Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje pagal pareiškėjo R. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, tretieji asmenys AB DNB bankas, AB SEB bankas, antstolė R. V., antstolė V. D., antstolė B. T., A. B. Ž., E. Ž., I. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi R. Ž. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurobankrotas“.

2. Pareiškėja I. G. pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo, juo prašo nutraukti tyčia nusikalstama veika iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, priteisti 227 641,33 Eur (pusė gyvenamojo namo vertės) kompensaciją iš R. Ž. bei subsidiariai atsakingos jo atstovės UAB „Eurobankrotas“ už sukčiavimo būdu realizuotą A. B. Ž. nepriklausantį turtą.

3. UAB „Eurobankrotas“ ir R. Ž. pateikė atsiliepimus į pareiškėjos prašymą, jais prašė pareiškėjos prašymo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo.

5. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kada teismas nutraukia fizinio asmens bankroto bylą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kada teismas gali priimti nutartį ir nutraukti fizinio asmens bankroto bylą: jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Pareiškėja prašyme nenurodė, kokios mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės nėra įgyvendinamos ar kokių FABĮ įtvirtintų reikalavimų nėra laikomasi, be to, jos reikalavimas nesudaro 2/3 dalių visų teismo nutartimi patvirtintų fizinio asmens kreditorinių reikalavimų sumos, todėl negali būti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja I. G. prašo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 97, 98 straipsniuose numatyta tvarka ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207, 228, 235, 300 straipsnių nuostatomis pripažinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį absoliučiai negaliojančia (suklastota), bylą nutraukti.

7. Pareiškėja nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka. Teigia, kad griežtai laikydamasis formalių taisyklių teisėjas gali lengviau pateisinti savo sprendimą arba išvengti kažkam nepatogaus sprendimo priėmimo, tačiau perdėtas formalizmas užgožia civilinio proceso tikslus, civilinio proceso esmę, taip pat pažeidžia asmens teisę į teismą, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Atsiribojimas nuo potencialiai reikšmingų konkrečios situacijos ypatumų lemia kitos rūšies savavališkumą, t. y. aklą ir mechaninį teisės taikymą, nesuteikiant reikiamo dėmesio teisingumui konkrečioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo ir kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, konstatavęs, kad pareiškėja nenurodė, kokios mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės nėra įgyvendinamos ar kokių FABĮ įtvirtintų reikalavimų nėra laikomasi. Be to, pareiškėjos reikalavimas nesudaro 2/3 dalių visų teismo nutartimi patvirtintų fizinio asmens kreditorinių reikalavimų sumos, todėl negali būti tenkinamas. Pareiškėja nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės teigdama, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino jos prašymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjos vertinimu.

11. Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).

12. Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 20 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, nei apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde nenurodė jokių FABĮ 10 straipsnyje nustatytų pagrindų nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėja taip pat nepateikė jokių šių pagrindų egzistavimą, pareiškėjos vertinimu, patvirtinančių rašytinių įrodymų. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Pareiškėjos abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai dėl dokumentų klastojimo, jų fiktyvumo, teismų piktnaudžiavimo nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.