Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-1040-881/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01329-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.20.2; 3.4.4.7.3(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ 2026 m. birželio 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Teismasn u s t a t ė :Ginčo esmėVilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kontmena“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Vladas Kerpauskas. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimi UAB „Kontmena“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2026 m. birželio 19 d. buvo šaukiamas šeštasis likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Kontmena“ kreditorių susirinkias, tačiau jis neįvyko nesurinkus kvorumo. 2026 m. birželio 26 d. įvyko LUAB „Kontmena“ pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame, be kita ko, buvo patvirtinta LUAB „Kontmena“ 1 453 310,87 Eur finansinio reikalavimo į LUAB „Laugina“ pardavimo tvarka, nustatyti tam tikri įpareigojimai LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui. Pareiškėja LUAB „Laugina“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti LUAB „Kontmena“ 2026 m. birželio 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti kreditorės pasiūlytą turto pardavimo tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-609-643/2025 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-305-467/2025 dalyvavo LUAB „Kontmena“ ir LUAB „Laugina“. Minėtose bylose LUAB „Kontmena“ įrodinėjo (ir įrodė), kad jos 1 453 310,87 Eur finansinis reikalavimas į LUAB „Laugina“ nebus padengtas visa apimtimi. Ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimo 1.1 papunkčiu nustatyta, kad 1 453 310,87 Eur finansinio reikalavimo pradinė pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse yra 95 procentai nuo jo nominalios vertės be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (jei taikomas). Tokia pradinė finansinio reikalavimo pardavimo kaina yra nelogiška ir pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas, kadangi teisėta pradinė turto pardavimo varžytynėse kaina yra 80 procentų nuo nustatytos (nominalios) vertės (JANĮ 91 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 718 straipsnis). Ginčijamo kreditorių susirinkimo pasiūlymas LUAB „Kontmena“ nemokumo administratoriui atlikti tam tikrus veiksmus yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kreditorių susirinkimas neįgyvendino kompetencijos ir nenustatė pradinės turto pardavimo kainos mažinimo procentinio dydžio paskesnėse varžytynėse (JANĮ 91 straipsnio 5 dalis), o tolimesnės reikalavimo teisės pardavimo tvarkos nustatymą susiejo su LUAB „Kontmena“ nemokumo administratoriui pasiūlytų neprivalomo pobūdžio veiksmų atlikimu. Apskųstu kreditorių susirinkimo sprendimu buvo užblokuotas turto pardavimas neribotam laikui. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjos LUAB „Laugina“ skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog priimant apskųstus kreditorių susirinkimo sprendimus buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja LUAB „Laugina“ balsavo „prieš“ T. M., UAB ,,Togata“ ir UAB ,,Argentina“ siūlymą, tačiau balsavo „už“ jos pačios pasiūlytą sprendimo projektą, kuris nebuvo priimtas, teismas įvertino, jog pareiškėja turi teisę skųsti 2026 m. birželio 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimus.Teismo padarė išvadą, kad patvirtinta bendrovės turto pardavimo tvarka atitinka JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintus bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo principus, nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų bei neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartyje, pasisakydamas dėl reikalavimo teisės į LUAB „Laugina“ pardavimo, nurodė, jog sprendžiant dėl bankrutavusios bendrovės turto pardavimo kainos ir tvarkos, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. LUAB ,,Laugina“ turtas yra parduotas, šiuo metu vyksta ginčai dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, administravimo išlaidų dydžio, dėl kreditorių susirinkimo sprendimų. