Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonės vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio metu padarytos žalos turtui įrodinėjimą, eismo įvykio deklaracijos įrodomąją reikšmę, draudikui sprendžiant dėl atsakingo už eismo įvykį asmens, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 864,94 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinį ieškovė grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės, KET) 128 punkto nuostatomis. Ji nurodė, kad 2015 m. liepos 6 d. kelyje Varėna–Marcinkonys (12 km) apie 10 val. 17 min. įvykusio eismo įvykio metu trečiojo asmens K. S. vairuojamas automobilis „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į A. K. vairuojamą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. A. K. automobilis „Audi A6“ ieškovės buvo apdraustas savanoriškuoju transporto priemonių draudimu. Vadovaujantis eismo įvykio deklaracija, trečiojo asmens K. S. vairuojamas automobilis „Volvo S40“ atsitrenkė į galinę A. K. vairuojamo automobilio „Audi A6“ dalį, taigi K. S. nesilaikė saugaus atstumo. Nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovės draudėjas būtų pažeidęs KET taisykles, nenustatyta, kad jo vairuojamas automobilis buvo staigiai stabdomas ar kad toks stabdymas nebuvo būtinas eismo saugumui. Ieškovė pripažino šį eismo įvykį draudžiamuoju, už sugadintą automobilį „Audi A6“ išmokėjo draudėjui 1816,76 Eur draudimo išmoką bei įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovė sutiko atlyginti tik 951,82 Eur, nes, jos vertinimu, eismo įvykis įvyko dėl abiejų transporto priemonių valdytojų kaltės, eismo įvykio deklaracijoje jie pasirašė kaip atsakingi asmenys. A. K., ieškovės prašymu, pateikė papildomą paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių, nurodė, kad dėl jo kaltas tik K. S.. Spręsdama dėl žalos atlyginimo draudikė neprivalo besąlygiškai vadovautis asmens atsakomybės už padarytą žalą prisipažinimu eismo įvykio deklaracijoje, nes ji turi įsitikinti, ar šio fakto pripažinimas atitinka įvykio aplinkybes, ar nėra pareikštas dėl apgaulės, suklydimo, siekiant nuslėpti tiesą, ar kitų aplinkybių. Trečiasis asmuo K. S. 2016 m. balandžio 8 d. ieškovės atstovui adresuotame elektroniniame laiške pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, o A. K. eismo įvykio deklaracijos grafoje, kurioje turi pasirašyti eismo įvykio kaltininkas, pasirašė per klaidą. Atsakovė, ieškovės įsitikinimu, nepagrįstai atsisakė sumokėti visą ieškovės reikalaujamą sumą, neįvertino objektyviai užfiksuotų eismo įvykio aplinkybių (eismo įvykio schemos, nuotraukų, vairuotojų paaiškinimų), pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatas būtent atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos mokėjimo.