Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarties, kuria I. T. 2017 m. gruodžio 15 d. prašymas – atsiliepimas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui bei atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje R. Ž. iškelta bankroto byla. Pareiškėja I. T. bankroto byloje turi trečiojo asmens (kreditorės) statusą. 2017 m. gruodžio 15 d. teisme buvo gautas I. T. prašymas – atsiliepimas, kuriuo ji prašė prie civilinės bylos prijungti ir išnagrinėti kaltinamą aktą, dėl apgaulės sudarytus sandorius pripažinti niekiniais, R. Ž. bei UAB „E.“ dėl sukčiavimo, melavimo, suklastotų dokumentų panaudojimo perduoti prokuratūrai, areštuoti neteisėtai realizuotą nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi teismas nustatė trečiajam asmeniui I. T. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti, priešingu atveju prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas trečiajam asmeniui. Teismas pažymėjo, jog trečiojo asmens reiškiami reikalavimai (išskyrus dėl turto arešto) nėra susiję su nagrinėjama bankroto byla. Trečiasis asmuo galbūt savo pažeistas teises turi ginti reikšdamas ieškinį, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, reikalavimai turi būti pagrįsti, pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys prašyme nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju trečiasis asmuo tokių įrodymų nepateikė. Dėl prašymo areštuoti neteisėtai realizuotą nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, jog 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi I. T. nustatytas 7 dienų terminas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikymo trūkumams pašalinti. Tačiau trečiasis asmuo nauju prašymu reiškia tapatų reikalavimą, o trūkumų, nurodytų nutartyje, neištaisė. Teismas taip pat trečiajam asmeniui I. T. skyrė 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine teise. Savo sprendimą motyvavo tuo, jog trečiasis asmuo I. T. reiškia prašymus, skundus ir kitus procesinius dokumentus, kurie neatitinka įstatyme numatytų nei turinio, nei formos reikalavimų. Teismas tris kartus nustatė terminus prašymų trūkumams pašalinti, tačiau trečiasis asmuo trūkumų neištaiso, reiškia to paties pobūdžio reikalavimus iš naujo. Trečiajam asmeniui buvo išaiškinta, kad nesant galimybės savarankiškai pateiki prašymo CPK nustatyta tvarka, jis gali pasinaudoti valstybės teikiama teisine pagalba, be to, turi teisę kreiptis į advokatų kontoras. Trečiojo asmens reiškiami netinkamai paruošti procesiniai dokumentai ne tik vilkina bylos nagrinėjimą, stabdo bankroto bylos nagrinėjimą, tačiau apsunkina ir teismo darbą, eikvoja teismo, byloje dalyvaujančių asmenų laiko bei materialinius resursus. 2018 m. sausio 6 d. teisme gautas trečiojo asmens I. T. prašymas / pareiškimas, kuriuo ji prašė panaikinti skirtą baudą bei, remiantis įrodymais, įžvelgti aplinkybes, reikšmingas bylai, t. y. tai, kad R. Ž. pagrindinė nemokumo priežastis – nusikalstama veika įgytos prievolės bankams, teikiamas mokumo planas neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) reikalavimų, pažeistos kreditorių teisės, dengiami kreditoriniai reikalavimai nesilakant nustatytos tvarkos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi trečiojo asmens I. T. 2015 m. gruodžio 15 d. prašymą – atsiliepimą laikė nepaduotu ir grąžino trečiajam asmeniui I. T., trečiojo asmens I. T. prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė. Teismo motyvai:

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu I. T. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti, panaikinti skirtą baudą, išnagrinėti kaltinamąjį aktą, apgaule sudarytus sandorius pripažinti niekiniais. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ji tiksliau gali išreikšti savo reikalavimus dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Pagrindiniai motyvai:

6.1 Dėl 2015 m. gruodžio 15 d. prašymo – atsiliepimo: teismas neįžvelgia aplinkybių, reikšmingų bylai, ignoruoja faktinius dokumentinius įrodymus. Kaltinamas aktas, 2012 m. spalio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartis yra byloje, tačiau teismas jų nenagrinėja. Kaltinamas aktas – tai faktinis dokumentinis įrodymas, kad R. Ž. nusikalstama veika, klastodamas dokumentus, įregistravo gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises A. B. Ž. vardu, apgaule gavo DNB banko kreditą, kredito užtikrinimui įkeitė gyvenamąjį namą kartu su jame gyvenančiais tuo metu nepilnamečiais vaikais. Apgaule sudarytas R. Ž. nuosavybės teisių perleidimas A. B. Ž., DNB banko kredito sutartis su trimis skolininkais, hipoteka, varžytinės, varžytinių aktas - tai niekiniai sandoriai.