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad egzistuoja reali galimybė, jog iš LUAB ,,Laugina“ turto pardavimo gautų lėšų užteks atsiskaityti su LUAB „Kontmena“. Nors viso finansinio reikalavimo patenkinimo LUAB ,,Laugina“ bankroto byloje atveju gautų lėšų neužteks atsiskaityti su visais LUAB ,,Kontmena“ kreditoriais, tačiau patenkintų finansinių reikalavimų dalis būtų didesnė, nei pardavus reikalavimo teisę už mažesnę kainą. Teismo vertinimu, kreditorių susirinkime nustatyta pradinė turto pardavimo kaina, kuri yra 95 procentai nuo jos nominalios vertės be PVM (jei taikomas), nors ir yra didesnė nei numatyta CPK 718 straipsnyje nurodyta 80 procentų nustatytos turto kainos, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip pažeidžianti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje ar JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintus principus. Teismas taip pat pažymėjo, kad LUAB „Laugina“ tiek prašyme kreditorių susirinkimui, tiek skunde, nepagrindė, kodėl LUAB ,,Kontmena“ reikalavimo teisė į LUAB „Laugina“ varžytynėse turėtų būti pardavinėjama net 20 procentų mažesne kaina. Bankroto procedūrų tikslas yra siekis, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios bendrovės turtas būtų parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais. Akivaizdu, kad tai labiau neatitinka kreditorių teisių ir teisėtų interesų.Teismas akcentavo, kad JANĮ yra lex specialis (specialusis įstatymas) CPK atžvilgiu. Skirtingai nei vykdymo procese, kur pradinę turto pardavimo kainos ribą nustato CPK 718 straipsnis, bankroto procese pradinę turto pardavimo kainą nustato kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). Taigi, kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintus principus, gali nustatyti ir didesnę nei CPK 718 reglamentuota turto pardavimo kainą.Teismas atmetė pareiškėjos LUAB „Laugina“ argumentus, kad tokiu sprendimu buvo realiai užblokuotas turto pardavimas neribotam laikui. Priešingai, iš kreditorių susirinkimo sprendimų matyti, kad, nepardavus turto varžytynėse ir surinkus informaciją iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus, būtų šaukiamas LUAB „Kontmena“ kreditorių susirinkimas dėl tolimesnės reikalavimo teisės realizavimo procedūros būdo. Taigi, neįvykus pirmosioms varžytynėms, kreditorių susirinkimas spręstų dėl mažesnės turto kainos nustatymo ir turto pardavimo tvarkos.Teismo vertinimu, pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą nesudaro ir tai, kad jame numatytas pasiūlymas LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui atlikti tam tikras funkcijas. Kreditorių susirinkimas negali įpareigoti nemokumo administratoriaus pasinaudoti teisėmis, dėl kurių įgyvendinimo poreikio ir tikslingumo gali nuspręsti tik jis pats. Tokio pobūdžio kreditorių susirinkimo nutarimas nemokumo administratoriui galėtų būti nebent rekomendacinio pobūdžio ir pareigų jam nesukuria. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Pareiškėja LUAB „Laugina“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti, arba, alternatyviai, perduoti klausimą dėl LUAB „Kontmena“ 1 453 310,87 Eur finansinio reikalavimo į LUAB „Laugina“ realizavimo tvarkos LUAB „Kontmena“ kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apskųstu kreditorių susirinkimo nutarimu nebuvo nustatytas konkretus pradinės turto pardavimo kainos mažinimo procentinis dydis paskesnėse varžytynėse, jeigu pirmosios varžytynės neįvyktų. Vietoje to nutarta, kad pirmosioms varžytynėms neįvykus, nemokumo administratoriui bus siūloma surinkti įvairaus pobūdžio informaciją