Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-363-775/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-31
Bylos Nr.: e2A-363-775/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-01168-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
Atsakovas: L. J.
Trečiasis asmuo: J. J.
Ieškovas: E. B.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-363-775/2022Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01168-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 2.3.2.7; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. J. ir trečiojo asmens J. J. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-72-670/2021 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui L. J. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. J. ieškinį ieškovei E. B. ir atsakovui L. J. dėl piniginių lėšų priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. B. 2018 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. J., kurį 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikslinusi, prašė teismo: 1) priteisti nepilnamečiui sūnui Ą. J. iš atsakovo 300 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki jo pilnametystės, nustatant, kad priteistą nepilnamečiui vaikui išlaikymą uzufrukto teise tvarko ieškovė; 2) padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą – ieškovei E. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/3 dalis 59,64 kv. m. bendro ploto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur, ½ dalį garažo (boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) L. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį garažo (bokso Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur ir transporto priemones: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 200 Eur, (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 800 Eur, ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurios vertė 800 Eur; 3) priteisti ieškovės E. B. naudai iš atsakovo 1/3 dalį 59,64 kv. m. bendro ploto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kaip kompensaciją už atsakovui atitekusias transporto priemones, atliktus jo asmeninio turto pagerinimus ir santuokoje gautas lėšas, panaudotas jo asmeninio kredito grąžinimui; 4) priteisti ieškovės E. B. naudai iš atsakovo L. J. 4 255,68 Eur santuokoje įgytų lėšų; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad mažamečio sūnaus Ą. J. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl atsakovas privalo teikti išlaikymą. Kadangi atsakovas gera valia išlaikymo po 300 Eur kas mėnesį neteikia, todėl prašė teismo priteisti nurodytą sumą nuo 2018 m. lapkričio 1 d., t. y. nuo tos dienos kada buvo iškelta civilinė byla teisme. Mažamečio sūnaus Ą. J. išlaikymui iš viso per mėnesį reikalinga: komunaliniams patarnavimams – 45 Eur, maistui – 250 Eur, drabužiams, batams – 150 Eur, vitaminams, vaistams, maisto papildams, skiepams – 20 Eur, higienos reikmenims (sauskelnėms ir kt.) – 70 Eur, transportui (į gydymo įstaigą, parduotuves) – 50 Eur, namų apyvokos reikmėms – 20 Eur, ugdymo reikmėms – 40 Eur, kas iš viso sudaro 645 Eur. Orientaciniu kriterijumi ieškovė laikė minimalios algos dydį (642 Eur) ir manė, kad išlaikymo vertė iš abiejų tėvų negali būti mažesnė nei nurodytas dydis. Atsakovas gauna 385 Eur dydžio pareigūno pensiją bei darbo užmokestį (duomenys neskelbtini), kurie viršija 45 000 Eur metinių pajamų, (duomenys neskelbtini) perskaičiavus į eurus. Šalys kartu pradėjo gyventi dar iki santuokos sudarymo, todėl turi būti padalintas turtas įgytas iki santuokos ir po santuokos sudarymo. Santuokos metu šalys įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kuri registruota ieškovės vardu, todėl prašė priteisti šį automobilį ieškovei. Atsakovo vardu yra registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 1 200 Eur, (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 1 800 Eur, bei (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 800 Eur. Šias transporto priemones prašė priteisti atsakovui. Santuokos metu įgytas trijų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 19 400 Eur. Taip pat kartu buvo įgytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2 710 Eur. Ieškovės vardu registruotas 0,42 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo būdu, todėl jis nedalintinas. Ieškovei nežinomos jokios kitos prievolės, kurios būtų įgytos kurio nors iš sutuoktinių ar bendrai, išskyrus tariamą prievolę trečiajam asmeniui J. J.. Apie tokios skolos egzistavimą ieškovė sužinojo tik pateikusi ieškinį teismui, ši skola yra tariama, o gauti duomenys iš banko apie prisijungimus prie trečiojo asmens sąskaitos iš skirtingų adresų, esančių skirtingose užsienio valstybėse, patvirtina, kad būtent atsakovas persivesdavo į savo sąskaitą pinigus, nurodydamas ir sukurtą pavedimo pagrindą. Ieškovė ir atsakovas pradėjo vesti bendrą gyvenimą nuo 2014 m. pradžios, kai persikėlė gyventi į trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bendro gyvenimo pradžioje jie kartu nuomojo šį butą, o vėliau nupirko. Atsakovas iki santuokos įgijo savo vardu gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kaina buvo 130 000 Lt arba 37 650 Eur. Šis turtas buvo pirktas panaudojant kreditą. Atsakovas su AB „Swedbank“ yra sudaręs paskolos sutartį, kurią mokėjo ir iš santuokinių lėšų. Atsakovas iš santuokinių lėšų sumokėjo 4 570,15 Eur (2 217,88 Eur + 1 550,86 Eur + 801,41 Eur), todėl ieškovė laikė, kai jai turi būti kompensuota 2 285,07 Eur suma. Be to, minėtoje sodyboje dirbo pati ieškovė ir jos tėvai, gerinant atsakovo vardu registruotą sodybą, ji su savo tėvų pagalba išlygino virš 10 arų žemės sklypo, nugriovė malkinę, nugriovė mūrinę rūkyklą, prižiūrėjo avis, sodino vaismedžius, prižiūrėjo aplinką, panaikino elektros stulpus, 50 arų dirvos paruošė ir apsėjo žole. Taip pat, buvo įrengta terasa už 3 000 Eur sumą, pastatytas gyvenamasis vagonėlis už 600 Eur sumą, nupirktas šildymo katilas, radiatorius ir hidroforas. Visi darbai buvo atlikti siekiant pagerinti šį turtą, kuris buvo pirktas šalių sutarimu. Sodybos pagerinimui ir paskolos mokėjimui yra išleista apie 10 000 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas L. J. 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kurį 2021 m. rugsėjo 22 d. patikslinęs, prašė teismo: 1) ieškovės patikslintą ieškinį atmesti; 2) priteisti atsakovui ½ dalį sumos, buvusios ieškovės banko sąskaitoje 2018 m. lapkričio 27 dienai; 3) priteisti Ą. J. 120 Eur išlaikymą, mokant jį kiekvieną mėnesį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 4) padalinti santuokoje įgytą butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), šalims po ½ dalį, nustatant, kad buto vertė yra 21 400 Eur arba priteisti butą ieškovei, išmokant atsakovui 10 700 Eur kompensaciją; 5) priteisti ieškovei 303 Eur piniginę kompensaciją už sukauptas lėšas atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje 2018 m. lapkričio 27 dienai; 6) priteisti ieškovei 2 285,07 Eur kompensaciją už atsakovo santuokos metu padengtą asmeninės paskolos dalį; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nepilnamečio vaiko išlaikymui sutinka mokėti po 120 Eur kas mėnesį, kadangi vaikui (duomenys neskelbtini) metai, jis neturi specialiųjų poreikių, o ieškovės nurodytos sumos, reikalingos sūnaus išlaikymui, yra nepagrįstos ir neteisingos. Ieškovės reikalavimas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokos metu įgytą butą yra nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis. Šalių materialinė padėtis yra panaši, jie abu yra sveiki ir darbingi, o tai kad su ieškove gyvena jų sūnus ir dukra iš pirmosios ieškovės santuokos, nesudaro pagrindo vertinti, kad jai turi atitekti 2/3 dalys buto. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti 4 255,68 Eur kompensaciją už atsakovo lėšas, turėtas sąskaitoje, kadangi jam nesuprantamas toks ieškovės reikalavimas. Kadangi ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. lapkričio 27 d., todėl turi būti fiksuojama šią dieną sąskaitoje buvusi pinigų suma, t. y. 91 785 (duomenys neskelbtini), kurią konvertavus susidarytų 604,27 Eur suma. Ieškovė nepateikė įrodymų apie sodyboje atliktus pagerinimo darbus.

Šalies argumentai

5. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, J. J. 2019 m. kovo 26 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė iš ieškovės ir atsakovo solidariai priteisti 12 104 Eur pinigines lėšas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. ji iš savo banko sąskaitos pervedė į atsakovo banko sąskaitą iš viso 8 304 Eur piniginių lėšų, o į ieškovės banko sąskaitą – iš viso 3 800 Eur piniginių lėšų. Šios lėšos buvo pervestos kreditan, sutuoktinių šeimos poreikių tenkinimui, todėl sutuoktiniai turi jas grąžinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovės E. B. ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo L. J. išlaikymą nepilnamečiui sūnui Ą. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur piniginėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki sūnaus pilnametystės; 2) padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur; atsakovui iš ieškovės priteisė 9 700 Eur piniginę kompensaciją, atitinkančią ½ dalį buto (19 400 Eur) vertės, esančio (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį garažo (boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį garažo (boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios vertė 800 Eur; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės; priteisė ieškovei iš atsakovo 750 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį (už transporto priemones); 3) priteisė ieškovei iš atsakovo 303 Eur piniginę kompensaciją atitinkančią ½ dalį lėšų (606 Eur bendros sumos), buvusių atsakovo banko sąskaitoje esančioje (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisė ieškovei iš atsakovo 2 985,07 Eur už atliktus atsakovo asmeninio turto pagerinimus ir lėšas, panaudotas jo asmeninio kredito grąžinimui; 5) priteisė iš ieškovės atsakovui 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų; 6) trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. J. ieškinį atmetė; 7) priteisė valstybei iš ieškovės ir iš atsakovo po 15,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir iš atsakovo – 72 Eur žyminį mokestį.

8. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo teismas konstatavo, kad ieškovei įstatyme nustatytais pagrindais nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiams vaikams augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (aktualiu laikotarpiu MMA nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. - 555 Eur (atskaičius mokesčius – 430 Eur), nuo 2020 m. sausio 1 d. – 607 Eur). Tokiu būdu, taikant tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, kiekvienas iš jų turėtų teikti ne mažesnį negu ½ dalis MMA išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teismas nurodė, kad ieškovė byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių konkrečias vaiko išlaikymo išlaidas. Teismui nepateikti pirkimo kvitai ar čekiai, todėl nėra galimybės nustatyti, ar konkrečios maisto prekės, vaistai ar higienos prekės buvo pirkti ir skirti būtent vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovės nurodytos 240 Eur per mėnesį išlaidos 5 metų nepilnamečio vaiko maitinimui kelia abejonių. Taip pat abejotina pateiktu skaičiavimu, kad avalynei ir rūbams kas mėnesį reikia 150 Eur. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) bute gyvena su dviem vaikais, jos paskaičiavimu komunalinės paslaugos už butą sūnui kainuoja 45 Eur per mėnesį, kas taip pat kelia abejonių, nes šią sumą padauginus iš 3 asmenų, gaunasi iš viso 135 Eur, tačiau ar vasaros laiku tokia suma yra mokama už butą neaišku, ieškovė mokėjimo kvitų už paslaugas teismui nepateikė. Nurodyti vaiko poreikiai higienos reikmėms 70 Eur taip pat turi būti mažintini, nes tokia suma nelaikytina protinga ir sąžininga. Atsižvelgdamas į tai bei remdamasis rungimosi principu, teismas sprendė, kad ieškovė iš esmės nepagrindė nepilnamečio vaiko Ą. J. poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydžio. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, teismas laikė, kad iš esmės 400 Eur dydžio suma per mėnesį reikalinga ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, yra protinga, reali, būtina ir neviršija nustatytų poreikių. Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad atsakovas gauna didesnes pajamas negu ieškovė, turi nekilnojamojo turto ir todėl jo turtinė padėtis yra geresnė, kad ieškovei tenka papildoma kasdienio rūpinimosi vaiku pareiga, prie ko atsakovas neprisideda, atsakovas neginčijo, kad su vaiku bendrauja retai, paskutinį kartą vaiką matė prieš du metus, laikė, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo didesne dalimi. Išlaikymui reikalingos sumos paskirstymas, ieškovei 130 Eur, įvertinus valstybės (savivaldybės) teikiamą paramą pinigais (70 Eur), o atsakovui – 200 Eur, yra iš esmės teisingas ir atitinkantis vaiko interesus bei tėvų turtinės padėties skirtumus.

9. Spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir iki santuokos įgyto turto pagerinimo teismas nustatė, kad šalys, gyvendamos santuokoje, įgijo registruotiną nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 19 400 Eur ir garažą (boksas (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Eur, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 200 Eur, transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 800 Eur ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios vertė 800 Eur. Ieškovė prašė priteisti 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį šio buto jai priteisiant kaip kompensaciją už atsakovo asmeninio turto pagerinimus, 1/2 dalį garažo (boksas (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini). Ieškovė buto kainą nurodė 19 400 Eur, atsakovas buto kainą nurodė 21 400 Eur. Taip pat šalys nesutarė ir dėl transporto priemonių kainų. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1 200 Eur, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 1 800 Eur. Atsakovas teismui pateikė transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas už 500 Eur, motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 Eur ir priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nupirkta už 600 Eur. Ieškovė teigė, kad transporto priemonių kainos nėra realios ir jos didesnės nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių minėtų transporto priemonių vertę, nepateikė. Šalys transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vertę nurodė 800 Eur ir ginčo dėl to nekilo. Nesant atlikto nekilnojamojo turto vertinimo, teismas vadovavosi Valstybės įmonės Registrų centro išrašu, kuriame nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė nustatyta 19 400 Eur, o transporto priemonių vertės nustatomos pagal transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas vertes. Nurodė, kad nors ieškovė teigė, kad transporto priemonių vertės yra didesnės nei nurodyta sutartyse, tačiau teismas pažymėjo, kad transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse pirkėjas nurodydamas mažesnę, nei iš tiesų sumokėjo, transporto priemonės kainą, prisiima tokio sprendimo pasekmes. Teismas, ištyręs ir įvertinęs rašytinius įrodymus, nustatė, kad šalių santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas šis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), 19 400 Eur vertės, garažas (boksas (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 2 710 Eur vertės, automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės, motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės, transporto priemonė (priekaba) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės ir transporto priemonė (duomenys neskelbtini) 800 Eur vertės. Iš viso šalys santuokos metu įgijo turto už 24 610 Eur.

10. Spręsdamas dėl garažo ir transporto priemonių padalijimo teismas nustatė, kad ieškovė prašė šalims po ½ dalį priteisti nekilnojamąjį turtą – garažą, ieškovei priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), o atsakovui kitas transporto priemones. Atsakovas ieškovės reikalavimui neprieštaravo, todėl teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino, šalims priteisė po 1/2 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), 2 710 Eur vertės, ieškovei priteisė automobilį (duomenys neskelbtini) 500 vertės, o atsakovui priteisė transporto priemonę motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės, transporto priemonę (priekabą) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės. Teismas nurodė, kad dėl šio turto padalijimo būdo tarp šalių ginčo nebuvo. Kadangi garažas padalijamas lygiomis dalimis, o transporto priemonės pagal ieškovės reikalavimą ir atsakovui neprieštaraujant, teismas laikė, kad padalijus minėtą turtą atsakovui tenkanti turto dalis už transporto priemones yra 1 500 Eur didesnė nei ieškovės, todėl iš jo ieškovei priteisė 750 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

11. Spręsdamas dėl buto padalijimo ir atsakovo asmeninio turto pagerinimo teismas nustatė, kad ieškovė prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/3 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur, ir priteisti ieškovei 1/3 atsakovo buto dalį, kaip kompensaciją už atsakovo asmeninio turto pagerinimą. Atsakovas su tokiu turto padalijimo būdu nesutiko, prašė butą padalinti po 1/2 dalį, išmokant ieškovui piniginę kompensaciją. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl jis vadovaujasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią konkretiems sutuoktinių interesams patenkinti, nepilnamečių vaikų interesų apsaugai užtikrinti gali pakakti atitinkamo turto padalijimo būdo taikymo ar turto vertės skirtumą kompensuojant pinigais, nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje neegzistuoja pagrįstų aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sprendė, kad butas dalijamas lygiomis dalimis po ½ dalį, priteisiant ieškovei butą, o atsakovui priteisiant ½ dalį buto vertės kompensaciją 9 700 Eur. Teismas nurodė, kad iki santuokos sudarymo atsakovas savo vardu įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tačiau santuokos dar nebuvo sudarę, bet ateityje planavo persikelti į jį gyventi. Minėta sodyba buvo nupirkta, gavus kreditą iš banko. Po santuokos sudarymo, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., t. y. ieškinio teismui pateikimo dienos, atsakovas iš santuokinių lėšų mokėjo savo asmeninį kreditą ir sumokėjo 4 570,15 Eur, todėl ieškovė prašė kompensuoti jai 2 285,07 Eur. Šiam reikalavimui atsakovas neprieštaravo, su tokiu reikalavimu sutiko, todėl teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 2 285,07 Eur kompensacija. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nurodė, jog asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausanti sodyba buvo pagerinta iš bendrų santuokinių lėšų ir bendru jų sutarimu nupirktas katilas (2 500 Eur), hidroforas (300 Eur), vagonėlis (600 Eur), pastatyta terasa (3 000 Eur) vertės, sodyboje dirbo ji ir jos tėvai, byloje apklausti liudytojai šias aplinkybes patvirtino, atsakovas pripažino, kad uošviai padėjo sodyboje atlikti tam tikrus darbus, nurodė, kad, esant nesutarimams dėl sodybos pagerinimo, teismas vadovaujasi byloje apklaustų liudytojų parodymais bei pateiktais duomenimis, dėl kurių ginčo nebuvo. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog buvo nupirkti šildymo katilas, hidroforas, vagonėlis, šalys neginčijo, tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, kad jie matė jog sodyboje buvo šie daiktai, tačiau byloje nepateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad už nupirktus daiktus buvo sumokėtos būtent nurodytos kainos. Ieškovė nurodė, kad sodyboje buvo pastatyta terasa 3 000 Eur vertės, atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko. Faktines aplinkybes apie atliktus pavėsinės darbus, dėl medžiagų įsigijimo, apmokėjimo už darbus patvirtino liudytojai, jų parodymai patvirtina, kad G. B. už darbą statant pavėsinę buvo sumokėta 400 Eur, medžiagoms (vinims, dažams ir kt.) išleista 800 Eur. Apklaustas posėdžio metu liudytojas J. B. pripažino, kad atsakovas už malkinės nugriovimą į sąskaitą pravedė 200 Eur. Daugiau duomenų apie sodyboje atliktus pagerinimo darbus byloje nepateikta, todėl teismas vertino, kad iš bendrų sutuoktinių lėšų atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti sodyba buvo pagerinta už 1 400 Eur ir padalinęs iš abiejų sutuoktinių lėšų laikė, kad ieškovės investuota suma į sodybą yra 700 Eur. Prie šios sumos teismas pridėjo 2 285,07 Eur kompensaciją už atsakovo santuokos metu padengtą asmeninio kredito dalį, todėl laikė, kad galutinė atliktų pagerinimo darbų ir santuokoje gautų lėšų kredito dengimui panaudota 2 985,07 Eur ir šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovo.

12. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 4 255,68 Eur santuokoje įgytų piniginių lėšų, esančių atsakovo sąskaitoje priteisimo, teismas nurodė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), jis turėjo darbo santykius su įmone (duomenys neskelbtini), kuri jam į asmeninę sąskaitą pravesdavo darbo užmokestį. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo sąžiningas ir nenorėjo atskleisti tikrųjų faktinių aplinkybių dėl darbo užsienyje, neigė, kad jis kreipėsi į banką dėl sąskaitos atidarymo, tačiau teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad negalima skaičiuoti sąskaitoje buvusių lėšų jas tiesiog susumuojant, nes lėšos įplaukdavo, taip pat jos buvo ir išgryninamos, o pinigai vežami į namus, kuriais naudojosi buvę sutuoktiniai. Todėl teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir ieškovei priteisė pusę piniginių lėšų, buvusių atsakovo sąskaitoje 2018 m. lapkričio mėnesį, t. y. 303 Eur.

13. Spręsdamas dėl trečiojo asmens J. J. ieškinio teismas nurodė, kad J. J. savo ir šalių paskolos teisinių santykių buvimą grindė sąskaitų išrašais ir mokėjimo pavedimais, kuriais į buvusių sutuoktinių banko sąskaitas nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. buvo pervestos įvairios pinigų sumos (iš viso – 12 104 Eur), jų mokėjimo paskirtyje atitinkamai nurodant „paskolina sūnui“, „rankpinigiai O. A. už butą“, „už šiltnamį“ už „stulpų rovimą“ ir kt., tačiau nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad šios lėšos buvo suteiktos kaip paskola. Ieškovė nurodė, kad J. J. niekada nekalbėjo, jog jas reikės grąžinti. Ieškovė nurodė aplinkybes, kad atsakovas turėjo savo mamos kortelę ir galėjo ja laisvai disponuoti. Kadangi prisijungimai prie J. J. sąskaitos yra iš (duomenys neskelbtini), ne iš vienos šalies, teismas laikė, kad tai patvirtina faktinę aplinkybę, jog atsakovas naudojosi mamos sąskaita. Teismas pažymėjo, kad vien pinigų perdavimas savaime paskolos teisinių santykių nesukuria. Paskolos sutarčiai yra būdingas susitarimas dėl perduotų pinigų grąžinimo. Todėl, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad bylos įrodymai sukuria didesnę tikimybę, jog tarp trečiojo asmens J. J. ir jos sūnaus L. J. bei E. B. nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens paaiškinimai kelia abejones dėl susitarimo dėl paskolos, kadangi pinigų perdavimo metu nebuvo tiksliai nustatytos nei pinigų grąžinimo aplinkybės, nei terminai, perduodant pinigines lėšas nebuvo tikimasi jų grąžinimo, o siekiama padėti sūnaus šeimai materialiai, noras susigrąžinti lėšas atsirado tik tada, kai ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo neįrodė, jog pinigus perdavė paskolos sutarties pagrindu, jos ieškinio netenkino.

14. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad byla sudėtinga, procesas užsitęsė tris metus (byla išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, peržiūrėta apeliacine tvarka ir vėl grąžinta nagrinėti į pirmąją instanciją). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ir dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš užsienio valstybės, dėl ko ieškovė patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su minėtų dokumentų vertimu iš islandų kalbos į lietuvių kalbą. Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovą šioje byloje atstovavo advokato padėjėja ir pagal Rekomendacijas už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Todėl, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į tai, kad atsakovas nebuvo sąžiningas atlikdamas procesines pareigas, teismas sumažino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Kadangi ieškinys tenkintas 60 procentų, todėl teismas laikė, kad iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 40 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (11 007,48 Eur x 40 proc.), t. y. 4 403 Eur, o iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteisiama 60 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ( 2 668,87 Eur x 60 proc.) – 1 601,32 Eur ir, atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteisiamos 2 801,68 Eur išlaidos, tačiau teismo vertinimu tokio dydžio išlaidų priteisimas nebūtų teisingas ir sąžiningas ieškovės atžvilgiu, todėl teismas šias bylinėjimosi išlaidas sumažino ir iš ieškovės atsakovui priteisė 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad iš atsakovo valstybei priteistinas 72 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 procentų) žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

15. Atsakovas L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį: 1. kuria iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui Ą. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur piniginėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas; 2. ieškovei asmeninės nuosavybės teise buvo priteistas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur; 3. atsakovui iš ieškovės buvo priteista 9 700 Eur piniginė kompensacija, atitinkanti ½ dalį buto (19 400 Eur) vertės, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4. iš atsakovo ieškovei buvo priteista 700 Eur kompensacija už atsakovui priklausančio asmeninio turto pagerinimus; 5. atmestas trečiojo asmens J. J. ieškinys; 6. iš ieškovės atsakovo naudai priteistos 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokoje įgyto dalies turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir trečiojo asmens pareikšto ieškinio atmetimo yra nepagrįstas, priimtas neįvertinus visų byloje pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, neproporcingai varžantis atsakovo interesus.

1.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo, ir konstatuodamas, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal taikomą MMA nuo ieškinio padavimo teismui dienos ir dėl to ieškovei nereikia įrodinėti patirtų išlaidų, neteisingai vertino ir konstatavo valstybėje taikoma MMA dydį. Teismas, priimdamas sprendimą laikyti MMA orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos, atitinkamai turėjo vadovautis tuo metu taikomu MMA „neto“ (į rankas) ir laikyti, jog 2018 metais vaiko išlaikymui skirta suma turėjo būti – 361 Eur (361/2=180,50 Eur), 2019 metais – 395 Eur (395/2=197,50 Eur), 2020 metais – 447 Eur (447/2=223,50 Eur), o 2021 metais – 467 Eur (233,50 Eur). Teismas, priteisdamas išlaikymą po 200 Eur nuo ieškinio padavimo dienos, nors ir vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl vaiko pinigų įskaitymo į išlaikymo dydį, tačiau praktiškai šią suformuotą praktiką taikė tik nuo 2021 metų. Pažymėtina, kad vaiko pinigai buvo mokami jau nuo 2018 metų, todėl teismas neabejotinai turėjo vertinti išmokas, buvusias nuo 2018 metų. Išlaikymas, vadovaujantis vien tik MMA kriterijumi, turėtų būti priteistinas ne didesnis, nei MMA į rankas atėmus vaiko pinigus. Teismas sprendime akcentavo pasikeitusius vaiko poreikius jam augant, todėl vertino, jog išlaikymo suma palaipsniui turėjo didėti, tačiau padarė priešingą sprendimą savo pozicijai ir priteisė vienodą išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos, neatsižvelgdamas nei į vaiko amžių, nei į šalies ekonominės situacijos kaitą. Pastebėtina, kad šalių sūnus gimė (duomenys neskelbtini), taigi (duomenys neskelbtini) metai. Vadovaujantis teismo logika, taip pat ieškovės paaiškinimais, vaiko poreikiai su metais augo, atitinkamai dėl šios priežasties turėjo didėti ir išlaikymo suma. Tokiu būdu laikytina, kad priteistas 200 Eur išlaikymas nuo ieškinio pateikimo dienos yra neteisingas, neproporcingas nei vaiko poreikiams, nei šalių turtinei padėčiai, nei šalies ekonominės situacijos kaitai, be to, prieštarauja teismo pozicijai. Atsakovas mano, kad vaiko poreikiams patenkinti 2018, 2019 metais pakako 120 Eur, 2020 ir 2021 metais – 150 Eur, kaip ir buvo nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius atsakovo finansinę padėtį bei galimybę mokėti nustatytą išlaikymą. Atsakovas gauna tik pareigūno pensiją, turi įsipareigojimų bankui ir savo mamai J. J., namo su priklausiniais ir 0,16 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nebevaldo, todėl teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė negu ieškovės.

Atsiliepimas

1.3. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur, išmokant atsakovui 9 700 Eur kompensaciją. Tarp šalių buvo ginčas dėl dalinamo turto vertės, tačiau teismas šią aplinkybę ignoravo. Atsakovas pateikė VĮ Registrų centras vidutinės rinkos vertės išrašą 2021 m. rugsėjo mėnesiui, iš kurio matyti, jog buto rinkos vertė yra ne mažesnė nei 21 400 Eur. Tuo tarpu teismas vadovavosi 2017 m. liepos 3 d. vidutine rinkos verte, kuri tuo metu buvo tik 19 400 Eur. Todėl vien jau turto dalinimas natūra, išmokant atsakovui kompensaciją, yra jo nuosavybės teisių pažeidimas, o dar kai rinkos vertė nustatoma mažesnė, nei ji iš tiesų yra turto padalinimo dieną, tai laikytina visišku atsakovo teisių pažeidimu. Todėl atsakovas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad dalinamo nekilnojamojo turto vertė jo padalinimo dieną yra 19 400 Eur. Nė viena šalis nenori gauti kompensacijos pinigais, todėl teismas, spręsdamas, kuriai šaliai konkrečiai priteisti daiktą natūra, turėjo vertinti kiekvienos iš bendraturčių poreikį atidalijamam daiktui (abiejų šalių poreikis daiktui vienodas), galimybę išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, priteisdamas atsakovui iš ieškovės 9 700 Eur kompensaciją, nevertino aplinkybių ar ieškovė galės įvykdyti šią sprendimo dalį. Teismas darė priešingas išvadas: 1) teigė, jog ieškovės pajamos yra mažesnės nei atsakovo, todėl iš ieškovės priteisė mažesnį išlaikymo dydį; 2) teigė, jog ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo; 3) nevertino, jog ieškovė neturi iš ko mokėti netgi paskolos dalies, kas reiškia, jog negalės įvykdyti ir sprendimo. Teismas nevertino, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Atsakovas mano, kad racionaliausias sprendimas šiuo atveju būtų padalinti nekilnojamąjį turtą šalims po ½ dalį natūra, kad šalys galėtų šį turtą parduoti už rinkos kainą ir gautus pinigus pasidalinti lygiomis dalimis bei grąžinti bankui paskolą. Toks sprendimas būtų protingiausias, atsižvelgiant į šalių santykius, vaikų interesus, šalių galimybes mokėti kompensaciją viena kitai. Kitu atveju, nustačius mažesnę rinkos kainą ir įpareigojus ieškovę mokėti atsakovui kompensaciją bei įvertinus ieškovės pareigą mokėti bankui kreditą, akivaizdu, jog teismo sprendimas šiuo atveju negali būti realiai vykdomas, nes ieškovės turtinė padėtis neleidžia jai prisiimti tokių įsipareigojimų.

