic OÜ“ ir A. S. P. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perėmė reikalavimo teisę, kylančią iš 2020 m. gruodžio 18 d. komercinio pasiūlymo, į atsakovę, nurodė, jog ieškovė reiškė reikalavimą atsakovei UAB „Takera“, kaip asmeniui, atsakingam už netinkamą komercinio pasiūlymo (sutarties) vykdymą, remdamasi iš trečiojo asmens, kaip užsakovo, perimtu reikalavimu grąžinti sumokėtą avansą (skolą), todėl konstatavo, kad „Takera Baltic OÜ“ yra tinkama ieškovė byloje.Teismas įvertino, kad tiek „Takera Baltic OÜ“, tiek UAB „Takera“ buvo materialiojo teisinio santykio su užsakovu A. S. P. šalimi, todėl padarė išvadą, jog atsakovės UAB „Takera“ argumentas, kad ji veikė kaip „Takera Baltic OÜ“ subrangovė, yra nepagrįsti. Teismas, įvertinęs tai, kad 2020 m. gruodžio 18 d. komercinis pasiūlymas yra sudarytas ieškovės, atsakovės ir užsakovo, nusprendė, jog „Takera Baltic OÜ“ ir UAB „Takera“ pagal 2020 m. gruodžio 18 d. komercinį pasiūlymą prisiėmė rangovių teises bei pareigas vykdant projektą „Malmė II“. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovę ir atsakovę siejo subrangos teisiniai santykiai. Teismas nurodė, kad nors į bylą pateikti 2021 m. gegužės 3 d. pamatinė pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2021/05/03-01 ir 2021 m. gegužės 3 d. papildomas susitarimas Nr. 01 prie 2021 m. gegužės 3 d. sutarties Nr. 2021/05/03-01, kurių šalimis yra ieškovė ir atsakovė, tačiau ieškovė minėtų sutarčių nepasirašė, todėl šie įrodymai nepagrindžia tarp šalių susiklosčiusių subrangos teisinių santykių. Teismas įvertinęs tai, kad 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymais „Takera Baltic OÜ“ pervedė atsakovei UAB „Takera“ per du kartus, iš viso 180 006,40 Eur, taip pat tai, jog pervestas avanso dydis atitiko 2020 m. gruodžio 18 d. komerciniame pasiūlyme, o ne 2021 m. gegužės 3 d. papildomame susitarime Nr. 01 nustatytą projekto kainą, be to, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė nekvestionavo gauto avanso, kurio dydis atitiko 2020 m. gruodžio 18 d. komerciniame pasiūlyme nurodytas sąlygas, priešingai, atsakovė pradėjo rengti projekto „Malmė II“ projektinę dokumentaciją, konstatavo, jog atsakovė buvo 2020 m. gruodžio 18 d. komercinio pasiūlymo šalimi. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2018 m. gegužės 15 d. įgaliojime, kuriuo A. R., nurodytas kaip UAB „Takera Group“ savininkas, suteikė P. E. N. teisę derėtis, pasirašyti, pateikti pasiūlymus, atsižvelgiant į UAB „Takera Group“ interesus, nurodyta ne atsakovė, bet UAB „Takera Group“, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog įgaliojimą išdavė ir pasirašė buvęs atsakovės savininkas A. R., kuris sąmoningai neatskleidė tikrojo bendrovės pavadinimo, konstatavo, jog atsakovė UAB „Takera“ buvo 2020 m. gruodžio 18 d. komercinio pasiūlymo šalimi.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 14 d. atsakovė informavo ieškovę apie rengiamų „Malmė II“ projektų sąrašą, nurodė, jog nuo sutarties pasirašymo darbai bus atlikti per 3–3,5 mėnesius. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė ieškovei išsiuntė projektą tik 2022 m. balandžio 14 d., taip pat tai, jog atsakovės parengtas pastato energinio naudingumo vertinimas Malmės miesto institucijų buvo atmestas, konstatavo, kad atsakovė vėlavo parengti projektinę dokumentaciją, būtiną statybos leidimui gauti, t. y. projektinės dokumentacijos rengimas užtruko dėl atsakovės kaltės. Teismo sprendime nurodyta, kad tvoros pastatymo ir montavimo užsakovo žemės sklype darbai buvo atlikti 2022 m. kovo 4–19 d., o gyvenamojo namo konstrukcijos nebuvo pristatytos iki 2022 m. balandžio mėnesio, todėl, nesant pasiekto atsakovės progreso atliekant gyvenamojo namo statybos darbus, t. y. atsakovei netinkamai vykdant įsipareigojimus, užsakovas teisėtai 2022 m. balandžio 7 d. nutraukė sutartinius santykius, susiklosčiusius 2020 m. gruodžio 18 d. komercinio pasiūlymo pagrindu. Teismas, nustatęs, kad ieškovė atsakovei yra pervedusi 180 006,40 Eur avansą, o atsakovė 10 000 Eur yra grąžinusi ieškovei, konstatavo, jog atsakovė, esant nutrauktiems sutartiniams teisiniams santykiams, turi grąžinti ieškovei 170 006,40 Eur (180 006,40 Eur – 10 000 Eur) avansą. Įvertinęs tai, kad ieškovė 2022 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 8 661,03 Eur AB „Lytagra“ pagal atsakovei išrašytą sąskaitą Nr. SU336403 už stačiakampius ir kvadratinius vamzdžius, teismas padarė išvadą, jog 8 661,03 Eur grąžinami ieškovei. Teismas konstatavo, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 178 667,43 Eur (170 006,40 Eur + 8 661,03 Eur) skola.Teismas nustatė, kad ieškovė organizavo tvoros įrengimo darbus ir patyrė su tuo susijusias išlaidas, o iš atsakovės pateiktos 2022 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Takera“ išrašytos 20 886,04 Eur PVM sąskaitos faktūros nėra galimybės nustatyti šių išlaidų pagrįstumo, todėl atmetė atsakovės reikalavimą priteisti 41 241,68 Eur už atliktus darbus. Teismas akcentavo, kad metalo konstrukcijos, esančios atsakovės patalpose, buvo paruoštos ir už jas 2022 m. rugpjūčio 11 d. išrašyta sąskaita, t. y. po 2022 m. balandžio 7 d., kuomet buvo nutraukti tarp šalių sutartiniai teisiniai santykiai, todėl, teismo įvertinimu, užsakovui sutartį nutraukus teisėtai ir atsakovei pavėluotai parengus metalo konstrukcijas, ieškovei nekyla pareiga jas pasiimti ar padengti jų sandėliavimo ir saugojimo išlaidas, teismas šiuos priešieškinio reikalavimus atmetė.Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo priteisti 7 304,05 Eur išlaidas, susijusias su kitais projektais, nurodė, kad į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, jog su projektais susijusias išlaidas dengdavo tiek atsakovė, tiek ieškovė, todėl negalint įsitikinti šių išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su papildomais darbais „Malmė II“ projekte, pagrįstumu, šis priešieškinio reikalavimas atmestas. Teismas, nenustatęs priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, atmetė išvestinius reikalavimus dėl negauto pelno, palūkanų ir išieškojimo išlaidų priteisimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovė UAB „Takera“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai, priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas neteisingai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius ir dėl to neatskleidė ginčo esmės. Teismas nepagrįstai pripažino, kad tiek „Takera Baltic OÜ“, tiek UAB „Takera“ buvo materialiojo teisinio santykio su užsakovu šalimis. Atsakovė veikė kaip „Takera Baltic OÜ“ subrangovė, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp užsakovo, „Takera Baltic OÜ“ bei UAB „Takera“ susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, kuriuose abi bylos šalys veikė kaip rangovės. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė buvo generalinė rangovė, kuri pasitelkė atsakovę, kaip subrangovę, atlikti statybos rangos darbus. Byloje nėra duomenų, kad užsakovas būtų sudaręs kelias atskiras rangos sutartis su skirtingais rangovais tam pačiam objektui. Sutartiniai rangos teisiniai santykiai siejo užsakovą su rangove „Takera Baltic OÜ“. Teismas, nustatydamas šalis siejančius santykius, neatskyrė dviejų savarankiškų teisinių santykių, dėl to buvo padarytos esminės teisinio vertinimo klaidos. Pirmasis teisinis santykis – pavedimo teisinis santykis, tarp A. R. ir ieškovės atstovo P. E. N. pagal 2018 m. gegužės 15 d. išduotą įgaliojimą. Kadangi teismas dėl minėto teisinio santykio teisinės reikšmės nepasisakė, liko neaišku, kaip ir kokiu pagrindu atsakovė pripažinta 2020 m. gruodžio 18 d. komercinio pasiūlymo šalimi. Antrasis teisinis santykis – vartojimo rangos teisinis santykis pagal 2020 m. gruodžio 18 d. komercinį pasiūlymą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2020 m. gruodžio 18 d. komercinis pasiūlymas atsakovės UAB „Takera“ vardu nei per įgaliotą asmenį, nei per atstovą, pasirašytas nebuvo.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra duomenų apie susiklosčiusius subrangos teisinius santykius tarp ieškovės ir atsakovės, vykdant „Malmė II“ projektą. Ieškovė išrašydavo užsakovui sąskaitas už atliktus darbus ir gaudavo iš užsakovo projekto finansavimui būtinas lėšas, atstovavo rangovą institucijose gaunant statybos leidimą bei vykdant statybos rangos darbus, kartu su užsakovu nutraukė su atsakove sutartinius santykius ir 2022 m. gegužės 5 d. pranešė atsakovei apie sutarties nutraukimą.Teismo išvada, kad ieškovė „Takera Baltic OÜ“, kaip naujoji kreditorė, reiškė reikalavimą atsakovei UAB „Takera“, kaip asmeniui, atsakingam už netinkamą 2020 m. gruodžio 18 d. komercinio pasiūlymo vykdymą, remdamasi iš užsakovo 2022 m. balandžio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įgytu reikalavimu grąžinti sumokėtą avansą, yra padaryta peržengus ieškinio ribas ir dėl to priimtas teismo sprendimas yra siurprizinis. Ieškovė nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nesirėmė faktine aplinkybe, kad ji savo reikalavimus atsakovei reiškia, kaip užsakovo reikalavimo teisių perėmėja. Teismas neatliko 2022 m. balandžio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties vertinimo, netyrė ir nevertino aplinkybių, kada ir kaip atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perleidimo faktą bei ar reikalavimo teisės perleidimas nepažeidė atsakovės teisių. Ieškovė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį pateikė 2023 m. kovo 10 d., tačiau duomenų apie tai, kad atsakovė iki bylos iškėlimo teisme buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą byloje, pateikta nebuvo. Kadangi ieškovė nepranešė atsakovei apie tai, kad A. S. P. 2022 m. balandžio 7 d. perleido reikalavimą į atsakovę ieškovei, ji nėra laikytina tinkama ieškove byloje, nes reikalavimo teisės turėtoju laikytinas pradinis kreditorius. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti, kad ieškovė neteisėtai nutraukė su atsakove sutartinius santykius. 2020 m. gruodžio 18 d. komerciniame pasiūlyme statybos rangos darbų, projektavimo darbų atlikimo terminai, kuriais turėjo vadovautis atsakovė, numatyti nebuvo. Prie 2020 m. gruodžio 18 d. komercinio pasiūlymo sudarytame priede buvo nustatyta, kad „Malmė II“ gyvenamojo namo statybos pradžia yra 2022 m. kovo mėnesis, tačiau jame nebuvo nurodyta gyvenamojo namo statybos pabaigos data, taip pat numatyta, jog pagal Švedijos Karalystės įstatymus gyvenamojo namo statybos buvo galimos tik pastačius tvorą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tvora buvo įrengta 2022 m. kovo 23 d. Rangos sutartis nutraukta neteisėtai, nes nei ieškovė, nei užsakovas negalėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovė pradės surinkinėti gyvenamąjį namą 2022 m. kovo mėnesį.Atmesdamas visus priešieškinio reikalavimus, teismas iš esmės paneigė rangovo teisę reikalauti atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi pareigos sumokėti atsakovei 41 271,68 Eur skolą už faktiškai atliktus darbus ir medžiagas (46 000 Eur (už projektą) +144 392,04 Eur (už medžiagas ir metalinių konstrukcijų parengimą) + 20 886,04 Eur (už tvoros pastatymą) – 170 006,40 Eur (avansas)). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė tinkamai parengė visas „Malmė II“ projekto sudedamąsias dalis ir jas perdavė ieškovei. Pagal šį projektą užsakovui 2021 m. gruodžio 6 d. buvo išduotas statybos leidimas. Užsakovas patvirtino, kad pagal atsakovės parengtą projektą jam buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo statybai. Teismui nepriteisus atsakovei atlygio už atliktas projektavimo paslaugas, ieškovė neteisėtai praturtėjo, nes ji pinigus iš užsakovo už projekto parengimą gavo, tačiau pačių projektavimo darbų neatliko ir išlaidų dėl jo parengimo nepatyrė.