Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-600-407/2026Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00514-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3; 3.4.4.1(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 16 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Benart projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties ir ieškovų J. V. bei V. V. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. ir V. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Benart projektai“,nustatė:I. Ginčo esmėIeškovai V. V. (toliau – V. V.) ir J. V. (toliau – J. V.; toliau V. V. ir J. V. kartu – ieškovai) prašė iškelti atsakovei UAB „Benart projektai“ (toliau – ir atsakovė ar bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą.Ieškovai nurodė, kad yra bendrovės kreditoriai pagal: 1) 2025 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo teisių dovanojimo sutartį, kuria J. V. perėmė išieškotojo Z. Z. (toliau – Z. Z.) reikalavimo teises į bendrovę dėl 48 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 439,52 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1020-451/2024, kuris įsiteisėjo priėmus Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-801-638/2025; 2) Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-914-577/2025, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant ieškovui V. V. iš bendrovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2 178 Eur. Taigi, šiai dienai ieškovai turi neabejotinai vykdytiną reikalavimo teisę į bendrovę, kuri privalo J. V. sumokėti 48 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 12 d. iki skolos padengimo bei 2 439,52 Eur bylinėjimosi išlaidas, o V. V. – 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas.Antstolis Raimondas Stanislauskas, vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1020-451/2024 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nerado iš esmės jokio bendrovės turto, kurio areštas užtikrintų civilinėje byloje išieškomą virš 48 000 Eur sumą, taip pat nustatė, kad bendrovės banko sąskaitose turimų piniginių lėšų likutis 2025 m. sausio mėn. siekė vos kelis eurus arba buvo minusinis. Viešais duomenimis kito apčiuopiamo turto, išskyrus vieną 20 metų senumo menkavertę transporto priemonę (nors 2023 m. transporto priemonių buvo net 7), atsakovė neturi, o ir šios transporto priemonės valdymo realumas nėra aiškus. Ieškovų reikalavimo teisė į bendrovę kildinama iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio priverstinis vykdymas perduotas antstoliui Virginijui Kučinskui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šis antstolis, kaip ir antstolis Raimondas Stanislauskas, taip pat nenustatė jokio atsakovės turto, iš kurio būtų galima vykdyti skolos išieškojimą.Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1135-886/2025 pagal ieškovo V. V. 2025 m. liepos 1 d. pareiškimą bendrovei dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – kreditorius J. V., kuris yra ieškovas nagrinėjamoje byloje. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-1135-886/2025 atsakovė, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nepateikė teismo reikalavimu 2025 m. liepos 10 d. nutartyje nurodytų privalomų pateikti dokumentų. Nurodytoje byloje 2025 m. liepos 24 d. atsakovės vadovas R. V. (toliau – R. V.) pateikė Kauno apygardos teismui prašymą pratęsti terminą 2025 m. liepos 10 d. teismo nutartyje nurodytai informacijai ir dokumentams pateikti iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. įskaitytinai. Teismas šį prašymą tenkino iš dalies ir terminą pratęsė iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. Tačiau nei 2025 m. rugpjūčio 8 d., nei vėliau atsakovės vadovas 2025 m. liepos 10 d. teismo nutartyje nurodytų dokumentų nepateikė. Negana to, atsakovė tik 2025 m. rugsėjo 8 d., likus kelioms valandoms iki iš anksto numatyto bylos nagrinėjimo, teikėsi pateikti į bylą savo „paaiškinimus dėl įmonės mokumo/gyvybingumo“, kuriuos teismas priėmė ir jais rėmėsi tą pačią dieną priimdamas nutartį atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą.Nurodytoje byloje pateiktame 2025 m. rugsėjo 15 d. atskirajame skunde ieškovas V. V. ir trečiasis asmuo J. V. akcentavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, net imperatyviai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nurodytų pateikti dokumentų, kurie patvirtintų jo paaiškinimuose nurodomas aplinkybes apie atsakovės mokumą (gyvybingumą). Atsakovei nepateikus į nagrinėtą civilinę bylą Nr. eB2-1135-886/2025 reikšmingų dokumentų, nesuprantama, kaip Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartyje galėjo konstatuoti, kad atsakovė yra gyvybinga ar, jog ji realiai vykdo kažkokią veiklą ir iš vykdomos veiklos gauna pakankamas pajamas, kurios padeda mažinti įsiskolinimus kreditoriams. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-914-577/2025 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl ieškovo V. V. ir trečiojo asmens J. V. atskirojo skundo argumentų iš esmės nepasisakydamas, nurodydamas tik tai, jog bankroto bylos bendrovei iškėlimo klausimas pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu neturėjo būti sprendžiamas, nes ieškovo V. V. tuometinis finansinis reikalavimas buvo padengtas, o trečiasis asmuo kreditorius J. V. savarankiškų reikalavimų atsakovei byloje nereiškė. Taigi, ankstesniame bankroto procese pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo netenkintas tik dėl to, kad tuometinis ieškovo V. V. turtinis reikalavimas buvo padengtas trečiojo asmens už ieškovą ir todėl apeliacinės instancijos teismas bendrovės mokumo net nesiaiškino.Nors atsakovė po nurodytos bylos išnagrinėjimo pateikė iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras) bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024 m., tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia abejoti atsakovės deklaruotais veiklos rezultatais. Šiuos duomenis galima patikrinti tik išsireikalavus iš atsakovė visus esminius jos veiklos dokumentus – kreditorių ir debitorių sąrašus su jų reikalavimus pagrindžiančiais dokumentais (sutartimis, sąskaitomis ir t.t.); atsakovės visų banko sąskaitose turimų sąskaitų išrašus bent už vienerių kalendorinių metų laikotarpį; atsakovės kasos dokumentus; įrodymus, kad atsakovė per paskutinius kalendorinius metus vykdė turizmo paslaugų teikimo ir rangos sutartis ir t.t. Atsakovė yra nemoki, o tai patvirtina tai, kad atsakovė ilgą laiką negali vykdyti jokių savo įsipareigojimų kreditoriams, antstoliai per ilgą laiką nesugebėjo rasti jokio atsakovės turto, be to, atsakovė nesąžiningai net nuo teismo slepia duomenis apie savo vykdomą veiklą ir visomis įmanomomis priemonėmis vengia įvykdyti ieškovų reikalavimus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmėKauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi: iškėlė atsakovei bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus; netenkino atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; netenkino atsakovės prašymo dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartimi skirtos baudos panaikinimo; priteisė ieškovams iš atsakovės 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad ieškovas J. V. savo reikalavimą kildina iš 2025 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo teisių dovanojimo sutarties, kuria J. V. perėmė išieškotojo Z. Z. reikalavimo teises į bendrovę dėl 48 000,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 439,52 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1020-451/2024, kuris įsiteisėjo priėmus Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-801-638/2025, o ieškovas V. V. savo reikalavimą kildina iš Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-914-577/2025, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant ieškovui V. V. iš atsakovės bendrovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2 178,00 Eur. Teismas sprendė, kad tai, jog atsakovė yra inicijavusi civilines bylas, kuriose yra pareiškusi reikalavimą Z. Z. dėl sutarties kainos sumažinimo bei ginčija reikalavimo teisių dovanojimo sutartis, nepaneigia ieškovų teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir nesudaro teismui pagrindo atsisakyti išspręsti ieškovų pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo klausimą.Teismas nustatė, kad atsakovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. vasario 23 d., bendrovės vadovas yra R. V., jos akcininkė nuo 2023 m. gruodžio 8 d. yra mažoji bendrija (toliau – MB) „Bohema travel logistika“. VĮ Registrų centro duomenimis bendrovės 2024 m. gruodžio 31 d. turėto turto vertė buvo 174 134 Eur, iš jo 30 002 Eur ilgalaikis turtas, 144 132 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio – per vienerius metus gautinos sumos – 60 800 Eur, trumpalaikės investicijos – 75 832 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 7 500 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 124 243 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovės pelnas 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 8 278 Eur. Atsakovė pateikė teismui 2025 m. gruodžio 31 d. preliminarų balansą, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 31 d. bendrovės turėto turto vertė buvo 158 981 Eur, iš jų 30 002 Eur ilgalaikis turtas, 128 979 Eur trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 112 785 Eur. Teismas pažymėjo, kad 2025 m. gruodžio 31 d. preliminarus balansas nėra pasirašytas nei juridinio asmens vadovo nei vyr. buhalterio, todėl jame nurodyti duomenys nevertinami kaip objektyviai pagrindžiantys egzistuojant nurodomos apimties turtą. Atsakovė taip pat pateikė pasirašytą 2026 m. balandžio 15 d. balansą už 2026 m. sausio 1 d. – 2026 m. balandžio 15 d. ataskaitinį laikotarpį, iš kurio matyti, kad bendrovės 2026 m. balandžio 15 d. turėto turto vertė buvo 112 231 Eur, iš jo 30 502 Eur ilgalaikis turtas (1 Eur kitas nematerialusis turtas, 500 Eur transporto priemonės, 1 Eur kiti įrenginiais, prietaisai ir įrankiai, 30 000 Eur kitas finansinis turtas), 81 729 Eur trumpalaikis turtas (23 105 Eur sumokėti avansai turizmo paslaugų teikėjams, 58 624 Eur per vienerius metus gautinos sumos, iš kurių 11 774 Eur pirkėjų skolos ir 46 850 Eur būsimi mokėjimai už turistines paslaugas pagal pasirašytas sutartis). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 66 035 Eur.Teismas nurodė, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė ir būtent bendrovei tenka pareiga pagrįsti, koks turtas yra nurodytas balanse ir jog jis yra realus. Atsakovė teismui nurodė, kad jos 2026 m. balandžio 15 d. balanse nurodytą ilgalaikį turtą sudaro 1 Eur kitas nematerialusis turtas, 500 Eur transporto priemonės, 1 Eur kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai, 30 000 Eur kitas finansinis turtas. Atsakovė pateikė teismui įrodymus apie 30 000 Eur kitą finansinį turtą, kuris yra įneštas kaip užstatas į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo depozitinę sąskaitą iki tol, kol bus galiojantis kelionės organizatorių prievolių draudimas, tačiau atsakovė jokių įrodymų apie 1 Eur kitą nematerialųjį turtą, 1 Eur kitus įrenginius, prietaisus ir įrankius nepateikė, todėl šios sumos nėra įtraukiamos į bendrovės turtą. Nors balanse prie ilgalaikio turto nurodyta 500 Eur vertės transporto priemonė, tačiau atsakovė įrodymų, patvirtinančių, kad reali transporto priemonės vertė būtų 500 Eur, nepateikė. Teismas, atsižvelgęs į iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) gautą išrašą apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautas iš Kelių transporto priemonių registro, nustatė, kad atsakovei valdytojo-savininko teisėmis priklauso transporto priemonė PEUGEOT BOXER N1-BB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2005 m. lapkričio 11 d., transporto priemonei taikomi areštai, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, todėl teismas vertino, kad 2026 m. balandžio 15 d. balanse nurodyta transporto priemonės 500 Eur suma galimai atitinka transporto priemonės likutinę vertę.Teismas įvertino, kad nors atsakovės 2026 m. balandžio 15 d. balanse įrašytą trumpalaikį turtą sudaro 23 105 Eur atsargos, t. y. sumokėti avansai turizmo paslaugų tiekėjams, tačiau atsakovė įrodymų šiai sumai pagrįsti nepateikė. Nesant pagrįstų įrodymų apie 23 105 Eur sumos egzistavimą, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tokį turtą vertinti kaip realų bendrovės turtą ir įtraukti į bendrą turto masę. Atsakovė taip pat nurodė, kad bendrovės trumpalaikį turtą sudaro 11 774 Eur pirkėjų skolos, o būtent užsakovės UAB „Limanta“ 11 774 Eur skola už rangos darbus pagal 2025 m. gruodžio 12 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rangos sutartis), tačiau atsakovė ir šiai sumai pagrįsti jokių įrodymų, pvz. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, PVM sąskaitos faktūros nepateikė, o vien tik pateikta Rangos sutartis, sudaryta su UAB „Limanta“, savaime nepatvirtina, kad atsakovė turi reikalavimo teisę į šią sumą. 2026 m. balandžio 15 d. balanse taip pat nurodyta, kad trumpalaikį turtą sudaro 46 850 Eur būsimi mokėjimai už turistines paslaugas pagal pasirašytas sutartis. Atsakovė tam pagrįsti pateikė tris organizuotų turistinių kelionių sutartis: 2026 m. sausio 5 d. organizuotos turistinės kelionės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. sausio 15 d. organizuotos turistinės kelionės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. sausio 28 d. organizuotos turistinės kelionės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktomis organizuotų turistinių kelionių sutartimis, visų pirma pažymėjo, kad minėtos sutartys nėra pasirašytos klientų, visų antra, atsakovė nėra pateikusi, kad sutartyse nurodyti klientai yra atlikę išankstinius mokėjimus, kaip numatyta sutartyse, visų trečia, minėtų sutarčių bendra suma yra tik 10 830 Eur, kuri nepagrindžia 2026 m. sausio–balandžio 15 d. balanse įrašytos 46 850 Eur sumos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad atsakovės 2026 m. balandžio 15 d. balanse nurodytas 81 729 Eur trumpalaikis turtas, kurį sudaro 23 105 Eur sumokėti avansai turizmo paslaugų tiekėjams, 11 774 Eur pirkėjų skolos ir 46 850 Eur būsimi mokėjimai už turistines paslaugas pagal pasirašytas sutartis, negali būti vertinamas, kaip realus bendrovės turtas, nes atsakovė neįrodė, kad toks turtas egzistuoja.Teismas pažymėjo, kad atsakovė į bylą nepateikė kreditorių sąrašo, tačiau rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog 2026 m. balandžio 15 d. balanse nurodyta 61 515 Eur po vienerių metų mokėtina suma susideda iš kredito sutarties su UAB ILTE 11 515 Eur likučio ir 50 000 Eur kredito sutarties su bendrovės akcininke, kuri suteikė bendrovei beprocentinį kreditą 10 metų laikotarpiui, o 2026 m. balandžio 15 d. balanse nurodyta 4 520 Eur skoliniai įsipareigojimai susideda iš 1 172,96 Eur skolos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir 3 346,40 Eur skolos Rasai Ramanauskienei (toliau – R. Ramanauskienė), kurios yra išieškomos per antstolio Virginijaus Kučinsko kontorą. Iš Antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendrai 54 958,88 Eur sumai, iš kurių 1 172,96 Eur skolos išieškojimas vyksta išieškotojos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai, 3 346,40 Eur skolos išieškojimas vyksta išieškotojos R. Ramanauskienės naudai ir 50 439,52 Eur skolos išieškojimas vyksta išieškotojo J. V. (Z. Z.) naudai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Utenos apylinkės teismas 2026 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-652-839/2026, kuriuo priteisė ieškovei E. G. (toliau – E. G.) iš bendrovės 290 Eur skolą už neįvykusią kelionę, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 290 Eur sumos už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur žyminį mokestį. Sprendimas įsiteisėjo 2026 m. vasario 18 d., 2026 m. balandžio 9 d. E. G. išduotas vykdomasis dokumentas. Alytaus apylinkės teismas 2026 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-575-470/2026, kuriuo priteisė ieškovei A. Č. (toliau – A. Č.) iš bendrovės 1 208 Eur skolą už neįvykusią kelionę, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 208 Eur sumos už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 317 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau sprendimas šiai dienai dar nėra įsiteisėjęs. Ieškovų pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-914-577/2025, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, skolinga ieškovui V. V. 2 178 Eur sumą. Ieškovo J. V. reikalavimas yra ginčijamas, vyksta teisminiai procesai, todėl ginčijamos kreditoriaus reikalavimo teisės negalima laikyti neabejotinai pagrįsta, realia skola, dėl to ginčijamos reikalavimo teisės nėra įskaitomos į skolininko pradelstų įsipareigojimų sudėtį. Atsižvelgiant į nustatytus duomenis, teismas vertino, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai šiai dienai pagal nustatytus duomenis sudaro 68 525,36 Eur.Teismas, įvertinęs, kad į atsakovės bendro turto masę neįtraukiant trumpalaikio turto bei kito nematerialaus turto ir kitų įrenginių, prietaisų ir įrankių, atsakovės turtą sudaro 30 500 Eur, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės finansiniai įsipareigojimai sudaro 68 525,36 Eur, nusprendė, kad bendrovės įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Iš Antstolių informacinės sistemos matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra užvesta dar 2025 m. sausio 26 d., pagal kurią iš atsakovės yra išieškoma 3 346,40 Eur, o vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra užvesta 2025 m. rugpjūčio 26 d., pagal kurią iš atsakovės yra išieškoma 1 172,96 Eur. Teismas vertino, kad priverstiniai išieškojimai dėl palyginus nedidelių sumų tęsiasi pakankamai ilgą laiką, o tai rodo, jog atsakovė negali užtikrinti net minimalių įsipareigojimų vykdymo. Be to, byloje yra pateiktas antstolio Virginijaus Kučinsko 2025 m. rugsėjo 12 d. raštas dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, kad areštuotose banko sąskaitose lėšų nėra, informacijos apie kitą turtą į kurį realiai būtų galima nukreipti skolos išieškojimą antstolis neturi. Nors atsakovė nurodė, kad su kreditoriais atsiskaityti galės iš rangos santykių gautų pajamų, tačiau teismas tokius argumentus vertino kritiškai. Be to, siekdama pagrįsti, kad bendrovė veiklą vykdo ir greitu metu gaus pajamų iš statybos rangos sutarčių, atsakovė pateikė teismui tris rangos sutartis – 2025 m. rugsėjo 3 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su S. B., 2025 m. gruodžio 5 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su UAB „Enereka ir 2025 m. gruodžio 12 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „Limanta“. Teismas iš 2025 m. rugsėjo 3 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su S. B. nustatė, kad atsakovė įsipareigojo atlikti naujo namo parketlenčių grindų dangos įrengimą, naujo betoninio pagrindo su šildymo kontūru įrengimą, išlyginamojo mišinio liejimą bei parketlenčių dangos įrengimą, sutarties orientacinė kaina – 24 000 Eur, plius PVM, atsakovė statybos darbus turi pradėti ne vėliau kaip 2025 m. spalio 15 d., darbai numatomi etapais iki 2026 m. gegužės 31 d. Iš 2025 m. gruodžio 5 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos su UAB „Enereka“ matyti, kad atsakovė įsipareigojo atlikti apytiksliai 950 kv. m senos PVC dangos išlupimą, naujo betoninio pagrindo įrengimą, išlyginamojo mišinio liejimą ir 4 mm epoksidinės grindų dangos įrengimą (duomenys neskelbtini), preliminari sutarties kaina 106 903,50 Eur su PVM, atsakovė įsipareigojo atlikti darbus nuo 2026 m. sausio 9 d. iki 2026 m. birželio 30 d. Iš Rangos sutarties ir statybos rangos sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su UAB „Limanta“ matyti, kad atsakovė įsipareigojo (duomenys neskelbtini) įrengti homogeninę ofisinę Tarkett grindų dangą, užlenkiant plintusus ant sienos apytiksliai 830 kv. m, išlupti seną dangą, demontuoti senas grindjuostes bei glaistant įrengti lygų pagrindą. Sutarties kaina 53 950,00 Eur, plius PVM, atsakovė statybos darbus turi pradėti ne vėliau kaip 2026 m. sausio 15 d., darbai numatomi etapais iki 2026 m. liepos 31 d.Teismas atkreipė dėmesį, kad remiantis viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos 2026 m. balandžio 30 d. duomenimis, atsakovė turi 3 socialiniu draudimu apdraustus asmenis bei, kaip pati nurodo, vykdo tiek statybos rangos, tiek turizmo verslą, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovės pajėgumo įvykdyti nurodytas statybos rangos sutartis, kurių įvykdymo terminai iš esmės sutampa ir kurios yra vykdytinos skirtingose Lietuvos Respublikos vietose. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šioms statybos rangos sutartimis įvykdyti yra pasitelkusi subrangovus, be to, tiek 2025 m. rugsėjo 3 d. statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tiek 2025 m. gruodžio 12 d. statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomos etapais, tačiau atsakovė nepateikė nė vieno darbų etapo pridavimo akto. Teismas pabrėžė, kad 2025 m. rugsėjo 3 d. ir 2025 m. gruodžio 12 d. statybų rangos sutarčių 6.2.4 papunkčiuose numatyta, jog rangovas (atsakovė) įsipareigoja apsirūpinti reikiamomis medžiagomis, gaminiais, įrenginiais ir mechanizmais, kurie reikalingi darbų atlikimui pagal projektą, tačiau iš kartu su 2026 m. sausio 14 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų, su kuriais atsakovė pateikė ne tik rangos sutartis, bet ir 2025 m. gruodžio 22 d. patikslintą ieškinį (civilinė byla Nr. e2-54233-1093/2025), matyti, kad atsakovė patikslintame ieškinyje prašė atidėti 1 039,00 Eur žyminį mokestį, nurodydama, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki, bendrovė tikisi pradėti vykdyti veiklą nuo 2026 m. pavasario. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas kritiškai vertino atsakovės galimybes vykdyti minėtose statybos rangos sutartyse numatytus įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nors ir pateikė statybos rangos sutartis, tačiau duomenų apie realų minėtų sutarčių įvykdymą į bylą nepateikė, tad vien formalus tokių sutarčių pateikimas savaime nepatvirtina fakto dėl šių sutarčių realaus vykdymo ar, juo labiau, iš jų generuojamų pajamų.Nors atsakovė savo gyvybingumą grindžia ir tuo, kad neturi įsiskolinimų nei VSDFV, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), tačiau teismas nurodė, jog vien įsiskolinimų VSDFV ir VMI nebuvimas nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu realų atsakovės veiklos vykdymą. Teismas nusprendė, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą juridinio asmens nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Teismas konstatavo, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą.Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.Teismas nurodė, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos atsirado iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo, o vien tai, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su bendrovės nemokumo procesu ir priteistos iš bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo ieškovų bylinėjimosi išlaidas priskirti prie administravimo išlaidų. Tokios bylinėjimosi išlaidos, kurios atsirado dar prieš iškeliant bendrovei bankroto bylą, savo atsiradimo momentu skiriasi nuo tų bylinėjimosi išlaidų, kurias kreditorius (ar pareiškėjas) kilus atitinkamiems ginčams bankroto proceso eigoje patirtų (ar patiria) jau iškėlus bendrovei bankroto bylą. Nors ieškovai rėmėsi tesimų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-765-407/2023 ir 2025 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-524-407/2025), kurioje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės administravimo išlaidų, tačiau teismas pažymi, kad minėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju ieškovų bylinėjimosi išlaidos patirtos iki atsakovei iškeliant bankroto bylą, o Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-524-407/2025 bylinėjimosi išlaidos patirtos proceso eigoje, t. y. atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o vėliau nutraukus restruktūrizavimo procesą ta pačia nutartimi iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-765-407/2023 buvo sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ginče dėl finansinio reikalavimo bankroto byloje tvirtinimo. Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų prašymo dėl papildomo sprendimo, priteisiant ieškovų patirtas 3 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės bankroto proceso administravimo lėšų.III. Atskirųjų skundo ir atsiliepimų į juos argumentaiDėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartiesAtsakovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo: ieškovų pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skirti ieškovams 5 000 Eur baudą; priteisti iš ieškovų atsakovei šios patirtas bylinėjimosi išlaidas; panaikinti nutartimi atsakovės vadovui skirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas byloje vertino bendrovės balansą už 2024 metus, tačiau nepasisakė dėl bendrovės mokumo (nemokumo). Teismas tik formaliai konstatavo, kad bendrovės balanso duomenimis 2024 m. gruodžio 31 d. turėto turto vertė buvo 174 134 Eur, iš jų 30 002 Eur ilgalaikis turtas, 144 132 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio – per vienerius metus gautinos sumos – 60 800 Eur, trumpalaikės investicijos – 75 832 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 7 500 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 124 243 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovės pelnas 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 8 278 Eur. Taigi vertinant bendrovės balansą matyti, jog pagal 2024 m. gruodžio 31 d. finansinius rodiklius, atsakovės turto pakaktų jos įsipareigojimams padengti. Tiek Kauno apygardos teisme, tiek Lietuvos Apeliaciniame Teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. B2-1135-886/2025 buvo vertinta atsakovės turto ir įsipareigojimų dinamika 2022–2023 metais, teismų buvo konstatuota, kad nors 2023 metais bendrovė patyrė nuostolius, sumažėjo bendra turto masė, tačiau 2023 metais bendrovės įsipareigojimai kreditoriams ženkliai sumažėjo lyginant su 2022 metais, t. y. nuo 482 668 Eur iki 177 306 Eur, o pardavimų pajamos siekė 492 150 Eur, nors ir buvo patirti 54 710 Eur nuostoliai. Taigi, bendrovė veiklą vykdė, sumažino įsipareigojimus kreditoriams. Teismams nagrinėjant civilinę bylą buvo išaiškinta, jog yra dirbama su bendrovės skolininkais ir kreditoriais ir tikimąsi artimiausiu metu skolas sudengti. Teismai konstatavo, kad nėra pagrindo išvadoms, jog šiuo metu atsakovės turimo turto nepakaktų turimiems įsipareigojimams padengti.Nagrinėjant šią civilinę bylą, teismui buvo pateiktas 2026 m. balandžio 15 d. bendrovės balansas už 2026 m. sausio 1 d.–2026 m. balandžio 15 d. ataskaitinį laikotarpį, iš kurio matyti, kad bendrovės 2026 m. balandžio 15 d. turėto turto vertė buvo 112 231 Eur, iš jo 30 502 Eur ilgalaikis turtas (1 Eur kitas nematerialusis turtas, 500 Eur transporto priemonės, 1 Eur kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai, 30 000 Eur kitas finansinis turtas), 81 729 Eur trumpalaikis turtas (23 105 Eur sumokėti avansai turizmo paslaugų teikėjams, 58 624 Eur per vienerius metus gautinos sumos, iš kurių 11 774 Eur pirkėjų skolos ir 46 850 Eur būsimi mokėjimai už turistines paslaugas pagal pasirašytas sutartis). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 66 035 Eur. Taigi, vertinant pateiktą į bylą 2026 m. balandžio 15 d. atsakovės balansą matyti, kad turto bendrovė turi pakankamai. Teismas priimdamas 2026 m. balandžio 30 d. nutartį neteisingai vertino pateiktus į bylą įrodymus ir tuo padarė visiškai neteisingą išvadą, iškeldamas atsakovei bankroto bylą.Teismas nepagrįstai nevertino bendrovės 23 105,00 Eur atsargų, t. y. sumokėtų avansų turizmo paslaugų tiekėjams, kaip realų bendrovės turtą ir nepagrįstai neįtraukė jo į bendrą turto masę. Visų pirma, atsakovės vadovas eina pareigas nuo 2024 metų rugsėjo mėnesio. Jam nėra žinomos visos atsakovės ankstesnio verslo aplinkybės. Bendrovė verčiasi turizmo paslaugomis ir statybų ranga. Kadangi skolos yra atsiradusios dar iki 2024 metų rugsėjo mėnesio, todėl bendrovės vadovas R. V. visų aplinkybių teismui negalėjo paaiškinti. Su atskiruoju skundu yra teikiamas banko sąskaitos išrašas už 2023 m. spalio 24 d.– 2023 m. gruodžio 18 d., iš kurio matyti, jog atsakovė minėtu laikotarpiu yra pervedusi 23 300 Eur avansus UAB „Italia Travel“ už turizmo paslaugas. 2024 m. rugpjūčio 1 d. tarp atsakovės, MB „Bohema travel logistika“ ir UAB „Italia Travel“ buvo pasirašyta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią atsakovės naująja skolininke su 23 105,00 Eur suma tapo MB „Bohema travel logistika“, skolos atidavimo terminas yra nustatytas 2026 m. gruodžio 31 d. MB „Bohema travel logistika“ yra atsakovės akcininkė, kuri visais įmanomais būdais padeda atsakovei finansiškai ir veda atsakovės turistinį verslą. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių 23 105 Eur suma yra egzistuojanti ir ji iki 2026 m. gruodžio 31 d. bus sugrąžinta bendrovei. Teismas nepagrįstai eliminavo iš bendrovės balanso šią sumą ir nepagrįstai neužskaitė į bendrovės likvidų turtą. Juridinio asmens balansas yra sudaromas vadovaujantis pirminiais apskaitos ir finansiniais dokumentais, o nutartimi teismas neprašė pagrįsti balanso eilučių pirminiais apskaitos dokumentais.Teismas nepagrįstai nusprendė eliminuoti iš bendrovės trumpalaikio turto 11 774,00 Eur UAB „Limanta“ skolą už rangos darbus pagal Rangos sutartį. 2025 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovės ir UAB „Limanta“ pasirašyta Rangos sutartis, kuri vykdoma iki šiol. Įvykdytus darbus atsakovė pagal minėtą sutartį yra užaktavusi ir 2026 m. balandžio 10 d. UAB „Limanta“ išstatyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 11 774,00 Eur sumai. Nors teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikti PVM sąskaita faktūra ir atliktų darbų aktas, tačiau šių dokumentų nutartimi teismas nebuvo prašęs pateikti. Teismas nutartimi buvo prašęs pateikti atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuos atsakovės vadovas R. V. paaiškinimų forma pateikė. Taigi, aktualiame laikotarpyje atsakovė atliko statybos rangos darbus pagal pasirašytą Rangos sutartį už 11 774 Eur sumą. Tą faktą įrodo į bendrovės 2026 m. balandžio 15 d. balansą įrašyta 11 774,00 Eur UAB „Limanta“ skola, PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. balandžio 10 d. darbų atlikimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai iš bendrovės trumpalaikio turto eliminavo 46 850 Eur, t. y. būsimus mokėjimus už turistines paslaugas pagal pasirašytas sutartis. Atsakovė tam pagrįsti pateikė tris organizuotų turistinių kelionių sutartis: 2026 m. sausio 5 d. organizuotos turistinės kelionės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. sausio 15 d. organizuotos turistinės kelionės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2026 m. sausio 28 d. organizuotos turistinės kelionės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nors teismas nurodė, kad minėtos sutartys nėra pasirašytos klientų, atsakovė nėra pateikusi duomenų, jog sutartyse nurodyti klientai yra atlikę išankstinius mokėjimus, o minėtų sutarčių bendra suma yra tik 10 830 Eur, kuri nepagrindžia 2026 m. sausio–balandžio 15 d. balanse įrašytos 46 850 Eur sumos, tačiau kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė teismui dalį organizuotų turistinių kelionių sutarčių, iš kurių galima būtų neginčytinai spręsti, jog atsakovė verčiasi turistinių kelionių organizavimu. Teismas neprašė atsakovės pateikti su turizmo teikiamomis paslaugomis susijusių dokumentų ir dėl šios priežasties nebuvo teikiami balansines eilutes patvirtinantys pirminiai dokumentai. Be kita ko, kelionės yra ir toliau parduodamos, o turistinės paslaugos yra teikiamos tinkamai ir kokybiškai. Jokių turistų nusiskundimų pateikta nėra ir nebuvo. Teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, jog 2026 m. balandžio 15 d. balanse nurodytas 81 729 Eur trumpalaikis turtas neegzistuoja. Teismas nutartyje pažymėjo, kad atsakovė į bylą nepateikė kreditorių sąrašo, tačiau 2026 m. balandžio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog 2026 m. balandžio 15 d. balanse nurodyta 61 515 Eur po vienerių metų mokėtina suma susideda iš kredito sutarties su UAB ILTE 11 515 Eur likučio ir 50 000 Eur kredito sutarties su bendrovės akcininke, kuri suteikė bendrovei beprocentinį kreditą 10 metų laikotarpiui, o 2026 m. balandžio 15 d. balanse nurodyti 4 520 Eur skoliniai įsipareigojimai susideda iš 1 172,96 Eur skolos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir 3 346,40 Eur skolos R. Ramanauskienei, kurios yra išieškomos per antstolio Virginijaus Kučinsko kontorą. Nors teismas nusprendė, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai sudaro 68 525,36 Eur, tačiau atskirojo skundo pateikimo metu kreditorių yra sumažėję, t. y. šiuo metu atsakovė turi įsipareigojimus: UAB ILTE pagal kredito sutartį, terminas atsiskaityti nesuėjęs, skolos likutis 11 515 Eur, mokėjimai atliekami kiekvieną mėnesį; akcininkės MB „Bohema travel logistika“ kreditas 10 metų terminui, grąžinimo terminas 2036 m. gruodžio 31 d.; 3 346,40 Eur skola R. Ramanauskienei, terminas yra suėjęs, tačiau atsakovė neturi kreditoriaus rekvizitų, todėl šios skolos apmokėti negali. E. G. 2026 m. gegužės 6 d. buvo pervesta 313 Eur ir su ja buvo atsiskaityta. 