iš LUAB „Laugina“, atlikti kitus veiksmus, o tik po to šaukti naują LUAB „Kontmena“ kreditorių susirinkimą dėl tolesnio reikalavimo teisės realizavimo būdo. Jeigu įstatymų leidėjo valia būtų tokia, kad po kiekvienų neįvykusių varžytynių kreditorių susirinkimas iš naujo spręstų, ar, kada ir kokia kaina turtas turi būti parduodamas, nebūtų prasmės JANĮ 91 straipsnio 5 dalyje nustatyti mechanizmą, pagal kurį administratorius kiekvienose paskesnėse varžytynėse kainą mažina kreditorių susirinkimo nustatytu procentiniu dydžiu.Apskųstos nutarties motyvai yra tarpusavyje nesuderinami. Teismas nurodė, kad neįvykus pirmosioms varžytynėms bus renkama informacija ir šaukiamas kitas kreditorių susirinkimas, kuris galės spręsti dėl tolesnio turto realizavimo, tačiau kartu nurodė, jog kreditorių susirinkimo sprendime nemokumo administratoriui suformuluoti pasiūlymai surinkti informaciją ir atlikti kitus veiksmus yra rekomendacinio pobūdžio ir nesukuria nemokumo administratoriui privalomų pareigų. Jeigu informacijos surinkimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad toks veiksmas būtinai bus atliktas per konkretų terminą ar apskritai bus atliktas. Be to, kreditorių susirinkimo nutarime nenustatytas konkretus terminas nei informacijai surinkti, nei kitam kreditorių susirinkimui sušaukti. Apskųstame kreditorių susirinkimo sprendime nėra objektyvaus mechanizmo, užtikrinančio, kad, pirmosioms varžytynėms neįvykus, finansinio reikalavimo realizavimo procesas bus tęsiamas operatyviai. Nagrinėjamu atveju parduodamas ne likvidus materialus turtas, o 1 453 310,87 Eur nominalios vertės finansinis reikalavimas į kitą likviduojamą dėl bankroto bendrovę. Tokio turto nominali vertė nėra jo rinkos vertė. Reikalavimo teisės ekonominė vertė potencialiam pirkėjui priklauso nuo realios galimybės iš skolininko gauti atitinkamą sumą, reikalavimo užtikrinimo priemonių, jo tenkinimo eilės, skolininko turto ir įsipareigojimų santykio, bankroto proceso trukmės ir kitų rizikos veiksnių. Todėl vien aplinkybė, kad finansinio reikalavimo nominali vertė yra 1 453 310,87 Eur, nepagrindžia išvados, jog 95 procentai nominalios vertės yra ekonomiškai pagrįsta pradinė jo pardavimo kaina.Byloje nustatyta, kad visas LUAB „Kontmena“ finansinis reikalavimas nebus patenkintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-305-467/2025 iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam LUAB „Laugina“ turtinės padėties įvertinimui ir išvadai, kad bendrovės turto nepakaktų visų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Be to, vėlesniais teismų procesiniais sprendimais LUAB „Laugina“ bankroto byloje buvo patvirtintos didelės papildomos administravimo išlaidos, dar labiau paveiksiančios kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo perspektyvas. Taigi, egzistuoja esminis skirtumas tarp 1 453 310,87 Eur nominalios reikalavimo vertės ir sumos, kurią realiai galima tikėtis atgauti LUAB „Laugina“ bankroto procese. Teismo išvada, kad LUAB „Kontmena“ gali tikėtis atgauti didžiąją dalį finansinio reikalavimo, turėjo būti pagrįsta konkrečiu ekonominiu ir faktiniu įvertinimu. Tačiau apskųstoje nutartyje nėra apskaičiuota, kokia konkrečiai finansinio reikalavimo dalis realiai galėtų būti patenkinta, per kokį laikotarpį ir kas pagrindžia, kad potencialiam pirkėjui būtų ekonomiškai racionalu už šį reikalavimą pirmosiose varžytynėse mokėti 95 procentus jo nominalios vertės.Apskųstas kreditorių susirinkimo sprendimas sudaro prielaidas nepagrįstai tęsti bankroto procesą. Ginčo finansinis reikalavimas faktiškai yra vienas iš paskutinių LUAB „Kontmena“ turto objektų. Pareiškėja dar 2026 m. kovo 20 d. inicijavo kreditorių susirinkimo sušaukimą būtent tam, kad būtų nustatyta šio turto realizavimo tvarka. Kreditorių susirinkimas buvo sušauktas tik po Vilniaus apygardos teismo įpareigojimo 2026 m. gegužės 11 