- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- e2-72-670/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01168-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- L. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Dalius Mecelica, Šarūnė Gailiūnaitė
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Gavėnei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui L. J. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J. ieškinį ieškovei E. B. ir atsakovui L. J. dėl piniginių lėšų priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. gruodžio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-752-523/2019 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J. ieškinį ieškovei E. J. ir atsakovui L. J. dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Swedbank“ ir institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimas buvo panaikintas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas panaikino sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui, santuokinio turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J. ieškinys ir bylos dalis dėl šių reikalavimų perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: priteisti nepilnamečiui sūnui Ą. J. iš atsakovo L. J. 300 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki jo pilnametystės, nustatant, kad priteistą nepilnamečiui vaikui išlaikymą uzufrukto teise tvarko ieškovė. Išlaikymo dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą - ieškovei E. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/3 dalis 59,64 kv. m. bendro ploto buto su rūsiu, unikalus Nr. 9497-7000-7013:0006, esančio Kęstučio g. 23-2, Jurbarke, kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur, ½ dalį garažo (boksas Nr. 73), unikalus Nr. 4400-0416-6812:8487, esančio Mokyklos g. 2A K22-3, Jurbarke, kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur ir transporto priemonę „VW Passat Variant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) L. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį garažo (bokso Nr. 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur ir transporto priemones: KAWASAKI ZZ-R 600, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 1 200 Eur, HUMBAUR HT 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 800 Eur ir ZIL431412 (130-63B gaisrinė), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 800 Eur. Priteisti ieškovės E. B. naudai iš atsakovo 1/3 dalį 59,64 kv. m. bendro ploto buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) kaip kompensaciją už atsakovui atitekusias transporto priemones, atliktus jo asmeninio turto pagerinimus ir santuokoje gautas lėšas panaudotas jo asmeninio kredito grąžinimui; -priteisti ieškovės E. B. naudai iš atsakovo L. J. 4 255,68 Eur santuokoje įgytų lėšų; priteisti ieškovės E. B. naudai iš atsakovo L. J. bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad mažamečio sūnaus Ą. J. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl atsakovas privalo teikti išlaikymą. Kadangi atsakovas gera valia išlaikymo po 300 Eur kas mėnesį neteikia, todėl prašo teismo priteisti nurodytą sumą nuo 2018 m. lapkričio 1 d., t. y. nuo tos dienos kada buvo iškelta civilinė byla teisme. Mažamečio sūnaus Ą. J. išlaikymui iš viso per mėnesį reikalinga: komunaliniams patarnavimams – 45 Eur; maistui – 250 Eur; drabužiams, batams – 150 Eur; vitaminams, vaistams, maisto papildams, skiepams – 20 Eur; higienos reikmenims (sauskelnėms ir kt.) – 70 Eur; lėšos transportui (į gydymo įstaigą, parduotuves) – 50 Eur, namų apyvokos reikmėms – 20 Eur; ugdymo reikmėms – 40 Eur, kas iš viso sudaro 645 Eur. Orientaciniu kriterijumi ieškovė laiko minimalios algos dydį (642 Eur) ir mano, kad išlaikymo vertė iš abiejų tėvų negali būti mažesnė nei nurodytas dydis. Atsakovas taip pat gauna 385 Eur dydžio pareigūno pensiją, bei darbo užmokestį Islandijoje iš Grandaverk ehf kurios viršija 45 000 Eur metinių pajamų Islandijos kronas perskaičiavus į eurus. Šalys kartu pradėjo gyventi dar iki santuokos sudarymo, todėl turi būti padalintas turtas įgytas iki santuokos ir po santuokos sudarymo.
Santuokos metu šalys įgijo transporto priemones: „VW Passat Variant“, kuri registruota ieškovės vardu, todėl prašo priteisti šį automobilį ieškovei. Atsakovo vardu yra registruotos transporto priemonės KAWASAKI ZZ-R 600, kurio rinkos vertė 1 200 Eur, EURHUMBAUR HT 200, kurio rinkos vertė 1 800 EUR, bei ZIL431412 (130-63B gaisrinė), kurio rinkos vertė 800 Eur, šias transporto priemones prašo priteisti atsakovui. Santuokos metu įgytas trijų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) buto rinkos vertė yra 19 400 Eur. Taip pat, santuokos metu buvo įgytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2 710 Eur. Ieškovės vardu registruotas 0,42 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas paveldėjimo būdu, todėl jis negali būti dalintinas. Ieškovei nežinomos jokios kitos prievolės, kurios būtų įgytos kurio nors iš sutuoktinių ar bendrai, išskyrus tariamą prievolę trečiajam asmeniui J. J.. Apie tokios skolos egzistavimą, ieškovė sužinojo tik pateikusi ieškinį teismui, ši skola yra tariama, o gauti duomenys iš banko apie prisijungimus prie trečiojo asmens sąskaitos iš skirtingų adresų, esančių skirtingose užsienio valstybėse patvirtina, kad būtent atsakovas persivesdavo į savo sąskaitą pinigus, nurodydamas ir sukurtą pavedimo pagrindą.
Ieškovė patvirtina, kad ji ir atsakovas pradėjo vesti bendrą gyvenimą dar nuo 2014 m. pradžios, kada persikėlė gyventi į trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bendro gyvenimo pradžioje jie kartu nuomojo šį butą, o vėliau nupirko. Atsakovas iki santuokos įgijo savo vardu gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) kaina buvo 130 000 Lt arba 37 650 Eur. Šis turtas buvo pirktas ir panaudojant kreditą. Atsakovas yra sudaręs sutartį su AB „Swedbank“ paskolos sutartį, kurią moka ir iš santuokinių lėšų, Atsakovas sumokėjo iš santuokinių lėšų 4570,15 Eur (2217,88 Eur + 1550,86 Eur+ 801,41 Eur), todėl ieškovė mano, kad jai turėtų būti kompensuoja 2 285,07 Eur suma. Be to, šioje sodyboje dirbo pati ieškovė ir jos tėvai, gerinant atsakovo vardu registruotą sodybą, ji su savo tėvų pagalba išlygino virš 10 arų žemės sklypo, nugriovė malkinę, nugriovė mūrinę rūkyklą, prižiūrėjo avis, sodino vaismedžius, prižiūrėjo aplinką, panaikino elektros stulpus, 50 arų dirvos paruošė ir apsėjo žole. Taip pat, buvo įrengta terasa už 3 000 Eur sumą, pastatytas gyvenamasis vagonėlis už 600 Eur sumą, nupirktas šildymo katilas, radiatorius ir hidroforas. Visi darbai buvo atlikti siekiant pagerinti šį turtą, kuris buvo pirktas abiejų sutarimu. Sodybos pagerinimui ir paskolos mokėjimui yra išleista apie 10 000 Eur.