1.4. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 700 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninio turto pagerinimą, kadangi teismas šios sprendimo dalies visiškai nemotyvavo, neaišku kuo vadovaujantis priteisė tokią sumą, kaip vertino ieškovės neva įdėtą darbą ir kt. Ieškovė neįrodė, kad prisidėjo prie sodybos pagerinimo, o teismas netinkamai aiškino ir vertino liudytojų parodymus. Ieškovė nurodė, kad sodybai buvo nupirktas katilas už 2 500 Eur, hidroforas už 300 Eur, vagonėlis už 600 Eur, pastatyta terasa 3 000 Eur vertės, sodyboje dirbo ji ir ieškovės tėvai, buvo lyginamos žemės, sodinta žolė, mama augino daržoves, turėjo daržą, šiltnamį. Taip pat buvo auginamos avys, buvo du šunys, todėl kiekvieną dieną reikėjo važiuoti į sodybą pašerti gyvulius. Ieškovė patvirtino, kad katilas ir hidroforas buvo nupirkti iš asmeninės atsakovui suteiktos paskolos pinigų. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų nei iš kur, nei už kokią pinigų sumą šie daiktai buvo nupirkti. Ieškovė nurodė, kad iš esmės tokių duomenų neturi ir nežino tikslių kainų. Todėl ieškovės deklaratyvūs teiginiai vertintini kritiškai ir teismas negali jais remtis skaičiuodamas kompensaciją. Be to, liudytojų duoti parodymai paneigė ieškovės dėstomas aplinkybes, kad ji sodyboje tik dirbo, tačiau nieko už tai negaudavo. Liudytojai patvirtino, kad sodyboje buvo auginamos avys, kurios buvo papjautos ir iš avių mėsos buvo daromi konservai, kuriuos visi, įskaitant ieškovę, pasidalino ir valgė. Taip pat sodyboje buvo auginamos bulvės ir kitos daržovės, kurias tiek ieškovė, tiek jos giminaičiai valgė. Taip pat, jeigu ieškovė ir važinėdavo į sodybą, tai tik savo noru ir už kurą pinigai būdavo naudojami iš bendrų sutuoktinių lėšų, o ne iš asmeninių ieškovės lėšų. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas būtų jai liepęs dirbti sodyboje ir už tai ji nieko negavo. Byloje nėra įrodymų, kad sodyba buvo pagerinta ieškovės lėšomis ar darbu. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovei priklauso 700 Eur kompensacija.

1.5. Teismas neteisingai įvertino į sodybą investuotų pinigų kilmę ir su tuo susijusius liudytojų parodymus. Teismas vertino, kad G. B. už darbą statant pavėsinę buvo sumokėta 400 Eur, medžiagoms (vinims, dažams ir kt.) išleista 800 Eur. Teismas vertino, jog šios lėšos yra bendros sutuoktinių lėšos, tačiau šios aplinkybės yra neteisingos, kadangi atsakovo motina bankiniu pavedimu pervedė ieškovei 1 800 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už pavėsinę G.“. Tai reiškia, kad šie pinigai jokiu būdu negali būti laikomi bendromis sutuoktinių lėšomis, kadangi pateikti įrodymai patvirtina, jog šie pinigai buvo gauti iš atsakovo motinos ir buvo skirti G. B. už pavėsinę. Ieškovė privalėjo šiuos pinigus panaudoti pagal nurodytą paskirtį.

Žemesnės instancijos teismas

1.6. Teismas vertino liudytojo J. B. parodymus, kad už malkinės nugriovimą atsakovas jam į sąskaitą pravedė 200 Eur, tačiau nevertino aplinkybės, kad už ūkinio pastato tvarkymą J. B. taip pat buvo sumokėta, kadangi 2018 m. gegužės 3 d. atsakovo motina atliko 300 Eur pavedimą į J. B. banko sąskaitą, nurodydama „už ūkinio pastato tvarkymą“. Tai patvirtina aplinkybes, jog su ieškovės giminaičiais buvo atsiskaityta tinkamai.

1.7. Kompensacija ieškovei buvo paskaičiuota sekančiai: 400 E. G. B. už pavėsinės darbus, 800 Eur už pavėsinės medžiagas, 200 E. J. B. už malkinės griovimą. Viso – 1 400 Eur, kuriuos teismas padalino lygiomis dalimis, kaip neva šalių investuotas bendras lėšas į asmeninį atsakovo turtą. Tačiau teismas ieškovei priteisė kompensaciją ne už jos, o už jos giminaičių atliktus darbus, nors ieškovės giminaičiai jokių savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad už šiuos darbus su juos atlikusiais asmenimis atsiskaitė atsakovo motina ir pats atsakovas bankiniais pavedimais, kas įrodo, kad ne ieškovė, o būtent atsakovo motina gali reikšti reikalavimus dėl sumokėtų lėšų grąžinimo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo motinos pervestos lėšos G. B. yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Byloje nebuvo tokio reikalavimo pripažinti atsakovo motinos sumokėtas lėšas tretiesiems asmenims sutuoktinių bendrosios nuosavybės lėšomis. Kadangi atsakovas bankiniu pavedimu atliko 200 Eur mokėjimą, tai maksimali kompensacija ieškovei galėjo būti 100 Eur. Tačiau, įvertinus tai, jog ieškovė savo lėšų neturėjo, o sodybos duodamais vaisiais naudojosi, tai jokia kompensacija jai nepriklauso. Todėl sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo privalo būti panaikinta.

1.8. Teismas nevertino ar buvo įvykdytos abi būtinosios sąlygos paskolos teisiniams santykiams atsirasti, t. y. buvo perduoti (pervedami) pinigai ir ieškovė bei atsakovas įsipareigojo tokią pačią skolos sumą grąžinti (toks buvo žodinis šalių susitarimas, kadangi šalis siejo šeiminiai santykiai). Taigi, egzistavo abi sąlygos paskolos teisiniams santykiams kvalifikuoti. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovės bei atsakovo nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, nevertino rašytinių įrodymų, kuriuose matosi, jog pinigų perdavimas bankiniu pavedimu yra įvardytas kaip paskola, taip pat nevertino įrodymų, jog dalis skolos pinigų buvo pervesti ir į ieškovės sąskaitą. Teismas išimtinai rėmėsi vien ieškovės duotais paaiškinimais, kad pinigų ji nesiskolino ir apie skolinamus pinigus jai nebuvo žinoma, tačiau visiškai nevertino to, jog pinigus ieškovė gavo ir juos naudojo bei trečiajam asmeniui negrąžino. Pažymėtina, kad į ieškovės asmeninę banko sąskaitą pervesti pinigai, t. y. 3 800 Eur niekada nebuvo grąžinti atgal į trečiojo asmens banko sąskaitą, kas reiškia, jog gautus pinigus ieškovė ir atsakovas naudojo bei juos išleido. Teismas šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, kuris turėtų būti pakeičiamas konstatuojant, jog trečiasis asmuo įrodė pinigų perdavimo faktą, o ieškovė ir atsakovas nepaneigė pinigų gavimo ir naudojimo.

1.9. Nagrinėjant bylą teisme buvo padaryta eilė procesinių pažeidimų, kuriuos atsakovas reikalavo ištaisyti, tačiau teismas tai ignoravo. Ieškovė nesumokėjo reikiamo žyminio mokesčio. Teismas trūkumų sumokėti žyminį mokestį nenustatė. Byla buvo išnagrinėta nepagrįstai atleidus ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiuos turtinius reikalavimus: priteisti ½ dalį garažo, kurio dalies vertė 1 355 Eur; priteisti 1 900 Eur už atitenkančias didesnės vertės transporto priemones; priteisti (duomenys neskelbtini) automobilį, kurio vertė 500 Eur; priteisti 2 285,07 Eur sumokėtos paskolos dalies; priteisti 2 714,93 Eur už atliktus pagerinimus. Iš viso ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio nuo 8 755 Eur turinio reikalavimo, taigi nesumokėjo 197 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu vengė reikšti aiškius reikalavimus, nors atsakovas eilę kartų prašė juos patikslinti. Tai tik parodo, kad būtent ieškovė elgėsi nesąžiningai, todėl jeigu teismas spręstų mažinti bylinėjimosi išlaidas, jos turėtų būti mažinamos ne tik atsakovo, bet ir ieškovės atžvilgiu. O ieškovė turėtų būti įpareigota primokėti trūkstamą žyminį mokestį, nes patikslintas ieškinys su trūkumais netgi negalėjo būti priimtas ir išnagrinėtas.

