Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nutraukti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje tarp šalių sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;nepilnamečių vaikų E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam po 175 Eur nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovui priteisiant automobilį „Opel zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 metų, kurio vidutinė rinkos vertė 2400 Eur, o ieškovei priteisiant 1200 Eur kompensaciją;pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe: indukcinę kaitlentę AEG, kurios vertė 280 Eur, mikrobangų krosnelę Samsung, kurios vertė 85 Eur, orkaitę, kurios vertė 345 Eur, šaldytuvą, kurio vertė 180 Eur, virtuvinių spintelių komplektą, kurio vertė 1400 Eur, virtuvės sėdimą baldų komplektą su stalu, kurio vertė 350 Eur, virtuvės žaliuzes, kurių vertė 45 Eur, virtuvinę lempą, kurios vertė 69 Eur, koridoriaus spintą drabužiams, kurios vertė 780 Eur, koridoriaus spintą batams, kurios vertė 85 Eur, koridoriaus lempą, kurios vertė 50 Eur, koridoriaus kilimą, kurio vertė 45 Eur, dvi vaikų kambario komodas, kurių kiekvienos vertė po 100 Eur, dvi vaikų kambario lovas, kurių kiekvienos vertė po 200 Eur, du vaikų rašomuosius stalus, kurių kiekvieno vertė po 100 Eur, dvi vaikų kambario lempas, kurių kiekvienos vertė po 50 Eur, dvejus vaikų kambario roletus, kurių kiekvieno vertė po 17 Eur, du vaikų kambario kilimus, kurių kiekvieno vertė po 80 Eur, vaikų kambario komodą, kurios vertė 100 Eur, vaikų kambario šviestuvą, kurio vertė 65 Eur, skalbimo mašiną, kurios vertė 450 Eur, vonios spintelę, kurios vertė 80 Eur, minkštą kampą „Ema“ su patalynės dėže, kurio vertė 550 Eur, DVD įrenginį, kurio vertė 150 Eur, televizorių Samsung, kurio vertė 470 Eur, televizoriaus laikiklį, kurio vertė 10 Eur, nešiojamą kompiuterį, kurio vertė 580 Eur, stacionarų kompiuterį, kurio vertė 280 Eur.pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe šį turtą: garso kolonėles, kurių vertė 150 Eur, staliuką, kurio vertė 80 Eur; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo nuomininko teisės pagal 2014-09-02 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens VšĮ „Klaipėdos butai“, lieka ieškovei;atsakovą iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais;priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

nutraukti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje tarp šalių sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės;nepilnametės dukters E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;nepilnamečio sūnaus E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovui priteisiant automobilį „Opel zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Eur, šaldytuvą, kurio vertė 180 Eur, televizorių Samsung, kurio vertė 470 Eur, minkštą kampą „Ema“, kurio vertė 550 Eur, vaiko rašomąjį stalą, kurio vertė 50 Eur, vaiko lovą, kurios vertė 100 Eur, vaikų kambario komodą, kurios vertė 50 Eur, televizoriaus staliuką, kurio vertė 80 Eur, ieškovei priteisiant indukcinę kaitlentę AEG, kurios vertė 280 Eur, mikrobangų krosnelę Samsung, kurios vertė 85 Eur, orkaitę, kurios vertė 345 Eur, virtuvinių spintelių komplektą, kurio vertė 1400 Eur, virtuvės sėdimą baldų komplektą su stalu, kurio vertė 350 Eur, virtuvės žaliuzes, kurių vertė 45 Eur, virtuvinę lempą, kurios vertė 69 Eur, koridoriaus spintą drabužiams, kurios vertė 780 Eur, koridoriaus spintą batams, kurios vertė 85 Eur, koridoriaus lempą, kurios vertė 50 Eur, koridoriaus kilimą, kurio vertė 45 Eur, vieną vaikų kambario komodą, kurios vertė 100 Eur, vaikų kambario lovą, kurios vertė 100 Eur, vaikų rašomąjį stalą, kurio vertė 50 Eur, dvi vaikų kambario lempas, kurių kiekvienos vertė po 50 Eur, dvejus vaikų kambario roletus, kurių kiekvieno vertė po 17 Eur, du vaikų kambario kilimus, kurių kiekvieno vertė po 80 Eur, vaikų kambario šviestuvą, kurio vertė 65 Eur, skalbimo mašiną, kurios vertė 450 Eur, vonios spintelę, kurios vertė 80 Eur, DVD įrenginį, kurio vertė 150 Eur, televizorių Samsung, kurio vertė 450 Eur, televizoriaus laikiklį, kurio vertė 10 Eur, nešiojamą kompiuterį, kurio vertė 580 Eur, stacionarų