Atsiliepimas
Byloje atsakovas L. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nepilnamečio vaiko išlaikymui sutinka mokėti po 120 Eur kas mėnesį, kadangi vaikui 5 metai, jis neturi specialiųjų poreikių, o ieškinyje ieškovės nurodytos sumos reikalingos sūnaus išlaikymui yra nepagrįstos ir neteisingos. Ieškovės reikalavimas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokos metu įgytą butą yra nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis. Šalių materialinė padėtis yra panaši, jie abu yra sveiki ir darbingi, o tai kad su ieškove gyvena jų sūnus ir dukra iš pirmosios ieškovės santuokos, nesudaro pagrindo, kad jai turi atitekti 2/3 dalys buto. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 4 255,68 Eur kompensaciją už atsakovo lėšas turėtas sąskaitoje. Ieškovė nurodo, kad atsakovas 2018 m. lapkričio mėnesį sąskaitoje turėjo 1 261 385 Islandijos kronų, tačiau atsakovas niekaip nesupranta kaip buvo paskaičiuota tokia suma. Kadangi ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. lapkričio 27 d., todėl turėtų būti fiksuojama šią dieną sąskaitoje buvusi pinigų suma, t. y. 91 785 Islandijos kronos 604,27 Eur. Iškovė nepateikė nei vieno įrodymo apie atliktus pagerinimo darbus sodyboje. Prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti; priteisti Ą. J. 120,- Eur išlaikymą, mokant jį kiekvieną mėnesį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant E. B.; padalinti santuokoje įgytą turtą, butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) šalims po ½ dalį, nustatant, kad buto vertė yra 21 400,- Eur arba priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) E. B., išmokant L. J. 10 700,- Eur kompensaciją; priteisti E. B. 303,- Eur piniginę kompensaciją už sukauptas lėšas L. J. vardu atidarytoje banko sąskaitoje 2018 m. lapkričio 27 dienai; priteisti E. B. 2 285,07 Eur kompensaciją už L. J. santuokos metu padengtą asmeninės paskolos dalį.
Byloje pateiktas trečiojo asmens reiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J. ieškinys, kuriuo prašo solidariai iš L. J. ir E. B. priteisti 12 104 Eur piniginių lėšų ir priteisti solidariai 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad sūnui L. J. susituokus su E. J. ir gimus jų sūnui Ą. J. sutuoktinių materialinė padėtis buvo sunki. Ji davė lėšų buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. 2017 m. kovo 30 d. mokėjimo pavedimu pervedė E. J. į jos asmeninę banko sąskaitą 1 000 Eur, o 2017 m. balandžio 2 d. mokėjimo pavedimu pervedė sūnui L. J. 1 000 Eur. Po kiek laiko sutuoktiniai norėjo įsigyti garažą, kadangi lėšų neturėjo jie sutiko gauti iš jos kreditavimą piniginėmis lėšomis, todėl 2018 m. kovo 12 d. ir kovo 13 d. mokėjimo pavedimais pravedė sutuoktiniams po 1 000 Eur. Ji suteikė pinigines lėšas ne tik nuosavo būsto įsigijimui, bet ir kitiems sutuoktinių poreikiams, kurie kilo iš poreikio pagerinti sutuoktinių buitį ar reikalingumo atlikti tam tikrus darbus. Šių poreikių pagerinimui pavedimais pravedė 2 570 Eur (už šiltnamį, stulpų pjovimą, pavėsinę). Taip pat suteikė sutuoktiniams pinigines lėšas ir kitiems šeimos poreikiams tenkinti, ji kreditavo, o sutuoktiniai sutiko gauti iš jos kreditavimą piniginėmis lėšomis, iš viso 5 534 Eur, todėl į atsakovo L. J. sąskaitą bankiniais pavedimais (laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. rugsėjo 23 d.) pervedė nurodytą sumą. Iš viso nurodytu laikotarpiu J. J. į atsakovo L. J. sąskaitą pervedė 8 304 Eur, o į ieškovės E. J. sąskaitą pervedė 3 800 Eur. Iš viso pervedimų buvo atlikta už 12 104 Eur. Kreditavimo pagrindas – tai paskoliniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870- 6.880 straipsniai.
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Jo atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie juos buvo informuotas tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, šio trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad didėjant kainoms vaiko išlaikymui reikalingos didesnės lėšos. Sūnus pradėjo lankyti darželį, reikia daugiau rūbų, brangsta maisto produktai, komunaliniai mokesčiai, vaikui maistui per mėnesį reikia apie 250 Eur, kainuoja maisto papildai, reikalingos lėšos gydymui, jis pradės lankyti būrelius už kuriuos reikės mokėti. Sodyboje buvo atlikti pagerinimo darbai iš bendrų santuokinių lėšų ir bendru sutarimu, pirktas hidroforas, tvarkoma aplinka sėjama žolė, panaikinti elektros stulpai, buvo pastatytas laikinas namelis gyventi. Sodybai pirkti atsakovas paėmė asmeninį kreditą dar iki santuokos sudarymo, o įmokos mokamos iš bendrų pinigų, todėl jai turi būti sumokama kompensacija. Nuo 2012 m. gegužės mėnesio jie pradėjo gyventi kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kur ir dabar gyvena. 2014 m. buvo nupirkta sodyba, jie ketino į ją persikraustyti gyventi. Pagerinimo darbai buvo atlikti iki 2019 m. pavasario ir finansuojami iš bendrų santuokinių lėšų, nugriauta malkinė, rūkykla, išlygintas sodas, užsėta žolė, iškelti iš sodybos stulpai ir kabeliai nutiesti po žeme. Buvo sumokėta už žemės rezavimą, tėvai pirko žolę, vaismedžius. Terasą pradėjo statyti 2018 m., už darbus sumokėjo 1 800 Eur, medžiagos kainavo 800 Eur, šildymo katilas kainavo 2 500 Eur, hidroforas 300 Eur, vagonėlis 600 Eur. Butas yra trijų kambarių, atsakovas paskutinį kartą buvo atvykęs 2018 m. Su vaiku jis bendrauja tiek kiek nori, yra nupirkęs žaislų ir dviratuką. Laikiną išlaikymą mokėjo po 100 Eur dabar moka po 150 Eur, jo turtinė padėtis yra geresnė nei jos. 2017 m. dirbo Islandijoje, per 3-4 mėnesius uždirbdavo apie 10 000 Eur, tiek parsiveždavo į namus. Vaiko išlaikymui prašo 300 Eur, už komunalines paslaugas sumoka 150-200 Eur kas mėnesį, gauna 70 Eur vaiko pinigus, jie neįskaičiuoti į prašomą priteisti sumą. Pragyvenimui naudojo dalį pinigų, tačiau grynai jai niekada neduodavo. Šildymo katilas ir hidroforas buvo pirktas iš bendrų pinigų, tuo metu ji buvo registruota darbo biržoje. Konkrečiai prie sodybos pagerinimo ji prisidėjo savo darbu, prižiūrėjo avis, kiekvieną dieną reikėjo važinėti, kainavo pašaras. Ieškinio teismui padavimo dieną 2018 m. lapkričio 27 d. terasa buvo beveik pastatyta. Sodybos pirkimui paimta paskola, į ieškinį įtraukta tik paskolos dalis kuri bankui grąžinta iš bendrų pinigų. 1/3 dalį buto prašo priteisti kaip kompensaciją už sodybos pagerinimą.