Šalies argumentai

16. Trečiasis asmuo J. J. apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas trečiojo asmens J. J. ieškinys ir trečiojo asmens ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neteisingai interpretavo trečiojo asmens byloje duotus paaiškinimus, bei liudytojų parodymus, dėl ko priėmė iš esmės neteisingą ir nepagrįstą sprendimą dėl trečiojo asmens pareikšto reikalavimo. Trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. iš savo banko sąskaitos pervedė: į atsakovo L. J. banko sąskaitą iš viso 8 304 Eur piniginių lėšų, į ieškovės E. J. banko sąskaitą iš viso 3 800 Eur piniginių lėšų. Šios lėšos buvo pervestos sutuoktinių šeimos poreikių tenkinimui. Lėšos sutuoktiniams buvo paskolintos, o ne dovanotos, todėl sutuoktiniai privalo grąžinti lėšas, kurių bendra suma sudaro 12 104 Eur. Trečiasis asmuo visus piniginių lėšų pervedimus atliko iš savo vardu atidarytos Swedbank AB banko sąskaitos. Swedbank AB banko sąskaitos išrašas patvirtina lėšų pervedimą iš trečiojo asmens banko sąskaitos.

2.2. Priešingai nei nurodė teismas, byloje yra pakankamai įrodymų, kad trečiojo asmens pervestos lėšos yra paskola, o ne dovana ar parama ieškovei ir atsakovui. Byloje yra pateikti mokėjimo pavedimai, kuriuos atliko trečiasis asmuo ir kurių paskirtyje yra nurodyta, jog tai yra paskola.

2.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės paaiškinimais, kadangi ji, duodama paaiškinimus, eilę kartu tas pačias aplinkybes aiškino skirtingai. Kadangi ieškovė dar teismo posėdžio metu pateikė melagingas aplinkybes, teismas turėjo tai vertinti ir, priimdamas sprendimą, atsižvelgti į nenuosekliai dėstomus ieškovės parodymus bei atitinkamai priimti teisingą sprendimą dėl skolos priteisimo. Nenuoseklūs ieškovės paaiškinimai daro labiau tikėtiną išvadą, kad ji apie skolos grąžinimą žinojo.

2.4. Nepagrįsti teismo argumentai, kad prisijungimai prie apeliantės sąskaitos iš (duomenys neskelbtini) esą įrodo faktinę aplinkybę, kad atsakovas naudojosi mamos sąskaita. Tačiau nei trečiasis asmuo, nei atsakovas niekada nebuvo Kanadoje. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad kažkada yra buvusi (duomenys neskelbtini), kitose šalyse, tačiau teismas nesiaiškino, nei kada trečiasis asmuo buvo išvykęs, nei kokiomis aplinkybėmis. Atsakovas tuo labiau nebuvo (duomenys neskelbtini), teismui pateikė savo pasą, kuriame vizos į (duomenys neskelbtini) nebuvo. Šie duomenys yra labai lengvai patikrinami, tačiau teismas to nedarė.

2.5. Teismas nepagrįstai trečiojo asmens ieškinį atmetė dėl to, jog trečiasis asmuo nebuvo nurodęs paskolos grąžinimo terminų. Pažymėtina, kad paskolos grąžinimo terminas nėra būtina paskolos sutarties sąlyga, kadangi šalys gali susitarti, jog paskola grąžinama paskolos davėjui pareikalavus. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai vien dėl to, jog nebuvo nustatytas paskolos grąžinimo terminas.

2.6. Teismas nevertino aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, jog į ieškovės asmeninę banko sąskaitą pervesti pinigai, t. y. 3 800 Eur, niekada nebuvo grąžinti atgal į trečiojo asmens banko sąskaitą, kas reiškia, jog gautus pinigus ieškovė ir atsakovas naudojo bei juos išleido.

2.7. Teismas nevertino, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovės bei atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kadangi buvo įvykdytos būtinosios sąlygos paskolos teisiniams santykiams atsirasti.

2.8. Nors teismas nurodė, jog byloje nebuvo įrodytas paskolos suteikimo ieškovei ir atsakovui faktas, tačiau lieka neaišku kuo vadovaudamasis teismas padarė tokią išvadą. Pažymėtina, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog trečiasis asmuo pinigų perdavimą įrodinėjo atliktais bankiniais mokėjimo pavedimais. Nepaisant to, jog ne visuose bankiniuose mokėjimo pavedimuose buvo nurodyta, jog yra suteikiama paskola. Ieškovė už paskolintus pinigus nuolat dėkodavo, todėl akivaizdu, kad ji žinojo ir suprato, kad pinigus reikės grąžinti. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog trečiojo asmens atlikti mokėjimo pavedimai į ieškovės ir atsakovo sąskaitą yra ne paskola, nors dalyje mokėjimo pavedimų yra netgi konkrečiai nurodyta, jog pinigai yra skolinami.

2.9. Teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, kuris turėtų būti pakeičiamas konstatuojant, jog trečiasis asmuo įrodė pinigų perdavimo faktą, o ieškovė ir atsakovas nepaneigė pinigų gavimo ir naudojimo.

2.10. Teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, nevertino rašytinių įrodymų, kuriuose matosi, jog pinigų perdavimas bankiniu pavedimu yra įvardytas kaip paskola, taip pat nevertino įrodymų, jog dalis skolos pinigų buvo pervesti ir į ieškovės sąskaitą. Teismas išimtinai rėmėsi vien ieškovės duotais paaiškinimais, kad pinigų ji nesiskolino ir apie skolinamus pinigus jai nebuvo žinoma, tačiau visiškai nevertino to, jog pinigus ieškovė gavo ir juos naudojo bei trečiajam asmeniui negrąžino.

Atsiliepimas

17. Ieškovė E. B. atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašo teismo apeliantų apeliacinius skundus atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Nepagrįstas ir neteisėtas atsakovo apeliacinio skundo argumentas dalyje, kuria jis prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria iš jo priteistas išlaikymas šalių sūnui. Toks atsakovo reikalavimas parodo, kad jis siekia išvengti pareigos rūpintis savo sūnumi. Atsakovas trukdė teisminiam procesui, piktybiškai nevykdė teismo įpareigojimo pateikti pajamas patvirtinančius dokumentus, bei toliau elgiasi žeminančiai su ieškove, siekdamas apriboti jos galimybes tenkinti vaiko būtiniausius poreikius. Iš atsakovo sūnui priteista 200 Eur suma nėra pernelyg didelė jo būtiniausiems poreikiams tenkinti, o atsakovo finansinė padėtis leidžia teikti tokio dydžio išlaikymą. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes turėdamas darbą (verslą) (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę slepia. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo neteisingą savo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę ieškovei pateikti prašymą dėl teisinės pagalbos, kurios metu buvo išreikalauti duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas, darbą ir turėtas santaupas (duomenys neskelbtini). Byloje esantis banko išrašas patvirtina, kad atsakovas įteisino darbo santykius nuo 2017 m. gegužės mėn. ir tęsė darbinius santykius iki 2021 m. sausio 29 d., t. y., nutraukė juos po to, kai suvokė, kad realiai bus gauti duomenys iš (duomenys neskelbtini) apie jo gaunamas santaupas ir pajamas, bei darbą. Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad jo turtinė padėtis yra panaši į ieškovės. Minėti duomenys patvirtina, kad atsakovas realiai dirbo ir gavo mėnesines pajamas viršijančias 3 000 Eur sumą per mėnesį, t. y., kelis kartus daugiau nei ieškovės mėnesinės pajamos. Aplinkybę, kad atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, patvirtina ir jo vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos duomenys apie pajamas ir išleistas sumas. Iš atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos matyti, kad jis važinėjo po užsienio valstybes. Be to, atsakovas turi daugiau nekilnojamojo turto, neneigė, jog turėjo galimybę jį gerinti. Tuo tarpu ieškovės gaunamas pajamas sudarė tik darbo užmokestis. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie jo pajamas ir patiriamas mėnesines išlaidas yra prieštaringos, jis neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėtie, todėl negalima laikyti, kad jo turtinė padėtis yra bloga ir jis negalės vykdyti teismo sprendimo. Atsakovo argumentai dėl skirtingai vykdomų prievolių atmestini, kadangi su atsiliepimu pateikiamas mokėjimas patvirtina, jog ieškovė sąžiningai vykdo savo prievoles. Nepagrįstas atsakovo skundo argumentas, kad nepilnamečio vaiko būtiniausi poreikiai yra visiškai nedideli, kadangi paties atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad jis nežino nei vaiko poreikių, nei jo išlaikymui reikalingos sumos.

3.2. Nepagrįsti ir nelogiški atsakovo apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria padalijant santuokoje įgytą turtą, butas buvo priteistas ieškovei, o atsakovui buvo priteista 9 700 Eur dydžio kompensacija. Teismas teisingai, tinkamai ir atsižvelgdamas į abiejų valią padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl buto padalijimo būdo. Ieškovė pageidavo, jog jai atitektų visas butas, o atsakovui būtų priteista kompensacija, tuo tarpu atsakovas prašė padalinti minėtą turtą po ½ dalį, nustatant, kad buto vertė 21 400 Eur, arba priteisti jį ieškovei, išmokant atsakovui 10 700 Eur kompensaciją. Teismo sprendimas neprieštarauja teismų praktikai. Tarp šalių kilo ginčas dėl kompensacijos priteisimo, tačiau apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad atsakovui turėtų būti priteista ½ buto kompensacija pagal jo nurodytas 2021 metų kainas yra nepagrįstas. Teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad buto vertė yra 19 400 Eur, kas labiausiai atitinka santuokos nutraukimo momentą ir ginčo šalių elgesio vertinimą, t. y., nesukelti kitam asmeniui neigiamų pasekmių. Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl 700 Eur kompensacijos priteisimo už atsakovo asmeninio turto pagerinimus. Atsakovas neneigė ir neneigia, kad santuokos metu buvo leidžiamos santuokos metu uždirbtos lėšos atsakovo asmeniniam turtui pagerinti. Tai reiškia, kad teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovės naudai iš atsakovo kompensaciją.