kompiuterį, kurio vertė 280 Eur, garso kolonėles, kurių vertė 150 Eur;nustatyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: paskirti atsakovui naudoti 18,94 kv. m. kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 60-5, paskirti ieškovei naudoti 12,62 kv. m. kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 60-6, 9,84 kv. m. kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 60-7, 1,57 kv. m. sandėliuką, buto plane pažymėtą indeksu 60-8, paskirti šalims naudoti bendrai 2,09 kv. m. koridorių, buto plane pažymėtą indeksu 60-1, 10,16 kv. m. koridorių, buto plane pažymėtą indeksu 60-3, 10,80 kv. m. virtuvę, buto plane pažymėtą indeksu 60-4, vonią, buto plane pažymėtą indeksu 60-9, tualetą, buto plane pažymėtą indeksu 60-10, 2,93 kv. m. sandėliuką, buto plane pažymėtą indeksu 60-2.

Pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymą, atsakovas nuo 2014-10-03 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-02-02 iki 2015-05-04 dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2015-08-11 registruotas darbo biržoje, jam paskirta mokėti 303,80 Eur nedarbo draudimo išmoka. Atsakovas nuo 2016-02-01 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam mokamas apie 500 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius.

Ieškovė 2016-06-05 kreipėsi į VšĮ „Klaipėdos butai“, prašydama nutraukti 2014-09-02 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Ieškovė pakartotinai 2016-08-08 kreipėsi dėl nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovas 2016-08-12 pateikė prašymą VšĮ „Klaipėdos butai“ dėl pripažinimo pagrindiniu buto nuomininku.

Tarp ieškovės ir A. G. 2016-06-13 sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią ieškovei suteikta teisė neatlygintinai naudotis gyvenamąja patalpa, esančia adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.641 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas 2016-02-02 nutartimi nustatė šalims vieno mėnesio terminą susitaikyti, tačiau šalims susitaikyti nepavyko. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina iš esmės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad atsakovas nustojo rūpintis šeima, teikti išlaikymą vaikams ir prisidėti prie bendro ūkio išlaikymo. Atsakovas, tapęs religinės bendrijos „Jehovos liudytojai“ nariu, iš esmės atsiskyrė nuo šeimos – nustojo skirti dėmesį ieškovei ir vaikams, visą laisvalaikį pradėjo leisti atskirai nuo šeimos. Atsakovas jau ilgą laiką savo uždirbamas pinigines lėšas skiria tik savo poreikių tenkinimui, todėl ieškovė priversta pati mokėti už būsto komunalines paslaugas, išlaikyti vaikus, be to, atsakovas nepadeda atlikti buities darbų, nesirūpina vaikais. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas prieš ieškovę ir vaikus naudoja psichologinį ir fizinį smurtą – būdamas nepatenkintas elgesiu ar tvarka namuose ne kartą smurtavo prieš ieškovę, suduodamas ranka į įvairias kūno vietas, yra mušęs diržu, nuolat auklėja vaikus juos mušdamas diržu. Atsakovo nuomone, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Nurodo, kad ieškovė bendrauja su kitu vyru, santykius su juo palaiko seniai, ieškovė išėjo gyventi atskirai nuo šeimos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sūnaus E. Š. gyvenamosios vietos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su dukra E. Š. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas 1 kambario su holu, bute yra visi gyvenimui reikalingi baldai ir buitinė technika, bute švaru ir tvarkinga. Tarp ieškovės ir A. G. 2016-06-13 sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią ieškovei suteikta teisė neatlygintinai naudotis gyvenamąja patalpa, esančia adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2016-06-13 išsikraustė iš namų, tai yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neištvėrusi dėl atsakovo užgaulaus ir nepagarbaus elgesio su ja. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten dirba ilgą laiką, darbas nuolatinis, nustatytu laiku mokamas pastovus darbo užmokestis. Atsakovas gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su juo gyvena sūnus E. Š.. Iš atsakovo ir paties sūnaus E. Š. paaiškinimų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams bei Klaipėdos apygardos teismo psichologei nustatyta, kad E. Š. gyvena pas tėvą nuo 2016 metų birželio mėn. pabaigos iki šiol. Minėtas butas 3 kambarių, viename kambaryje gyvena berniukas E. Š., kambaryje yra lova, rašomasis stalas, kompiuteris, knygos ir asmeniniai vaiko daiktai, bute trūksta tvarkos. Pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymą, atsakovas nuo 2014-10-03 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-02-02 iki 2015-05-04 dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2015-08-11 registruotas darbo biržoje, jam paskirta mokėti 303,80 Eur nedarbo draudimo išmoka. Atsakovas nuo 2016-02-01 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam mokamas apie 500 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. L. Š. , bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Šiuo atveju, įvertinus nurodytas aplinkybes apie šalių gyvenimo sąlygas ir turtinę padėtį, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamojo būsto ir tinkamų gyvenimo sąlygų poreikiai gali būti patenkinami abiejų šalių.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas palaiko ryšius su nusikalstamas veikas padariusiais asmenimis, jiems periodiškai perveda pinigines lėšas, pats yra baustas administracine tvarka ir teistas, todėl yra netinkamas pavyzdys nepilnamečiui berniukui. Tėvų moralinės, dorovinės savybės yra vienas kriterijų, sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, į kurį atsižvelgiama kartu su kitais įrodymais byloje. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą, atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-07-13 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1, 2 dalyje (vagystė), 2012-09-03 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (vagystė), nutarimas patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nutartimi, 2016-05-30 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), nutarimas patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-10 nutartimi. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad nusikalstama veika, dėl kurios padarymo atsakovas pripažintas kaltu, padaryta seniai, nuo jos padarymo praėjęs ilgas laiko tarpas, be to, padaryta nusikalstama veika finansinio pobūdžio. Nors ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu neginčijamai nustatyta – šią aplinkybę patvirtino ir pats atsakovas, atsakovas namuose lengvai vaikams prieinamoje vietoje laikė užtaisytą šaunamąjį ginklą, kuriuo vaikai galėjo susižeisti ar sužeisti kitus, taigi atsakovas šiuo atveju neužtikrino saugios aplinkos vaikams ir elgėsi nerūpestingai. Ieškovė teismo posėdyje nurodė aplinkybes, kad atsakovas su savo draugu S. P. ją ir nepilnametę dukrą E. Š. užpuolė ir dukrai papurškė į veidą dujų balionėliu, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pagal ieškovės pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jokios konkrečios aplinkybės kol kas nėra nustatytos ir patvirtintos. Pagal Administracinių teisės pažeidimų registro duomenis, atsakovas baustas 2011-05-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį (vagystė). Atsakovas 2015-05-20, 2016-01-11, 2016-03-21, 2016-03-31, 2016-05-13 baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus – už greičio viršijimą, transporto priemonės stovėjimą neleistinoje vietoje. Nors padaryti administraciniai teisės pažeidimai nesunkūs, tačiau jų dažnumas kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo atsakingumo. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad A. T., kuriam kartais perveda pinigines lėšas, yra atsakovo brolis. Duomenų apie tai, kad šalių nepilnametis sūnus bendrautų su šiuo asmeniu, ar jam būtų daroma tam tikra įtaka byloje nėra, todėl laikytina, kad ši aplinkybė esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas siekia įtraukti sūnų į religinės bendrijos „Jehovos liudytojai“ veiklą ir tai prieštarauja vaiko interesams, tačiau byloje nenustatyta, kad vaikas E. Š. yra verčiamas ar raginamas dalyvauti bendrijos susitikimuose, keisti savo tikėjimą ir pan., todėl ši aplinkybė taip pat laikytina neturinčia esminės reikšmės.