Teismo posėdžio metu atsakovas L. J. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, paaiškino, kad ieškovė jo neįleidžia į butą. Jis moka paskolą už butą, likutis apie 5 000-6 000 Eur. Nesutinka sumokėti 4 255 Eur santuokoje įgytų lėšų, nes neaišku kaip paskaičiuota ši suma, nes banko sąskaitoje ieškinio pateikimo teismui dieną buvo apie 600 Eur. Nesutinka, kad sodyboje buvo atlikta pagerinimo darbų už 2 715 Eur. Ieškovė į sodybą atvykdavo tik savaitgaliais, jai tai būdavo poilsis. Atvažiuodavo uošviai, uošvienė turėjo šiltnamį ir jame dirbo, uošvis nupjaudavo žolę. Ieškovės dėdė uždengė terasai stogą, jam sumokėjo 1 800 Eur, už medieną lentpjūvei sumokėjo mama. Papjovus avis buvo padaryti konservai, valgė visi kas norėjo. Kol santykiai šeimoje buvo geri pinigai buvo bendri, ieškovė turėjo jo kortelę. Terasą pradėjo statyti 2018 m., kada pirko katilą neprisimena, labai senai. Dėl avių važiuoti į sodybą kiekvieną dieną nereikėjo, jis duodavo pinigų uošviui už degalus. Žemės lyginimo darbai vyko apie 2017 m., traktoriumi atlikti darbai, juos organizavo uošvis. Tvenkinys buvo iškastas 2014 m., sumokėjo 150 Eur. Uošvienė sodyboje yra pasodinusi kelias rožes, jokių vaismedžių nesodino. Namelį į sodybą atvežė jis ir uošvis, buvo sumokėta mamos pinigais. Jis Islandijoje dirbo, ar turėjo sąskaitą negali pasakyti, sumokėdavo užmokestį į rankas. Dirbo pas islandą, pavardės ir vardo pasakyti neali. Sąskaitos išrašas yra gautas teisme, tačiau jis negali pasakyti ar tai jo sąskaita. Negali pakomentuoti kas pravesdavo į sąskaitą pinigus, „Grandeverk“ negali pasakyti kokia tai įmonė. Niekada nerašė jokio prašymo atidaryti sąskaitą, islandas buvo paėmęs jo pasą, oficialiai nėra dirbęs, manė, kad dirbo nelegaliai. Ieškinio teismui padavimo dieną sąskaitoje buvo pinigų, nenori prieštarauti. Jis per 3-4 mėnesius Islandijoje uždirbdavo apie 2 000-3 000 Eur jau atmetus visas išlaidas. Ar iš „Grandaverk“ buvo gavęs pinigų negali pasakyti, galimai buvo pasinaudota jo duomenimis. Nuo 2017 m. jo pajamas sudarė pareigūno pensija vaiko priežiūros išmokos. Mamos sąskaita jis nesinaudojo ir pavedimų jos vardu nedarė. Mama valdo sąskaitą internetu, jei paprašydavo padėdavo. Mama kur norėjo ten važiuodavo, yra buvusi daugelyje šalių.
Trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus J. J. byloje pareiškė ieškinį priteisti solidariai iš L. J. ir E. J. 12 104 Eur piniginių lėšų, teismo posėdžio metu nurodė, kad ji moka dirbti kompiuteriu, yra buvusi užsienio šalyse, ji padėjo sūnaus šeimai, todėl šie privalo grąžinti pinigines lėšas. Pirmą kartą paskolino pinigų kada jie pradėjo kartu gyventi. Jai į sąskaitą pravesdavo pensiją ir darbo užmokestį, buvo pravestos lėšos pardavus tėvų žemę, sąskaitą valdė savarankiškai. Pavedimus moka padaryti kompiuteriu ir telefonu, pavedimo paskirtyje nurodydavo „skolinu“, vedė į L. ir E. sąskaitas. Į užsienį keliaudavo su „Bočiais“, „Senjorais“, kol dirbo mokykloje keliavo, ją kviesdavo pavaduoti jei kas susirgdavo. Paskutinį kartą keliavo į Estiją. Kreditinės kortelės sūnui niekada nedavė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad ieškovė yra jo brolio dukra. L. ir E. J. atvyko pas jį į namus ir pranešė, kad nusipirko sodybą. L. turėjo išvykti dirbti į Islandiją, todėl paprašė pabaigti statyti terasą. Jis pažadėjo atlikti medžio darbus, dirbo nuo rugpjūčio 2 d. iki rugpjūčio 15 d. Terasos statybai E. atvežė 800 Eur (vinims, dažams ir kitoms reikmėms), o už darbą L. jam sumokėjo 400 Eur, už kitus darbus L. atsiskaitė su kitais žmonėmis pagal paduotas sąskaitas. Jis kiekvieną dieną atvažiuodavo į sodybą dirbti, į sodybą atvažiuodavo E. su vaiku ir E. tėvai. Jie tvarkė aplinką, daug dirbo, E. prižiūrėjo avis. Teritorija buvo labai pasikeitusi. Kartu su broliu, t. y. E. tėvu nugriovė malkinę, o malkinės likučius parsivežė namo kūrenimui, malkinę ardė neatlygintinai, rūkyklą nugriovė E; tėvas. L. minėjo, kad dirba Islandijoje statybose, sakė, kad uždirba per mėnesį apie 5 000 Eur. Namo viduje buvo atliekami griovimo darbai, nupirktas naujas šildymo katilas, radiatorių nematė.