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog jos gautas 170 006,40 Eur avansas (180 006,40 Eur iš ieškovės gautos lėšos – 10 000 Eur ieškovei grąžintos lėšos) ir 20 385,64 Eur atsakovės lėšos buvo panaudotas projekto „Malmė II“ vykdymui būtinų medžiagų įsigijimui ir gamybai. Šios teismo išvados prieštarauja 2023 m. gegužės 30 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui Nr. 128-23-2777, kuriame užfiksuotos aplinkybės, kad UAB „Takera“ gamybinėse patalpose tuo metu buvo daugiau nei 3 000 vnt. detalių, kurios sutapo su 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 330 detalizacijoje nurodytomis detalėmis ir jų kiekiais. Teismas nepagrįstai atmetė ir kitus atsakovės priešieškinio reikalavimus, susijusius su metalo konstrukcijomis, motyvuodamas tuo, kad metalo konstrukcijos galimai buvo paruoštos pavėluotai, todėl nesukuria ieškovei pareigos nei jas pasiimti, nei padengti jų sandėliavimo ir saugojimo išlaidas.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovei negali būti priteistos 20 886,04 Eur išlaidos už tvoros pastatymo darbus. Atsakovė prašė priteisti 20 886,04 Eur atlygį už faktiškai atliktą darbą pagal jos 2022 m. rugpjūčio 11 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Kadangi užsakovas ieškovei už tvoros pastatymą yra sumokėjęs, o ieškovės atstovas P. E. N. byloje patvirtino, kad atsakovei už jos darbą pastatant tvorą nesumokėjo, laikytina, jog ieškovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.Teismas, atsisakydamas priteisti atsakovei skolą už projekte „Malmė II“ atliktus papildomus darbus ir darbus kituose projektuose, nepagrįstai šį reikalavimą prilygino reikalavimui priteisti patirtas išlaidas, kurių pagrįstumu teismas negalėjo įsitikinti. Teismas nepagrįstai išvadas grindė ieškovės atstovo P. E. N. bei trečiųjų asmenų paaiškinimais apie įvykus, kurie vyko prieš 5 ir daugiau metų. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei šalių paaiškinimai.Teismas, priteisdamas ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į ieškovės procesinį elgesį bei aplinkybes, kurios lėmė šių išlaidų susidarymą. Bylos nagrinėjimas užtruko dėl neaiškios ieškovės pozicijos ir ieškinio faktinio pagrindo nesuformulavimo, todėl bylos medžiaga yra itin didelės apimties, o esminių faktinių aplinkybių nustatymo procesas truko ilgą laiką.Ieškovė „Takera Baltic OÜ“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:Ieškovė reikalavimų faktiniu pagrindu laiko 2020 m. gruodžio 18 d. komercinį pasiūlymą (rangos sutartį), nes būtent šio sandorio pagrindu atsirado tam tikros šalių teisės ir pareigos. Be to, į bylą pateiktas 2022 m. balandžio 7 d. susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuris yra tik vienas iš įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovės 180 006,40 Eur avanso grąžinimo bei 8 661,03 Eur kompensavimo. Atsakovė susipažino su 2022 m. balandžio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi bei turėjo galimybes dėl jos reikšti pastabas ir reikalavimus. „Takera Baltic OÜ“ yra tinkama ieškovė, kadangi įgijo iš užsakovo reikalavimą, kurį jis turėjo pagal 2020 m. gruodžio 18 d. komercinį pasiūlymą.Faktas, kad užsakovas A. S. P. nesudarė kelių atskirų rangos sutarčių su skirtingais rangovais, nepaneigia, jog gali būti pasitelkiami keli rangovai pagal vieną rangos sutartį. 2020 m. gruodžio 18 d. komercinis pasiūlymas (rangos sutartis) atsakovės vardu buvo pasirašytas P. E. N., kuriam atsakovės vadovas A. R. buvo išdavęs 2018 m. gegužės 15 d. įgaliojimą. Atsakovė pritarė 2020 m. gruodžio 18 d. komercinio pasiūlymo sudarymui, kadangi pradėjo jį vykdyti. 2020 m. gruodžio 18 d. komercinį pasiūlymą (rangos sutartį) nutraukė užsakovas, o ne ieškovė. Tai reiškia, kad negaliojančiu galėtų būti pripažintas nebent užsakovo sudarytas sandoris, tačiau atsakovė jokio užsakovo sandorio byloje neginčijo.Tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad „Malmė II“ projektavimo darbai truks 4 mėnesius ir šis terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo avanso gavimo dienos (2021 m. gegužės mėnesio). Byloje pateikti ieškovės raginimai atsakovei paspartinti „Malmė II“ projektavimo ir kitų darbų atlikimą, dėl to atsakovė turėjo suprasti, kad jos pasyvus elgesys įgyvendinant projektą gali sukelti užsakovo A. S. P. nepasitenkinimą bei sutartinių santykių nutraukimą. Atsakovė, manydama, kad užsakovas nepagrįstai nutraukė sutartinius teisinius santykius, turėjo teisę pareikšti jam atitinkamus reikalavimus, tačiau to nepadarė. Byloje nėra įrodymų, kad 170 006,40 Eur avansą atsakovė būtų panaudojusi „Malmė II“ projekto vykdymui būtinų medžiagų įsigijimui. Nėra pagrindo manyti, kad atsakovė po 2022 m. balandžio mėnesio įvykusio sutartinių santykių nutraukimo toliau ruošė metalo konstrukcijas „Malmė II“ projektui.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės2018 m. gegužės 15 d. įgaliojimu UAB „Takera Group“, atstovaujama savininko A. R., įgaliojo P. E. N. derėtis, pasirašyti veikiant UAB „Takera Group“ interesais. 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo parengtas projekto „Malmė I“ (gyvenamosios paskirties vienbučio pastato ir negyvenamosios paskirties pagalbinio ūkio pastato) naujos statybos projektas ir techninis projektas.2020 m. rugsėjo 7 d. atsakovės UAB „Takera“ darbuotoja R. R. elektroniniu laišku teiravosi ieškovės atstovo P. E. N., ar už „Malmė“ projektui reikalingas medžiagas bus atliktas išankstinis mokėjimas. P. E. N. atsakydamas nurodė, kad, <...> kaip numatyta sutartyje, 10 procentų mokėjimas po pasirašymo, tada 30 procentų mokėjimas, o 30 procentų apmokėjimas prieš objektų išsiuntimą ir 30 procentų mokėjimas projektą užbaigus, todėl niekas nepasikeitė.2020 m. spalio 26 d. ieškovės atstovas P. E. N. elektroniniu laišku ragino atsakovę kuo greičiau pateikti pirmuosius „Malmė II“ projekto brėžinius, nes taip bus greičiau pasirašyta sutartis su klientu.2020 m. lapkričio 6 d. ieškovės atstovas elektroniniu laišku informavo apie smulkius „Malmė II“ pakeitimus.2020 m. lapkričio 14 d. atsakovės darbuotoja R. R. elektroniniu laišku pateikė ieškovės atstovui „Malmė II“ pradinį projektą.2020 m. gruodžio 11 d. ieškovės atstovas informavo atsakovę, kad pateikė Malmės miestui dokumentus dėl statybos leidimo „Malmė II“ projektui ir gavo atsakymą, todėl siunčia trečiajam asmeniui (klientui) sutartį pasirašyti ir apmokėti bei ragina atsakovę paspartinti veiklą.Užsakovas A. S. P., ieškovė, atstovaujama P. E. N., ir atsakovė, atstovaujama to paties P. E. N., veikiančio 2018 m. gegužės 15 d. įgaliojimo pagrindu, 2020 m. gruodžio 18 d. sudarė susitarimą dėl gyvenamojo namo su terasa (duomenys neskelbtini), statybų, kuriuo susitarta, kad atsakovė pagamins gyvenamojo namo statybai reikalingas dalis, transportuos jas į užsakovo žemės sklypą bei pastatys jame gyvenamąjį namą pagal atsakovės parengtą projektą, bendra gyvenamojo namo statybos kaina su baziniu (standartiniu) įrengimu bus 450 016 Eur be PVM, t. y. 1 400 Eur už vieną kvadratinį metrą be PVM.2020 m. gruodžio 26 d. ieškovės atstovas P. E. N. elektroniniu laišku pateikė pastabas dėl „Malmė II“ pradinio projekto, nurodė brėžinio teksto vertimą į švedų kalbą, taip pat nurodė, kad pastato plotas sudaro 321,44 kvadratinius metrus, o terasa 55,92 kvadratinius metrus.2020 m. gruodžio 29 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja R. R. ieškovės atstovui P. E. N. parašė, kad tikisi, jog bus sėkmingai patvirtintas statybos dokumentas.Į bylą pateikta 2021 m. gegužės 3 d. pamatinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2021/05/03-01, sudaryta UAB „Takera“, atstovaujamos generalinio direktoriaus A. R., ir „Takera Baltic OÜ“, atstovaujamos įgalioto atstovo P. E. N.Į bylą pateiktas 2021 m. gegužės 3 d. papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2021 m. gegužės 3 d. sutarties Nr. 2021/05/03-01, sudarytas tarp UAB „Takera“, atstovaujamos generalinio direktoriaus A. R. ir „Takera Baltic OÜ“, atstovaujamos įgalioto atstovo P. E. N.2021 m. gegužės 6 d. gautas statybos leidimas, kuris leidžia atlikti pasirengimo statyboms darbus.2021 m. gegužės 6 d. ieškovė trečiajam asmeniui A. S. P. išrašė sąskaitą už 216 007,68 Eur su PVM, joje nurodant – pagal sutartį II etapas, 40 procentų nuo standartinės sumos.2021 m. gegužės 17 d. A. S. P. pervedė ieškovei 216 007,68 Eur.2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. mokėjimų pavedimais ieškovė pervedė atsakovei UAB „Takera“ 90 000 Eur ir 90 006,40 Eur (iš viso – 180 006,40 Eur).2021 m. birželio 14 d. atsakovė informavo ieškovo atstovą apie rengiamų „Malmė II“ projektų sąrašą, kurį sudarė šios dalys: architektūrinė, ventiliacijos, šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos, elektros tiekimo, priešgaisrinės saugos ir signalizacijos, apsaugos nuo ugnies ir energijos poreikių skaičiavimų, paklausė ieškovo „ar to užteks?“. Taip pat informavo, kad nuo sutarties pasirašymo darbai bus atlikti per maždaug 3–3,5 mėnesius. Ieškovės atstovas 2021 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad tiek laiko pakaks.2021 m. rugpjūčio 10 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja R. R. ieškovės atstovui P. E. N. persiuntė architektės J. J. elektroninį laišką, kuriame informuojama apie projekto „Malmė II“ eigą, kartu pateikiant susijusių klausimų sąrašą. Laiške, be kita ko nurodyta, kad su vandentiekio projektu projektuotojas pradėjo dirbti nuo praeitos savaitės (anksčiau negalėjo, pasiūlymas dėl didesnio honoraro nepakeitė situacijos); elektros projektuotoja galės pradėti tik mėnesio pabaigoje; šildymas ir vėdinimas – pradėjome dirbti; architektūra – persiunčia pakoreguotą planą pagal pastabas; paruoštas suvestinis visų tinklų planas, nurodyta, kad reikalinga topografinė nuotrauka.2021 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja R. R. pateikė klausimus ieškovės atstovui P. E. N. dėl padidėjusio lango pločio, reikiamo kilovatų kiekio visam žemės sklypui bei pateikė sąrašą projektui „Malmė II“ reikalingos buitinės technikos. 2021 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovas P. E. N. atsakė į pateiktus klausimus.2021 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovas P. E. N. informavo atsakovės darbuotoją R. R., kad trūksta kelių „Malmė II“ projekto brėžinių, įskaitant vandentiekio planą bei statybų skaičiavimus. Į bylą pateiktas 2021 m. rugsėjo mėnesio projektuotojo R. J. parengtas gyvenamosios paskirties vienbučio pastato (duomenys neskelbtini) naujos statybos techninis projektas (statinio konstrukcijų dalis). 2021 m. rugsėjo 28 d. atsakovės darbuotoja R. R. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovės atstovui P. E. N. projekto „Malmė II“ statybos projektą. Ieškovės atstovas 2021 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu laišku padėkojo už atliktą darbą. Atkreipė dėmesį, kad planai lietuvių kalba netiks – reikia pateikti anglų kalba.2021 m. spalio 14 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja R. R. informavo apie 2021 m. spalio 8 d. šalių susitikimo metu sutartą pareigų paskirstymą „Malmė II“ projekte: ieškovei tenkanti projekto dalis – lubų saulės energija, pamatai, grindų šildymas, kriauklės, WC, dušas, vonios kambarys, elektros įranga, apšvietimas, židinys, drenažas, kanalizacija, tvora, vartai. Atsakovei tenkanti dalis – užuolaidos, grindys, terasa, oro kondicionierius, eksterjero ir interjero mediena, virtuvė ir jos įranga, betonas grindims ir sienoms. Ž. M. tenkanti dalis – langai, durys, saugos sistema.2021 m. spalio 16 d. atsakovės darbuotoja R. R. išsiuntė elektroninį laišką ieškovės atstovui P. E. N., kurio tema „vanduo“. Tą pačią dieną ieškovės atstovas P. E. N., atsakydamas į laišką, padėkojo ir nurodė, kad „puikiai padirbėta“. 2021 m. spalio 17 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja R. R. persiuntė statybos projektą anglų kalba. Ieškovės atstovas P. E. N. atsakė, kad trūksta daugiasluoksnių plokščių sienoms.