3.3. Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų tarp šalių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo išlaidų priteisimo, teisiškai reikšmingu laikė atsakovo procesinį elgesį, kadangi bylos trukmė priklausė nuo atsakovo elgesio. Byla buvo iškelta 2018 m. lapkričio mėn., ilgą laiką nebuvo išnagrinėta, kadangi atsakovas neteikė duomenų apie savo gaunamas pajamas ir turėtas pinigines lėšas (duomenys neskelbtini) banke, bei duomenų apie darbines pajamas. Vėliau, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad byla buvo išnagrinėta atsakovui nepateikus duomenų apie visą turtą ir gaunamas pajamas. Pakartotinai nagrinėjant ginčo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovas toliau ignoravo teismo reikalavimus dėl pajamų ir išrašo iš (duomenys neskelbtini) banko pateikimo. Todėl teismas buvo priverstas kreiptis į (duomenys neskelbtini) institucijas su teisinės pagalbos prašymu. Atsižvelgiant į tai teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo procesinis elgesys buvo nesąžiningas, todėl negali būti pateisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos kaip teisingos. Tai reiškia, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl atsakovo naudai priteistinų iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų sumažinimo.

Šalies argumentai

3.4. Ieškovė nesutinka su trečiojo asmens pateiktu ieškiniu, kadangi mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė, nes tai atsakovo sukurti tariami paskoliniai santykiai. Nei ieškovė, nei atsakovas niekada nesiskolino jokių pinigų iš trečiojo asmens. Apeliantė skunde pripažįsta, kad pinigus ji davė, o ne siekė paskolinti. Be to, apklausiama teismo posėdyje, apeliantė pripažino, kad šių pinigų nereikalavo ir nebūtų reikalavusi, jeigu santuoka nebūtų iširusi. Nėra jokių duomenų apie sutartas pinigų grąžinimo datas. Juo labiau, kad pinigų pervedimus vykdė ne pati J. J., o motinos vardu pinigus pervedinėjo atsakovas. Atsakovas vengė pateikti duomenis apie darbo užmokestį uždirbtas lėšas, mokėjimai atlikti ne iš (duomenys neskelbtini), dauguma mokėjimų yra atlikta po to, kai atsakovas pradėjo dirbti užsienyje, gavo stabilias pajamas. Byloje nėra duomenų, kad šeimai trūko pinigų, nėra duomenų apie tai, kad buvo įgyti brangūs daiktai, todėl darytina išvada, kad atsakovas sąmoningai gudravo ieškovės atžvilgiu ir neteisėtai pasinaudojo savo motinos, t. y., trečiojo asmens sąskaitos valdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.

19. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams, padalintas santuokoje įgytas turtas, priteista kompensacija už asmeninio turto pagerinimą, atmestas trečiojo asmens ieškinys dėl prievolės pobūdžio ir skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Dėl naujų įrodymų

20. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2022 m. sausio 19 d. atliktą mokėjimo pavedimą L. J., kuriuo pervedė atsakovui jai priklausančią mokėti paskolos dalį. Įrodymas pateiktas, atsikertant į apeliacinio skundo argumentus ir patvirtina, kad ieškovė savo prievoles vykdo sąžiningai.

21. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės pateiktas įrodymas yra reikšmingas teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovas turėjo galimybę su juo susipažinti, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti ieškovės pateiktą naują įrodymą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

24. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo L. J. išlaikymą nepilnamečiui sūnui Ą. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur piniginėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki sūnaus pilnametystės. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, nurodo, jog teismas, nustatydamas vaiko poreikius, neteisingai taikė ir skaičiavo MMA bei neteisingai vertino atsakovo turtinę padėtį.

25. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

26. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

28. Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad orientaciniu kriterijumi, sprendžiant vaiko išlaikymo dydį, gali būti laikomas valstybėje taikomas minimalus darbo užmokestis, tačiau neteisingai vertino ir konstatavo valstybėje taikomą MMA dydį, nes jis keitėsi. Be to, MMA turėjo būti skaičiuojama atskaičius mokesčius ir įvertinus nuo 2018 metų mokamas vaiko pinigų sumas.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo suma nustatoma pagal sprendimo priėmimo metu esančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas vaiko poreikių dydį turėjo vertinti atskirai už kiekvienus metus nuo 2018 metų, atsižvelgdamas į kasmet besikeičiančią MMA. 2021 metais MMA buvo 642 Eur, atskaičius mokesčius – 468,41 Eur, todėl vadovaujantis vien MMA dydžiu šalys vaiko poreikių tenkinimui turėtų skirti po 234 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko poreikių tenkinimui užtenka mažesnės sumos – 400 Eur ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas turi mokėti pusę šios sumos (200 Eur).

30. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino jo turtinę padėtį, nes jis gauna tik 200 Eur pareigūno pensiją, o jo įsipareigojimai sudaro 360 Eur ir skola mamai J. J., todėl atsakovės turtinė padėtis yra geresnė. Be to, jis nebevaldo namo su priklausiniais ir 0,16 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

31. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas nenurodo jokių svarių argumentų ir nepateikia juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovui turėtų tekti mažesnė pareigos išlaikyti savo vaiką dalis. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas proceso metu nesistengė vykdyti savo įrodinėjimo pareigos ir neteikė išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, todėl darytina išvada, kad jis neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties, o tokiais atvejais visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog jo gaunamos pajamos yra tik 200 Eur pareigūno pensija, o jo įsipareigojimai sudaro 360 Eur ir skola mamai J. J., vertintinas kritiškai. Kad atsakovas yra skolingas savo motinai J. J., byloje neįrodyta. Vien apelianto nurodytų įsipareigojimų suma (be kasdienių išlaidų) yra didesnė negu jo gaunamos pajamos, todėl darytina išvada, kad atsakovas gyvena iš galimai gaunamų didesnių pajamų, nes negalima išleisti daugiau negu gauni. Byloje pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, kad atsakovas disponavo daug didesnėmis pajamomis nei nurodo. Kad atsakovas nebevaldo namo su priklausiniais ir 0,16 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) esminės reikšmės jo turtinei padėčiai neturi, nes pardavus turtą, yra gaunamos piniginės pajamos, iš kurių yra galimybė mokėti išlaikymą.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas tinkamai argumentavo ir pagrindė nukrypimą nuo lygių išlaikymo dalių. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir atsižvelgė į tai, kad ieškovei tenka papildoma kasdienio rūpinimosi vaiku pareiga, prie ko atsakovas neprisideda. Atsakovas neginčijo, kad su vaiku bendrauja retai, paskutinį kartą vaiką matė prieš du metus. Teismas teisingai įvertino, kad ieškovė gauna 70 Eur valstybės (savivaldybės) teikiamą paramą pinigais, todėl šia suma sumažino ieškovei tenkančią vaiko išlaikymo dalį.

33. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas į ateitį ir nors šis sprendimas res judicata galios neįgyja, tačiau būtina įvertinti valstybėje didėjančią infliaciją, augančias vartojimo prekių kainas ir tai, kad tam tikrą laiką būtent ši išlaikymo suma turės tenkinti nuolat didėjančius augančio vaiko poreikius.

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įvertinus atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes nėra pagrindo padaryti kitokias išvadas, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas, todėl aptartas atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas atmetamas.

Dėl turto padalijimo

35. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur, išmokant atsakovui 9 700 Eur kompensaciją. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad dalinamo nekilnojamojo turto vertė jo padalinimo dieną yra 19 400 Eur, nes atsakovas į bylą buvo pateikęs įrodymus 2021 m. rugsėjo mėnesiui, jog buto rinkos vertė yra ne mažesnė nei 21 400 Eur.

36. Dalytino santuokoje įgyto turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, jog būtų nustatyta tikra ir teisinga dalijamo turto vertė. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga reglamentuojama CK 3.100 straipsnyje, t .y. bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to ginčo turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl turto padalijimo priėmimo metu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta 2017 m kovo 3 d. atlikto masinio vertinimo metu nustatyta buto verte, nes CK 3.119 straipsnio ir 3.100 straipsnio 4 bei 6 punktų sisteminė analizė leidžia spręsti, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl turto padalijimo priėmimo metu. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

37. 2021 m. rugsėjo 22 d. atsakovas pateikė teismui VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės išrašą 2021 m. rugsėjo mėnesiui, pagal kurį ginčo buto vertė – 21 400 Eur. Teismas priėmė sprendimą 2021 m. gruodžio 1 d., todėl dalindamas ginčo nekilnojamąjį turtą ir spręsdamas dėl piniginės kompensacijos priteisimo turėjo vadovautis ne ieškovės pateiktais 2017 metų duomenimis, o vėlesniais nekilnojamojo turto vertės įrodymais, nes jie patvirtina turto vertę teismo sprendimo priėmimo metu. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dalijamo buto vertę, todėl ši teismo sprendimo dalis keičiama, nustatant, kad dalijamo buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 21 400 Eur ir atsakovui iš ieškovės priteista piniginė kompensacija nuo 9 700 Eur padidinama iki 10 700 Eur.

38. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui iš ieškovės piniginę kompensaciją, nevertino aplinkybių ar ieškovė galės įvykdyti šią sprendimo dalį, nors prieš tai padarė priešingą išvadą, kad turtinė padėtis yra geresnė atsakovo. Jo nuomone, racionaliausia butą padalinti natūra po ½ dalį.

39. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Turto padalijimas natūra neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

40. Pažymėtina, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį pats atsakovas nurodė, jog sutinka, kad santuokoje įgytas butas adresu (duomenys neskelbtini), šalims būtų priteistas po ½ dalį arba butas priteistas E. B., išmokant L. J. kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytus argumentus, kad šalių santykiai įtempti ir konfliktiniai, ieškovė bute gyvena su dviem vaikais, nes dar yra dukra iš pirmos santuokos, viena augina šalių mažametį vaiką, atsakovas butu nesirūpina, dažnai būna išvykęs į užsienį, bute negyvena nuo 2018 metų ir turi galimybę gyventi kitur, butą dalijo lygiomis dalimis po ½ dalį, priteisiant ieškovei butą, o atsakovui priteisiant ½ dalį buto vertės kompensaciją.

41. Atlikęs byloje esančių rašytinių įrodymų analizę ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad turto atidalijimo klausimas buvo išspręstas netinkamai. Ginčo turtu iš esmės naudojasi tik ieškovė su dviem vaikais, moka šio būsto išlaikymo išlaidas ir kredito dalį atsakovui. Tai patvirtina prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktas mokėjimo nurodymas, kuriuo 2022 m. sausio 19 d. ieškovė pervedė atsakovui pusę jo sumokėtų kredito įstaigai įmokų – 1 495,68 Eur. Ginčo turto vietos adresu deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta, kitų įrodymų, apie ieškovės valdomą kitą nekilnojamąjį turtą ir ar kitas gyvenamąsias vietas, byloje nėra, todėl darytina išvada, jog ginčo turtas yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta. Kaip matyti, apeliantas ginčo turtu nesinaudoja, jame negyvena, dažnai būna užsienyje, nepateikta įrodymų, kad moka šio būsto išlaikymo (administravimo) išlaidas jam tenkančiai nuosavybės daliai (CK 4.76 straipsnis), o ir be to, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovė dirba, turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise ir kurį realizavus ar įkeitus kredito įstaigai, galėtų atsakovui sumokėti kompensaciją, nutaria, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės nuosavybės teisės į būstą praradimas, kartu liekant solidariai atsakingai bankui, ieškovės teises suvaržytų kur kas labiau nei apelianto. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta motyvų, jog apeliantas turi poreikį naudotis ginčo turtu, priešingai, turtą prašoma iš esmės priteisti siekiant jį parduoti, tuo tarpu ieškovė liktų be gyvenamosios vietos.

42. Vadovaujantis nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padalindamas nekilnojamąjį turtą ir spręsdamas, kuriai šaliai priteisti kompensaciją, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmestina.

Dėl kompensacijos už asmeninio turto pagerinimą priteisimo

43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų paaiškinimus ir pateiktus duomenis, dėl kurių nebuvo ginčo, vertino, kad iš bendrų sutuoktinių lėšų L. J. asmeninės nuosavybės teise priklausanti sodyba buvo pagerinta už 1 400 Eur ir padalinus iš abiejų sutuoktinių lėšų laikė, kad ieškovės investuota suma į sodybą yra 7 00 Eur. Apeliantas su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, nes, jo nuomone, teismas neįvertino, kad su ieškovės giminaičiais už darbus buvo pilnai atsiskaityta jo motinos pervestais pinigais. Ieškovė savo lėšų neturėjo, o sodybos duodamais vaisiais naudojosi, todėl jai jokia kompensacija nepriklauso.

44. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).Taigi įstatymas numato galimybę gauti kompensaciją iš kito sutuoktinio, kai yra pagerinamas kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybes teise priklausantis turtas.

45. Kaip matyti iš teismo sprendimo, kompensacija ieškovei buvo skaičiuota taip: 400 E. G. B. už pavėsinės darbus, 800 Eur už pavėsinės medžiagas, 200 E. J. B. už malkinės griovimą, iš viso – 1 400 Eur. Tačiau iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. trečiojo asmens J. J. banko sąskaitos išrašo (popierinės b. l. 40–41) matyti, jog J. J. 2018 m. rugpjūčio 8 d. pervedė E. J. 1 100 Eur ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. – 700 Eur, nurodydama „už pavėsinę, G.“, o 2018 m. gegužės 30 d. ji tiesiogiai J. B. pervedė 300 Eur, nurodydama „už ūkinio pastato tvarkymą“. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovui priklausantis asmeninės nuosavybės teise turtas buvo pagerintas iš bendrų santuokinių lėšų, nes rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už šiuos pagerinimus savo lėšomis sumokėjo trečiasis asmuo tiesiogiai darbus atlikusiam asmeniui arba pervesdama pinigus, skirtus apmokėti už darbus, per E. J.. Dėl to pakeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos už asmeninio turto pagerinimą priteisimo ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl trečiojo asmens J. J. apeliacinio skundo

46. Pirmosios instancijos teismas atmetė trečiojo asmens savarankišką reikalavimą solidariai iš ieškovės ir atsakovo priteisti 12 104 Eur skolą. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad šios lėšos šalims buvo ne dovanotos, o paskolintos, todėl jos turi būti grąžintos. Atsakovas L. J. taip pat savo apeliaciniame skunde prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir trečiojo asmens reikalavimą tenkinti pilnai.

47. Turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) įrodinėja šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Įrodinėjimo teisę minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

48. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui) (CPK 12, 178 straipsniai).

49. Trečiasis asmuo paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėja banko sąskaitos išrašu, patvirtinančiu, kad ji į ieškovės ir atsakovo banko sąskaitas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. pervedė 12 104 Eur. Byloje nėra ginčo, kad šias lėšas ieškovė ir atsakovas gavo, tačiau, ieškovės nuomone, jos nebuvo suteiktos kaip paskola, nes ieškovė neįsipareigojo jų trečiajam asmeniui grąžinti, t. y. nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

50. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savaime pinigų pervedimą į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

51. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad trečiojo asmens pervestos lėšos yra paskola, o ne dovana ar parama ieškovei ir atsakovui. Byloje yra pateikti mokėjimo pavedimai 2 700 Eur sumai, atlikti L. J., kurių paskirtyje aiškiai nurodyta, jog tai yra paskola.

52. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Nors įstatyme nėra detalizuota, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, atitinkamame dokumente turi būti aptartos šios sąlygos. Teismas pažymi, kad priskiriant mokėjimo pavedimą prie CK 6.871 straipsnio 3 dalyje numatytų dokumentų, mokėjimo pavedimu ir paskolos gavėjo veiksmais turėtų atsispindėti paskolos gavėjo prievolė grąžinti gautą paskolą. Todėl nesutiktina su apeliantės pozicija, kad šios bylos aplinkybių kontekste apeliantės atlikti mokėjimo pavedimai, kurių paskirtyje nurodyta „paskolina sūnui“, gali būti traktuojami kaip skolos dokumentai bendrai ieškovei ir atsakovui vien dėl to, kad nurodytas mokėtojas, gavėjas ir mokėjimo paskirtis. Ieškovė dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi 2018 m. lapkričio 27 d., o minėti mokėjimai atlikti nuo 2018 m. birželio 3 d iki 2018 m. rugsėjo 23 d., t. y. prieš pat skyrybas. Mokėjimo pavedimai patvirtina, kad pinigai buvo pervesti atsakovui, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad apie šiuos pervestus pinigus žinojo ieškovė, kad atsakovui pervesti pinigai buvo naudojami bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir kad ieškovė įsipareigojo juos grąžinti.

53. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog 2018 m. gegužės 30 d. atliktas J. B. 300 Eur mokėjimas „už ūkinio pastato griovimą“, 2018 m. rugpjūčio 8 d. atliktas mokėjimo pavedimas į ieškovės sąskaitą 1 100 Eur sumai, mokėjimo paskirtis „už pavėsinę, G.“, ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo pavedimas į ieškovės sąskaitą 700 Eur sumai, mokėjimo paskirtis „už pavėsinę, Gintui“ įrodo faktą, jog apeliantė skolino pinigus ne tik savo sūnui, tačiau sūnaus šeimai ir šiuos pinigus sūnaus sutuoktinė priėmė. Priešingai, teisėjų kolegija vertina, jog minėti mokėjimo pavedimai (taip pat ir „ už šiltnamį“, „už stulpų pjovimą“) buvo atlikti tam, kad būtų sumokėta už sūnui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje atliktus pagerinimo ir kitus darbus, todėl nustačius šį faktą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad minėti pavedimai buvo atlikti kaip paskola šeimai.

54. Dėl visų kitų trečiojo asmens atliktų mokėjimo pavedimų – 2017 m kovo 30 d. ieškovei pervesta 2 000 Eur „buto rankpinigių“, 2018 m. kovo 12 d. pervesta 1000 Eur „garažo įsigijimui“, kitų mokėjimo pavedimų atliktų atsakovui, kuriuose nurodyta „sąskaitos papildymas“ – teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui ir vertina kaip trečiojo asmens paramą atsakovo šeimai, nes trečiasis asmuo šiuo atveju neįrodė antros paskolos sandorio sudarymo sąlygos – kad ieškovė suprato ir žinojo, jog tai yra paskola, kurią ji turi grąžinti.