Teismo posėdžio metu liudytoja N. S., parodė, kad ji yra ieškovės E. B. teta, E. susipažino su vyru 2012 m. išsinuomojo butą kurį vėliau nusipirko ir gyveno kaip šeima. 2014 m. nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini). Kartą J. B. paklausė kaip sugebėjo sutvarkyti aplinką, jis sakė, dėl dukros, kad ji turėtų namus. Tikėjo, kad darniai gyvens. Sodyboje buvo sutvarkyta pakrantė, senas sodas, padarytas daržas, pasodinta gėlių. Matė, kad buvo pradėta statyti terasa, gal 2017 m. Namo viduje buvo išraustos grindys, gal ruošė apšildymui bet gyventi dar buvo neįmanoma. Buvo nupirkti lyg radiatoriai, šildymo katilas. Buvo nugriauti pastatai. E. su tėvais po darbo važiuodavo vakarais, o savaitgaliais tai kiekvieną savaitgalį. L. užsienyje dirbo statybose ir jam gerai sekėsi, sūnui sakė, kad uždirba apie 5 000 Eur per mėnesį. Jo planai buvo uždirbti pinigų ir sukurti šeimai gerbūvį, bet planai pasikeitė. L. mamą šiandien mato pirmą kartą, brolienė L. B. sakė, kad L. mama guodėsi, kad jos sąskaitoje tai atsiranda pinigų, tai jie dingsta. Kas tą sąskaitą tvarkė negali pasakyti. Sodybos įsigijimas buvo jaunų žmonių noras įsigyti būstą, jie ruošėsi ten gyventi. Ji į sodybą atvykdavo kada pakviesdavo į talką, gal kokius 5-6 kartus. Padėjo prie žemės ūkio darbų, kasė bulves, prie tvenkinio sodino augalus, E. ravėjo, grėbė. Tėvai tvarkė visą sklypo teritoriją, lygino žemes. Su L. J. sodyboje kartu nėra buvusi.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. B., parodė, kad įsigijus sodybą visada padėjo dirbti, tikėjo jų bendru gyvenimu. Ką L. paprašydavo padaryti visada išpildydavo. Dukra su L. J. susipažino 2012 m., vėliau išsinuomojo butą. Jie gyveno kaip šeima ir buvo tuo patenkinti, vestuvės įvyko 2016 m. Iki santuokos kartu gyveno nuo 2012 m. Nuo to laiko jie stengėsi visur būti kartu. Finansinių dalykų nežinojo, sodybą nusipirko 2014 m. (duomenys neskelbtini). Apie sandorius nieko nežino, viską tvarkė L., mano, kad sprendimas jų buvo bendras. Nuo 2014 m. sodyba radikaliai pasikeitė, pradėjo nuo tvorų, krūmų tvarkymo, išpjovė medžius, rovė kelmus. Buvo perkami darbo įrankiai, pirko pečių, radiatorius, katilą. Buvo nugriauta sena malkinė. Dėl terasos statymo nieko nežino. Iš sodybos buvo iškelti elektros stulpai, Lesto tvarkė, kainavo 240 Eur. Sklypą lygino buvo samdyta technika, L. mokėjo apie 80 Eur. Pečius, radiatorius kiek kainavo nežino. Terasos pastatymas nežino kiek kainavo. Į sodybą vykdavo kiekvieną dieną, nes buvo du šunys ir avys. L. J. dirbo Islandijoje statybų sektoriuje, yra tekę nuvežti į Vilniaus oro uostą. Grįžęs buvo patenkintas, kad labai gerai uždirbo, išsitraukė voką ir parodė, buvo apie 10 000 Eur. Niekada nebuvo pokalbio, kad jiems reikėtų skolintis pinigų. J. J. į sodybą atvyko gal 5 kartus, sodyboje padėdavo dirbti, kad ji skolino vaikams pinigus niekada to nesakė. Iš L. J. jis gavo 200 Eur pavedimu. Dukra už darbus pinigų nedavė, jokių pinigų neprašė. Malkinę griovė su G. B. ir jam buvo atiduotos lentos. Dukra grėbė lapus, prižiūrėjo šiltnamį, ravėjo daržus, prižiūrėjo šunis, jis prižiūrėjo avis. Avis buvo nutarta išpjauti, darė konservus ir pasidalino.
Liudytojas R. K. pažįsta L. J. senai, kartu dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, užsienyje kartu su L. J. nedirbo. Islandijoje atsakovas ką veikė nežino, buvo jį sutikęs, tai buvo prieš 2-3 metus, atsakovas nepamena ar pasakojo ką dirbo, dirbo Reikjavike. Jis dirbo legaliai. Atsiskaitomąsias sąskaitas islandai tvarko, galėjo būti, kad jis L. J. pervedė pinigus į sąskaitą už barą. Ar tai galėjo būti 2019 m. gruodį negali nei patvirtinti, nei paneigti. Ką veikia L. J. Islandijoje nežino, nekalbėjo apie tai, kad L. J. sąskaita kas nors naudojosi. Su L. J. bendravo telefonu, jis per pažįstamus sužinojo, kad L. J. buvo Islandijoje. Ar jam L. J. siūlė dirbti Islandijoje neprisimena, firma „Grandeverk ehf“ galimai mokėjo atlyginimą, tačiau tiksliai negali pasakyti, pavadinimo nežino. Darbą patvirtinančių lapelių negaudavo. Bankinę kortelę turėjo. Nuvažiavo su islandu į banką supildė, o jis pasirašė. Kursas apytiksliai euro su Islandijos krona – 1000 kronų 7 Eur. Atlyginimas būdavo apie 2 000 Eur. Jie buvo kelis kartus kavinėje, mano, kad L. J. sumokėjo už kavinę ir jis jam pervedė. Apie darbą jie nekalbėjo, negali atsiminti kas buvo prieš 3 metus.
Institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė akcentavo, kad abu tėvai turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, pateikti duomenys koks dydis reikalingas, o teismas sprendžia atsižvelgdamas į turtinę tėvų padėtį, jų manymu prašoma priteisti suma neprieštarauja vaiko interesams, konkrečių sumų jie nerekomenduoja. Pagal teismų praktiką atsižvelgiama į minimalų darbo užmokestį į rankas, į vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
trečiojo asmens reiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J. ieškinys atmestinas.
Ieškovės E. B. (J.santuoka) su atsakovu L. J. nutraukta Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-752-523/2019, įsiteisėjus minėtam sprendimui ieškovės pavardė nurodoma B.. 2017 m. vasario 9 d., gimė šalių sūnus Ą. J.; ieškovė dirba ir gauna apie 400 Eur darbo užmokestį. Ieškovė augina pirmoje santuokoje 2003 m. birželio 2 d. gimusią dukrą P. R.; ieškovės vardu registruota transporto priemonė „VW Passat Variant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu registruotos transporto priemonės „KAWASAKI ZZ-R 600“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „HUMBAUR HT 200“, valstybinis numeris DB575. Ieškovės ir atsakovo vardu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, registruotas nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa – garažas (boksas Nr. 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini); ieškovės vardu nuosavybės teisė įregistruota (įregistravimo pagrindas: 2007 m. lapkričio 6 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. RP-5341) į 0,45 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžineriniai) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); atsakovo L. J. vardu asmeninės nuosavybės teise yra registruotas namas su priklausiniais ir 0,16 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); pirmoje santuokoje atsakovas L. J. susilaukė dukros G. J., gimusios (duomenys neskelbtini)., kuriai atsakovas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimu moka 120 Eur dydžio priteistą išlaikymą; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimu atsakovui skirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2018 m. spalio 6 d. po 220,79 Eur; 2017 m. liepos 18 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė E. J. įsigijo transporto priemonę „VW Passat Variant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės; 2017 m. lapkričio 20 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įsigijo transporto priemonę „HUMBAUR HT 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 600 Eur; 2018 m. balandžio 4 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įsigijo transporto priemonę „KAWASAKI ZZ-R 600“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 600 Eur; 2019 m. balandžio 26 d. atsakovas registravosi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; byloje pateikti „Islandsbanki“ operacijų išrašai, L. J. paraiškos dėl banko sąskaitos atidarymo „Islandsbanke“ kopija, debeto kortelės atnaujinimo dokumentai ir L. J. gaunamų pajamų išrašai.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. gruodžio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimu civilinėje byloje iš L. J. sūnaus išlaikymui buvo priteista kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki sūnaus pilnametystės. Kauno apygardos teismui panaikinus sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio klausimas sprendžiamas iš naujo.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnametis vaikas Ą. J. gyvena kartu su mama E. B.. Ieškovė nurodo, kad vaikui išlaikymui kas mėnesį reikia apie 600 Eur ir pateikė išlaidų paskaičiavimą: 45 Eur komunaliniams patarnavimams, 250 Eur maistui, 150 Eur drabužiams ir batams, 20 Eur vitaminams, maisto papildams, 70 Eur higienos reikmenims. Ieškinyje buvo nurodžiusi, kad vaikui reikia sauskelnių, tačiau šiuo metu berniukui yra 5 metai, todėl sauskelnių neperka, tačiau yra padidėjusios išlaidos ugdymui, kadangi vaikas pradėjo lankyti darželį, jis pradėjo lankyti būrelius.