Į bylą kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateiktas 2021 metų architektų J. J. ir M. J. projektuotojo parengtas gyvenamosios paskirties vienbučio pastato (duomenys neskelbtini) statinio architektūrinė dalis.2021 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovas P. E. N. patvirtino, kad „Malmė II“ projekto dokumentus gavo tinkamu formatu bei ragino atsakovą atlikti virtuvės, langų, užuolaidų užsakymo darbus, teiravosi dėl žmogaus atsakingo už vartus ir tvorą, saulės energijos įrangos užsakymo.2021 m. spalio 19 d. elektroniniu laišku atsakovės vadovas A. R. elektroniniu laišku persiuntė R. R. grindų dangos projektus, prašė juos išversti ir nusiųsti P. E. N.Malmės miesto statybos planavimo komitetas 2021 m. gruodžio 6 d. išdavė pradinį leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui statyti vienbutį gyvenamąjį namą bei medinę vientisą tvorą su mūrine atrama.2022 m. sausio 11 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja R. R. išsiuntė ieškovės atstovui atnaujintą „Malmė II“ planą.2022 m. sausio 20 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja R. R. paprašė ieškovės atstovo pateikti „Malmė II“ projekto sutartis. 2022 m. sausio 21 d. ieškovės atstovas nurodė, kad čia jo klaida ir jis viską persiunčia.2022 m. vasario 4 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja R. R. išsiuntė „Malmė II“ vidaus įrengimo brėžinius ir prašė juos patvirtinti. Ieškovės atstovas 2022 m. vasario 6 d. planus pavirtino, kaip atitinkančius sutartį.2022 m. vasario mėnesį buvo pateiktas ventiliacijos projektas kartu su šildymo projektu. Tvora pastatyta 2022 m. kovo 4–19 dienomis.Kovo 4 d. (metai nenurodyti) susirašinėjimo programėle atsakovės atstovas A. R. informuojamas, kad „iš sutarties „Takera“ gavo 40 proc.: 10 proc. (45 000 Eur) už sutartį ir 30 proc. (135 000 Eur) už medžiagas. Dabar turi išsiųsti ir pradėti statyti, o tada perves dar 135 000 Eur, kai atiduos raktus, paskutinius 30 proc.“.2022 m. kovo 16 d. atsakovės darbuotoja R. R. ieškovės atstovui P. E. N. elektroniniu paštu atsiuntė AB „Lytagra“ išrašytą išankstinę 8 661,03 Eur sąskaitą UAB „Takera“ už stačiakampius ir kvadratinius vamzdžius.2022 m. kovo 16 d. mokėjimo pavedimu ieškovė sumokėjo AB „Lytagra“ 8 661,03 Eur pagal atsakovės užsakymą ir jos vardu išrašytą išankstinę sąskaitą Nr. SU336403 už stačiakampius ir kvadratinius vamzdžius.2022 m. kovo 29 d. (antradienį) elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja R. R. ieškovės atstovą P. E. N. informavo, kad dėl nenumatytos klaidos negali išsiųsti prekių ketvirtadienį, kaip buvo planuota anksčiau. Laikas pakrauti į „Malmė II“ dabar numatomas antradienį. 2022 m. kovo 29 d. ieškovės atstovas P. E. N. elektroniniu paštu pateikė atsakymą, kad klientas kitą mokėjimą atliks, kai bus pastatytas stogas ir sienos, bet ne anksčiau.2022 m. kovo 30 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja R. R. informavo ieškovės atstovą apie tai, kad pagal apytikslį planą pirmąjį sunkvežimį su metalais projektui „Malmė II“ turėjo išsiųsti 2022 m. balandžio 5 d., o sekančią partiją (sienas ir stogą) pristatyti po savaitės. Tačiau data gali būti atidėta dėl sugedusio lazerinio pjūklo.2022 m. balandžio 5 d. atsakovės darbuotoja R. R. informavo ieškovės atstovą, kad iki balandžio 12–13 d. laukia naujų detalių iš UAB „Lankmeta“ ir tada galės judėti į priekį su projektu.2022 m. balandžio 7 d. raštu trečiasis asmuo A. S. P. ir ieškovė nutraukė sutartį Nr. MT22-00458, minėtame rašte nurodė, kad buvo nutraukta sutartis tarp A. S. P., ieškovės ir UAB „Takera“. Į bylą sutartis Nr. MT22-00458 nepateikta.2022 m. balandžio 7 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. S. P. sudaryta reikalavimo teisių į atsakovę UAB „Takera“ perleidimo sutartis.2022 m. balandžio 14 d. atsakovė išsiuntė ieškovės atstovui visą vandens ir nuotekų projektą, parengtą UAB „Projektoma“.2022 m. balandžio 17 d. ieškovės atstovas P. E. N. susirašinėjimo programėlėje nurodė, kad <...> šiandien gavo jau ketvirtą kliento žinutę, sunkvežimis turi būti kelte vėliausiai trečiadienį.2022 m. balandžio 20 d. ieškovės atstovas P. E. N. elektroniniame laiške, kurio tema „Nėra sunkvežimio, nėra informacijos“, adresuotame A. R. ir R. R., be kita ko, nurodė, kad „šis žaidimas nuėjo per toli. Jokių atsakymų, jokių tolesnių planų, o didžiausia problema – A.“.2022 m. gegužės 5 d. susirašinėjimo su atsakovės atstove R. R. metu, ieškovės atstovas pranešė, kad: „su atsakove kartu vykdomi projektai yra nutraukti, o „Malmė II“ projektas nutrauktas nuo praėjusio mėnesio“.2022 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Takera“ išrašė „Takera Baltic OÜ“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 328 už 46 000 Eur.2022 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Takera“ išrašė „Takera Baltic OÜ“ PVM sąskaitą faktūrą už 20 886,04 Eur už tvoros pastatymo darbus.2022 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Takera“ išrašė „Takera Baltic OÜ“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 330 už 144 392,04 Eur už statybinių medžiagų ir metalo konstrukcijų parengimą pagal sutartį „Malmė II“.Į bylą pateikta 2022 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Takera“ išrašytos „Takera Baltic OÜ“ 144 392,04 Eur PVM sąskaitos faktūros Nr. 330 detalizacija.2022 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Takera“ išrašė „Takera Baltic OÜ“ 5 204,05 Eur PVM sąskaitą faktūrą.2023 m. vasario 9 d. UAB „Takera“ išrašė „Takera Baltic OÜ“ 14 250 Eur PVM sąskaitą faktūrą už saugojimo ir sandėliavimo paslaugas (nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. vasario 15 d.).2023 m. vasario 9 d. UAB „Takera“ išrašė „Takera Baltic OÜ“ 2 100 Eur PVM sąskaitą faktūrą už papildomas paslaugas „Malmė II“ projekte: buitinės technikos, virtuvės, įrangos, interjero ir eksterjero detalių parinkimą ir užsakymą.Į bylą pateiktas 2023 m. gegužės 30 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-23-2777.Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo, šių santykių pagrindu atsiradusių šalių priešpriešinių prievolių (ne)tinkamo vykdymo, ieškovės teisės į atsakovei sumokėto avanso grąžinimą bei atsakovės teisės į apmokėjimą už atliktus rangos darbus (parengtą projektą, pastatytą tvorą, įsigytas medžiagas ir kita). Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad šalis siejo subrangos teisiniai santykiai, be to, ji, kaip subrangovė, atliko dalį rangos darbų, todėl įgijo teisę gauti atsiskaitymą už atliktus darbus. Atsakovė kvestionuoja ieškovės teisę pareikšti ieškinį, argumentuodama netinkamu jos informavimu apie 2022 m. balandžio 7 d. ieškovės su trečiuoju asmeniu (užsakovu) sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, t. y. atsakovės įsitikinimu, ieškovė nėra įgijusi reikalavimo teisės iš užsakovo, todėl negali reikalauti grąžinti sumokėtą avansą už sutartus atlikti darbus. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymu.Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimoApeliantė teigia, kad teismas neteisingai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius ir dėl to nepagrįstai pripažino, jog tiek „Takera Baltic OÜ“, tiek UAB „Takera“ buvo materialiojo teisinio santykio su užsakovu šalimis. Atsakovė veikė kaip „Takera Baltic OÜ“ subrangovė, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp užsakovo, „Takera Baltic OÜ“ bei UAB „Takera“ susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, kuriuose abi bylos šalys veikė kaip rangovės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas byloje turi būti taikomas. Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija skirta teisiniams santykiams identifikuoti, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-823/2026, 33 punktas). Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija skirta teisiniams santykiams identifikuoti, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024, 42 punktas).Taigi, svarbu kiekvienu atveju tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tam, kad būtų galima įvertinti, kokie konkretūs sutartimi prisiimti įsipareigojimai pažeisti.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad 2020 m. gruodžio 18 d. komercinis pasiūlymas buvo šalių sudarytas, nusprendė, jog „Takera Baltic OÜ“ ir UAB „Takera“ pagal 2020 m. gruodžio 18 d. komercinį pasiūlymą prisiėmė rangovių teises bei pareigas vykdant projektą „Malmė II“, t. y. abi šalys buvo rangovės ir jų nesiejo generalinės rangovės bei subrangovės teisiniai santykiai. Bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXIII skyriaus I skirsnyje (CK 6.644–6.671 straipsniai). Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartį kvalifikuojantis požymis – sutarties dalykas – apibrėžtas CK 6.645 straipsnyje. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas užsakovui kartu su pagamintu daiktu perduoda ir teises į jį (CK 6.645 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis). Darbo rezultatas gali pasireikšti tam tikro daikto pagaminimu ar pakeitimu arba tam tikro kitokių darbų rezultato sukūrimu. Šis darbo rezultatas gali apimti ne tik naujo daikto ar kitokio darbo rezultato pagaminimą ar sukūrimą, bet ir esančio tam tikro objekto pagerinimą, pakeitimą (naujų savybių esančiam objektui suteikimą), pasireiškiantį tam tikra materialia išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-1075/2023, 36 punktas).CK 6.650 straipsnyje nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis). 2018 m. gegužės 15 d. įgaliojimu UAB „Takera Group“, atstovaujama savininko A. R., įgaliojo P. E. N. derėtis, pasirašyti veikiant UAB „Takera Group“ interesais. Bylos duomenimis nustatyta, kad užsakovas A. S. P., ieškovė, atstovaujama P. E. N., ir atsakovė, atstovaujama to paties P. E. N., veikiančio 2018 m. gegužės 15 d. įgaliojimo pagrindu, 2020 m. gruodžio 18 d. sudarė susitarimą dėl gyvenamojo namo su terasa (duomenys neskelbtini) statybos, kuriuo susitarė, jog atsakovė pagamins namo statybai reikalingas dalis, transportuos jas į užsakovo žemės sklypą bei pastatys jame gyvenamąjį namą pagal atsakovės parengtą projektą, bendra gyvenamojo namo statybos kaina su baziniu (standartiniu) įrengimu bus 450 016 Eur be PVM, t. y. 1 400 Eur už vieną kvadratinį metrą be PVM. Komerciniame pasiūlyme sulygta, kad 10 procentų avansas bus mokamas po pasiūlymo pasirašymo. Iš komercinio pasiūlymo turinio nustatyta, kad jo šalimis įvardytos ieškovė, atsakovė ir užsakovas. Minėtą komercinį pasiūlymą pasirašė P. E. N., kaip ieškovės ir atsakovės atstovas, bei užsakovas. Šiame komerciniame pasiūlyme aptarti planuojamo statyti (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo dydis (321,44 kvadratiniai metrai), kaina (450 016 Eur be PVM, t. y. 1 400 Eur už vieną kvadratinį metrą be PVM). Byloje pateiktas šalių atstovų elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad P. E. N., kaip ieškovės atstovas, ir atsakovės darbuotoja R. R. jau 2020 m. rugsėjo 7 d. tarėsi dėl „Malmė“ projekto, derino mokėjimo sąlygas. Ieškovės atstovas P. E. N. 2020 m. spalio 26 d. elektroniniame laiške atsakovės darbuotojai ir jos vadovui nurodė, kad „Malmė I ir II“ projektai patvirtinti, atsiuntė ranka nupieštą projekto eskizą, ragino atsakovę kuo greičiau pateikti pirmuosius „Malmė II“ projekto brėžinius. 2020 m. lapkričio 6 d. ieškovės atstovas elektroniniu laišku informavo apie smulkius „Malmė II“ pakeitimus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės darbuotoja 2020 m. lapkričio 14 d. elektroniniu laišku išsiuntė „Malmė II“ projektą ieškovės atstovui, o pastarasis, atsakydamas į laišką, nurodė projekto trūkumus, kurie turi būti pašalinti. 