d. nutartimi. Ši aplinkybė reikšminga vertinant, ar pagrįsta nustatyti tokią pardavimo tvarką, pagal kurią po pirmųjų neįvykusių varžytynių turto realizavimo procesas vėl priklausytų nuo papildomos informacijos rinkimo ir dar vieno kreditorių susirinkimo sušaukimo. Kreditorių susirinkimo sprendime nėra nustatyta nei informacijos surinkimo termino, nei kito susirinkimo sušaukimo termino, nei privalomo kainos mažinimo mechanizmo. Todėl egzistuoja objektyvi galimybė, kad pirmosioms varžytynėms neįvykus turto realizavimas vėl bus sustabdytas neapibrėžtam laikui. Toks rezultatas neatitinka turto apyvartos greičio principo ir veiksmingo bankroto proceso tikslo. Pareiškėja palaiko skunde suformuluotą procesinę poziciją ir jame pareikštą prašymą, kad, panaikinus apskųstą kreditorių susirinkimo sprendimą, klausimas dėl finansinio reikalavimo realizavimo tvarkos būtų išspręstas iš esmės pagal pareiškėjos pasiūlytą turto realizavimo tvarką. Tačiau teismui apskųstoje nutartyje padarius išvadą, kad konkrečios turto realizavimo tvarkos ir kainos nustatymas yra ekonominio pobūdžio klausimas, priskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai, pareiškėja alternatyviai prašo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pritartų tokiam teismo įvertinimui, kreditorių susirinkimo sprendimas būtų panaikintas, o klausimas dėl finansinio reikalavimo realizavimo tvarkos būtų perduotas LUAB „Kontmena“ kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Teismo kompetencijos ribotumas, nustatant konkrečią turto pardavimo kainą ar realizavimo tvarką, negali lemti neteisėto kreditorių susirinkimo sprendimo palikimo galioti. Tai yra du atskiri klausimai: pirma, ar ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas atitinka JANĮ reikalavimus; antra, kokias teisines pasekmes turi sukelti tokio sprendimo panaikinimas. LUAB „Kontmena“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus: Šiuo klausimu jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, kuris 2025 m. liepos 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-655-407/2025 konstatavo, kad egzistuoja reali galimybė, jog apeliantės bankroto byloje bus patenkintas visas finansinis reikalavimas, ir tokiu atveju patenkintų reikalavimų dalis būtų didesnė, nei pardavus reikalavimo teisę už mažesnę kainą. Teismas taip pat pažymėjo, kad apeliantė nepateikė konkrečių argumentų, kodėl turto pardavimas už mažesnę kainą būtų ekonomiškai naudingesnis nei išieškojimas jos bankroto byloje, ypač atsižvelgus į tai, jog didžioji dalis finansinio reikalavimo užtikrinta hipoteka. Iš 1 453 310,87 Eur finansinio reikalavimo 843 759,48 Eur yra užtikrinta hipoteka. Įkeistas turtas apeliantės bankroto procese jau parduotas, o iš jo pardavimo apeliantė gavo 2 402 040 Eur – daugiau nei dvigubai viršijančią hipoteka užtikrintą reikalavimo dalį. Teismas pagrįstai nusprendė, kad LUAB „Kontmena“, kaip hipotekos kreditorė, atgaus didžiąją patvirtinto finansinio reikalavimo dalį. Būtent šiomis aplinkybėmis ir nurodyta teismų praktika kreditoriai grindė apskųstą kreditorių susirinkimo sprendimą. Ką reikštų iš anksto nustatyta mažinimo „laiptelių“ sistema, rodo pačios apeliantės pasiūlymas: 80, 60, 40, 20, 10, 5, 1 procentas nominalios vertės, o vėliau – už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažiau kaip 100 Eur. Tokia tvarka leistų 1 453 310,87 Eur finansinį reikalavimą, iš kurio 843 759,48 Eur užtikrinta hipoteka, perleisti už 100 Eur. Ji nesuderinama nei su rinkos kainos, nei su didžiausios kainos principu ir pažeistų LUAB „Kontmena“ ir jos kreditorių interesus.Apeliantė, remdamasi LUAB „Kontmena“ nemokumo administratoriaus pozicija civilinėje byloje Nr. e2 609-643/2025 ir Nr. e2A-305-467/2025, teigia, kad LUAB „Kontmena“ finansinis reikalavimas nebus patenkintas. Šie argumentai nepagrįsti, nes nurodytose bylose vertinta, ar