Ieškovė patikslintu ieškiniu ir teismo posėdžio metu patikslindama reikalavimą prašė priteisti iš atsakovo L. J. išlaikymą nepilnamečiam sūnui Ą. J. po 300 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. lapkričio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis iki vaiko pilnametystės paskirti ieškovę.
Atsakovas su tokiu ieškinio reikalavimu nesutinka, jis mano, kad vaikui išlaikyti pakankama suma yra 120 Eur, nes tokio dydžio išlaikymą jis moka savo dukrai iš pirmos santuokos, taip pat tokio dydžio išlaikymas yra mokamas ieškovės E. B. dukrai iš pirmos santuokos.
CK 3.129 straipsnis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tokiu būdu, pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006); tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Atsakovas nurodė, kad mokėti didesnę lėšų sumą jis neturi galimybės, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra pareigūno pensija, kurią sudaro apie 385 Eur, jis moka 120 Eur dydžio išlaikymą kitai savo dukrai, taip pat moka kreditorinius įsipareigojimus bankui. 2017 m. jo pajamas sudarė pareigūno pensija ir vaiko priežiūros išmoka, Islandijoje tuo metu uždirbo gal apie 5 000 Eur., kiek uždirbo 2018 m. pasakyti negali, o nuo 2020 m. gauna tik pareigūno pensiją, 2020 m. Islandijoje jis nebuvo ir nedirbo. Jis negali sutikti su ieškovės nurodytomis vaiko išlaikymo išlaidomis, tikrai nesutinka, kad vaikui maistui per mėnesį reikia 250 Eur, kad higienos reikmenys kainuoja 75 Eur, o komunaliniams mokesčiams už vaiko dalį reikia sumokėti 45 Eur. Berniukas neturi jokių specialiųjų poreikių, kad reikėtų pirkti išskirtinį maistą ar dažnai vežioti į ligonines. Jis mano, kad jo materialinė padėtis tikrai nėra geresnė, nei ieškovės.
Spręsdamas dėl vaikų poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiams vaikams augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (aktualiu laikotarpiu MMA nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. - 555 Eur (atskaičius mokesčius – 430 Eur), nuo 2020 m. sausio 1 d. – 607 Eur). Tokiu būdu, taikant tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, kiekvienas iš jų turėtų teikti ne mažesnį negu ½ dalis MMA išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
Nagrinėjamu atveju, ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ieškovės paskaičiavimu būtina 600 Eur. Atsakovas su pateiktais paskaičiavimas nesutiko, kėlė abejones dėl paskaičiuotų ieškovės mėnesinių išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams pagrįstumo ir būtinumo. Akcentavo, kad tokio amžiaus vaikui (5 metų) per mėnesį pakankama suma būtiniems poreikiams patenkinti yra 300 Eur, tačiau tokius poreikius pagrindžiančių paskaičiavimų neteikė. Šalių įvardytos sumos jų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti dydžio skirtumas yra ženklus, skiriasi beveik du kartus.
Ieškovė byloje nepateikė įrodymų pagrindžiančių konkrečias vaiko išlaikymo išlaidas. Teismui nepateikti prikimo kvitai ar čekiai, todėl nėra galimybės nustatyti, ar konkrečios maisto prekės, vaistai ar higienos prekės buvo pirkti ir skirti būtent vaiko poreikiams tenkinti.
Ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečio vaiko maitinimui per mėnesį 240 Eur, kelia abejonių, ar 5 metų vaiko maitinimui galima išleisti tokią pinigų sumą. Taip pat abejotina pateiktu skaičiavimu, kad avalynei ir rūbams kas mėnesį reikia 150 Eur. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovė trijų kambarių bute gyvena su dviem vaikais, jos paskaičiavimu komunalinės paslaugos už butą sūnui kainuoja 45 Eur per mėnesį, kas taip pat kelia abejonių, nes šią sumą padauginus iš 3 asmenų, gaunasi iš viso 135 Eur, tačiau ar vasaros laiku tokia suma yra mokama už butą neaišku, ieškovė mokėjimo kvitų už paslaugas teismui nepateikė. Nurodyti vaiko poreikiai higienos reikmėms 70 Eur taip pat turi būti mažintini, nes tokia suma nelaikytina protinga ir sąžininga.
Atsižvelgdamas į išdėstytą bei remdamasis civiliniame kodekse galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė iš esmės nepagrindė nepilnamečio vaiko Ą. J. poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydžio (CPK 185 straipsnis).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, laikytina, kad iš esmės 400 Eur dydžio suma per mėnesį reikalinga ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, yra protinga, reali, būtina ir neviršija nustatytų poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Neabejotina, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,45 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) jos vardu registruota transporto priemonė, gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini, kuris tarp buvusių sutuoktinių yra dalijamas šiuo teismo sprendimu.
Ieškovė E. B. byloje buvo pateikusi pažymą apie pajamas gaunamas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Riko prekyba“, kurioje jos darbo užmokestis nurodytas apie 400 Eur, daugiau dokumentų apie jos gaunamas pajamas byloje nepateikta. Ieškovė taip pat gauna 70 Eur vaiko išlaikymui skirtus pinigus iš valstybės.
Iš byloje pateikto Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas –0,16 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) k., Kartupėnų; dar iki santuokos sudarymo 2014 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas L. J. įgijo sodybą, dėl kurios pagerinimo darbų yra ginčas šioje byloje, esančią (duomenys neskelbtini), kurios pirkimui atsakovas buvo paėmęs iš banko kreditą; taip pat jo vardu registruotos transporto priemonės – KAWASAKI ZZ-R 600, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir HUMBAUR HT 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ZIL431412 (130-63B gaisrinė).
Nustatyta, kad atsakovas ne kartą vyko į Islandiją papildomai uždarbiauti, nors nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-752-523/2019 jis neigė šią aplinkybę, kad Islandijoje gaudavo darbo užmokestį. Teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ir tik nagrinėjant šią civilinę bylą pagal teisinės pagalbos prašymą iš atitinkamų Islandijos institucijų buvo gauti rašytiniai įrodymai patvirtinantys, kad L. J. dirbo Islandijoje įmonėje „Grandeverk“ ir gaudavo darbo užmokestį. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atskleisdamas savo tikrąją turtinę padėtį, atsakovas nebuvo pakankamai sąžiningas. Pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus (44 metai), byloje nėra duomenų apie sveikatos sutrikimus ar kitas priežastis, dėl kurių negalėtų toliau papildomai laisvu laiku dirbti ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi. 2019 m. birželio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo sūnaus A. J. išlaikymui priteistas laikinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokio dydžio išlaikymą šiuo metu atsakovas teikia. Atsakovas nurodė, kad taip pat moka išlaikymą 120 Eur savo kitai dukrai, moka kreditorinius įsipareigojimus.