55. Esant šioms aplinkybės teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, kad trečiasis asmuo neįrodė, jog pervestos lėšos buvo suteiktos kaip paskolos šalių šeimos poreikiams tenkinti, todėl trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas atmestas pagrįstai.

56. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

57. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas šalims, nes neįvertino pirmą kartą nagrinėjamos bylos metu tenkintų ieškinio reikalavimų, nepagrįstai mažino atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas ir neteisingai nustatė ieškovei žyminio mokesčio dydį, teikiant ieškinius.

58. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos pirmojoje instancijoje patirtos išlaidos, įvertinant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

59. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

60. Byloje nustatyta, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2018 m. lapkričio 27 d. 2019 m. gruodžio 4 d. Marijampolės apylinkės teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą, kurį Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi panaikino iš dalies ir sprendimo dalį dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo, santuokinio turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų tarp šalių ir valstybei paskirstymo bei sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J. ieškinys ir bylos dalį dėl šių reikalavimų perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinimo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl prievolių pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo solidariosiomis šalių prievolėmis paliko nepakeistą. 2021 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį.

61. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu reiškė šiuos reikalavimus, kurie išnagrinėjus bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo patenkinti sekančiai: 1) reikalavimas nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo, ieškovei palikti J. pavardę, o atsakovui – J., patenkintas 50 proc., nes nustatyta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) reikalavimas priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestas (0 proc.); 3) reikalavimas nustatyti nepilnamečio sūnaus Ą. J. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove patenkintas (100 proc.); 4) reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus Ą. J. 300 Eur dydžio periodinį mėnesinį išlaikymą patenkintas 66 proc., nes priteista po 200 Eur išlaikymas; 5) reikalavimas padalinti santuokoje įgytą butą – priteisti ieškovei E. J. asmeninės nuosavybės teise butą adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur, atsakovui išmokant piniginę kompensaciją, patenkintas iš dalies (91 proc.), nes apeliacinės instancijos teismas buto vertę padidino iki 21 400 Eur; 6) reikalavimas nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti 1/3 dalį šio buto atmestas (0 proc.); 7) reikalavimas padalinti po ½ dalį ieškovei E. J. ir atsakovui L. J. garažą (boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur patenkintas (100 proc.); 8) reikalavimas atsakovui L. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 200 Eur, (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 800 Eur, ir (duomenys neskelbtini), kurios vertė 800 Eur, o ieškovei 1 900 Eur kompensaciją, patenkintas iš dalies, nes priteista 750 Eur kompensacija (39 proc.); 9) reikalavimas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės patenkintas (100 proc.); 10) reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 4 255,68 Eur kompensaciją už jo turėtas lėšas banko sąskaitoje patenkintas iš dalies (7 proc.), nes priteista 303 Eur; 11) reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 2 285,07 Eur kompensaciją už asmeninės paskolos sumokėjimą patenkintas (100 proc.); 12) reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 2 714,93 Eur kompensaciją už asmeninį atsakovo turto pagerinimą apeliacinės instancijos teismas atmetė (0 proc.); 13) reikalavimas pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidariomis ieškovės E. J. ir L. J. prievolėmis, patenkintas (100 proc.). Taigi, pagal reikalavimų skaičių ieškovės ieškinys yra tenkintas 57,92 proc. (753 proc./13).

62. Ieškovė pirmosios instancijos teisme pateikė pašymą priteisti jai 1 700 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 968,87 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, iš viso 2 668,87 Eur. Atsakovas pateikė byloje įrodymus, kad patyrė 11 007,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą, nustatyta, kad ieškinys yra patenkintas 57,92 proc., todėl proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui, ieškovei turėtų būti atlygintos 1 545,81 Eur išlaidos, atsakovui – 4 631,95 Eur. Atlikus vienarūšių sumų įskaitymą, ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 3 086,14 Eur.

63. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į tai kad atsakovas nebuvo sąžiningas atlikdamas procesines pareigas, mažino atsakovui priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį 50,03 procentų. Apeliantas nesutinka su išlaidų sumažinimu, nurodo, kad teismas, mažindamas bylinėjimosi išlaidas, nedetalizavo, kokios konkrečiai išlaidos yra per didelės. Apelianto nuomone, byla buvo nagrinėjama trejus metus, ieškovė atsisakė sudaryti taikos sutartį, pateikė prašymą nutraukti mediaciją, tikslino ieškinį, kvietė liudytojus, dėl ko ne kartą buvo atidėti teismo posėdžiai, todėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimas yra nepagrįstas. Išlaidų mažinimas vienos šalies atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas.

64. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Pirmosios instancijos teismas sprendime nedetalizavo, koks būtent šalių procesinis elgesys lėmė atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumos mažinimą, taip pat – kaip ir kokiu konkrečiai nesąžiningu procesinių pareigų atlikimu atsakovas išdidino savo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nepateikė jokių konkrečių faktų ir skaičiavimų, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės ar nepagrįstos.

65. Bylos duomenys neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, bylos nagrinėjimo trukmė iš esmės buvo nulemta abiejų šalių pasirinkto procesinių teisių įgyvendinimo būdo, todėl atsižvelgus į bylos trukmę, sudėtingumą, procesinių dokumentų ir posėdžių skaičių, į tai, kad jos neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti išimtį iš CPK 93 straipsnyje įtvirtintos taisyklės „pralaimėjusi šalis moka“ ir mažinti 3 086,14 Eur atsakovo patirtas išlaidas.

66. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą sumokėjo per mažai žyminio mokesčio, todėl ji turėtų būti įpareigota jį sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu iš dalies sutinka. Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį, už kurių reikalavimus turėjo sumokėti: 1) už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo – 75 Eur; 2) dėl neturtinės žalos atlyginimo – 34 Eur; 3) ieškovei priteisti 2/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur – 291 Eur; 4) padalinti po ½ dalį ieškovei E. J. ir atsakovui L. J. garažą (boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur – 31 Eur; 5) priteisti ieškovei transporto priemonę (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės – 15 Eur; 7) atsakovui priteisti transporto priemones: (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 200 Eur, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 800 Eur, ir (duomenys neskelbtini), kurios vertė 800 Eur, o ieškovei 1 900 Eur kompensaciją – 43 Eur; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo 4 255,68 Eur kompensaciją už jo turėtas lėšas banko sąskaitoje – 96 Eur; 7) reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 2 285,07 Eur kompensaciją už asmeninės paskolos sumokėjimą – 52 Eur ir 8) reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 2 714,93 Eur kompensaciją už asmeninį atsakovo turto pagerinimą – 61 Eur. Iš viso žyminis mokestis sudaro 698 Eur. Remiantis byloje pateiktais įrodymais, ieškovė sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, 2018 m. lapkričio 27 d. teismo nutartimi likusio žyminio mokesčio dalies mokėjimas ieškovei atidėtas, todėl ieškovė turėtų sumokėti dar 498 Eur. Kadangi ieškovės reikalavimai, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išvadas, tenkinti 57,92 proc. ir atmesti – 42,08 proc., todėl iš atsakovo valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamas 404,28 Eur žyminis mokestis, taip pat 54 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio ieškovė buvo atleista, iš viso 458,28 Eur. Kadangi ieškovei dalies žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas, iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai turėtų būti priteistas 293,72 Eur žyminis mokestis, tačiau įvertinus tai, kad ieškovė 200 Eur jau yra sumokėjusi, iš jos priteisiamas valstybei likęs 93,72 Eur žyminis mokestis.

67. Valstybė pirmosios instancijos teisme patyrė 31,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui valstybei iš ieškovės E. J. priteisiama 13,10 Eur, iš atsakovo L. J. – 18,04 Eur išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

68. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas sumokėjo 266 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 2 299 Eur už apeliacinio skundo paruošimą. Ieškovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė.

69. Apelianto skundas patenkintas 21,80 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo dydžio atmestas (0 proc.); padidinta piniginė kompensacija už butą nuo 9 700 Eur iki 10 700 Eur (9 proc.); atmestas reikalavimas dėl buto padalijimo natūra (0 proc.); patenkintas apelianto reikalavimas dėl kompensacijos už asmeninio turto pagerinimą atmetimo (100 proc.); atmestas reikalavimas dėl paskolos trečiajam asmeniui priteisimo (0 proc.), todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 559,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

70. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais sumokėjo 363 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 556,60 Eur už apeliacinio skundo paruošimą. Atmetus apeliantės J. J. apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį nuo antros iki aštuonioliktos pastraipos išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui Ą. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur (dviejų šimtų eurų) piniginėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.

Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą.

Priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 21 400 Eur.

Atsakovui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 10 700 Eur (dešimt tūkstančių septynių šimtų eurų) piniginę kompensaciją, atitinkančią ½ dalį buto (21 400 Eur) vertės, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį garažo (boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur.

Priteisti atsakovui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį garažo (boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur.

Priteisti atsakovui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 800 Eur.

Priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės.

Priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį (už transporto priemones).

Priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 303 Eur (tris šimtus tris eurus) piniginę kompensaciją atitinkančią ½ dalį lėšų (606 Eur bendros sumos), buvusios atsakovo L. J. banko sąskaitoje esančioje(duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 285,07 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 07 ct) lėšų panaudotų atsakovo asmeninio kredito grąžinimui.

Priteisti iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 086,14 Eur (tris tūkstančius aštuoniasdešimt šešis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J., ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,10 Eur (trylika eurų 10 ct), iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 18,04 Eur (aštuoniolika eurų 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 93,72 Eur (devyniasdešimt trys eurai 72 ct), iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 458,28 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai 28 ct) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5660.“

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 559,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėIzolda NėnienėEdita Šliumpienė