apeliantės turto pakanka visiems jos kreditoriams. Tai nėra klausimas, ar bus patenkintas hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas, tenkinamas iš įkeisto turto pardavimo lėšų prioritetine tvarka; vėliau, 2025 m. liepos 10 d., tas pats teismas, spręsdamas būtent dėl šios reikalavimo teisės pardavimo, konstatavo realią viso apeliantės reikalavimo patenkinimo galimybę ir teismas tuo pagrįstai rėmėsi. Proceso dalyvio procesinė pozicija kitoje byloje nėra šioje byloje nustatytas faktas ar šioje byloje nagrinėjamų faktų pripažinimas CPK prasme.Apeliantė nenurodo, kokios konkrečiai papildomos administravimo išlaidos ir kokia apimtimi paveikė hipotekos kreditorės finansinio reikalavimo tenkinimą. Informaciją apie lėšas ir išlaidas apeliantė turi, tačiau kreditoriams jos nepateikė, todėl negali grįsti reikalavimo pačios sukurtu neapibrėžtumu. Paskutiniais byloje esančiais duomenimis, 2024 m. spalio 31 d. apeliantės sąskaitos likutis buvo 1 768 347,75 Eur, o vienintelė priežastis, dėl kurios LUAB „Kontmena“ finansinis reikalavimas nepatenkintas – apeliantės nemokumo administratoriaus neveikimas.Įrodinėjimo pareiga, kad apskųstas kreditorių susirinkimo sprendimas yra neteisėtas, tenka apeliantei, tačiau ji nepagrindė, kodėl reikalavimo teisė turėtų būti parduodama 20 ar daugiau procentų pigiau ir kuo tai būtų naudingiau LUAB „Kontmena“ kreditoriams. Apeliantė veikia kaip parduodamos reikalavimo teisės skolininkė. Apeliantė LUAB „Kontmena“ bankroto procese nėra įprasta kreditorė. Ji yra parduodamos reikalavimo teisės skolininkė, todėl jos interesas tiesiogiai priešingas LUAB „Kontmena“ ir jos kreditorių interesui: kuo pigiau reikalavimas bus perleistas, tuo didesnė apeliantės lėšų dalis liks neišmokėta LUAB „Kontmena“. Apeliantė ginčija LUAB „Kontmena“ finansinio reikalavimo tenkinimo apimtį ir yra pareiškusi ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Teisme nagrinėjamas ginčas dėl LUAB „Kontmena“, kaip hipotekos kreditorei, tenkančios administravimo išlaidų dalies. Tokiomis aplinkybėmis apeliantės siūloma tvarka leistų su ja susijusiam ar jai palankiam asmeniui įsigyti 1 453 310,87 Eur reikalavimą už simbolinę kainą, o apeliantei – siekti atsiskaityti sumokant tik tą kainą, nors iš įkeisto turto ji gavo 2 402 040 Eur. Tai patvirtina ir apeliantės elgesys. Jau antrus metus ji nuosekliai siekia, kad reikalavimas į ją pačią būtų pardavinėjamas kuo pigiau: 2025 metais siūlė 80 procentų pradinę kainą, mažinamą po 30 procentų kiekvienose paskesnėse varžytynėse, 2026 metais – kainą, mažinamą iki 100 Eur. Kartu ji atsisako pateikti informaciją apie savo lėšas ir nevykdo pareigos atsiskaityti su hipotekos kreditore, nors įkeistas turtas jau yra parduotas. Toks teisių įgyvendinimas nukreiptas ne į LUAB „Kontmena“ bankroto proceso tikslą – kuo didesne apimtimi per pagrįstai trumpiausią laikotarpį patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o į apeliantės, kaip skolininkės, naudą. Šiuo atveju kreditorių susirinkimas kompetenciją įgyvendino – nustatė pardavimo tvarką ir kainą. LUAB „Kontmena“ bankroto procesas, palyginti su nuo 2016 metų trunkančiu apeliantės bankroto procesu, nėra užsitęsęs, o jo trukmę lemia būtent apeliantės neatsiskaitymas su hipotekos kreditore. Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl esminių faktinių aplinkybių Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1810-555/2016 (šiuo metu civilinės bylos Nr. eB2-7-555/2026) UAB ,,Laugina“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtintas patikslintas UAB „Kontmena“ 1 453 310,87 Eur finansinis reikalavimas LUAB ,,Laugina“ bankroto byloje, iš kurio hipoteka ir (ar) įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas yra 843 759,48 Eur, 609 551,39 Eur reikalavimo dalis tenkinama trečiąja eile.Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi UAB „Kontmena“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtintas patikslintas LUAB ,,Laugina“ 304 141,88 Eur finansinis reikalavimas LUAB ,,Kontmena“ bankroto byloje.Byloje nustatyta, kad 2026 m. birželio 19 d. buvo šaukiamas šeštasis LUAB „Kontmena“ kreditorių susirinkimas, tačiau jis neįvyko nesurinkus kvorumo.LUAB „Kontmena“ 2026 m. birželio 26 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo priimtas toks sprendimas: 1. Nustatyti, kad LUAB „Kontmena“ 1 453 310,87 Eur finansinio reikalavimo į LUAB „Laugina“: 1.1. Pradinė pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse yra 95 procentai nuo jos nominalios vertės be PVM (jei taikomas); 1.2. Nustatyti varžytynėse (varžytynių dalyviams) 1 000 Eur turto kainos didinimo intervalą. 2. Jeigu LUAB „Kontmena“ 1 453 310,87 Eur finansinio reikalavimo į LUAB „Laugina“ varžytynės neįvyksta neatsiradus nei vienam pirkėjui, pasiūlyti LUAB „Kontmena“ nemokumo administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas ir: 2.1. Surinkti informaciją iš LUAB „Laugina“, kurią buvo atsisakyta pateikti šiam susirinkimui, kurią kaip reikšmingą vertina kreditoriai šią informaciją (neapribojant nemokumo administratoriaus teisės savo nuožiūra pasirinkti, kokios informacijos reikalauti): 2.1.1. Kiek pajamų (suma, Eur) buvo LUAB „Laugina“ gauta iš LUAB „Kontmena“ įkeisto LUAB „Laugina“ turto pardavimo, nurodant kiekvieną parduoto įkeisto turto vieneto datą; 2.1.2. Kokią LUAB „Laugina“ administravimo išlaidų dalį, tenkančią hipotekos kreditorei LUAB „Kontmena“, nemokumo administratoriaus nuomone, LUAB „Kontmena“ turėtų padengti; 2.1.3. Kada, LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus nuomone, turėtų būti nustatyta hipotekos kreditorės prisidėjimo prie administravimo išlaidų dalis ir dengiamas hipotekos kreditorės LUAB „Kontmena“ reikalavimas (ar jo dalis); 2.1.4. Koks yra šiuo metu piniginių lėšų likutis LUAB „Laugina“ banko sąskaitose; 2.1.5. Kokias administravimo ar kitas išlaidas planuoja patirti LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius (bent apytiksliai) iki LUAB „Laugina“ išregistravimo; 2.1.6. Dėl kokių priežasčių civilinėje byloje Nr. e2-689-936/2026 prašoma priteisti suma yra tik 1 356 773 Eur, kai tariamas atliekų tvarkymas kainavo 1 734 442,63 Eur; 2.1.7. Dėl kokių priežasčių susidarė skirtumas tarp mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Waste management“ už 1 716 143 Eur išrašytų sąskaitų ir mokėjimo pavedimų šiai bendrovei ir (ar) jos teisių perėmėjai ir MB ,,Waste management“ komerciniame pasiūlyme bei 2023 m. birželio 23 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. 1/2023 nurodytų 1 356 773 Eur; 2.1.8. Kas ir kokiu būdu (terminais), LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus nuomone, LUAB „Laugina“ padengs šį 377 669,63 Eur (1 734 442,63 Eur – 1 356 773 Eur) skirtumą; 2.1.9. Turint mintyje, kad Mindaugas Krupavičius, duodamas paaiškinimus civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 nurodė, kad atliekas (tvarkytas pagal 2023 m. birželio 23 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 1/2023) turėjo tvarkyti LUAB „Kontmena“, nurodyti (ar bent pateikti nuomonę): 2.1.9.1. Kada ir iš kokių duomenų Mindaugui Krupavičiui tapo žinoma, jog, jo nuomone, atliekas, tvarkytas pagal 2023 m. birželio 23 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 1/2023, turėjo tvarkyti LUAB „Kontmena“ ir atliekos, buvusios valstybinėje žemėje, nėra LUAB „Laugina“ ūkinės komercinės veiklos rezultatas?; 2.1.9.2. Kas ir kokiu būdu (terminais) atlygins LUAB „Laugina“ nurodytų atliekų tvarkymo išlaidas; 2.1.10. Nurodyti priežastis, dėl kurių LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius vis dar nėra sušaukęs LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo, kuriam būtų pateikęs sprendimo projektą dėl LUAB „Laugina“ administravimo išlaidų