2026 m. gegužės 6 d. buvo atsiskaityta su kreditoriumi ERGO Insurance SE Lietuvos filialu, pervedant jam 1 172,96 Eur. Skolų ieškovams atsakovė nepripažįsta ir dėl to tarp šalių vyksta teisminiai procesai ir tik jiems pasibaigus bus galima spręsti kuri šalis, kiek ir už ką yra skolinga. Taigi, šiuo metu bendra atsakovės finansinių įsipareigojimų suma yra 64 861,40 Eur. Dalis minėtos sumos, t. y. 50 000 Eur yra akcininko paskola bendrovei, kurios akcininkas gali iš viso iš bendrovės nereikalauti, o perkelti tą sumą į atsakovės įstatinį kapitalą. Taigi realios atsakovės skolos yra 3 346,40 Eur R. Ramanauskienei, kurią atsakovė artimiausiu metu (sužinojusi rekvizitus) apmokės ir UAB ILTE, kuriai mokėjimai vykdomi kas mėnesį.Tiek turistinis verslas, tiek statybų rangos verslas yra vykdomi. Jokių skolų nei VMI, nei VSDFV, nei kitų verslo skolų bendrovė negeneruoja. Bendrovė yra gyvybinga – vykdo verslus, moka skolas, moka einančias įmokas pagal kredito sutartį. Bendrovei turint 89 124 Eur vertės turto, o realių finansinių įsipareigojimų – 14 861,40 Eur ir akcininko suteiktą 50 000 Eur kreditą 10 metų laikotarpiui, bendrovė negali būti pripažinta bankrutuojančia. Atsakovės įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės. Tokia juridinio asmens būsena leis jam vykdyti savo prievoles ateityje, kadangi bendrovės pajamos iš vykdomos veiklos gali padengti įsipareigojimus kreditoriams, su jais atsiskaitant palaipsniui. Bendrovė yra gyvybinga ir iš vykdomos veiklos gauna pakankamas pajamas, kurios padeda ir padės mažinti įsiskolinimus kreditoriams. Nors teismas atsisakė skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau ieškovai antrą kartą iš eilės pareikšdami pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, piktnaudžiauja teise. Pareiškimą teikia ieškovai, kurių reikalavimai yra ginčijami teismuose. Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjant civilinę byla Nr. eB2-1135-886/2025 ieškovai buvo tos pačios šalys. Teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi jau buvo atsisakęs kelti atsakovei bankroto bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas nutarties dalį dėl bankroto bylos iškėlimo nepakeitė. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovai prašė:nepriimti kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, kadangi jie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, o jų pateikimo būtinybė neatsirado vėliau;nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės atskirąjį skundą, kadangi atsakovė yra praleidusi įstatyme nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir nėra pateikusi motyvuoto prašymo šį terminą atnaujinti; netenkinus 2 punkte nurodyto prašymo – atmesti atsakovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovei iškelta bankroto byla; atmesti atsakovės prašymą skirti ieškovams baudą už tariamą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis kaip visiškai nepagrįstą; konstatuoti atsakovo vadovo R. V. piktnaudžiavimą procesu;prijungti prie bylos su atsiliepimu teikiamus naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su atsakovės atskiruoju skundu.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė praleido procesinį terminą atskirajam skundui dėl pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties pateikti. Nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad atsižvelgiant į tai, jog 2026 m. gegužės 1 d. buvo išeiginė diena, laikytina, jog 2026 m. balandžio 30 d. nutartis atsakovei įteikta 2026 m. gegužės 4 d., todėl terminas atskirajam skundui pateikti sueina 2026 m. gegužės 11 d. Vien aplinkybė, kad procesinis dokumentas buvo įteiktas poilsio dieną, nepaneigia jo įteikimo fakto ir nesudaro pagrindo nukelti procesinio termino pradžios į artimiausią darbo dieną. CPK 123 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. CPK nenumato išimties, jog per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) įteiktų dokumentų įteikimo momentas būtų siejamas tik su darbo dienomis. Todėl procesinio dokumento gavimo data laikytina būtent ta diena, kuri EPP sistemoje užfiksuota kaip dokumento įteikimo diena, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo darbo, ar poilsio diena. Nagrinėjamu atveju EPP duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartis atsakovei buvo įteikta 2026 m. gegužės 1 d., todėl būtent ši data laikytina procesinio termino eigos pradžia. Pagal CPK 73 straipsnio 3 dalį metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Iš to seka, kad 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2026 m. gegužės 2 d. ir baigėsi 2026 m. gegužės 8 d. imtinai. Nepaisant to, atsakovas atskirąjį skundą pateikė tik 2026 m. gegužės 11 d., t. y. jau pasibaigus įstatyme nustatytam apskundimo terminui. Taigi atsakovė praleido procesinį terminą, o kartu su atskiruoju skundu nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą bei nenurodė jokių objektyvių ar svarbių priežasčių, kurios galėtų pateisinti termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti pavėluotai pateikto atskirojo skundo, o skundą priėmus – apeliacinis procesas šioje byloje turi būti nutrauktas. Teismas 2026 m. kovo 9 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą R. V. iki 2026 m. balandžio 10 d. pateikti teismui bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai. Taip pat teismas pasiūlė (atsižvelgęs į ankstesnę byloje priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį) atsakovės vadovui iki 2026 m. balandžio 10 d. pateikti teismui: 1) informaciją kartu su ją pagrindžiančiais įrodymais apie įmonei priklausančio turto vertę ir šio turto sudėtį; 2) įrodymus apie išankstinius apmokėjimus turizmo paslaugų tiekėjams, nurodant kam ir už kokias paslaugas yra sumokėta; 3) įrodymus, kuriais atsakovas grindžia savo teiginius apie atsakovo sėkmingai vykdomą turizmo veiklą; 4) įrodymus apie realų vykdytinų rangos sutarčių vykdymą; 5) kitus dokumentus/įrodymus, kurie gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti. Nepaisant aiškaus ir nedviprasmiško pirmosios instancijos teismo įpareigojimo, atsakovės vadovas šių procesinių pareigų tinkamai nevykdė, sistemingai nesilaikė teismo nustatytų terminų bei vilkino procesą. Dėl tokio procesinio elgesio pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi atsakovės vadovui paskyrė 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, konstatuodamas, kad atsakovės vadovas pavėluotai teikė procesinius dokumentus ir įrodymus bei savo veiksmais trukdė greitam ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Toks atsakovės procesinis elgesys nebuvo atsitiktinis ar nulemtas objektyvių kliūčių, o sudarė nuoseklią ir kryptingą taktiką vengti pareigos atskleisti tikrąją bendrovės finansinę padėtį bei apsunkinti nemokumo bylos nagrinėjimą.Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atskiroje nutartyje neišvardijo kiekvieno konkretaus atsakovės finansinį rodiklį pagrindžiančio dokumento pavadinimo, neatleidžia atsakovės nuo pareigos pateikti visus jos mokumą pagrindžiančius įrodymus. Balanso duomenys negali būti laikomi pakankamais ir patikimais nesant juos pagrindžiančių pirminių apskaitos dokumentų, PVM sąskaitų faktūrų, atliktų darbų aktų, mokėjimų išrašų ar kitų realų ūkinės veiklos vykdymą patvirtinančių įrodymų. Be to, pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartyje atsakovei buvo nurodyta pateikti įrodymus apie vykdomą turizmo veiklą, išankstinius apmokėjimus tiekėjams, rangos sutarčių vykdymą bei kitus dokumentus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Todėl atsakovės teiginiai, kad ji neturėjo pareigos pateikti finansinius rodiklius pagrindžiančių dokumentų, prieštarauja tiek teismo 2026 m. kovo 9 d. nutarties turiniui, tiek bendrosioms įrodinėjimo pareigos taisyklėms. Atsakovės bandymas apeliaciniame procese teisinti nepateiktus įrodymus argumentais, jog jų teismas „nepareikalavo pakankamai detaliai“, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštarauja tiek apeliacinės instancijos teismo (Lietuvos apeliacinis teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-232-407/2026) išaiškinimams, tiek bendroms įrodinėjimo taisyklės civiliniame procese.Nepriimtini atsakovės kartu su atskiruoju pateikti nauji įrodymai, kadangi visi šie dokumentai atsakovei buvo žinomi ir prieinami dar nagrinėjant bylą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pirmosios instancijos teisme tiek civilinėje byloje Nr. eB2-570-1060/2026, tiek pakartotinai nagrinėjant šį klausimą civilinėje byloje Nr. e2-232-407/2026. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo nagrinėjamas pakartotinai, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių pateikti visus jo poziciją pagrindžiančius įrodymus pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nepateikė objektyvių priežasčių, kodėl su atskiruoju skundu teikiami dokumentai negalėjo būti pateikti anksčiau, nors tokia pareiga jai buvo žinoma.Atsakovė iki šiol nepateikė nei VĮ Registrų centrui, nei pirmosios instancijos teismui savo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2025 m. sausio 1 d.–2025 m. gruodžio 31 d., o tokie duomenys privalėjo būti nurodyti, be kita ko, 2026 m. sausio–balandžio 15 d. balanse ir pelno nuostolio ataskaitoje. Be to, nesant tokių duomenų 2026 m. ataskaitų net neįmanoma buvo paruošti, neturint apskaitos likučių 2025 m. gruodžio 31 d. Nesant atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2025 m. sausio 1 d.–2025 m. gruodžio 31 d., objektyviai nėra galimybės patikrinti kartu su 2026 m. balandžio 20 d. į bylą pateiktais paaiškinimais pateikto balanso už 2026 metų sausio–balandžio 15 d. tikrumo, nuoseklumo ir jame nurodytų duomenų pagrįstumo. Neturint viso 2025 metų finansinių ataskaitų rinkinio – balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, aiškinamojo rašto bei kitų privalomų dokumentų – neįmanoma nustatyti, ar 2026 m. balanse nurodytas turtas, įsipareigojimai, gautinos sumos, avansiniai mokėjimai ir deklaruojamos pajamos iš tiesų egzistuoja, kada jie susidarė, ar nėra apskaitomi formaliai siekiant sudaryti mokumo regimybę. Taip pat nėra galimybės įvertinti realaus atsakovės finansinės būklės pokyčio per paskutinius metus – ar bendrovės veikla iš tiesų buvo pelninga, ar jos mokumas nuosekliai blogėjo, ar buvo vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais, ar priešingai – didėjo pradelsti įsipareigojimai ir mažėjo realiai disponuojamas turtas. Todėl vien atsakovės vienašališkai sudarytas ir pirminiais apskaitos dokumentais nepatvirtintas „tarpinis“ balansas už 2026 m. sausio–balandžio 15 d. negali būti laikomas pakankamu ir patikimu įrodymu, paneigiančiu bendrovės nemokumo požymius, o tokio esminio 2025 m. sausio 1 d.–2025 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės laikotarpio nuslėpimas tik sustiprina pagrįstas abejones dėl tikrosios atsakovės finansinės padėties. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nepateikė objektyvių, patikrinamų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad jos 2026 m. balandžio 15 d. balanse deklaruojamas trumpalaikis turtas realiai egzistavo ar egzistuoja. Byloje nebuvo pateikta banko sąskaitų išrašų, kasos apskaitos dokumentų, mokėjimo pavedimų, sąskaitų–faktūrų, atliktų darbų aktų, skolų suderinimo aktų, susirašinėjimo su kontrahentais ar kitų pirminių buhalterinių dokumentų, kurie pagrįstų, kad atsakovė sumokėjo 23 105 Eur avansų turizmo paslaugų teikėjams, jog realiai egzistuoja 11 774 Eur reikalavimo teisė į UAB „Limanta“ už rangos darbus ar kad yra pagrįstai tikėtina gauti 46 850 Eur būsimų mokėjimų „už turistines paslaugas pagal pasirašytas sutartis“, kai realybėje metų metus antstolis atsakovės banko sąskaitose nesugeba rasti nei 1 euro pajamų ne tik iš „statybų rangos“, ne tik iš „turizmo veiklos“, bet iš absoliučiai jokių veiklos rūšių. Vien deklaratyvus šių sumų įrašymas į balansą, nesant pirminio apskaitos dokumentais pagrįsto turinio ir realų sandorių vykdymą patvirtinančių duomenų, savaime neįrodo nei tokio turto egzistavimo, nei jo realaus likvidumo. Priešingai, tokios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti atsakovės apskaitos duomenų patikimumu bei leidžia daryti išvadą, kad balanse nurodytas turtas buvo apskaitytas formaliai, siekiant dirbtinai sudaryti bendrovės mokumo regimybę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 2026 m. balandžio 15 d. balanse deklaruotas 81 729 Eur trumpalaikis turtas negali būti laikomas realiu, likvidžiu ir kreditorių reikalavimams tenkinti tinkamu bendrovės turtu.Atsakovė tik kartu su atskiruoju skundu pateikė banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 24 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d., iš kurio neva matyti 23 300 Eur avansinių mokėjimų UAB „Italia Travel“ atlikimas už turizmo paslaugas. Atsakovė nepateikė paaiškinimų, kas objektyviai trukdė šiuos dokumentus pateikti pirmosios instancijos teisme, nors jie buvo jos dispozicijoje jau nuo 2023 metų. Abejonių kelia tai, kad atsakovė nepateikė viso vėlesnio laikotarpio banko sąskaitų išrašo, kuris leistų objektyviai įvertinti bendrovės realiai vykdytą veiklą, pinigų srautus, atsiskaitymus su kreditoriais bei finansinę būklę ne 2023 metais, bet 2024–2026 metų laikotarpiu. Jeigu atsakovė iš tiesų vykdė aktyvią ir gyvybingą veiklą, nėra racionalaus paaiškinimo, kodėl byloje nepateikiami pilni bankiniai duomenys už aktualų laikotarpį.Kartu su atskiruoju skundu pateikta ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta skolos perkėlimo sutartis tarp bendrovės, MB „Bohema travel logistika“ ir UAB „Italia Travel“, pagal kurią atsakovė tapo naujuoju 23 105 Eur skolininku iki 2026 m. gruodžio 31 d. Tačiau ši sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų – atsakovės ir jos akcininkės MB „Bohema travel logistika“, todėl jos turinys ir realumas vertintinas itin kritiškai. Be to, UAB „Italia Travel“ nuo 2024 m. balandžio 8 d. Juridinių asmenų registro iniciatyva buvo inicijuotas likvidavimo procesas dėl to, kad bendrovė nuo 2020 metų neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Tokios aplinkybės pagrįstai kelia abejonių, ar UAB „Italia Travel“ apskritai vykdė realią veiklą tuo metu, kai tariamai gavo 23 105 Eur tariamą avansą už turizmo paslaugas. Todėl kyla pagrįstų abejonių tiek dėl paties 23 105 Eur avanso realumo, tiek dėl 2024 m. rugpjūčio 1 d. skolos perkėlimo sutarties tikrumo ir ekonominio pagrįstumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad visi šie dokumentai buvo pateikti tik apeliacinės instancijos procese, nors atsakovė juos turėjo jau gerokai anksčiau. Nepaisant to, jokių minėtos skolos realumo (skolininkės mokumo) įrodymų atsakovė nepateikė net ir atskiruoju skundu – todėl aplinkybė, kokio juridinio asmens vardu registruota tariamai gautina (nesant jokių įrodymų dėl išieškojimo realumo) ši skola – neturi jokios reikšmės vertinant atsakovės mokumą.Dėl deklaruojamos 11 774 Eur pirkėjų skolos iš UAB „Limanta“ pažymėtina, kad ieškovai, siekdami patikrinti šios tariamos reikalavimo teisės realumą, 2026 m. gegužės 13 d. kreipėsi į antstolį Virginijų Kučinską su prašymu įpareigoti UAB „Limanta“ lėšas pervesti į areštuotą atsakovės sąskaitą, o jeigu atsiskaitymas jau buvo atliktas – pateikti tai patvirtinančius mokėjimo dokumentus. 2026 m. gegužės 13 d. antstolis išsiuntė atsakovei ir UAB „Limanta“ patvarkymą dėl lėšų ir turtinių teisių arešto Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nei atsakovė, nei UAB „Limanta“ į šį patvarkymą nereagavo ir jokių duomenų apie tariamos skolos apmokėjimą nepateikė. Tokios aplinkybės tik dar labiau sustiprina abejones dėl deklaruojamos 11 774 Eur reikalavimo teisės realumo. Jeigu ši skola iš tiesų egzistuotų ir būtų realiai išieškoma, atsakovė turėtų būti suinteresuota pateikti įrodymus apie atsiskaitymą ar bent aktyviai bendradarbiauti vykdymo procese. Tačiau faktinis neveikimas leidžia pagrįstai manyti, kad ši balanse nurodyta suma yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatspindi realiai egzistuojančio bei likvidaus bendrovės turto.Su atskiruoju skundu atsakovės pateiktas turistinių paslaugų sutartis atsakovės vardu pasirašė Darius Nainys, kuris buvo minėtos UAB „Italia Travel“ direktorius, nors pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovės vadovas yra R. V.. Atsakovė nepateikė įgaliojimų, vidaus dokumentų ar kitų duomenų, suteikiančių Dariui Nainiui teisę veikti atsakovės vardu ir sudaryti turistinių paslaugų sutartis. Dar daugiau – nė viena iš pateiktų turistinių paslaugų sutarčių nėra pasirašyta pačių turistinių paslaugų gavėjų, taigi minėti dokumentai net nelaikytini sudarytais sandoriais. Tokie dokumentai neatitinka elementarių sutarčių sudarymo ir apskaitos dokumentų patikimumo reikalavimų bei negali būti laikomi pakankamais įrodymais, patvirtinančiais realų turistinių paslaugų pardavimą ar būsimų mokėjimų egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrįstas pagrindas abejoti šių dokumentų tikrumu, jų sudarymo data bei realiu vykdymu bei atsisakyti jų pagrindu pripažinti deklaruojamas sumas realiu atsakovo turtu. Be to, iš atsakovės su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų matyti, kad visi fizinių asmenų turistų mokėjimai buvo atliekami ne į atsakovės banko sąskaitą, o į MB „Bohema travel logistika“ sąskaitą. Tai reiškia, kad būtent MB „Bohema travel logistika“ faktiškai gavo pajamas ir vykdė veiklą, susijusią su turistinių paslaugų organizavimu, o ne atsakovė. Tokios aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, jog 46 850 Eur būsimi mokėjimai priklauso atsakovei. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad realūs pinigų srautai buvo nukreipiami į MB „Bohema travel logistika“, o UAB „Benart projektai“ buvo naudojama tik formaliai kaip sutartinė šalis. atsakomybę už žalą turistams „palikti“ jau eilę metų nemokioje atsakovėje). Todėl nėra pagrindo tariamai 46 850 Eur dydžio būsimų mokėjimų laikyti atsakovo turtu ar finansiniu aktyvu, galinčiu paneigti bendrovės nemokumo požymius.Atsakovės balanse deklaruojamo 30 500 Eur dydžio turto negali būti laikomas realiai likvidžiu ir kreditorių reikalavimams tenkinti prieinamu turtu. Didžiąją jo dalį sudaranti 30 000 Eur suma yra rezervuota AAS „BTA Baltic Insurance Company“ depozitinėje sąskaitoje kaip privalomas užstatas turizmo veiklos civilinės atsakomybės draudimui užtikrinti. Atsakovė šiomis lėšomis negali laisvai disponuoti, jos nėra naudojamos atsiskaitymams su kreditoriais ir negali būti nukreiptos skolų dengimui. Be to, šios lėšos būtų grąžintos tik nutraukus draudimo sutartį, kas reikštų teisės vykdyti turizmo veiklą praradimą ir tik padengus turistams padarytą žalą (kurios dydis nėra žinomas, nors teisminiai procesai jau vyko/vyksta). Vadinasi, 30 000 Eur suma negali būti vertinama kaip realus laisvas finansinis turtas, paneigiantis nemokumo būseną. Likusi 500 Eur vertės transporto priemonė yra menkavertis turtas, kuris net teoriškai negalėtų turėti reikšmingos įtakos dengiant dešimčių tūkstančių eurų įsipareigojimus kreditoriams. Be to, ši transporto priemonė yra areštuota antstolio Virginijaus Kučinsko, o byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų nustatęs jos buvimo vietą ar jog išieškojimas iš šio turto apskritai būtų realiai įmanomas. Todėl atsakovės balanse deklaruojamas 30 500 Eur turtas yra tik formalus ir nepatvirtina faktinio bendrovės mokumo bei jos gebėjimo atsiskaityti su kreditoriais.\Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-232-407/2026, panaikindamas Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-570-1060/2026 ir perduodamas klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodė, kad vien balanso duomenų nepakanka bendrovės mokumui pagrįsti, o atsakovei tenka pareiga pateikti realų turto egzistavimą ir jo likvidumą patvirtinančius įrodymus. Kadangi atsakovė tokių įrodymų pirmosios instancijos teisme nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai verto deklaruojamą turtą ir atsisakė jį laikyti realiu mokumą patvirtinančiu turtu.Prie atskirojo skundo atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad įsipareigojimai kreditorei UAB ILTE iš tiesų yra tinkamai ir nuosekliai vykdomi – mokėjimo nurodymai nepridėti. Priešingai, byloje esantis duomenys, teikti atsakovės 2026 m. balandžio 20 d. rodo, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų UAB ILTE. Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsiskaitymai su kreditoriais ERGO Insurance SE Lietuvos filialu ir E. G. buvo atlikti ne atsakovės, o trečiojo asmens – MB „Bohema travel logistika“. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovė pati neturi pakankamų apyvartinių lėšų vykdyti einamuosius įsipareigojimus ir faktiškai yra priklausomas nuo susijusių asmenų finansinės paramos. Tokia situacija nepaneigia nemokumo požymių, o priešingai – patvirtina, kad atsakovė nėra pajėgi savarankiškai vykdyti savo prievolių kreditoriams.Bendrovė į bylą nepateikė patikimų ir patikrinamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad egzistuoja 50 000 Eur paskola iš akcininkės MB „Bohema travel logistika“, jog tokios paskolos lėšos buvo perduotos bendrovei bei jog paskola suteikta būtent 10 metų terminui ir be realaus reikalavimo ją grąžinti. Byloje nėra pateikta nei paskolos sutartis, nei pinigų perdavimo faktą patvirtinantys bankiniai dokumentai, nei duomenys apie šių lėšų apskaitymą atsakovės buhalterinėje apskaitoje, todėl atsakovės argumentai apie tariamą ilgalaikę akcininkės finansinę paramą vertintini kritiškai ir laikytini deklaratyviais.Ieškovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2026 m. balandžio 30 d. pateikė antstolio Virginijus Kučinskas 2026 m. balandžio 28 d. elektroninį laišką, kuriame pateikta aktuali ir objektyvi informacija apie realią atsakovės finansinę būklę. Iš atsakovės vykdymo procese priverstinai išieškoma skolų suma kreditoriams siekia net 60 862,97 Eur. Antstolis nuo 2024 m. negali išieškoti net santykinai nedidelės 3 346,40 Eur skolos kreditorei R. Ramanauskienei, nes neranda realaus atsakovei priklausančio turto ar lėšų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą. Ši situacija tęsiasi jau ilgą laiką ir iš esmės nesikeičia. Tokie duomenys objektyviai paneigia atsakovės deklaruojamą mokumą, tariamą „gyvybingą veiklą“ bei teiginius apie pakankamą turimą turtą ir realiai patvirtina ilgalaikį atsakovės nepajėgumą vykdyti pinigines prievoles kreditoriams.Ieškovai pateikė į bylą papildomus duomenis apie padidėjusį ieškovo V. V. piniginį reikalavimą atsakovei, įskaitant Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-859-945/2026, kuria buvo paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimas tenkinti ieškovo V. V. ieškinį atsakovei ir, be kita ko, priteisti iš atsakovės 9 823,44 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Byloje taip pat yra duomenų, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-914577/2025 pakeitė Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažindamas ieškovui V. V. iš atsakovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2 178 Eur. Šie įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtinti ieškovo V. V. piniginiai reikalavimai atsakovei – tiek 9 823,44 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką suma, tiek 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų suma – atsakovės balanse už 2026 m. sausio–balandžio 15 d. laikotarpį nėra apskaityti, nors šios prievolės yra galiojančios, vykdytinos ir atsakovei neabejotinai žinomos. Tokių prievolių neįtraukimas į finansinę atskaitomybę iškraipo tikrąją bendrovės finansinę būklę (apskaita akivaizdžiai yra apgaulinga), dirbtinai sumažina deklaruojamų įsipareigojimų apimtį ir sudaro klaidingą įspūdį apie geresnį atsakovės mokumą. Tai sudaro pagrindą abejoti atsakovės pateiktų finansinių dokumentų patikimumu, jų išsamumu bei sąžiningumu, juolab kad nuslepiamos būtent įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtintos ir priverstinai vykdomos skolos.Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovo J. V. finansinis reikalavimas nėra apskaitytas, nes dėl jo „vyksta ginčai“ ir remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartyje nurodyta praktika, tačiau šiuo atveju situacija yra iš esmės kitokia nei minėtų bylų ratio decidendi. Įsiteisėjusių teismų sprendimų, kurių pagrindu ieškovas J. V. turi didesnę nei 48 000 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, vykdymas nėra sustabdytas, o antstolis Virginijus Kučinskas vykdo priverstinį išieškojimą pagal galiojančius vykdomuosius dokumentus. Be to, , atsakovė ginčija ne patį 48 000 Eur įsipareigojimo egzistavimą ar jo dydį, o tik reikalavimo perleidimo tarp kreditorių aplinkybes. Tai nepaneigia pačios prievolės egzistavimo, jos galiojimo ir vykdytinumo, nes atsakovės pareiga sumokėti šią skolą jau yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Atsakovė privalo šiuos įsipareigojimus tinkamai apskaityti savo finansinėje atskaitomybėje ir vykdyti nepriklausomai nuo to, ar pats formaliai nusprendė jų neįtraukti į balansą. Vien toks dirbtinis skolų „neapskaitymas“ nepanaikina prievolių egzistavimo ir nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė yra moki. Kokiu pagrindu atsakovė „neapskaito“ Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-859-945/2026, kuria buvo paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimas, priteistų sumų – ji net neaiškina.Priešingai nei deklaruoja atsakovė, išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina ne realiai vykdomą ir gyvybingą veiklą, o sistemingą siekį sudaryti fiktyvaus mokumo bei tariamai vykdomo verslo įspūdį. Byloje nėra pateikta objektyvių, nuoseklių ir patikrinamų duomenų, kurie patvirtintų realų atsakovės vykdomos turizmo ar statybų rangos veiklos mastą, tęstinumą bei iš jos gaunamas faktines pajamas. Atsakovės deklaruojami būsimi mokėjimai, gautinos sumos bei tariamai vykdomos sutartys grindžiami tik pačios atsakovės sudarytais dokumentais, kurie nebuvo laiku pateikti pirmosios instancijos teismui, yra prieštaringi, nepilni arba kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo ir realumo.Atsakovė nepateikė įrodymų, kad turistinių kelionių sutartys buvo realiai sudarytos ir vykdomos; jog klientai faktiškai sumokėjo atsakovei pinigines lėšas; kad deklaruojami 46 850 Eur būsimi mokėjimai iš tiesų priklauso atsakovei, o ne susijusiam juridiniam asmeniui MB „Bohema travel logistika“; jog11 774 Eur reikalavimo teisė į UAB „Limanta“ yra reali ir faktiškai vykdoma; kad 23 105 Eur tariami avansai už turizmo paslaugas iš tiesų egzistuoja ir yra išieškomi iš UAB „Italia Travel“ teisių perėmėjos. Priešingai, byloje nustatyta, kad fizinių asmenų mokėjimai buvo atliekami ne į atsakovės sąskaitą, o į MB „Bohema travel logistika“ sąskaitą, pateiktų turistinių sutarčių nė vienos nepasirašė klientai, dalį dokumentų pasirašinėjo su atsakove formaliai nesusiję asmenys, o reikšminga dalis dokumentų atsirado tik apeliacinės instancijos procese, nors buvo atsakovės dispozicijoje jau anksčiau. Be to, net ir deklaruojamų „vykdomų veiklų“ kontekste atsakovė nepateikė duomenų apie realius darbuotojus, faktinius pinigų srautus, mokamus darbo užmokesčius, mokesčių mokėjimus iš aktyvios veiklos pajamų ar kitus įprastus veikiančio verslo požymius. Vien interneto svetainės www.btravel.lt egzistavimas ar formaliai turima turizmo licencija savaime neįrodo realiai vykdomos ekonominės veiklos ar mokumo. Priešingai, byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai abejoti, ar atsakovės deklaruojama veikla nėra naudojama tik kaip formalus instrumentas siekiant išvengti nemokumo bylos iškėlimo bei vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais.Atsakovė faktiškai nėra pajėgi vykdyti savo piniginių prievolių kreditoriams ir neatitinka ekonomiškai gyvybingo juridinio asmens kriterijų. Atsakovės deklaruojamas mokumas grindžiamas hipotetinėmis prielaidomis apie tariamai būsimas pajamas, nepatvirtintas gautinas sumas, susijusių asmenų „galimą“ finansinę paramą bei formaliais balanso įrašais, kurių realumo atsakovė nesugeba pagrįsti jokiais patikimais pirminiais apskaitos dokumentais ar faktiniais pinigų srautais. Byloje nustatyta, kad atsakovės vykdytini ir realiai egzistuojantys įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažiau kaip 84 379,41 Eur (11 515 Eur + 60 862,97 Eur + 9 823,44 Eur + 2 178 Eur), neįskaitant kitų galimų neatskleistų skolų bei pačios atsakovės deklaruojamos, tačiau objektyviais įrodymais nepagrįstos 50 000 Eur „akcininko paskolos“, kurią įtraukus bendras įsipareigojimų mastas viršytų 134 000 Eur. O atsakovės faktiškai įrodytas turtas tesudaro 30 500 Eur, iš kurių 30 000 Eur yra AAS „BTA Baltic Insurance Company“ depozitinis užstatas, skirtas turizmo veiklos civilinės atsakomybės draudimo užtikrinimui. Šiomis lėšomis atsakovė negali laisvai disponuoti, jos negali būti naudojamos atsiskaitymams su kreditoriais ir nėra realiai likvidus turtas. Be to, šio užstato paskirtis yra užtikrinti galimų turistų reikalavimų tenkinimą, o ne dengti bendrovės skolas kitiems kreditoriams. Likusi 500 Eur vertės transporto priemonė yra areštuota, menkavertė, antstolio iki šiol nerasta, todėl neturi jokios realios ekonominės reikšmės vertinant atsakovo mokumą.Atsakovė sistemingai neapskaitė dalies jai žinomų ir vykdytinų įsipareigojimų, nepateikė pilnų finansinių ataskaitų rinkinių, nevykdė teismo įpareigojimų laiku pateikti dokumentus, o reikšmingą dalį tariamų „įrodymų“ pateikė tik apeliacinėje instancijoje, nors juos turėjo anksčiau. Toks procesinis elgesys nesuderinamas su sąžiningu ir skaidriu mokios bendrovės veikimu bei sudaro pagrindą taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją. Atsakovė yra faktiškai nemoki, ekonomiškai negyvybinga bendrovė, atitinkanti JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus nemokumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą, o atsakovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovai byloje įgyvendina savo teisėtą ir įstatymų saugomą teisę ginti pažeistus finansinius interesus bei siekia užtikrinti, kad akivaizdžiai nemokus juridinis asmuo nebebūtų naudojamas tolesniam atsiskaitymų su kreditoriais vilkinimui. Faktas, kad kreditoriai pakartotinai kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo, savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, ypač kai ankstesnėje byloje bankroto byla nebuvo iškelta ne dėl nustatyto bendrovės mokumo. Būtent atsakovės procesinis elgesys byloje turi akivaizdžių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.Dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartiesIeškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti ieškovų patirtas 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės bankroto proceso administravimo lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 30 d. nutartyje i nepasisakė dėl ieškovų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės bankroto proceso administravimo lėšų, nors 2026 m. balandžio 29 d. nuomonėje buvo nurodytas toks prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų. Dėl šios priežasties ieškovai 2026 m. balandžio 30 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovų patirtas 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės bankroto proceso administravimo lėšų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino tokio ieškovų prašymo.Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės bankroto proceso administravimo lėšų yra neatsiejamai susijusios su bankroto bylos iškėlimo procesu, kadangi jos buvo patirtos inicijuojant ir nagrinėjant būtent atsakovės nemokumo klausimą. Be ieškovų aktyvių procesinių veiksmų bankroto byla atsakovei apskritai nebūtų buvusi iškelta. Todėl šios išlaidos savo pobūdžiu ir paskirtimi yra tiesiogiai susijusios su nemokumo procedūros inicijavimu bei vykdymu ir negali būti vertinamos izoliuotai vien pagal formalų jų atsiradimo laiką.Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-765-407/2023, tiek 2025 m. liepos 3 d. papildomoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-524-407/2025 buvo akcentuota ne formali bylinėjimosi išlaidų atsiradimo data, bet jų ryšys su nemokumo procesu bei šių išlaidų paskirtis. Pagal JANĮ tikslus ir esmę, bankroto proceso administravimo išlaidos apima ne tik administratoriaus atlyginimą ar tiesiogines procedūrines išlaidas, bet ir tokias išlaidas, kurios buvo būtinos nemokumo procesui inicijuoti bei efektyviai vykdyti. Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju būtent ir buvo būtinos tam, kad būtų apginti visų kreditorių interesai bei inicijuotas atsakovo nemokumo procesas.Teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-297 440/2026, Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-810-601/2026) nuosekliai formuojama pozicija, jog tais atvejais, kai bankroto byla juridiniam asmeniui jau yra iškelta arba bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su nemokumo proceso inicijavimu bei vykdymu, tokios išlaidos gali ir turi būti atlyginamos iš bankroto proceso administravimo lėšų. Tokia praktika užtikrina ne tik kreditorių interesų apsaugą, bet ir veiksmingą nemokumo procesų inicijavimą, kadangi priešingu atveju pavieniams kreditoriams (ieškovams) būtų nepagrįstai perkeliama visa finansinė našta dėl nemokios įmonės bankroto inicijavimo. Taigi, egzistuoja nuosekli teismų praktika priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su nemokumo proceso inicijavimu ar nagrinėjimu, iš bankrutuojančio asmens administravimo išlaidų. Nei JANĮ, nei CPK nuostatos nenustato draudimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš administravimo lėšų vien dėl to, kad jos buvo patirtos iki formalios bankroto bylos iškėlimo dienos. Priešingai, teismų praktikoje prioritetas teikiamas bylinėjimosi išlaidų paskirčiai, jų ryšiui su nemokumo procesu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien bylinėjimosi išlaidų atsiradimo momentas eliminuoja galimybę jas priteisti iš administravimo lėšų, yra pernelyg formali, neatitinkanti formuojamos teismų praktikos bei nemokumo proceso tikslų.Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą atsakovė prašė ieškovų atskirąjį skundą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas nebaigtinis administravimo išlaidų sąrašas, kuriame be kita ko nurodyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro bylinėjimosi, ir sprendimų vykdymo išlaidos (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas), tačiau ne visos išlaidos yra priskirtinos prie administravimo išlaidų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma, reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką. Taip pat kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu. Nagrinėjamu atveju ieškovų bylinėjimosi išlaidos atsirado iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo, o vien tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su bendrovės nemokumo procesu ir priteistos iš bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo ieškovų bylinėjimosi išlaidas priskirti prie administravimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokios bylinėjimosi išlaidos, kurios atsirado dar prieš iškeliant bendrovės bankroto bylą, savo atsiradimo momentu skiriasi nuo tų bylinėjimosi išlaidų, kurias kreditorius (ar pareiškėjas) kilus atitinkamiems ginčams bankroto proceso eigoje patirtų (ar patiria) jau iškėlus įmonei bankroto bylą. Teismas taip pat teisingai nurodė, kad ieškovų prašyme nurodytos teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-765407/2023 ir 2025 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-524-407/2025), kuriomis ieškovai remiasi, nurodydami, jog jų patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės administravimo išlaidų, faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos patirtos iki atsakovei iškeliant bankroto bylą, o Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-524-407/2025 bylinėjimosi išlaidos patirtos proceso eigoje, t. y. kai atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o vėliau nutraukus restruktūrizavimo procesą ta pačia nutartimi iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-765-407/2023 buvo sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ginče dėl finansinio reikalavimo bankroto byloje tvirtinimo.Teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovų prašymo dėl papildomo sprendimo, priteisiant ieškovų patirtas 3 000,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės bankroto proceso administravimo lėšų. Juo labiau, jog nutartis dėl atsakovo bankroto dar nėra įsiteisėjusi.Teismaskonstatuoja:IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosDėl atskirųjų skundų ribų ir ginčo esmėsPagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.Nagrinėjamu atveju tiek ieškovai, tiek atsakovė pateikė atskiruosius skundus. Atsakovės atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Ieškovų atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas jų prašymas dėl papildomo sprendimo, susijusio su jiems priteistų bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš bendrovės administravimo išlaidų, priėmimo. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bendrovės administravimo išlaidų, klausimai.Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teismePagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).Atsakovė kartu su atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) banko išrašus, kurie patvirtina sumokėtus avansus už turizmo paslaugas; 2) trišalę skolos perkėlimo sutartis; 3) 2026 m. balandžio 10 d. PVM sąskaita faktūra; 4) 2026 m. balandžio 10 d. Atliktų darbų aktą; 5) skolų E. G. ir ERGO apmokėjimo patvirtinimus; 6) įmokų UAB ILTE grafiką; 7) įmokų UAB ILTE mokėjimus; 8) turizmo sutartis; 9) apmokėjimus pagal turizmo sutartis.Ieškovai kartu su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) bendrovės ir UAB „Italija Travel“ išrašus iš Juridinių asmenų registro; 2) 2026 m. gegužės 13 d. el. laišką ir antstolio patvarkymus. Ieškovai kartu atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutarties pateikė: 1) Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartį; 2) Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartį. Šiomis teismų nutartimis, kaip teismų praktika, ieškovai rėmėsi, siekdami įrodyti savo argumentus, kad tais atvejais, kai bankroto byla juridiniam asmeniui jau yra iškelta arba bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusius su nemokumo proceso iniciavimu bei vykdymu, tokios išlaidos gali ir turi būti atlyginamos ir bankroto proceso administravimo išlaidų.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad atsakovės ir ieškovų pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant aplinkybes dėl bendrovės gyvybingumo ir (ne)mokumo, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pateiktus naujus įrodymus bei vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).Dėl termino pateikti atskirąjį skundą (ne)pažeidimoAtsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovai teigia, kad atsakovė praleido procesinį terminą pareikšti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties bei nenurodė objektyvių ar svarbių priežasčių, kurios galėtų pateisinti termino praleidimą. Dėl šios priežasties apeliacinis procesas dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties turėtų būti nutrauktas.JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis).Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartis, dėl kurios atsakovė padavė atskirąjį skundą, buvo priimta rašytinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims nedalyvaujant, todėl atskirojo skundo padavimo terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo jos įteikimo pareiškėjui dienos. Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartis atsakovei išsiųsta elektroninėmis ryšio priemonėmis per Elektroninių paslaugų portalą 2026 m. balandžio 30 d. Vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Kadangi Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartis išsiųsta per EPP 2026 m. balandžio 30 d. (ketvirtadienį), o sekanti diena – 2026 m. gegužės 1 d. – pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies 5 punktą – švenčių (nedarbo) diena, todėl procesinio dokumento įteikimo atsakovei diena laikoma – 2026 m. gegužės 4 d. (pirmadienis). Atitinkamai, terminas atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties pateikti sueina 2026 m. gegužės 11 d. dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių (CPK 74 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties pateikė 2026 m. gegužės 11 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, pateiktas atskirasis skundas pasirašytas 23 val. 50 min. 8 sek. Taigi, atsakovė laiku pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo ir nutraukti apeliacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties.Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindųJANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022; 2026 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-411-407/2026, 18 punktas).Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).Juridinių asmenų registro išraše nurodyta, kad bendrovė įregistruota 2011 m. vasario 23 d., bendrovės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugos prekyba, pagrindinė veikla – gamyba. Bendrovė vykdo licencijuojamą veiklą – kelionių organizavimą, yra įtraukta į Lietuvos Respublikoje licencijuotų kelionių organizatorių sąrašą (https://data.gov.lt/datasets/1161/resource/8653). Bendrovės vadovas nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. – R. V., akcininkė nuo 2023 m. gruodžio 8 d. – MB „Bohema travel logistika“. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bendrovei iškėlė bankroto bylą konstatavęs, kad jos būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas nemokumo sąlygas – bendrovės įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių kreditoriams. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės įrodinėja, kad atsakovė nėra bankrutuojantis ir sunkumų turintis juridinis asmuo, bendrovė vykdo veiklą ir turi pakankamai turto įsipareigojimams padengti, o teismas nepagrįstai iš bendrovės trumpalaikio turto eliminavo 23 105 Eur atsargas (sumokėtus avansus turizmo paslaugų tiekėjams), 11 774 Eur UAB „Limanta“ skolą, 46 850 Eur būsimus mokėjimus už turistines paslaugas pagal pasirašytas sutartis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019; 2026 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-411-407/2026, 26 punktas).Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto 2024 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. bendrovės turto vertė sudarė 174 134 Eur: 1) 30 002 Eur ilgalaikis turtas – 1 Eur nematerialusis turtas, 1 Eur, materialusis turtas, 30 000 Eur finansinis turtas Eur; 2) 144 132 Eur trumpalaikis turtas – 60 800 Eur per vienus metus gautinos sumos, 75 832 Eur trumpalaikės investicijos, 7 500 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 124 243 Eur, iš jų: 39 619 Eur po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai, 84 624 Eur po vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovės pelnas 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 8 278 Eur. Nors pagal minėtus finansinės atskaitomybės duomenis, bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis buvo teigiamas, tačiau minėti finansinės atskaitomybės duomenys yra retrospektyvūs ir atspindi ne dabartinę bendrovės turtinę būklę, o 2024 m. buvusią finansinę padėtį. Bendrovės pateikė preliminarų 2025 m. balansą (nepasirašytą), iš kurio turinio matyti, kad bendrovės turtas 2025 m. gruodžio 31 d. sudarė 158 981 Eur: 1) 30 002 Eur ilgalaikis turtas – 1 Eur nematerialusis turtas, 1 Eur, materialusis turtas, 30 000 Eur finansinis turtas Eur; 2) 128 979 Eur trumpalaikis turtas: 69 955 Eur išankstiniai apmokėjimai turizmo paslaugų teikėjams; 59 024 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 112 785 Eur, iš jų: 1) 66 486 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai: 16 486 Eur paskolos ir lizingas iš kitų subjektų; 50 000 Eur kitos po vienerių metų mokėtinos sumos; 2) 46 299 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai: 42 302 Eur kitos mokėtinos sumos, 3 997 Eur sukaupimai ir atidėjiniai. Taip pat bendrovė pateikė 2026 m. balandžio 15 d. balansą už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. balandžio 15 d., iš kurio matyti, jog bendrovės turtas siekė 112 231 Eur, iš jo: 1) 30 502 Eur ilgalaikis turtas – 1 Eur nematerialusis turtas, 501 Eur materialusis turtas (transporto priemonės – 500 Eur, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai – 1 Eur), 30 000 Eur finansinis turtas Eur; 2) 81 729 Eur trumpalaikis turtas – 23 105 Eur atsargos (sumokėti avansai turizmo paslaugų teikėjams), 58 624 Eur per vienerius metus gautinos sumos (11 774 Eur pirkėjų skolos, 46 850 Eur būsimi mokėjimai už turistines paslaugas pagal pasirašytas sutartis. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 66 035 Eur: 1) 61 515 Eur po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 11 515 Eur skolos kredito įstaigoms, 50 000 Eur kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai; 2) 4 520 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai.Atsakovė, siekdama paaiškinti pateikto 2026 m. balandžio 15 d. balanso turinį, pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad: 1) bendrovės ilgalaikį turtą sudaro: 30 000 Eur finansinis turtas, t. y. suma, sumokėta į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo depozitinę sąskaitą kaip užstatas, kol galios licencija vykdyti kelionių organizavimo veiklą; 500 Eur vertės transporto priemonė; 2) bendrovės trumpalaikį turtą sudaro: 23 105 Eur atsargos, t. y. sumokėti avansai turizmo paslaugų teikėjams; UAB „Limanta“ 11 774 Eur skola už rangos darbus pagal Rangos sutartį; 46 850 Eur būsimi mokėjimai už turistines paslaugas pagal pasirašytas sutartis. Be to, iš minėtų paaiškinimų matyti, kad bendrovės finansinius įsipareigojimus sudaro: 1) 11 515 Eur skola UAB ILTE; 2) 50 000 Eur paskola bendrovės akcininkei MB „Bohema travel logistika“; 3) 1 172,96 Eur skola ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, kuri išieškoma per antstolio Virginijaus Kučinsko kontorą; 4) 3 346,40 Eur skola R. Ramanauskienei, kuri išieškoma per antstolio Virginijau Kučinsko kontorą. Be to, pirmosios instancijos teismas papildomai nustatė, kad bendrovė turi įsipareigojimus ir: 1) E. G. pagal Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-652-839/2026, kuriuo priteista E. G. iš bendrovės 290 Eur skola už neįvykusią kelionę, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 290 Eur sumos už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur žyminis mokestis (Sprendimas įsiteisėjo 2026 m. vasario 18 d.; 2026 m. balandžio 9 d. išduotas vykdomasis dokumentas); 2) A. Č. pagal Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-575-470/2026, kuriuo A. Č. iš bendrovės priteista 1 208,00 Eur skola už neįvykusią kelionę, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 1 208 Eur sumos už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 317 Eur bylinėjimosi išlaidos (sprendimas skundžiamos nutarties priėmimo dienai dar nebuvo įsiteisėjęs); 3) V. V., kuriam pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-914-577/2025, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteista ieškovui V. V. 2 178 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad reikšmingas bendrovės įsipareigojimas – akcininkės MB „Bohema travel logistika“ suteikta 50 000 Eur beprocentinė paskola dešimties metų laikotarpiui. Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad akcininkės MB „Bohema travel logistika“ kreditas 10 metų, grąžinimo terminas 2036 m. gruodžio 31 d. Reikšmingas pats tokios didelės, ilgalaikės ir beprocentinės paskolos akcininkų suteiktos esant bendrovės finansiniams sunkumams, faktas. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad yra planuojama kelti bendrovės įstatinį kapitalą iki 100 000 Eur, kuriam ir bus panaudota akcininkės suteikta 50 000 Eur paskola bei papildomi įnešimai. Taigi, bendrovės akcininkės suteikta ilgalaikė (dešimties metų laikotarpiui) beprocentinė paskola yra skirta finansuoti bendrovės veiklą ir tokia paskola iš esmės šiuo metu nekelia grėsmės bendrovės mokumui. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir anksčiau išnagrinėtose bylose, kuriose į bendrovių kreditorių sąrašus buvo įtraukti akcininkai, kurie atidėjo skolos mokėjimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-180-407/2019, 24 punktas). Nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo nukrypti nuo anksčiau suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės įsipareigojimų mąstą, į tai neatsižvelgė, nevertino ir dėl to plačiau nepasisakė, nors šios sumos vertinimas esmingai įtakoja turto ir skolų balansą.Be to, atkreiptinas dėmesys, kad J. V. savo reikalavimo teisę kildina iš 2025 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo teisių dovanojimo sutarties, kuria jis perėmė išieškotojo Z. Z. reikalavimo teises į bendrovę pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1020-451/2024, kuris įsiteisėjo priėmus Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-801-638/2025. Lietuvos apeliacinės instancijos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-232-407/2026 nurodyta, jog „ginčijamos kreditoriaus reikalavimo teisės negalima laikyti neabejotinai pagrįsta, realia skola, todėl ginčijamos reikalavimo teisės nėra įskaitomos į skolininko pradelstų įsipareigojimų sudėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1400-450/2020), todėl, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, įsipareigojimų kreditoriams suma neturi būti didinama 48 000 Eur dydžio skola, kuri yra ginčijama“ (žr. minėtos nutarties 26 punktą). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta teismų praktika yra suformuota, ji atitinka galiojančius įstatymų reikalavimus ir teismai turi jos laikytis. Vis dėlto, iš naujai byloje pateiktų ieškovų paaiškinimų sektų, kad ginčijama reikalavimo teisių dovanojimo sutartis, kuria J. V. perėmė išieškotojo Z. Z. reikalavimo teises į bendrovę, o ne sprendimas, kuriuo priteista skola. Sprendimas dėl skolos priteisimo yra įsiteisėjęs ir byloje nėra duomenų, kad dėl pačios skolos yra kilęs ginčas. Esant ginčui dėl reikalavimo teisių dovanojimo sutarties gali kilti abejonių dėl J. V. reikalavimo teisės, tačiau sprendimas dėl skolos išieškojimo yra vykdytinas. Aukščiau nurodytos aplinkybės turi būti įvertintos, ar yra pagrindas priteistą sumą įtraukti (neįtraukti) į atsakovės bendrą skolos masę.Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovės nemokumo padaryta neįvertinus ir neištyrus visų ginčui reikšmingų aplinkybių, susijusių su bendrovės įsipareigojimų apimti, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams yra dengiami – 2026 m. gegužės 6 d. atsiskaityta tiek su kreditore ERGO Insurance SE Lietuvos filialu, pervedant jai 1 172,96 Eur, tiek ir su E. G., kuriai pervedė 313 Eur. Be to, atsakovė pateikė finansinius duomenis, kuriais siekia pagrįsti balanse įrašyto trumpalaikio turto (23 105 Eur atsargų, 11 774 Eur pirkėjo skolų, 46 850 Eur mokėjimų už turistines paslaugas pagal paslaugų sutartis) vertę. Šie įrodymai, nors pateikti ir apeliacinės instancijos teise, reikšmingi nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti, nes siekiant nustatyti bendrovės (ne)mokumą, turi būti vertinamas visų įsipareigojimų ir viso turimo turto santykis. Todėl klausimą dėl bendrovės bankroto bylos (ne)iškėlimo grąžinus pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, teismas turi įvertinti minėtų įrodymų reikšmę nagrinėjo klausimo kontekste.Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmisAtsakovė atskirajame skunde pateikė prašymą skirti ieškovams 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė paaiškino, kad ieškovai jau antrą kartą iš eilės reiškia pareiškimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir taip piktnaudžiauja savo teise. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi jau buvo atsisakęs iškelti atsakovei bankroto bylą, o Lietuvos Apeliacinis Teismas nutarties dalį dėl bankroto bylos iškėlimo nepakeitė.Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyti ieškovų veiksmai neteikia pakankamo pagrindo kvalifikuoti juos kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Vien ieškovų pakartotinis pareiškimo dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo pateikimas, savaime nereiškia, jog ieškovai piktnaudžiauja teise. Ieškovo pareiškimas ar kiti byloje pateikti duomenys, paaiškinimai buvo grindžiami leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, juose nebuvo nurodyti akivaizdžiai melagingi faktai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovai procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 95 straipsnis).Dėl atsakovei paskirtos baudos panaikinimoAtsakovė atskirajame skunde, be kita ko, pateikė prašymą panaikinti jos vadovui R. Vaičaičiui paskirtą baudą.JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir CPK nustatyto dydžio. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020; 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-370/2025).Bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi priimtas ieškovų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, bendrovės vadovas įpareigotas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditorių pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimą gavimo dienos pateikti teismui nutartyje nurodytus dokumentus. Atsakovės vadovo prašymu terminas pratęstas iki 2025 m. gruodžio 24 d. (įskaitytinai). Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 6 d. nutartimi skyrė atsakovės vadovui už procesinių pareigų nevykdymą – rašytinių įrodymų teismui per nustatytą terminą nepateikimą – 100 Eur baudą bei pakartotinai įpareigojo atsakovės vadovą pateikti teismui aktualius JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus. 2026 m. sausio 12 d. atsakovė pateikė atsiliepimą, prašydama panaikinti atsakovės vadovui skirtą baudą. Kartu su atsiliepimu pateikė finansinių atskaitomybių rinkinius, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka, apie įkeistą turtą, turimas sąskaitas, tačiau nepateikė kreditorių ir debitorių sąrašų. Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta atsakovei iškelti bankroto bylą, taip pat buvo panaikinta 2026 m. sausio 6 d. nutartimi R. Vaičaičiui paskirta 100 Eur bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartis buvo panaikinta visa apimtimi. Kauno apygardos teismas skundžiama 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi iškėlęs bendrovei bankroto bylą, be kita ko, atmetė atsakovės prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartimi atsakovės vadovui paskirtą baudą. Teismas pažymėjo, kad net tris kartus buvo įpareigojęs atsakovės vadovą pateikti kreditorių ir debitorių sąrašus, tačiau įpareigojimas nebuvo tinkamai įvykdytas net ir po baudos skyrimo, todėl teismas vertino, jog paskirta bauda nebuvo nepagrįsta ar perteklinė, o atsakovė nepateikė objektyvių priežasčių dėl to negalėjo tinkamai įvykdyti teismo įpareigojimo.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės vadovas nėra tinkamai įvykdęs įpareigojimo pateikti atsakovės finansinius duomenis, nors tokią pareigą, kaip paskutinis bendrovės vadovas, pagal JANĮ 57 straipsnį turi. Atsakovės vadovas iš esmės tik epizodiškai teikia tam tikrus bendrovės finansinius duomenis, paaiškinimus, o tai nepatvirtina tinkamo pareigų vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nenustatė teisinių ir faktinių pagrindų panaikinti apeliantui paskirtą baudą, kurios dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).Dėl procesinės bylos baigtiesRemdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai atkreipti dėmesį į nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus, iš naujo įvertinti bendrovės finansinę padėtį bei realias bendrovės galimybes vykdyti veiklą ir įvykdyti finansinius įsipareigojimus.Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, panaikinama ir Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. papildoma nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo iš bendrovės administravimo lėšų. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,nutaria:Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Benart projektai“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. papildomą nutartį.Teisėjas Vigintas Višinskis