2020 m. gruodžio 11 d. ieškovės atstovas informavo atsakovę, kad jau pateikė Malmės miestui dokumentus dėl statybos leidimo išdavimo „Malmė II“ projektui ir gavo atsakymą, todėl siunčia trečiajam asmeniui (klientui) sutartį pasirašymui ir apmokėjimui bei ragina atsakovę paspartinti veiklą. Taigi, atsakovė jau 2020 metų rudenį pradėjo rengti „Malmė II“ projektą. Atsakovės vadovas 2021 m. sausio 8 d., t. y. po komercinio pasiūlymo sudarymo, elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovės atstovą P. E. N. dėl informacijos apie 45 000 Eur avanso sumokėjimą, kurio dydis atitinka komerciniame pasiūlyme sulygtą 10 procentų projekto kainos (450 016 Eur) avansą. Į bylą pateikta 2021 m. gegužės 3 d. pamatinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2021/05/03-01, kurios šalys nurodytos UAB „Takera“, atstovaujama generalinio direktoriaus A. R., ir „Takera Baltic OÜ“, atstovaujama įgalioto atstovo P. E. N. Ieškovė šios sutarties nepasirašė. Taip pat į bylą pateiktas 2021 m. gegužės 3 d. papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2021 m. gegužės 3 d. sutarties Nr. 2021/05/03-01; ieškovė šio susitarimo taip pat nepasirašė. 2021 m. gegužės 3 d. papildomame susitarime Nr. 01 numatyta, kad 318 kvadratinių metrų pastato pagal patvirtintą projektą kaina 460 000 Eur, kuri sumokama taip: 10 procentų už pastato projektą, 30 procentų už medžiagų pirkimą, 30 procentų pradėjus namo gamybą, 30 procentų pasirašius gyvenamojo namo perdavimo–priėmimo aktą. Projekto parengimo terminas – 90 dienų nuo papildomo susitarimo pasirašymo momento, medžiagų pirkimo terminas – 45 dienos nuo piniginių lėšų gavimo pardavėjo sąskaitoje. Atsakovės darbuotoja R. R. 2021 m. gegužės 19 d. elektroniniame laiške nurodė, kad dėl projekto „Malmė II“ ketina pasirašyti sutartį, pateikė informaciją apmokėjimui, mokėjimo gavėja nurodė UAB „Takera“, mokėjimo paskirtį – bendroji sutartis 2021/05/03-1, papildoma sutartis Nr.1 prie bendrosios sutarties 2021/05/03-1. Į bylą pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. mokėjimų pavedimais „Takera Baltic OÜ“ pervedė atsakovei UAB „Takera“ 90 000 Eur ir 90 006,40 Eur (iš viso – 180 006,40 Eur), jų paskirtyse įvardyta „UAB „Takera“ bendroji sutartis Nr. 2021/05/03-1 ir papildoma sutartis Nr.1 prie bendrosios sutarties 2021/05/03-1“. Atsakovės darbuotoja R. R. 2022 m. sausio 11 d. išsiuntė ieškovės atstovui P. E. N. su „Malmė II“ projektu susijusius dokumentus, t. y. atnaujintą „Malmė II“ projektą. 2022 m. vasario 4 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja R. R. išsiuntė „Malmė II“ vidaus įrengimo brėžinius ir prašė juos patvirtinti. Ieškovės atstovas 2022 m. vasario 6 d. šiuos planus patvirtino. 2022 m. kovo 22 d. atsakovės darbuotoja R. R. elektroniniu laišku, adresuotu P. E. N., nurodė, kad medžiagų, skirtų „Malmė II“ projektui, transportavimas numatytas antradienį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susidariusius teisinius santykius, jog 2020 m. gruodžio 18 d. komercinio pasiūlymo pagrindu tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, o ieškovė ir atsakovė veikė kaip rangovės. Tokią išvadą patvirtina sekančios aplinkybės, pirma, 2018 m. gegužės 15 d. įgaliojimas laikytinas tarp šalių susiklosčiusių santykių pradžia, t. y. tai vienintelis dokumentas, kurio pagrindu prasidėjo šalių bendradarbiavimas „Malmė II“ projekte. Nors atsakovė teigia, kad 2018 m. gegužės 15 d. įgaliojime P. E. N. nebuvo įgaliotas veikti UAB „Takera“ vardu ir interesais, tačiau minėtą įgaliojimą išdavė atsakovės vadovas A. R., todėl aplinkybė, jog įgaliojime nurodyta UAB „Takera Group“, o ne atsakovė, vertintina kaip paties atsakovės vadovo neapdairumas, kadangi jis turėjo pareigą teisingai įvardyti bendrovės pavadinimą. Bylos duomenys sudaro pagrindą vertinimui, kad 2018 m. gegužės 15 d. įgaliojimo pagrindu buvo sudarytas 2020 m. gruodžio 18 d. komercinis pasiūlymas, kurį pasirašė įgaliotas asmuo P. E. N., todėl ieškovė ir atsakovė buvo komercinio pasiūlymo šalimis. Be to, 2020 m. gruodžio 18 d. komercinis pasiūlymas nėra nuginčytas. Antra, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pritarė tarp šalių susiklosčiusiems sutartiniams teisiniams santykiams ir aktyviai pradėjo vykdyti įsipareigojimus, t. y. parengė ir suderino projektą, bendradarbiavo su ieškove šiais klausimais, 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. mokėjimų pavedimais atsakovė gavo iš ieškovės iš viso – 180 006,40 Eur avansą (90 000 Eur ir 90 006,40 Eur) ir jį priėmė. Nors minėtų mokėjimo nurodymų paskirtyse nurodyta „UAB „Takera“ bendroji sutartis Nr. 2021/05/03-1 ir papildoma sutartis Nr.1 prie bendrosios sutarties 2021/05/03-1“, tačiau akcentuotina, kad 2021 m. gegužės 3 d. pamatinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2021/05/03-01 ir 2021 m. gegužės 3 d. papildomas susitarimas Nr. 1 nebuvo pasirašyti ieškovės atstovo, t. y. šios sutartys nebuvo sudarytos, todėl vertinama, jog minėti avansiniai mokėjimai buvo atlikti 2020 m. gruodžio 18 d. komercinio pasiūlymo pagrindu, pagal kurį tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo rangos teisiniai santykiai. Trečia, pati atsakovė pripažino, kad veikė pagal sutartį, t. y. 2022 m. rugpjūčio 11 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje ieškovei už statybines medžiagas ir metalo konstrukcijų parengimą nurodė, jog „pagal sutartį „Malmė II“. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad užsakovas už atliktus darbus atsiskaitydavo su ieškove, nėra pakankama pripažinti, jog atsakovė veikė kaip subrangovė, o ieškovė atitinkamai – generalinė rangovė. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2021 m. gegužės 6 d. išrašė sąskaitą užsakovui dėl 216 007,68 Eur su PVM (180 006,40 Eur be PVM) apmokėjimo, nurodydama „pagal sutartį II etapas, 40 proc. nuo standartinės sumos“. 2021 m. gegužės 17 d. užsakovas pervedė ieškovei 216 007,68 Eur. Šiame kontekste svarbi aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovė ilgą laiką bendradarbiavo pastatų statybos srityje, be to, ieškovės atstovas P. E. N. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. lapkričio 29 d. posėdyje paaiškino, jog „Takera Baltic OÜ“ galėjo gauti mokesčių susigrąžinimą Švedijos Karalystėje, todėl atsiskaitymai vyko per ieškovę. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, ieškovė ir atsakovė pasirinko tokį veikimo modelį, kuomet užsakovas apmokėdavo ieškovei, o pastaroji atsiskaitydavo su atsakove, tačiau toks tarpusavio atsiskaitymo principas, nesant kitų įrodymų, nepagrindžia generalinės rangovės bei subrangovės teisinių santykių.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo vartojimo rangos sutartiniais santykiais, kuriuose tiek ieškovė, tiek atsakovė veikė kaip rangovės. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad ji vykdė subrangovės funkcijas, o generalinė rangovė buvo ieškovė. Priešingai, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtinta, kad atsakovė, kaip 2020 m. gruodžio 18 d. komercinio pasiūlymo šalis, derino savo, kaip rangovės pareigas iki komercinio pasiūlymo sudarymo, ir vykdė rangovės pareigas po jo sudarymo, t. y. parengė ir suderino projektą „Malmė II“, be to, gavo avansą už būsimų darbų atlikimą ir jį priėmė. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtinta, kad ieškovė ir atsakovė veikė kaip rangovės, vykdė projektą ir sutartinius įsipareigojimus pagal nustatytas atsakomybės ribas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo teisinių santykių kvalifikavimo atmetami kaip nepagrįsti.Dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymoApeliaciniame skunde kvestionuojama ieškovės teisė reikšti ieškinį atsakovei, nurodant, kad ieškovė nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nesirėmė faktine aplinkybe, jog ji reikalavimus atsakovei reiškia, kaip užsakovo reikalavimo teisių perėmėja. Be to, apeliantės teigimu, teismas neatliko 2022 m. balandžio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties vertinimo, netyrė ir nenustatė aplinkybių, kada ir kaip atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perleidimo faktą, o kadangi ieškovė nepranešė atsakovei apie tai, kad A. S. P. 2022 m. balandžio 7 d. perleido savo reikalavimą į atsakovę ieškovei, ji nėra laikytina tinkama ieškove byloje, nes reikalavimo teisės turėtoju laikytinas pradinis kreditorius.CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). CK 6.106 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąžiningo skolininko teises ginanti taisyklė, kad kai apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Šioje normoje išreikštas įstatymo leidėjo tikslas ginti sąžiningą skolininką, siejant jo prievolės pabaigą su pranešimu apie teisių perleidimą. Atidus ir rūpestingas naujasis kreditorius, siekdamas gauti tinkamą įvykdymą, turi informuoti skolininką apie prievolės kreditoriaus pasikeitimą ir pateikti jo, kaip reikalavimo teisių perėmėjo, įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019, 45 punktas). Nurodyto pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 28 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 7 d. ieškovė „Takera Baltic OÜ“ ir trečiasis asmuo A. S. P. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo perleido visas reikalavimo teises į atsakovę UAB „Takera“ pagal 2020 m. gruodžio 18 d. komercinį pasiūlymą ieškovei. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė apie šią reikalavimo perleidimo sutartį nebuvo informuota. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2022 m. balandžio 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį teismui pateikė 2023 m. kovo 14 d. (DOK–10186). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kadangi viena esminių reikalavimo perleidimo bendrųjų taisyklių – reikalavimui perleisti skolininko sutikimas nereikalingas, jos taikymas subalansuojamas CK 6.107 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta taisykle, nustatančia, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Šioje teisės normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi įtakos skolininko gynybai nuo pareikšto reikalavimo, nes jis tebeturi teisę pareikšti naujojo kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos būtų galėjęs panaudoti prieš pradinį kreditorių iki to momento, kai gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024, 37 punktas). Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ieškovė, įgijusi reikalavimo teise į atsakovę, turėjo pareigą pranešti skolininkei apie prievolės šalies pasikeitimą, tačiau to nepadarė. Kita vertus, šiuo atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą sužinojo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kuomet ieškovė pateikė 2022 m. balandžio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Nėra ginčo, kad tuo metu, kai buvo perleistas reikalavimas, pradinis kreditorius nebuvo pareiškęs reikalavimo atsakovei. Taigi, apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, susiklostė situacija, kai atsakovė, sužinojusi apie įvykusį reikalavimo perleidimą, byloje galėjo pasinaudoti teise tiek ginčyti minėtą sutartį, tiek pareikšti ieškovei, kaip naujajai kreditorei, visus atsikirtimus, kuriuos būtų galėjusi panaudoti prieš pradinį kreditorių, todėl jos, kaip skolininkės, teisės ir interesai pažeisti nebuvo. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pateikusi priešieškinį, 2022 m. balandžio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties taip pat neginčijo, todėl ši sutartis galioja, ieškovė teisėtai yra įgijusi reikalavimo teisę į atsakovę, šį faktą atskleidė bylos nagrinėjimo metu, todėl laikytina tinkama ieškove byloje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinio skundo argumentai dėl įvykusio prievolės šalies pasikeitimo neteisėtumo atmetami kaip nepagrįsti. Be to, ieškovė tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje faktiniu pagrindu nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovei 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. mokėjimų pavedimais pervestu 180 006,40 Eur avansu, kuris ieškovės buvo gautas iš užsakovo pagal 2020 m. gruodžio 18 d. komercinį pasiūlymą, ir pareiškė reikalavimą priteisti avansą. Taigi, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismo sprendimas, kuriame pasisakyta dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 180 006,40 Eur avansą, yra siurprizinis. Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti, jog ieškovė neteisėtai nutraukė su atsakove sutartinius teisinius santykius, kadangi 2020 m. gruodžio 18 d. komerciniame pasiūlyme statybos rangos darbų, projektavimo darbų atlikimo terminai, kuriais turėjo vadovautis atsakovė, numatyti nebuvo. Apeliantė teigia, kad ieškovė privalėjo siekti išsaugoti sutartinius santykius, kadangi atsakovė dėjo pastangas vykdyti gyvenamojo namo konstrukcijų gamybą. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka. Iš priešieškinio turinio bei dalyko matyti, kad atsakovė prašo pripažinti neteisėtu ieškovės vienašalį subrangos sutarties dėl „Malmė II“ projekto nutraukimą (priešieškinio 49 punktas, pirmasis reikalavimas). Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė rašytinės subrangos sutarties nesudarė, jos veikė kaip rangovės pagal 2020 m. gruodžio 18 d. komercinį pasiūlymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. balandžio 7 d. raštu trečiasis asmuo A. S. P. ir ieškovė nutraukė sutartį Nr. MT22-00458, tačiau ši sutartis į bylą nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, šalims nepateikus ieškovės ir atsakovės sudarytos subrangos sutarties, taip pat neatskleidus sutarties Nr. MT22-00458 turinio, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios subrangos sutartį dėl „Malmė II“ projekto ir dėl to atsakovės reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo netenkintas. Be to, 2022 m. gegužės 5 d. susirašinėjimo su atsakovės atstove R. R. metu, ieškovės atstovas pranešė, kad su atsakove kartu vykdomi projektai yra nutraukti, o „Malmė II“ projektas nutrauktas nuo praėjusio mėnesio. Pažymėtina, kad tuo metu, t. y. 2022 m. balandžio 7 d., kuomet ieškovė ir trečiasis asmuo nutraukė susitarimą, atsakovė nereiškė pretenzijų dėl sutartinių teisinių santykių nutraukimo nepagrįstumo. Priešingai, kaip nurodyta šio sprendimo 73–79 punktuose, atsakovė po informavimo apie nutrauktus teisinius santykius, susijusius su rangos darbais projekte „Malmė II“, 2022 m. rugpjūčio 11 d. išrašė „Takera Baltic OÜ“ PVM sąskaitas faktūras: 46 000 Eur – statybos projekto parengimas, 20 886,04 Eur – tvoros pastatymo darbai, 144 392,04 Eur – statybinės medžiagos ir metalo konstrukcijų parengimas pagal sutartį „Malmė II“ bei 5 204,05 Eur, 2023 m. vasario 9 d. išrašė „Takera Baltic OÜ“ PVM sąskaitas faktūras: 14 250 Eur – saugojimo ir sandėliavimo paslauga (nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. vasario 15 d.)), 2 100 Eur – papildomos paslaugos „Malmė II“ projekte: buitinės technikos, virtuvės, įrangos, interjero ir eksterjero detalių parinkimas ir užsakymas. Teisėjų kolegijos įvertinimu, aplinkybė, kad atsakovė išrašė ieškovei sąskaitas už darbus „Malmė II“ projekte, patvirtinta atsakovės valią nebetęsti projekto ir gauti atsiskaitymą už, atsakovės nuomone, jos atliktus darbus. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusios rašytinės subrangos sutarties, be to, atsakovė nesiekė tęsti projekto darbų vykdymo, jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų prieštaravusi projekto darbų pabaigai, užsakovui nutraukus santykius, neatliko, priešingai, siekė gauti atsiskaitymą, todėl reikalavimas pripažinti vienašalį subrangos sutarties nutraukimą neteisėtu yra nepagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo įvertinti kitaip. Dėl atsakovės (ne)tinkamo įsipareigojimų vykdymo ir pareigos grąžinti avansą nutraukus rangos sutartįApeliantė teigia, kad 2020 m. gruodžio 18 d. komerciniame pasiūlyme nebuvo susitarta dėl rangos darbų atlikimo termino, be to, atsakovė siekė įvykdyti rangos sutartį, tačiau namo konstrukcijų nepristatė dėl to, jog ieškovė neatliko 30 procentų apmokėjimo. Taigi, atsakovė iš esmės įrodinėja, kad sutartiniai teisiniai santykiai tarp šalių buvo nutraukti ne dėl jos netinkamo pareigų vykdymo. Viena vertus, apeliantė pagrįstai nurodo, kad 2020 m. gruodžio 18 d. komerciniame pasiūlyme nebuvo susitarta dėl rangos darbų atlikimo termino, šiame dokumente nėra aptarti jokie terminai. Kita vertus, iš į bylą pateikto 2021 m. birželio 14 d. elektroninio laiško matyti, kad atsakovės darbuotoja R. R. informavo ieškovės atstovą apie rengiamų „Malmė II“ projektų sąrašą, kurį sudarė architektūrinė, ventiliacijos, šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos, elektros tiekimo, priešgaisrinės saugos ir signalizacijos, apsaugos nuo ugnies ir energijos poreikių skaičiavimų dalys, tuo pačiu klausė ieškovo, ar to pakaks. Taip pat atsakovė informavo, kad nuo sutarties pasirašymo darbai bus atlikti per maždaug 3–3,5 mėnesio. Ieškovės atstovas 2021 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad tiek laiko pakaks. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. kovo 15 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas P. E. N. paaiškino, kad projekto parengimo terminas buvo 3–3,5 mėnesio nuo mokėjimo gavimo (teismo posėdžio garso įrašas nuo 52 min.). Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. mokėjimų nurodymais ieškovė pervedė atsakovei UAB „Takera“ atitinkamai 90 000 Eur ir 90 006,40 Eur (180 006,40 Eur), kaip avansą už rangos darbus. Taip pat šalys neginčija, kad Malmės miesto statybos planavimo komitetas 2021 m. gruodžio 6 d. išdavė pradinį leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui (užsakovui) statyti vienbutį gyvenamąjį namą bei medinę vientisą tvorą su mūrine atrama. Iš į bylą pateikto 2021 m. rugpjūčio 24 d. elektroninio laiško matyti, kad ieškovės atstovas P. E. N. informavo atsakovės darbuotoją R. R., jog trūksta kelių „Malmė II“ projekto brėžinių, įskaitant vandentiekio planą bei statybų skaičiavimus, parašė juos pateikti kaip įmanoma greičiau. 2021 m. rugsėjo 28 d. atsakovės darbuotoja R. R. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovės atstovui P. E. N. projekto „Malmė II“ statybos projektą. Ieškovės atstovas 2021 m. rugsėjo 30 d. elektroniniame laiške nurodė, kad statybos projektas lietuvių kalba netiks – reikia anglų kalba. 2021 m. spalio 17 d. atsakovės darbuotoja R. R. elektroniniu laišku išsiuntė statybos projektą anglų kalba. 2021 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovas P. E. N. patvirtino, kad „Malmė II“ projekto dokumentus gavo tinkamu formatu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovės parengtas pastato energinio naudingumo vertinimas Malmės miesto institucijų buvo atmestas, nurodant, jog dokumentas netinkamas, todėl energinio naudingumo vertinimas turėjo būti atliktas iš naujo, kreipiantis į bendrovę Švedijos Karalystėje (posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 5 min.). 2021 m. gruodžio 3 d. parengtas energinio naudingumo vertinimas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė ieškovės atstovui išsiuntė visą vandens ir nuotekų projektą, parengtą UAB „Projektoma“, tik 2022 m. balandžio 14 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad tvoros pastatymo ir montavimo darbai užsakovo žemės sklype buvo atlikti 2022 m. kovo 4–19 dienomis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. kovo 29 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja R. R. ieškovės atstovą P. E. N. informavo, jog dėl nenumatytos klaidos negali išsiųsti prekių ketvirtadienį, kaip buvo planuota anksčiau. 2022 m. kovo 30 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja R. R. informavo ieškovės atstovą apie tai, kad pagal apytikslį planą pirmąjį sunkvežimį su metalais projektui „Malmė II“ turėjo išsiųsti 2022 m. balandžio 5 d., o sekančią partiją (sienas ir stogą) pristatyti po savaitės, tačiau data gali būti atidėta dėl sugedusio lazerinio pjūklo. 2022 m. balandžio 5 d. atsakovės darbuotoja R. R. informavo ieškovės atstovą, kad „iki balandžio 12 – 13 d. laukia naujų detalių iš UAB „Lankmeta“ ir tada galės judėti į priekį su projektu“. 2022 m. balandžio 7 d. raštu trečiasis asmuo A. S. P. ir ieškovė nutraukė sutartį Nr. MT22-00458, minėtame rašte nurodant, kad buvo nutraukta sutartis tarp A. S. P., ieškovės ir UAB „Takera“. 2022 m. gegužės 5 d. susirašinėjimo su atsakovės atstove R. R. metu, ieškovės atstovas pranešė, kad su atsakove kartu vykdomi projektai yra nutraukti, o „Malmė II“ projektas nutrauktas nuo praėjusio mėnesio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad užsakovas nutraukė vartojimo rangos teisinius santykius dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl jos, kaip rangovės, netinkamo įsipareigojimų vykdymo projekte „Malmė II“. Šiuo atveju nustatyta, kad 2021 m. birželio 14 d. atsakovės darbuotoja R. R. patvirtino, jog darbams atlikti pakaks 3–3,5 mėnesių nuo sutarties pasirašymo. Kadangi 2021 m. gegužės 3 d. pamatinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2021/05/03-01, kurios šalimis nurodytos UAB „Takera“ ir „Takera Baltic OU“, bei 2021 m. gegužės 3 d. papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2021 m. gegužės 3 d. sutarties Nr. 2021/05/03-01 nebuvo pasirašyti, t. y. nebuvo iš viso sudaryti, šiuose dokumentuose nurodytų sąlygų nėra pagrindo taikyti, vertinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kaip jau nurodyta, 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. atsakovė UAB „Takera“ gavo 180 006,40 Eur avansą už būsimus statybos darbus, o atsakovės darbuotoja R. R. po avanso gavimo, t. y. 2021 m. birželio 14 d., patvirtino, kad darbams atlikti pakaks 3–3,5 mėnesio termino, 2021 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovas ragino atsakovės darbuotoją R. R. kaip įmanoma greičiau pateikti trūkstamas „Malmė II“ projekto dalis, o atsakovės atstovė nekėlė klausimo dėl tokios skubos (termino darbams atlikti), todėl pagrįsta, jos toks terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. gegužės 20 d., kuomet atsakovė gavo avansą. Įvertinęs tai, kad atsakovė tik 2021 m. spalio 17 d. elektroniniu laišku išsiuntė statybos projektą anglų kalba (nors terminas baigėsi 2021 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje), o 2022 m. kovo – balandžio mėnesiais neįvykdė savo įsipareigojimų (nepristatė į Malmę metalo konstrukcijų, sienų, stogo), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė iki suderėto darbų pabaigos termino neužtikrino tinkamo 2020 m. gruodžio 18 d. komerciniu pasiūlymu prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, nepateikė kontrahentei (ir (ar) užsakovui) aiškios informacijos apie įvardytų darbų tolimesnį vykdymo organizavimą. Be to, atsakovė, suprasdama, kad sutartimi sulygtų darbų negalės atlikti per šalių sutartą terminą, neprašė suderėtą darbų atlikimo terminą pratęsti, galiausiai nesiėmė realių veiksmų tokius darbus atlikti, todėl sutartiniai teisiniai santykiai tarp šalių pagrįstai buvo nutraukti dėl atsakovės kaltės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-219/2018). Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (CK 6.189 straipsnis). Dėl to viena sutarties šalis, esant būtinybei pakeisti nustatytą terminą, privalo spręsti šį klausimą kartu su kita šalimi (šiuo atveju užsakovu). Akivaizdu, kad tokie atsakovės veiksmai, kai ji sutartu terminu neužtikrino realių darbų atlikimo, sukūrė šalių santykiuose neapibrėžtumo situaciją ir prisidėjo prie to, jog užsakovas nutraukė teisinius santykius. Be to, į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovė ėmėsi konkrečių, realių veiksmų, siekiant išspręsti kilusias problemas. Priešingai, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, atsakovės komunikacija su ieškove buvo pagrįsta jos reikalavimu užsakovui didesne apimtimi pervesti avansą, tačiau ne racionaliu kooperavimusi, siekiant, jog projekto darbai būtų realiai įvykdyti. Minėta, kad 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. mokėjimų pavedimais ieškovė pervedė atsakovei UAB „Takera“ 180 006,40 Eur avansą už rangos darbus. Taip pat šalys neginčija, kad atsakovė 2021 m. spalio 22 d. mokėjimo pavedimu 10 000 Eur gauto avanso dalį grąžino atsakovei. Priešieškinyje atsakovė, be kita ko, pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 41 271,68 Eur skolą už faktiškai atliktus darbus ir medžiagas (46 000 Eur (už projektą) +144 392,04 Eur (už medžiagas ir metalinių konstrukcijų parengimą) + 20 886,04 Eur (už tvoros pastatymą) – 170 006,40 Eur (avansas)). Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji dalį įsipareigojimų yra įvykdžiusi, todėl gautą avansą panaudojo atsiskaitymui už faktiškai atliktus darbus bei medžiagas, tačiau sumokėtas avansas nepadengia atliktų darbų ir įsigytų medžiagų kainos, t. y. todėl ieškovės skola atsakovei sudaro 41 271,68 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas yra pinigų suma, kuria rangos sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Sutarties nutraukimo atveju atsiskaitant už atliktus darbus, pirmiausia naudojama avansu sumokėta pinigų suma ir, priklausomai nuo avanso sumos ir atliktų darbų kainos santykio, vienai iš šalių atsiranda piniginio reikalavimo teisė, o kitai – finansinė prievolė, t. y. tuo atveju, kai avanso suma viršija atliktų darbų kainą, užsakovas turi teisę reikalauti, kad rangovas grąžintų darbų kainą viršijantį avanso likutį, ir, priešingai, kai darbų kaina viršija avanso sumą, rangovas turi teisę reikalauti, kad užsakovas sumokėtų avansu nepadengtą darbų kainos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013). Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad 2022 m. balandžio 7 d. raštu trečiajam asmeniui A. S. P. ir ieškovei nutraukus sutartį ieškovė įgijo reikalavimo teisę į sumokėtą atsakovei 170 006,40 Eur avansą (180 006,40 Eur sumokėtas avansas dviem mokėjimų pavedimais – 10 000 Eur atsakovės grąžinta ieškovei avanso suma). Be to, UAB „Lytagra“ 2022 m. kovo 16 d. išrašė išankstinę sąskaitą PARD UZS Nr. SU336403 atsakovei už įsigytas medžiagas, kurių vertė 8 661,03 Eur. 2022 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja R. R. ieškovės atstovui P. E. N. atsiuntė AB „Lytagra“ išrašytą išankstinę sąskaitą PARD UZS Nr. SU336403. Byloje pateiktas 2022 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad ieškovė sumokėjo AB „Lytagra“ 8 661,03 Eur pagal 2022 m. kovo 16 d. išrašytą išankstinę sąskaitą PARD UZS Nr. SU336403 už atsakovės įsigytus stačiakampius ir kvadratinius vamzdžius. Akcentuotina, kad atsakovė neginčija, jog ieškovė įvykdė jos turėtą prievolę AB „Lytagra“, t. y. apmokėjo sąskaitą už atsakovę, taip pat neginčija, kad atsakovė pirko nurodytas medžiagas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į 8 661,03 Eur skolos grąžinimą iš atsakovės. Kita vertus, kadangi atsakovė priešieškinyje teigia, kad ieškovė visiškai nėra atsiskaičiusi už jos atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir įsigytas medžiagas projekte, todėl, sprendžiant dėl ieškovei grąžintino avanso dydžio pirmiausia reikia nustatyti, ar gautas avansas (jo dalis) buvo atsakovės panaudotas vykdant projektą „Malmė II“, koks nepanaudoto avanso dydis, ar buvo atsakovės atlikti darbai, panaudotos medžiagos, kokia tokių atliktų darbų vertė ir tuomet spręsti ieškovės reikalavimo priteisti skolą (avansą) pagrįstumo bei dydžio klausimus, atitinkamai ieškovės reikalavimą dėl avanso priteisimo tenkinant tokiu dydžiu, kiek sumokėto avanso suma viršytų atsakovės atliktų darbų projekte vertę. Dėl to teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priešieškinio reikalavimais priteisti skolą už jos atliktus rangos darbus, suteiktas paslaugas ir įgytas bei panaudotas medžiagas. Dėl atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus, medžiagas ir paslaugas „Malmė II“ projekteApeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs priešieškinio reikalavimus, paneigė rangovės (atsakovės) teisę reikalauti atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Apeliantės įvertinimu, ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovei 41 271,68 Eur skolą už faktiškai atliktus darbus ir pateiktas medžiagas (46 000 Eur (už projektą) +144 392,04 Eur (už medžiagas ir metalinių konstrukcijų parengimą) + 20 886,04 Eur (už tvoros pastatymą) – 170 006,40 (avansas)), taip pat 2 100 Eur skolą už buitinės technikos, virtuvės, įrangos, interjero ir eksterjero detalių parinkimą. CK 6.671 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Nustatant užsakovui pareigą atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus net ir tuo atveju, kai rangos sutartis nutraukiama dėl rangovo kaltės, yra įgyvendinamas civilinės teisės principas, draudžiantis praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021, 53 punktas). Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl kiekvieno atsakovės priešieškinyje pareikšto reikalavimo, t. y. dėl skolos už projekto paruošimą, metalinių konstrukcijų parengimą, tvoros įrengimą ir kita priteisimo, pagrįstumo. Apeliantė teigia, kad ieškovė turi apmokėti 144 392,04 Eur už medžiagas ir metalo konstrukcijų parengimą „Malmė II“ projektui. Šį argumentą grindžia tuo, kad 2023 m. gegužės 30 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-23-2777 užfiksuota, jog UAB „Takera“ gamybinėse patalpose buvo daugiau nei 3 000 vnt. detalių, kurios sutapo su atsakovės 2022 m. rugpjūčio 11 d. išrašytos ieškovei PVM sąskaitos faktūros Nr. 330 detalizacijoje nurodytomis detalėmis ir jų kiekiais. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Takera“ išrašė „Takera Baltic OÜ“ 144 392,04 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 330. Į bylą pateikta 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 330 detalizacija, iš kurios matyti, kad ji išrašyta už statybines medžiagas, metalo konstrukcijų parengimą (pjovimo ir dažymo paslaugas) „Malmė II“ projekte. PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, tačiau gali būti vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, jog šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012; 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 32 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė įgijo medžiagas ir atliko metalo konstrukcijų parengimo darbus konkrečiam projektui „Malmė II“. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad nurodytos medžiagos bei metalo konstrukcijos buvo tinkamai perduotos užsakovui, priešingai, pati atsakovė priešieškinyje pripažįsta, jog minėti daiktai yra jos gamybinėse patalpose, ji prašo įpareigoti ieškovę pasiimti šiuos daiktus. Be to, aplinkybę, kad metalo konstrukcijos nebuvo perduotos užsakovui (ar ieškovei), patvirtina 2023 m. gegužės 30 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-23-2777 užfiksuotas faktas, jog 2023 m. gegužės 30 d. UAB „Takera“ gamybinėse patalpose buvo sudėtos maždaug 300 kvadratinių metrų plote metalo konstrukcijos (protokolo 2 lapas). Byloje įrodymų, kurie patvirtintų metalo konstrukcijų perdavimą užsakovui (ar ieškovei) bei jų galimą panaudojimą „Malmė II“ projekte, atsakovė nepateikė, o kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos keturios fotonuotraukos, kuriose fiksuotos metalo konstrukcijos, nėra pakankamos nustatyti, kur ir kada jos padarytos, kam priklausančiose patalpose, todėl neįrodo tokių daiktų perdavimo ieškovei bei jų panaudojimo „Malmė II“ projekte fakto (CPK 178 straipsnis). Akcentuotina ir tai, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 330 išrašyta po sutartinių santykių nutraukimo, t. y. po 2022 m. balandžio 7 d. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punktą PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi šiuo atveju aplinkybė, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 330 išrašė praėjus keturiems mėnesiams po sutartinių santykių nutraukimo, kuomet projektas „Malmė II“ nebebuvo vykdomas, kelia pagrįstų abejonių, ar metalo konstrukcijos buvo parengtos projektui „Malmė II“. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad atsakovė nepagrindė, jog iki sutartinių santykių nutraukimo buvo pradėjusi vykdyti metalo konstrukcijų parengimo darbus šiam konkrečiam projektui, tam įsigijo medžiagas, taip pat, jog metalo konstrukcijas ir medžiagas buvo perdavusi ieškovei. Pažymėtina, kad šalys bendradarbiavo ilgą laiką ir vykdė darbus kituose projektuose. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra teisinio pagrindo nuspręsti, kad ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovei už statybines medžiagas bei metalo konstrukcijų parengimą (pjovimo ir dažymo paslaugas). Kadangi byloje neįrodytas faktas, kad metalo konstrukcijos bei medžiagos buvo įgytos projektui „Malmė II“ vykdyti bei perduotos užsakovui (ar ieškovei), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė išvestinį priešieškinio reikalavimą atlyginti atsakovei už metalo konstrukcijų bei medžiagų saugojimo ir sandėliavimo paslaugas. Apeliaciniame skunde kvestionuojama teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovė neatliko tvoros pastatymo darbų ir dėl to neturi teisės į 20 886,04 Eur atlygį. Atsakovės teigimu, ji 2022 m. rugpjūčio 11 d. išrašė „Takera Baltic OÜ“ PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią ieškovė turi sumokėti 20 886,04 Eur UAB „Takera“. Be to, užsakovas ieškovei už tvoros pastatymą yra sumokėjęs, todėl tai pagrindžia, kad šie darbai buvo faktiškai atlikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Takera“ išrašė „Takera Baltic OÜ“ 20 886,04 Eur PVM sąskaitą faktūrą už tvoros pastatymo darbų atlikimą. Atsakovė, siekdama įrodyti jos atliktus tvoros pastatymo darbus, pateikė rašytinius įrodymus, t. y. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 2022 m. kovo 2 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 41363112955 ir Nr. 41250818146 už nupirktas prekes 119,10 Eur bei 221,44 Eur sumoms; atsakovės darbuotojos R. R. užsakytus „DFDS“ kelto maršrutu (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 19 d. kelionės bilietus, kuriuose nurodyti keleiviai M. S. S., M. V. M., M. Y. K., M. I. K., M. A. K., taip pat atsakovės 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarytas darbo sutartis su V. M. ir S. S. (DOK–10320). Kasacinio teismo praktikoje įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010). Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas (CPK 176, 185 straipsniai), reiškiantis, kad teisėjas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).Nagrinėjamu atveju atsakovė reikalavimo dėl 20 886,04 Eur apmokėjimo už tvoros pastatymo darbus pagrįstumą įrodinėja netiesioginiais įrodymais, o tiesioginių įrodymų (atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, medžiagų įsigijimo, kurios būtų panaudotos tvoros įrengimui pirkimo, jų panaudojimo šiame projekte ar pan.) nepateikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 2022 m. kovo 2 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. 