dalies, tenkančios hipotekos kreditorei LUAB „Kontmena“, nustatymo; 2.1.11. Nurodyti, kokius nemokumo proceso administravimo veiksmus dar ketina atlikti LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius iki kreipimosi į teismą dėl LUAB „Laugina“ pabaigos; tame tarpe ir kreipiantis į teismą dėl baudos, jei ir toliau informacija nebus teikiama; 2.2. Kreiptis į LUAB „Kontmena“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl baudos LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui skyrimo už 2022–2023 metus iš realizuoto įkeisto turto gautų lėšų nepervedimą hipotekos kreditorei ir LUAB „Kontmena“ nemokumo procedūros vilkinimą; 3. Nepardavus turto varžytynėse, ir surinkus informaciją iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus, šaukti LUAB „Kontmena“ kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės reikalavimo teisės realizavimo procedūros būdo. Kreditorė LUAB „Laugina“, nesutikdama su 2026 m. birželio 26 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtu sprendimu dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos nustatymo, pateikė teismui skundą, prašydama jį panaikinti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs proceso dalyvių argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus, kreditorės LUAB „Laugina“ skundą atmetė. Kreditorė LUAB „Laugina“, nesutikdama su apskųsta nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti.Dėl kreditorių susirinkimo patvirtinto reikalavimo teisės pardavimo būdo teisėtumoJANĮ 55 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais: 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; 2) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios bendrovės interesų esminiu pažeidimu.Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nenustatė procedūrinių pažeidimų, kad, priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą, būtų buvusi pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Atskirajame skunde ši apskųstos nutarties išvada nėra kvestionuojama. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė apeliantės skundo argumentus dėl 2026 m. birželio 26 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime nustatytos LUAB „Kontmena“ turto (reikalavimo teisės į apeliantę) pardavimo tvarkos materialiųjų aspektų (turinio) pažeidimų. Nesutikdama su apskųstos nutarties išvadomis, apeliantė LUAB „Laugina“ atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus: 1) kreditorių susirinkimas nenustatė pradinės turto pardavimo kainos mažinimo procentinio dydžio paskesnėse varžytynėse, jeigu pirmosios varžytynės neįvyktų; 2) teismas nenustatinėjo, kokia konkrečiai finansinio reikalavimo dalis realiai galėtų būti patenkinta ir kodėl potencialiam pirkėjui būtų ekonomiškai racionalu už reikalavimą pirmosiose varžytynėse mokėti 95 procentus jo nominalios vertės; 3) kreditorių susirinkimas nenurodė nei nemokumo administratoriui nustatytos pareigos surinkti informaciją termino, nei kito susirinkimo sušaukimo termino, todėl egzistuoja objektyvi galimybė, kad, neįvykus pirmosioms varžytynėms, turto realizavimas vėl bus sustabdytas neapibrėžtam laikui. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais dėl toliau išdėstomų motyvų. Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtui realizuoti įtvirtinti JANĮ 85–92 straipsniuose. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2–4 dalis juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį.JANĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos CPK turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. Atitinkamai CPK 718 straipsnyje nustatyta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Pagal CPK 722 straipsnį antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos.Sprendžiant dėl bankrutavusios bendrovės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 47 punktas).Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apskųstos nutarties išvadoms, kad 2026 m. birželio 26 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtas sprendimas pardavinėti reikalavimo teisę į apeliantę pirmose varžytynėse už 95 procentus nuo reikalavimo teisių nominalios vertės be PVM kainą neprieštarauja nei JANĮ, nei CPK nuostatoms – nutarimas priimtas kreditorių susirinkime už jį balsavus 85,01 procentų kreditorių balsų dauguma. Be to, pirmosiose varžytynėse reikalavimo teisė pardavinėjama beveik už tą pačią kainą, kokia yra reikalavimo teisės nominali vertė, t. y. 95 procentai nuo reikalavimo teisių nominalios vertės. Nors tokia kaina didesnė nei CPK 718 straipsnyje nustatyta 80 procentų pirmųjų varžytynių kaina, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirma, toks kainos nustatymas atitinka faktinę situaciją (iš 1 453 310,87 Eur LUAB „Kontmena“ reikalavimo 843 759,48 Eur yra užtikrinta hipoteka, tuo tarpu skolininkės LUAB „Laugina“ įkeistas turtas parduotas, o iš jo pardavimo gauta 2 402 040 Eur, todėl LUAB „Kontmena“ tikėtinai atgautų didžiąją finansinio reikalavimo dalį); antra, atitinka kasacinio teismo praktikoje bankroto procesui keliamą tikslą – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, jog būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios bendrovės interesai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022, 30 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, klausimas dėl LUAB „Kontmena“ turto pardavimo paliekamas savieigai. Iš apskųsto kreditorių susirinkimo nutarimo turinio matyti, kad nepardavus reikalavimo teisės pirmosiose varžytynėse, dėl tolimesnio pardavimo tvarkos vėl spręstų LUAB „Kontmena“ kreditoriai, kurie numatė LUAB „Kontmena“ nemokumo administratoriui pareigą surinkti papildomą informaciją bei atlikti kitus papildomus veiksmus, susijusius su turto pardavimu. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad kreditorių susirinkimas nenustatė nemokumo administratoriui aiškaus termino nurodytiems veiksmams atlikti nesudaro pagrindo pripažinti galimą bankroto procedūrų vilkinimą, kadangi būtent bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai yra suinteresuoti likvidavimo procedūrų operatyvumu, todėl mažai tikėtina, jog nepavykus turto parduoti pirmosiose varžytinėse, turto pardavimo klausimas nebus sprendžiamas kitomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės procesinių dokumentų turinys pagrindžia, jog ji siekia LUAB „Kontmena“ turto (reikalavimo teisių į pačią apeliantę) pardavimo mažesne kaina, sutinka su LUAB „Kontmena“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-655-407/2025 jau konstatavo, jog apeliantė nepateikė konkrečių argumentų, kodėl turto pardavimas už mažesnę kainą būtų ekonomiškai naudingesnis. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį dėl galimo apeliantės interesų konflikto. Bankroto proceso teisinis reguliavimas tiesiogiai nenumato atvejų, kuomet kreditorius turi pareigą nusišalinti nuo kreditorių susirinkime svarstomų klausimų, kuriais jis asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuotas. Tačiau teismų praktikoje interesų konfliktas gali būti pripažintas tuo atveju, kai kreditorius, balsuodamas susirinkime, pirmiausia gina savo, kaip skolininko, interesus ir siekia išvengti skolos išieškojimo ir dėl to kreditoriaus nenusišalinimas nuo tokio sprendimo priėmimo vertinamas kaip kreditoriaus nesąžiningumas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-720-381/2020). Nagrinėjamu atveju apeliantė yra bendrovės skolininkė pagal LUAB „Kontmena“ kreditorių susirinkimo nutartas parduoti reikalavimo teises, todėl ji gali būti suinteresuota parduoti bendrovės turtą mažesne kaina.Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Tuo tarpu LUAB „Kontmena“ iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Teisėja Vilija Mikuckienė