Kaip ir buvo minėta ieškovė gauna 70 Eur vaiko pinigus, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovė prašė šią sumą įskaityti į vaiko išlaikymo sumą ir atitinkamai iš atsakovo priteisti mažesnį išlaikymo dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje išaiškino, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Atsakovo atstovė yra teisi, teigdama, kad nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas pagal įstatymus mokama išmoka vaikui ir tik po to nustatomas atsakovo prievolės dydis.
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į suformuotą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad atsakovas gauna didesnes pajamas negu ieškovė, turi nekilnojamojo turto ir todėl jo turtinė padėtis yra geresnė, kad ieškovei tenka papildoma kasdienio rūpinimosi vaiku pareiga, prie ko atsakovas neprisideda, atsakovas neginčijo, kad su vaiku bendrauja retai, paskutinį kartą vaiką matė prieš du metus, todėl šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo didesne dalimi. Išlaikymui reikalingos sumos paskirstymas, ieškovei 130 Eur, įvertinus valstybės (savivaldybės) teikiamą paramą pinigais (70 Eur), o atsakovui – 200 Eur, yra iš esmės teisingas ir atitinkantis vaiko interesus bei tėvų turtinės padėties skirtumus (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir iki santuokos įgyto turto pagerinimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje įgijo registruotiną nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą:
butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) kurio vertė 19 400 Eur ir garažą (boksas 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur, automobilį „VW Passat Variant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Eur, transporto priemonės KAWASAKI ZZ-R 600, kurio vertė 1 200 Eur, transporto priemonę HUMBAUR HT 200, kurio vertė 1 800 Eur ir transporto priemonės ZIL431412 (130-63B gaisrinė), kurios vertė 800 Eur.
Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį šio buto jai priteisti kaip kompensaciją už atsakovo asmeninio turto pagerinimus, 1/2 dalį garažo (boksas 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilį „VW Passat Variant“.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė buto kainą nurodo 19 400 Eur, atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad buto kaina yra 21 400 Eur. Taip pat šalys nesutarė ir dėl transporto priemonių kainų. Ieškovė nurodo, kad transporto priemonės KAWASAKI ZZ-R 600, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1 200 Eur, transporto priemonės HUMBAUR HT 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 1 800 Eur. Atsakovas teismui pateikė transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad automobilis „VW Passat Variant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas už 500 Eur, motociklas „Kawasaki 22-R 600, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 Eur ir priekaba „Humbaur HT 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nupirkta už 600 Eur. Ieškovė teigė, kad transporto priemonių kainos nėra realios ir jos didesnės nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse, tačiau daugiau jokių įrodymų patvirtinančių minėtų transporto priemonių vertę byloje nepateikė. Šalys transporto priemonės ZIL431412 (130-63B gaisrinė), vertę nurodė 800 Eur ir ginčo tarp jų dėl to nėra.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą, rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
Nesant atlikto nekilnojamojo turto vertinimo, teismas vadovaujasi Valstybės įmonės Registrų centro išrašu, kuriame nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė nustatyta 19 400 Eur, o transporto priemonių vertės nustatomos pagal transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas vertes. Nors ieškovė teigė, kad transporto priemonių vertės yra didesnės nei nurodyta sutartyse, tačiau pažymėtina, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyse pirkėjas nurodydamas mažesnę, nei iš tiesų sumokėjo transporto priemonės kainą, prisiima tokio sprendimo pasekmes.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).
Taigi ištyrus ir įvertinus pateiktus byloje rašytinius įrodymus nustatyta, kad šalių santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas šis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) 19 400 Eur vertės, garažas (boksas 73), esantis (duomenys neskelbtini) 2 710 Eur vertės, automobilis „VW Passat Variant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės, motociklas KAWASAKI ZZ-R 600, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės, transporto priemonė (priekaba) HUMBAUR HT 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės ir transporto priemonė ZIL431412 (130-63B gaisrinė) 800 Eur vertės. Iš viso šalys santuokos metu įgijo turto už 24 610 Eur
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Dėl garažo ir transporto priemonių padalijimo.
Ieškovė prašo šalims po ½ dalį priteisti nekilnojamąjį turtą – garažą, ieškovei priteisti automobilį „VW Passat Variant“, o atsakovui priteisti kitas transporto priemones. Atsakovas šiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, šalims priteisiat po 1/2 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini) 2 710 Eur vertės, ieškovei priteistinas automobilis „VW Passat Variant“ 500 vertės, o atsakovui priteistinos transporto priemonės motociklas KAWASAKI ZZ-R 600, valstybinis Nr. 397BE, 600 Eur vertės, transporto priemonė (priekaba) HUMBAUR HT 200, valstybinis numeris DB575, 600 Eur vertės ir transporto priemonė ZIL431412 (130-63B gaisrinė) 800 Eur vertės. Dėl šio turto padalijimo būdo tarp šalių ginčo nebuvo. Kadangi garažas padalijamas lygiomis dalimis, o transporto priemonės pagal ieškovės reikalavimą ir atsakovui neprieštaraujant laikytina, kad padalijus minėtą turtą atsakovui tenkanti turto dalis už transporto priemones yra 1 500 Eur didesnė nei ieškovės, todėl iš jo ieškovei priteistina 750 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.
Dėl buto padalijimo ir atsakovo asmeninio turto pagerinimo. Šioje byloje ieškovė prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/3 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur ir priteisti ieškovei 1/3 atsakovo buto dalį, kaip kompensaciją už atsakovo asmeninio turto pagerinimą. Atsakovas su tokiu turto padalijimo būdu nesutinka, jis prašo butą padalinti po 1/2 dalį, išmokant ieškovui piniginę kompensaciją.
Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.).
Ieškovė prašydama jai priteisti didesnę buto dalį grindžia aplinkybėmis, kad butas yra trijų kambarių, gyvena kartu su dviem vaikais, t. y. dukra iš pirmos santuokos ir sūnumi Ą. J., kuriam bus reikalingas atskiras kambarys. Padalinus butą lygiomis dalimis atsakovui atitektų pusantro kambario, dėl ko kiltų konfliktų. Ji viena augina jų mažametį vaiką, atsakovas butu nesirūpina, dažnai būna išvykęs į užsienį, jis bute negyvena ir turi galimybę gyventi kitur. Su tokiu ieškovės reikalavimu atsakovas nesutiko. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad atsakovas negali būti atsakingas už ieškovės dukrą iš pirmos santuokos ir sutikti su tokiu buto padalijimo būdu, kad ieškovės dukra turėtų kur gyventi. Nustatyta, kad atsakovas bute negyvena maždaug nuo 2018 m., jis į butą negali patekti, kadangi su buvusia sutuoktine santykiai įtempti ir tarp jų kyla konfliktai, tai patvirtina ir byloje pateikti dokumentai iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais (LAT 2008-05-19 nutartis Nr. 3K-3-139/2008; 2012-03-15 nutartis Nr. 3K-3-115/2012 ir kt.).
Teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas vadovaujasi Kasacinio teismo praktika, pagal kurią konkretiems sutuoktinių interesams patenkinti, nepilnamečių vaikų interesų apsaugai užtikrinti gali pakakti atitinkamo turto padalijimo būdo taikymo ar turto vertės skirtumą kompensuojant pinigais, nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2004). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šioje byloje neegzistuoja pagrįstų aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl butas dalijamas lygiomis dalimis po ½ dalį, priteisiant ieškovei butą, o atsakovui priteisiant ½ dalį buto vertės kompensaciją 9 700 Eur.
Iki santuokos sudarymo atsakovas savo vardu įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tačiau santuokos dar nebuvo sudarę, bet ateityje planavo persikelti į ją gyventi. Ši sodyba buvo nupirkta gavus kreditą iš banko. Po santuokos sudarymo, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., t. y. ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas iš santuokinių lėšų mokėjo savo asmeninį kreditą ir sumokėjo 4 570,15 Eur, todėl ieškovė prašo kompensuoti jai 2 285,07 Eur. Šiam reikalavimui atsakovas neprieštaravo, su tokiu reikalavimu sutiko, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2 285,07 Eur.
Ieškovė taip pat nurodo, kad asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausanti sodyba buvo pagerinta iš bendrų santuokinių lėšų ir bendru jų sutarimu nupirktas katilas 2 500 Eur, hidroforas, 300 Eur, vagonėlis 600 Eur, pastatyta terasa 3 000 Eur vertės, sodyboje dirbo ji ir ieškovės tėvai, buvo lyginamos žemės, sodinta žolė, mama augino daržoves, turėjo daržą, šiltnamį. Taip pat buvo auginamos avys, buvo du šunys, todėl kiekvieną dieną reikėjo važiuoti į sodybą pašerti gyvulius. Byloje liudytoju apklaustas ieškovės tėvas J. B. parodė, kad jis kartu su broliu G. B. griovė seną malkinę, atsakovas jam už darbą į sąskaitą pravedė 200 Eur, o brolis pasiėmė nugriautą medieną sukūrenimui. Atsakovas pripažino, kad uošviai padėjo sodyboje atlikti tam tikrus darbus, nupjaudavo žolę, augino daržoves, ravėjo, tačiau gautais vaisiais jie patys ir naudojosi, uošvis suorganizuodavo tam tikrus darbus tuo metu kai jis dirbo užsienyje.
Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Nustačius, kad asmeninis nekilnojamasis turtas buvo pagerintas panaudojant sutuoktinio lėšas, statybines medžiagas, darbą, sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, nes tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Esant nesutarimams dėl sodybos pagerinimo teismas vadovaujasi byloje apklaustų liudytojų parodymais, bei pateiktais duomenimis dėl kurių ginčo nebuvo. Kad buvo nupirktas šildymo katilas, hidroforas, vagonėlis, šalys neginčijo, tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, kad jie matė jog sodyboje buvo šie daiktai, tačiau byloje nepateikta įrodymų iš kurių būtų galima spręsti, kad už nupirktus daiktus buvo sumokėtos būtent nurodytos kainos. Ieškovė nurodė, kad sodyboje buvo pastatyta terasa 3 000 Eur vertės, atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko. Faktines aplinkybes apie atliktus pavėsinės darbus, dėl medžiagų įsigijimo, apmokėjimo už darbus patvirtino liudytojai, jų parodymai patvirtina, kad G. B. už darbą statant pavėsinę buvo sumokėta 400 Eur, medžiagoms (vinims, dažams ir kt.) išleista 800 Eur. Apklaustas posėdžio metu liudytojas J. B. pripažino, kad atsakovas už malkinės nugriovimą į sąskaitą pravedė 200 Eur. Daugiau jokių duomenų apie sodyboje atliktus pagerinimo darbus byloje nepateikta, todėl teismas vertina, kad iš bendrų sutuoktinių lėšų L. J. asmeninės nuosavybės teise priklausanti sodyba buvo pagerinta už 1 400 Eur ir padalinus iš abiejų sutuoktinių lėšų laikytina, kad ieškovės investuota suma į sodybą yra 7 00 Eur. Prie šios sumos pridedama 2 285,07 Eur kompensacija už L. J. santuokos metu padengtą asmeninio kredito dalį, taigi galutinė atliktų pagerinimo darbų ir santuokoje gautų lėšų kredito dengimui panaudota 2 985,07 Eur ir ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.
Dėl santuokoje įgytų lėšų priteisimo.
Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 4 255,68 Eur santuokoje įgytas pinigines lėšas esančias atsakovo sąskaitoje. Nurodo, kad iš Islandijos gavus L. J. atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas 2018 m. turėjo 1 261 385 Islandijos kronų, kurias pavertus į eurus gaunasi 8 511, 37 Eur, todėl ieškovei turi būti priteista puse šios sumos. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis neteikė įrodymų dėl to procesas užsitęsė. Santuokos metu dalinamos lėšos esančios sąskaitoje, kadangi atsakovas pinigus nuimdavo nuo sąskaitos ir juos atsiveždavo grynais, tai jie turi būti padalinti kaip santuokoje įgytas turtas. Atsakovo atstovė nurodė, kad nesupranta kaip buvo paskaičiuotos lėšos buvusios atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje Islandijos banke. Viskas turi būti dalinama ieškinio teismui pateikimo dienai ir turi būti dalinamas sąskaitoje esamas likutis. Kadangi ieškinio pateikimo teismui dieną sąskaitoje buvo Islandijos kronų, kurias konvertavus 606 Eur, todėl prašo priteisti 303 Eur.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas L. J. dirbo Islandijoje, jis turėjo darbo santykius su įmone Grandeverk ehf, kuri jam į asmeninę sąskaitą pravesdavo darbo užmokestį. Nors pats atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo sąžiningas ir nenorėjo atskleisti tikrųjų faktinių aplinkybių dėl darbo užsienyje, neigė, kad jis kreipėsi į banką dėl sąskaitos atidarymo, tačiau sutiktina ir su atsakovo ieškovės pozicija, kad negalima skaičiuoti sąskaitoje buvusių lėšų jas tiesiog susumuojant, lėšos įplaukdavo, taip pat jos buvo ir išgryninamos, o pinigai vežami į namus, kuriais naudojosi buvę sutuoktiniai. Šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies ieškovei priteisiant pusę piniginių lėšų buvusių atsakovo sąskaitoje 2018 m. lapkričio mėnesį, t. y. 303 Eur.
Dėl trečiojo asmens J. J. ieškinio
Trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus J. J. prašo solidariai iš L. J. ir E. B. priteisti 12 104 Eur piniginių lėšų. Nurodo, kad sūnaus šeimos materialinė padėtis buvo sunki, todėl ji davė piniginių lėšų buto, garažo įsigijimui. Ji suteikė pinigines lėšas ne tik nuosavo būsto įsigijimui, bet ir kitiems finansiniams įsipareigojimams.