41363112955 ir Nr. 41250818146 atitinkamai už 119,10 Eur bei 221,44 Eur turinį, pažymi, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš šių sąskaitų nėra galimybės nustatyti, ar įsigytos medžiagos iš viso gali būti priskirtos bei buvo panaudotos tvoros pastatymo projekte „Malmė II“ rangos darbams atlikti, nėra pateikta šių sąskaitų detalizacijų, todėl šie įrodymai nėra pakankami įsitikinimui apie atsakovės tvoros įrengimo darbų atlikimo faktą konstatuoti. Be to, nors atsakovė pateikė 2022 m. kovo 19 d. kelionės keltu bilietus ir 2021 m. rugsėjo 30 d. darbo sutartis, iš kurių galima matyti, kad nurodyti fiziniai asmenys, UAB „Takera“ darbuotojai, vyko keltu į Švedijos Karalystę, tačiau tokie rašytiniai įrodymai taip pat nepatvirtina atsakovės atliktų tvoros pastatymo darbų, vykdant projektą „Malmė II“, fakto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės pateiktų netiesioginių rašytinių įrodymų nepakanka padaryti pagrįstą išvadą apie jos, kaip rangovės, atliktus tvoros pastatymo darbus „Malmė II“ projekte, ir jie nepaneigia priešingos išvados tikimybės (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovė, siekdama paneigti atsakovės poziciją dėl atsakovės atliktų tvoros pastatymo darbų, pateikė rašytinius įrodymus, t. y. 2021 m. spalio 26 d. pasiūlymus dėl metalinių strypų, tvoros tvirtinimo detalių įsigijimo, 2022 m. kovo 31 d. UAB „PIREMA“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už 8 424 Eur, kurioje nurodyti montavimo darbai Malmėje, 2022 m. kovo 31 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą, kuriame nurodyti montavimo darbai Malmėje, bei 2022 m. balandžio 22 d. ieškovės 7 500 Eur atlikto mokėjimo UAB „PIREMA“ faktą. Taip pat į bylą pateiktas 2022 m. balandžio 3 d. atsakovės darbuotojos R. R. rašytas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad „sąskaita nėra apmokėta, nes aš nesu atsakinga už tvorą“. Taip pat 2022 m. spalio 3 d. atsakovės darbuotoja R. R. elektroniniame laiške pateikė sąrašą darbų, kaip šalys buvo pasiskirsčiusios konkrečius rangos darbus bei jų atsakomybę įgyvendinant „Malmė II“ projektą: šio sąrašo 19 punkte nurodyta „tvora, vartai – P.“, t. y. tokie darbai priskirti ieškovei. Iš byloje pateikto 2022 m. vasario 28 d. ieškovės atstovo P. E. N. elektroninio laiško matyti, kad jis, derindamas įrangos transportavimą į Malmę, nurodė, jog, be kita ko, krovinį sudarys vartai, stulpai, t. y. tvoros elementai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kaip jau nurodyta nutarties 130 punkte, civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog būtent ji, o ne atsakovė, buvo atsakinga už tvoros pastatymo rangos darbus projekte ir juos įvykdė. Šiuo atveju ieškovės pateikti įrodymai leidžia įsitikinti, kad ne tik ji buvo atsakinga už tvoros pastatymo rangos darbus, bet ir juos įvykdė, t. y. gavo komercinius pasiūlymus tvoros montavimui reikalingų detalių įsigijimui, pasitelkė bendrovę UAB „PIREMA“ atlikti montavimo darbus ir už juos atsiskaitė, organizavo tvoros dalių transportavimą į Malmę. Be to, kaip minėta, atsakovė (jos darbuotoja R. R.) pati pripažino, kad UAB „Takera“, vykdant projektą, nebuvo atsakinga už tvoros pastatymo darbus, jos parengtame darbų pasiskirstymo sąraše šie darbai priskirti ieškovei (jos atstovui). Teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami pagrįstam įsitikinimui, jog ji atliko tvoros pastatymo darbus, priešingai, ieškovė pateikė įrodymus, kad ji buvo atsakinga, organizavo ir įvykdė šiuos darbus projekte „Malmė II“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo dėl 20 886,04 Eur atlyginimo. Atsakovė teigia, kad ji tinkamai parengė „Malmė II“ statybos projektą ir jį perdavė ieškovei, o pagal šį statybos projektą užsakovui 2021 m. gruodžio 6 d. buvo išduotas gyvenamojo namo bei tvoros statybos leidimas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui nepriteisus atsakovei 46 000 Eur atlygio už atliktas projektavimo paslaugas, ieškovė neteisėtai praturtėjo, nes ji pinigus iš užsakovo už projekto parengimą gavo, tačiau pačių projektavimo darbų neatliko ir išlaidų dėl jo parengimo nepatyrė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Takera“ išrašė „Takera Baltic OÜ“ 46 000 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 328 už projekto „Malmė II“ parengimą. Pagal 2020 m. gruodžio 18 d. komercinio pasiūlymo sąlygas matyti, kad pastatas turėjo būti statomas pagal projektą (langai, durys, grindys, fasadas turi būti nurodyti projekte). Iš byloje kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovės atstovas P. E. N. atsakovės darbuotojai R. R. 2020 m. spalio 26 d. elektroniniame laiške nurodė, jog „Malmė II“ projektas patvirtintas, bei paragino kuo greičiau pateikti pirmuosius brėžinius; 2020 m. gruodžio 11 d. elektroniniame laiške parašė, kad reikia paspartinti veiklą dėl projekto „Malmė II“, o 2021 m. gegužės 24 d. elektroniniame laiške akcentavo, jog reikia „Malmė II“ projektą pristatyti kuo greičiau. 2021 m. birželio 14 d. atsakovės darbuotoja išsiuntė projektą sudarančių dalių sąrašą (architektūra, ventiliacija, šildymas, vandentiekis, elektros tiekimas, priešgaisrinė sauga, energijos poreikio skaičiavimas), kurį ieškovės atstovas patvirtino. Į bylą pateiktas atsakovės darbuotojos R. R. 2021 m. rugsėjo 28 d. elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad ieškovės atstovui išsiųstas statybų projektas, P. E. N. 2021 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu laišku padėkojo ir prašė atsiųsti projektą anglų kalba. Atsakovės darbuotoja 2021 m. spalio 17 d. išsiuntė projektą anglų kalba ieškovės atstovui, o pastarasis atsakydamas, jį įvertino puikiai bei 2021 m. spalio 18 d. elektroniniame laiške patvirtino, kad dokumentai gauti tinkamu formatu. Pažymėtina, kad atsakovė kartu su 2022 m. rugsėjo 12 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK–31942) pateikė parengtą visą projektą, t. y. visas jo dalis (statinio konstrukcijų, elektros, vandentiekio, architektūrinę, energetinio naudingumo įvertinimo, priešgaisrinės saugos, šildymo). Taip į bylą kartu su 2022 m. rugsėjo 30 d. dubliku pateiktas Malmės miesto statybos planavimo komiteto 2021 m. gruodžio 6 d. išduotas pradinis leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui A. S. P. statyti vienbutį gyvenamąjį namą bei medinę vientisą tvorą su mūrine atrama. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendinant vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018, 37 punktas). Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė sutarė, jog būtent atsakovė, kaip rangovė, turėjo pareigą parengti statybos projektą ir vykdė aktyvius veiksmus šiam tikslui pasiekti. Tokią išvadą, pirma, pagrindžia pateiktas šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovės atstovas nuo pat šalių bendradarbiavimo pradžios, t. y. jau 2020 m. spalio 26 d. elektroniniame laiške, o ir vėlesniuose 2020 m. gruodžio 11 d. bei 2021 m. gegužės 24 d. elektroniniuose laiškuose ragino atsakovę pradėti rengti „Malmė II“ projektą bei jį kuo skubiau pateikti, t. y. ieškovė aiškiai nurodė, kad atsakovė turi pareigą parengti statybos projektą. Antra, atsakovės atstovė 2021 m. birželio 14 d. suderino su ieškovės atstovu projekto dalis, ieškovės atstovas nepareiškė prieštaravimų dėl to, jog projekto parengimas nėra atsakovės atsakomybė. Trečia, po to, kai atsakovės atstovė 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovės atstovui išsiuntė statybos projektą, būtent ieškovės atstovas 2021 m. rugsėjo 30 d. jį priėmė ir paprašė atsiųsti projektą anglų kalba. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, vykdant „Malmė II“ projektą, atsakovei, kaip rangovei, buvo patikėta statybos projekto parengimo darbai ir ji buvo atsakinga už šio projekto parengimą, o ieškovė šios išvados nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, ar atsakovė faktiškai atliko darbus, susijusius su statybos projekto parengimu, pažymi, kad svarbi aplinkybė yra ta, jog ieškovės atstovas, tiek 2021 m. rugsėjo 28 d., tiek 2021 m. spalio 17 d., gavęs iš atsakovės projektą, pretenzijų dėl jo dalių nereiškė (tik prašė pateikti jas anglų kalba), priešingai, projektą priėmė ir įvertino kaip parengtą puikiai, tinkamu formatu. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateiktas Malmės miesto statybos planavimo komiteto 2021 m. gruodžio 6 d. išduotas pradinis leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui statyti vienbutį gyvenamąjį namą bei medinę vientisą tvorą su mūrine atrama pagrindžia, jog atsakovės parengtas statybos projektas buvo tinkamas, atitiko jam keliamus reikalavimus ir buvo panaudotas tolesnio „Malmė II“ projekto vystymui, jo pagrindu buvo išduotas statybos leidimas. Be to, byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. birželio 19 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo (užsakovas) A. S. P., atsakydamas į klausimą, ar projektavimo stadijoje turėjo pastabų projektui, nurodė, kad pašalino langą, struktūriškai pakeitimų nebuvo išskyrus nedidelius pataisymus (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 55 min.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovė tinkamai atliko šią rangos darbų dalį, t. y. parengė ir perdavė ieškovei statybos projektą, todėl „Takera Baltic OÜ“ privalėjo sumokėti atsakovei už faktiškai jos atliktų rangos darbų dalį (CK 6.671 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė pateikė 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 328, iš kurios matyti, kad už statybos projekto „Malmė II“ parengimą atlygintina suma sudarė 46 000 Eur. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog PVM sąskaita faktūra išrašyta 2022 m. rugpjūčio 11 d., t. y. vėliau nei buvo atlikti darbai – 2021 m. spalio 17 d. išsiųstas statybos projektas anglų kalba ieškovės atstovui, nesuponuoja išvados, jog šie darbai nebuvo atlikti, kadangi, kaip minėta, esant rangos teisiniams santykiams, rangovė turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Pažymėtina, kad ieškovė neginčijo atsakovės apskaičiuotos atliktų darbų 46 000 Eur vertės už statybos projekto parengimą, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, jog atsakovė pagrįstai nurodė, kad jai turėjo būti atlyginama 46 000 Eur už faktiškai atliktą darbą, t. y. ji galėjo šia apimtimi panaudoti jai pervesto avanso dalį. Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo atsiskaityti už papildomus darbus „Malmė II“ projekte, t. y. apmokėti 2023 m. vasario 9 d. UAB „Takera“ išrašytą 2 100 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 361 už buitinės technikos, virtuvės, įrangos, interjero ir eksterjero detalių parinkimą ir užsakymą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, pirma, atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog minėtoje sąskaitoje nurodyti darbai buvo realiai atlikti, t. y. jog minėti daiktai buvo parinkti, suderinti su užsakovu ir užsakyti, vykdant projektą (CPK 178 straipsnis). Antra, byloje nustatyta, kad sutartiniai rangos teisiniai santykiai buvo nutraukti statybos projekto parengimo stadijoje, t. y. nesant pradėtiems gyvenamojo namo statybos rangos darbams, juolab, nesant pastatyto gyvenamojo namo. Taigi, teisėjų kolegijos įvertinimu, „Malmė II“ projektui nepasiekus gyvenamojo namo įrengimo etapo, nėra teisinio pagrindo atsakovei atlyginti už šio namo vidaus įrengimo darbus, kurie nebuvo ir negalėjo būti pradėti vykdyti. Be to, duomenų, kad tokios paslaugos priklausytų šiam ginčo projekto įgyvendinimui, taip pat nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad PVM sąskaita faktūra išrašyta jau gerokai vėliau po sutartinių teisinių santykių nutraukimo. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl dalies atliktų rangos darbų, t. y. jos parengto statybos projekto, yra pagrįsti, todėl yra teisinis pagrindas atsakovei reikalauti iš ieškovės atsiskaityti (sumokėti) už atsakovės faktiškai atliktus darbus, kurių vertė pagal 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 328 yra 46 000 Eur. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje suklydo vertindamas atsakovės pateiktus duomenis apie tokių darbų (statybos projekto) atlikimą ir dėl to nepagrįstai priešieškinio reikalavimus atmetė visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovei sumokėtas ir jos negrąžintas ieškovei avansas sudaro 170 006,40 Eur, be to, atsakovė turi pareigą padengti 8 661,03 Eur skolą pagal AB „Lytagra“ 2022 m. kovo 16 d. išrašytą išankstinę sąskaitą PARD UZS Nr. SU336403, t. y. ieškovės reikalavimą sudaro 178 667,43 Eur, o atsakovės faktiškai atliktų darbų vertė buvo 46 000 Eur. Kaip nurodyta nutarties 118 punkte, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis galėjo būti panaudojami atsiskaitymui už faktiškai atliktus darbus, atsakovė įrodė parengusi statybos projektą ir realiai šiam darbui panaudojusi ieškovės pervesto avanso dalį – 46 000 Eur, todėl ieškovei priteistino avanso dydis mažinamas iki 124 006,40 Eur, ieškovei iš viso priteistina 132 667,43 Eur (124 006,40 Eur avansas + 8 661,03 Eur skola).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųApeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti skolą už atliktus darbus, susijusius su kitais projektais, kadangi byloje pateikti 5 204,05 Eur atliktų darbų vertę pagrindžiantys įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šio argumento pripažinti pagrįstu. Iš kartu su priešieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei UAB „Takera“ 2021 m. gruodžio 16 d. išrašyta 700 Eur sąskaita faktūra Nr. 1010 už projektinių pasiūlymų „Lund“ projekte atlikimą ir 2022 m. sausio 19 d. išrašyta 700 Eur sąskaita faktūra Nr. 1001 už projektinių pasiūlymų atlikimą „Simrishamn“ projekte, 2021 m. spalio 1 d. išrašyta 650 Eur sąskaita faktūra Nr. TAK3 už projektinių pasiūlymų „Funasdalen“ projekte atlikimą, taip pat atsakovei UAB „Takera“ 2021 m. spalio 30 d. išrašyta 96,80 Eur sąskaita faktūra Nr. HAV00465 už video. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pažymi, kad visos paminėtos prašomos atlyginti išlaidos nėra susiję su ginčo objektu, „Malmė II“ projektu, ir dėl jų faktinio pagrindo nebuvo susitarta susitarimu. Šiuo atveju atsakovė, siekdama pagrįsti reikalavimo teisę į šias išlaidas, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, ar ieškovė turi pareigą jas atlyginti atsakovei, kokia apimti bei kokiu pagrindu, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis). Vien tik pateiktų išrašytų sąskaitų nepakanka nustatyti šalių tarpusavio susitarimo turinio ir įsipareigojimų pasiskirstymo, todėl negalima įvertinti, ar ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovei už darbus, atliktus kituose projektuose. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovei nepateikus duomenų apie šių išlaidų pagrįstumą bei ieškovės įsipareigojimą jas padengti, pirmosios instancijos teismas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą šio atsakovės reikalavimo netenkinti, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti visiškai, tačiau nenurodo argumentų, susijusių sprendimo dalies, kuria netenkintas priešieškinio reikalavimas priteisti 34 646,85 Eur netiesioginių nuostolių (negauto pelno), todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, įvertina, kad šis reikalavimas netenkintas pagrįstai. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Akcentuotina tai, kad atsakovė įrodymų, pagrindžiančių jos faktiškai atliktus rangos darbus, išskyrus statybos projekto parengimą, už kurį jai pripažinta teisė į 46 000 Eur atlyginimą, nepateikė, todėl neįgijo teisės į atlygį už neatliktus darbus ir dėl to negalėjo pagrįstai tikėtis gauti įvardytą pelną. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai motyvus grindė ieškovės atstovo P. E. N. bei trečiųjų asmenų A. R., R. R. ir Ž. M. paaiškinimais, kadangi rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kt. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018, 36 punktas; 2026 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-403/2026, 32 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 118 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ieškovės atstovo P. E. N., trečiojo asmens A. R. paaiškinimus bei liudytojų R. R. ir Ž. M. parodymus įvertino visų byloje esančių įrodymų, taip pat ir rašytinių įrodymų, kontekste ir nė vienam iš įrodymų, įskaitant ir paminėtų ieškovės atstovo, trečiųjų asmenų bei liudytojo paaiškinimus bei parodymus, nesuteikė išskirtinės įrodomosios reikšmės ir galios, nė viena pirmosios instancijos teismo išvada nebuvo priimta, vadovaujantis tik įvardytais paaiškinimais bei parodymais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien tai, jog dalyvaujantis byloje asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti netinkamo įrodymų vertinimo pažeidimo. Dėl bylos procesinės baigties Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, iš esmės tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo rangos teisinius santykius, ir pagrįstai pripažino ieškovės teisę į sumokėto avanso grąžinimą bei jos apmokėtas išlaidas pagal išankstinę sąskaitą už atsakovės įsigytas medžiagas. Tačiau, nuspęsdamas dėl atsakovės teisės į atsiskaitymą už faktiškai atliktus rangos darbus projekte, netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė rangos darbų iš viso neatliko. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė parengė statybos projektą ir teisėtai 46 000 Eur panaudojo iš ieškovės jai pervesto avanso už šiuos darbus, ieškovės reikalaujamo priteisti avanso dydis sumažinamas 46 000 Eur suma. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir, patenkinus ieškinį bei priešieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiama 132 667,43 Eur skola (žr. šio sprendimo 141 punktą) bei 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo (2022 m. liepos 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai, konstatavus, kad atsakovė šiai sumai teisėtai panaudojo jai pervesto avanso dalį, nesprendžiamas atsakovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teismeCPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas). Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016). Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškovės reikalavimai tenkinami 70 procentų dalimi (priteisiama 132 667,43 Eur skola iš prašomų 188 667,43 Eur), o atsakovės reikalavimai tenkinami 30 procentų dalimi. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Įvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 35 125,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 436,95 Eur žyminis mokestis, 31 852,26 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdžiuose, 836,39 Eur dokumentų vertimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus teismo sprendimą, ieškinio reikalavimas patenkinamas iš dalies, ieškovei priteisiamas nuo patenkintos ieškinio reikalavimo dalies 1 970 Eur žyminis mokestis. Teisėjų kolegija, išanalizavusi kartu su 2025 m. gruodžio 16 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas (DOK–44252) pateiktus įrodymus (detalizaciją), pagrindžiančius ieškovės patirtas 31 852,26 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgdama į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, nepripažįsta pagrįstomis išlaidų už susipažinimą su atsiliepimu į ieškinį (300 Eur), priešieškiniu (100,50 Eur), rašytiniais paaiškinimais (75 Eur), dokumentais (37,50 Eur x 2). Kitos advokato teisinės pagalbos bei dokumentų vertimo išlaidos, kurių bendra suma sudaro 32 138,15 Eur, pripažįstamos būtinomis, pagrįstomis ir realiomis, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti kitaip. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių bylinėjimosi išlaidų dydį, nustatė, kad jos atitinka Rekomendacijose nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 24 466,71 Eur (1 970 Eur + (32 138,15 Eur x 70 procentų)) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 19 221,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 009 Eur žyminis mokestis, 16 668 Eur advokatų teisinės pagalbos išlaidos parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdžiuose, 544,50 Eur antstolio išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus teismo sprendimą, patenkinama priešieškinio vieno turtinio reikalavimo dalis (pripažįstama atsakovės teisė į 46 000 Eur), atsakovei priteisiamas 915 Eur žyminis mokestis. Teisėjų kolegija, išanalizavusi kartu su 2025 m. gruodžio 18 d. prašymais priteisti išlaidas (DOK–44583 ir DOK–44648) pateiktus įrodymus, pagrindžiančius atsakovės patirtas 16 668 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, bei už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, atsižvelgdama į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pripažįsta būtinomis, pagrįstomis ir realiomis. Atsakovės patirtos 16 668 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Taigi, atsakovei iš ieškovės priteisiamas 6 078,75 Eur (915 Eur + (16 668 Eur + 544,50 Eur) x 30 procentų)) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Nors apeliantė teigia, kad ieškovei neturėtų būti atlygintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau apeliaciniame skunde argumentų dėl konkrečių ieškovės prašomų atlyginti išlaidų fakto bei dydžio nepateikia. Šiuo atveju akcentuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertino šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą bei dydį ir pakeitė jų atlyginimo paskirstymą proporcingai bylos išnagrinėjimo rezultatui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam šių išlaidų paskirstymui. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (24 466,71 Eur – 6 078,75 Eur), ieškovei iš atsakovės priteisiamas 18 387,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme Atsakovė UAB „Takera“ pateikė įrodymus apie 2 315 Eur sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Ieškovė „Takera Baltic OÜ“ pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 550 Eur, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą – 85 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, laikytina, kad apeliantės apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies – 30 procentų, patenkinama vieno turtinio reikalavimo dalis (pripažįstama atsakovės teisė į 46 000 Eur), atsakovei priteisiamas 915 Eur (žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą nepriteisiamos. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėto dokumento parengimą patirtas išlaidas sudaro tai, kad nurodytas dokumentas yra daugiau techninio pobūdžio, o jo parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 64 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovei nepriteisiamas 85 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą buvo patirtos 2026 m. gegužės mėn., vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2026 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 554,20 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteisiama suma sudaro 3 320,46 Eur (1,3 x 2 554,20 Eur). Ieškovės prašomos priteisti 2 550 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ieškovei priteisiamas 1 785 Eur (2 550 Eur x 70 procentų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (1 785 Eur – 915 Eur), ieškovei iš atsakovės priteisiamas 870 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei Estijos Respublikos bendrovei „Takera Baltic OÜ“, juridinio asmens kodas 14419464, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Takera“, juridinio asmens kodas 302046540, 132 667,43 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (132 667,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisti ieškovei Estijos Respublikos bendrovei „Takera Baltic OÜ“, juridinio asmens kodas 14419464, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Takera“, juridinio asmens kodas 302046540, 18 387,96 Eur (aštuoniolikos tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų ir 96 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.Kitą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.Priteisti ieškovei Estijos Respublikos bendrovei „Takera Baltic OÜ“, juridinio asmens kodas 14419464, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Takera“, juridinio asmens kodas 302046540, 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.Teisėjos Dalia KačinskienėVilija Mikuckienė Asta Radzevičienė