6.2 Dėl skirtos baudos pažymi, jog ji nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nori apginti savo teises ir teisėtus interesus, siekia įgyvendinti teisingumą, teikia faktinius dokumentinius įrodymus dėl R. Ž. kaltės kad ji liko be pinigų, be priteisto turto, be namų, neįgali ir dar su R. Ž. skolomis. Jai bauda skirta neteisėtai.

6.3 Mano, kad ne ji, o ieškovas bei UAB „E.“ piktnaudžiauja teisėmis, sąmoningai vilkina bylą, teikia teismui tikrovės neatitinkančius dokumentus, pripažintus suklastotais. Prašymai dėl kreditorinių reikalavimų teikiami ir tikslinami keletą kartų. Mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, administravimo išlaidų ta pati suma svarstoma kelis kartus.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pareiškėja I. T. prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo, kokias dar papildomai bylai reikšmingas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas galėtų nustatyti bylą nagrinėdamas žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 15 d. teisme buvo gautas I. T. prašymas – atsiliepimas, kuriuo ji prašė prie civilinės bylos, kurioje nagrinėjamas fizinio asmens bankrotas, prijungti ir išnagrinėti kaltinamą aktą, dėl apgaulės sudarytus sandorius pripažinti niekiniais, R. Ž. bei UAB „E.“ dėl sukčiavimo, melavimo, suklastotų dokumentų panaudojimo perduoti prokuratūrai, areštuoti neteisėtai realizuotą nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje pažymėjo, jog trečiojo asmens reiškiami reikalavimai nėra susiję su nagrinėjama bankroto byla, trečiasis asmuo galbūt savo pažeistas teises turi ginti reikšdamas ieškinį, kreipdamasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atskirajame skunde trečiasis asmuo I. T. vėl dėsto argumentus dėl, jos nuomone, R. Ž. nusikalstamų veiksmų klastojant dokumentus, sudarant niekinius sandorius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo I. T. mano ir turi pagrįstų įrodymų, kad R. Ž. elgėsi nusikalstamai, ji gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo, taip pat gali CPK nustatyta tvarka reikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Fizinio asmens bankroto byloje tokie klausimai nėra sprendžiami.Dėl trečiojo asmens prašymo areštuoti neteisėtai realizuotą nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi I. T. buvo nustatytas 7 dienų terminas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikymo trūkumams pašalinti, tačiau trečiasis asmuo nauju prašymu reiškia tapatų reikalavimą, o trūkumų, nurodytų nutartyje, neištaisė. Vėliau trūkumai taip pat nebuvo ištaisyti, todėl teisėtai ir pagrįstai toks prašymas skundžiama nutartimi laikytas nepaduotu. Remiantis CPK 95 straipsnio 1, 2 dalimis, asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). I. T. skirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, už tai, kad ji reiškia prašymus, skundus ir kitus procesinius dokumentus, kurie neatitinka įstatyme numatytų nei turinio, nei formos reikalavimų, o kai teismas nustato terminus prašymų trūkumams pašalinti, trečiasis asmuo trūkumų neištaiso, reiškia to paties pobūdžio reikalavimus iš naujo. Tokiais veiksmais ji vilkina bylos nagrinėjimą, stabdo bankroto bylos nagrinėjimą, apsunkina teismo darbą, eikvoja teismo, byloje dalyvaujančių asmenų laiko bei materialinius resursus. Apeliantė nesutinka su skirta bauda, nurodo, jog ji tik nori apginti savo teises ir teisėtus interesus, siekia įgyvendinti teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau taip pat pažymėtina, kad vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. Remiantis civilinės bylos duomenimis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo I. T., reikšdama tapačius reikalavimus, neištaisydama nustatytų trūkumų, bet iš naujo paduodama analogiškus prašymus, siekia ne apginti savo pažeistas teises, o vilkinti bankroto bylos eigą. Toks elgesys negali būti toleruojamas. Trečiasis asmuo įstatymo suteikta procesine teise reikšti prašymus, naudojasi ne pagal paskirtį. Pareiškėjos I. T. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atmetė apeliantės prašymą panaikinti jai paskirtą baudą.Remdamasis anksčiau išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti arba keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog kiti atskirojo skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu

nutaria:

pareiškėjos I. T. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.