Svarbu įvertinti tai, kad Klaipėdos apygardos teismo psichologė 2016-10-19 išvadoje, įvertinusi abiejų vaikų nuomones, tarpusavio santykius, prisirišimą vienas prie kito, galimas ilgalaikes traumuojančias tėvų skyrybų pasekmes ateityje, rekomendavo sesei ir broliui augti kartu, neatskirti jų vienas nuo kito. Nagrinėjamu atveju dukters E. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Iš byloje pateiktos 2016-08-26 Klaipėdos (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad E. Š. mokslu rūpinasi ieškovė, tikrina dienyną, stebi vaiko pasiekimus, pastabas, pagyrimus, komentarus, lankomumą, dalyvauja visuose tėvų susirinkimuose, atsakovas dalyvavo tik viename tėvų susirinkime 2015-09-01. Pastebėtina, kad tuo metu šalių santykiai jau buvo pablogėję. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad nuo 2016 metų balandžio mėnesio pasikeitė E. Š. elgesys mokykloje – jis tapo uždaras, nebendraujantis, nekalbus, suprastėjo mokymosi rezultatai. Pagal UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-28 pažymą, nepilnamečio E. Š. sveikata rūpinasi tik ieškovė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė iki ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsiradimo rūpinosi E. Š. mokymosi rezultatais, elgesiu, sveikatos būkle, net ir negyvendama kartu su vaiku E. Š. iki šiol juo rūpinasi. Duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai auklėja ar rūpinasi E. Š. byloje nepateikta.

Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti, kad po santuokos nutraukimo nuomininko teisės pagal 2014-09-02 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens VšĮ „Klaipėdos butai“, lieka ieškovei. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, prašo nustatyti naudojimosi tvarką minėtu butu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 3 dalį šeimos turtu yra pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa, tai yra šeimos turtu yra pripažįstama ir ta gyvenamoji patalpa, kurioje šeima gyvena nuomos pagrindais. Nustačius, kad šeima gyvenamąją patalpą nuomojasi, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai (CK 3.86 straipsnio 3 dalis). Jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas (CK 3.71 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje nustatyta, kad ginčo buto nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta 2014-09-02, o butas išnuomotas ieškovei bei jos šeimos nariams – sutuoktiniui V. Š. ir nepilnamečiams vaikams E. Š. bei E. Š.. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad dėl socialinio būsto suteikimo kreipėsi ji pati, surinko reikiamus dokumentus, pasirašė sutartį, mokėjo nuomos mokestį ir išlaidas už komunalines paslaugas. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju socialinis būstas buvo suteiktas ne ieškovei asmeniškai, o ieškovei ir jos šeimos nariams. Be to, esminės teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kuris iš pilnamečių šeimos narių pasirašo nuomos sutartį, nes nuomininkas ir jo šeimos nariai pagal sutartį įgyja tokias pačias teises ir pareigas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2016-06-05 kreipėsi į VšĮ „Klaipėdos butai“, prašydama nutraukti 2014-09-02 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Ieškovė pakartotinai 2016-08-08 kreipėsi dėl nuomos sutarties nutraukimo. Ieškovė patvirtinimo, kad nuomos sutartis nutraukta negavo, VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuomos sutartis įregistruota kaip galiojanti. Atsakovas 2016-08-12 pateikė prašymą VšĮ „Klaipėdos butai“ dėl pripažinimo pagrindiniu buto nuomininku, tačiau jam buvo pateiktas atsakymas, jog prašymas bus sprendžiamas tik gavus teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad atsakovas nereiškė reikalavimo nagrinėjamoje byloje pripažinti nuomininko teises jam, prašė tik nustatyti naudojimosi butu tvarką. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad šalių tarpusavio santykiai įtempti ir konfliktiški, šalių nepilnamečiai vaikai yra įtraukti į santuokos nutraukimo procesą, o nustačius vieno buto naudojimosi tvarką šalims ir jų nepilnamečiams vaikams kartu neišvengiamai kiltų papildomi konfliktai, visi kartu turėtų naudotis bendromis patalpomis. Įvertinus tai, kad 2014-09-02 nuomos sutartis, pasirašyta su ieškove, nėra nutraukta ir šiai dienai yra galiojanti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovas nebebus laikomas ieškovės šeimos nariu, darytina išvada, kad yra pagrindas po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovei nuomininko teises į minėtą būstą. Būtina įvertinti ir tai, kad po santuokos nutraukimo abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, vaikai iki šalių santuokos iširimo gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ten yra vaikams artima ir pažįstama aplinka, bute likę baldai, kuriais vaikai naudojosi. Šios aplinkybės reikšmingos, nes, kaip jau nustatyta, dėl šalių santuokos nutraukimo abiejų vaikų sudėtinga emocinė, psichologinė būsena ir yra svarbu užtikrinti vaikų saugią, pažįstamą, stabilią aplinką, siekiant dar labiau nepakenkti jų interesams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Ieškovė prašo iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.71 straipsnio 3 dalį, jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas yra įpareigotas gyventi skyrium nuo šeimos. Be to, nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas neįsiteisėję ir nėra galimybės nustatyti, ar atsakovas sutiks išsikraustyti iš minėto buto, ar bus reikalinga jį iškeldinti priverstine tvarka ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Šalims išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 dalį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, atsakovo vardu registruota transporto priemonė „Opel zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Duomenų apie kitą santuokos metu šalių įgytą turtą byloje nepateikta. Šalys teismo posėdyje patvirtino, jog kitų kreditinių įsipareigojimų šalys nei kartu, nei asmeniškai neturi.

Ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe kilnojamuosius daiktus: indukcinę kaitlentę AEG, kurios vertė 280 Eur, mikrobangų krosnelę Samsung, kurios vertė 85 Eur, orkaitę, kurios vertė 345 Eur, šaldytuvą, kurio vertė 180 Eur, virtuvinių spintelių komplektą, kurio vertė 1400 Eur, virtuvės sėdimą baldų komplektą su stalu, kurio vertė 350 Eur, virtuvės žaliuzes, kurių vertė 45 Eur, virtuvinę lempą, kurios vertė 69 Eur, koridoriaus spintą drabužiams, kurios vertė 780 Eur, koridoriaus spintą batams, kurios vertė 85 Eur, koridoriaus lempą, kurios vertė 50 Eur, koridoriaus kilimą, kurio vertė 45 Eur, dvi vaikų kambario komodas, kurių kiekvienos vertė po 100 Eur, dvi vaikų kambario lovas, kurių kiekvienos vertė po 200 Eur, du vaikų rašomuosius stalus, kurių kiekvieno vertė po 100 Eur, dvi vaikų kambario lempas, kurių kiekvienos vertė po 50 Eur, dvejus vaikų kambario roletus, kurių kiekvieno vertė po 17 Eur, du vaikų kambario kilimus, kurių kiekvieno vertė po 80 Eur, vaikų kambario komodą, kurios vertė 100 Eur, vaikų kambario šviestuvą, kurio vertė 65 Eur, skalbimo mašiną, kurios vertė 450 Eur, vonios spintelę, kurios vertė 80 Eur, minkštą kampą „Ema“ su patalynės dėže, kurio vertė 550 Eur, DVD įrenginį, kurio vertė 150 Eur, televizorių Samsung, kurio vertė 470 Eur, televizoriaus laikiklį, kurio vertė 10 Eur, nešiojamą kompiuterį, kurio vertė 580 Eur, stacionarų kompiuterį, kurio vertė 280 Eur, o atsakovo asmenine nuosavybe pripažinti šiuos kilnojamuosius daiktus: garso kolonėles, kurių vertė 150 Eur, staliuką, kurio vertė 80 Eur. Nurodo, kad šie daiktai pirkti iš kiekvieno iš sutuoktinių uždirbtų piniginių lėšų bei iš ieškovei jos tetos G. V. padovanotų piniginių lėšų. Atsakovas prašo visą šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalinti šalims. Nurodo, kad minėtas turtas įgytas santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų ir buvo naudojamas šeimos poreikiams patenkinti. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta V. Z. v. S. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. R. Š. , bylos Nr. 3K-3-424/2009). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. V. 2013-04-17 pervedė ieškovei 10000 Lt. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad G. V. yra ieškovės mamos sesuo ir šios piniginės lėšos buvo padovanotos ieškovei asmeniškai. Iš šių piniginių lėšų ieškovė pirko buitinę techniką ir baldus. Atsakovas teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad ieškovei buvo pervesti pinigai. Pažymėtina, jog tai, kad piniginės lėšos buvo pervestos į ieškovės banko sąskaitą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog piniginės lėšos buvo dovanotos ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. N., tai yra ieškovės mama, nurodė, kad G. V. pervesti pinigai buvo skirti ieškovės buičiai pagerinti. Tai reiškia, kad šios piniginės lėšos buvo skirtos šeimos poreikiams patenkinti. Iš ieškovės pateiktų baldų ir buitinės technikos įsigijimo dokumentų matyti, kad 2014-09-08 įsigyti koridoriaus baldai, 2014-09-18 įsigyta spinta suveriamomis durimis, 2014-11-04 įsigyti sofa „Barcelona“, komoda „Boss“, komoda „Ema“, 2014-11-07 įsigytas virtuvinis komplektas, 2014-12-21 įsigyta kaitlentė, 2015-07-08 įsigyti 2 vnt. roletų, 2015-07-15 įsigyti televizoriaus laikiklis, mikrobangų krosnelė, televizorius „Samsung“. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad 2014 m. balandžio mėnesį įsigytas kampas „Ema“. Duomenų apie tai, kada įsigyti kiti kilnojamieji daiktai, byloje nepateikta. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys gyvendamos santuokoje dirbo, gaudavo pajamas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Duomenų apie tai, kad tarp šalių buvo sudaryta vedybinė sutartis ir nustatytas kitoks turto režimas, byloje nėra. Ieškovė teigia, kad savo darbo užmokestį ji skirdavo šeimos poreikiams tenkinti, pirko baldus ir buitinę techniką, o atsakovas savo darbo užmokestį naudojo tik savo poreikiams patenkinti, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Pastebėtina ir tai, kad dalis įsigytų baldų ir buitinės technikos pirkta ieškovės, o 2014 m. balandžio mėnesį kampas „Ema“ yra pirktas atsakovo. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad kiekvieno iš sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis santuokos metu buvo jų asmeninis turtas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog būtent iš jos asmeninių lėšų buvo įsigyti visi kilnojamieji daiktai, kuriuos ji prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe bei iš atsakovo asmeninių lėšų įsigyti visi kilnojamieji daiktai, kuriuos prašo pripažinti atsakovo nuosavybe (CPK 178 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.120 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. Šalys prašo padalinti dvi vaikų kambario komodas, kurių kiekvienos vertė po 100 Eur, dvi vaikų kambario lovas, kurių kiekvienos vertė po 200 Eur, du vaikų rašomuosius stalus, kurių kiekvieno vertė po 100 Eur, dvi vaikų kambario lempas, kurių kiekvienos vertė po 50 Eur, dvejus vaikų kambario roletus, kurių kiekvieno vertė po 17 Eur, du vaikų kambario kilimus, kurių kiekvieno vertė po 80 Eur, vaikų kambario komodą, kurios vertė 100 Eur, vaikų kambario šviestuvą, kurio vertė 65 Eur. Kadangi nurodytas turtas skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, šis turtas priskirtinas prie nedalytino ir neįtrauktinas į sutuoktinių dalintino turto balansą.

Iš atsakovo ir paties sūnaus E. Š. paaiškinimų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams bei Klaipėdos apygardos teismo psichologei nustatyta, kad E. Š. gyvena pas tėvą nuo 2016 metų birželio mėn. pabaigos iki šiol. Taigi faktiškai atsakovas gyvendamas kartu su sūnumi E. Š. jį išlaiko, moka už vaikui tenkančią komunalinių išlaidų dalį, perka maistą ir pan. Iš ieškovės pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad šiuo laikotarpiu ieškovė pirko vaikui E. Š. drabužių ir kitų būtinų daiktų, taigi taip pat tam tikra dalimi prisidėjo prie vaiko E. Š. išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neprašo iš ieškovės priteisti išlaikymą vaikui E. Š. už laikotarpį, kurį jis gyvena pas atsakovą, atsakovas nurodo, kad šiuo laikotarpiu jis neturi pareigos papildomai mokėti išlaikymą, nes vaiką jis išlaiko gyvendamas su juo kartu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad vaiko E. Š. gyvenamoji vieta bus nustatyta tik įsiteisėjus teismo sprendimui, iš atsakovo V. Š. nepilnamečiui E. Š. išlaikyti priteistina 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2015-11-18 iki 2016-06-30 bei nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).