8Esminiai paskolos sutarties, kurios samprata numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje, elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 ir kt.). Atitinkamai bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).
J. J. savo ir šalių L. J. ir E. B. paskolos teisinių santykių buvimą grindžia sąskaitų išrašais ir mokėjimo pavedimais, kuriais į buvusių sutuoktinių banko sąskaitas nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. buvo pervestos įvairios pinigų sumos (iš viso – 12 104 Eur), jų mokėjimo paskirtyje atitinkamai nurodant „paskolina sūnui“, „rankpinigiai O. A. už butą“, „už šiltnamį“ už „stulpų rovimą“ ir kt. Byloje nėra duomenų, kad šios lėšos buvo suteiktos kaip paskola, ieškovė nurodė, kad J. J. niekada nekalbėjo, kad jas reikės grąžinti. Ieškovė nurodė aplinkybes, kad atsakovas L. J. turėjo savo mamos kortelę ir galėjo ja laisvai disponuoti. Prisijungimai prie J. J. sąskaitos yra iš Kanados, ne iš vienos šalies, tai nurodo faktinę aplinkybę, kad atsakovas naudojosi mamos sąskaita.
Laikytina, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau šis veiksmas nebūtinai gali reikšti paskolos sutartinių teisinių santykių atsiradimą. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurie leistų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-422-687/2017). Būtina pažymėti, kad vien pinigų perdavimas savaime paskolos teisinių santykių nesukuria. Paskolos sutarčiai yra būdingas susitarimas dėl perduotų pinigų grąžinimo (CK 6.870 str. 1 d.).
Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad bylos įrodymai sukuria didesnę tikimybę, jog tarp trečiojo asmens J. J. ir jos sūnaus L. J. bei E. B. nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.
Trečiasis asmuo teisme teigė, kad sūnaus šeimai skolino pinigus, nes jų nuolat trūko. Ji sugebėjo naudotis kompiuteriu, telefonu ir mokėjo padaryti bankinį pavedimą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, kad atsakovas L. J. turėdavo mamos kortelę ir jis ja disponavo, todėl jis mamos vardu darydavo pinigines operacijos mamai galimai net nežinant. Teismo posėdžio metu liudytoja N. S. nurodė, kad brolienė L. B. (ieškovės mama) sakė, kad L. J. mama guodėsi, kad jos sąskaitoje tai atsiranda pinigų, tai jie dingsta. Tokie paaiškinimai kelia abejones susitarimo dėl paskolos, ir kad pinigų perdavimo metu pati ieškovė nebuvo tiksliai nustačiusi nei pinigų grąžinimo aplinkybių, nei terminų, perduodama pinigines lėšas nesitikėjo jų grąžinimo, o siekė padėti sūnaus šeimai materialiai, o noras susigrąžinti lėšas atsirado tik tada kai ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog trečiasis asmuo J. J. neįrodė, jog pinigus perdavė paskolos sutarties pagrindu, todėl ieškinys netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Ieškovė byloje pateikė pašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 700 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 968,87 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, iš viso 2 668,87 Eur.
Atsakovas L. J. pateikė prašymą priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 7 517,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo neteisingai paskirstytos pirmosios instancijos teisme, taip pat priteisti 1 666,85 Eur ir 547,77 Eur, iš viso 9 732,41 Eur. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis paskaičiuota, kad šioje byloje atsakovo L. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 11 007, 48 Eur (7 517,79 Eur+1 016,40 Eur+1 666,85 Eur+547,77 Eur+258,67 Eur). Atsakovo byloje pateiktame prašyme atlyginti patirtas išlaidas detaliai nenurodyta už kokias suteiktas teisines paslaugas yra patirtos išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas 60 procentų, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteisiama 60 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteisiama 40 procentų atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte numatyta už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai.
Pagal kasacinio teismo praktiką teismai, taikydami CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus įprastai sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos, kadangi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Kad teisingai įvertinti CPK 88 straipsnio, 98 straipsnio 2 dalį būtina įvertinti prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą ir protingumą nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas taip pat vadovaujasi ir CPK 93 straipsnio 4 dalimi, numatančia galimybę teismui nukrypti nuo įstatymu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Išnagrinėta civilinė byla sudėtinga, procesas užsitęsė tris metus (byla išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, peržiūrėta apeliacine tvarka ir vėl grąžinta nagrinėti į pirmąją instanciją). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ir dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš užsienio valstybės, dėl ko ieškovė patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų susijusių su minėtų dokumentų vertimu iš islandų kalbos į lietuvių kalbą. Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovą šioje byloje atstovavo advokato padėjėja, ir pagal Rekomendacijas už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į šalių procesinį elgesį, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į tai kad atsakovas nebuvo sąžiningas atlikdamas procesines pareigas, teismas mažina prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Kadangi ieškinys tenkintas 60 procentų, todėl iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 40 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (11 007,48 Eur x 40 proc.), t. y. 4403 Eur, o iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteisiama 60 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ( 2 668,87 Eur x 60 proc.) – 1 601,32 Eur ir atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteisiamos 2 801,68 Eur išlaidos, tačiau teismo vertinimu tokių dydžio išlaidų priteisimas nebūtų teisingas ir sąžiningas ieškovės atžvilgiu, todėl šios bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir iš ieškovės atsakovui priteistinos 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo valstybei priteistinas 72 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 procentų) žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios 31,14 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis valstybei priteistinos šios išlaidos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui Ą. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. birželio 1 d.
Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174, 3.192, 3.194. 3.196 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui Ą. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur (dviejų šimtų Eur) piniginėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.
Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą.
Priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur.
Atsakovui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 9 700 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų Eur) piniginę kompensaciją, atitinkančią ½ dalį buto (19 400 Eur) vertės, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį garažo (boksas Nr. 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur.
Priteisti atsakovui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį garažo (boksas Nr. 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur.
Priteisti atsakovui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę KAWASAKI ZZ-R 600, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur; transporto priemonę HUMBAUR HT 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) kurios vertė 600 Eur; transporto priemonę ZIL431412 (130-63B gaisrinė), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) kurios vertė 800 Eur.
Priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „VW Passat Variant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės.
Priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt Eur) kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį (už transporto priemones).
Priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 303 Eur (tris šimtus tris Eur) piniginę kompensaciją atitinkančią ½ dalį lėšų (606 Eur bendros sumos), buvusios atsakovo L. J. banko sąskaitoje esančioje Islandsbanki, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 985,07 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 07 ct) už atliktus atsakovo asmeninio turto pagerinimus ir lėšas panaudotas jo asmeninio kredito grąžinimui.
Priteisti iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J. ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Priteisti iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,57 Eur (penkiolika Eur 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,57 Eur (penkiolika Eur 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72 Eur (septyniasdešimt du Eur) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 1001.
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti įrašą apie santuokos sudarymą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.