Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-75-875/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-13
Bylos Nr.: 1A-75-875/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-46763-2022-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nijolė Matuzevičienė, Nerijus Masiulis, Ilona Jakubėnienė
Civilinis ieškovas: R. Š., J. Š.
Civilinis atsakovas: Akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)”
Advokatai: Vygantas Skladaitis, Valdas Kairys

Kategorijos

1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-875/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46763-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės L. P., jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. Š. ir J. Š. įgaliotajam atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,

civilinio atsakovo Akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)” įgaliotajam atstovui E. T. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)” įgaliotojo atstovo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. P., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą laiduotojo A. P. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vienerius) metus, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, L. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL dydžio (750 eurų, septynių šimtų penkiasdešimties eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustačius trijų mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo jai sumokėti.

J. Š. naudai priteista 6 000 Eur (šeši tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti iš Akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)”.

R. Š. naudai priteista 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti iš Akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)”.

J. Š. naudai iš L. P. priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

R. Š. naudai iš L. P. priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Transporto priemonių „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš L. P. priteista 2484,80 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 80 ct) už transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą.

Išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. P. 2022 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio dangą, kuri buvo slidi, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldęs automobilio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ten susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu ,,Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. Š., taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.), 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo savo keleivę G. P., kuriai dėl dešinio plaučio sumušimo, dešinio inksto plyšimo, kryžkaulio ir dešinio gaktikaulio lūžimo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, ir automobilio ,,Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją J. Š., kuriam dėl muštinės žaizdos kairio momens srityje, kairio šlaunikaulio kaklo ir kūno lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir jo keleivę R. Š., kuriai dėl poodinės kraujosruvos dešinio peties, dešinio riešo, dešinio kelio srityse, dešinio raktikaulio, dešinio stipinkaulio distalinio galo, dešinio blauzdikaulio proksimalinio galo intrasąnarinio lūžio, krūtinkaulio lūžio, 2-o juosmeninio stuburo slankstelio kompresinio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

I. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas Akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir AB „(duomenys neskelbtini)“) prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiųjų J. Š. ir R. Š. patikslintus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo AB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmesti.

2.1. Nurodo, kad civilinis atsakovas iki skundžiamo nuosprendžio nukentėjusiesiems (civiliniams ieškovams) išmokėjo draudimo išmokas dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo, išmokėtos sumos atitinka tiek nukentėjusiesiems padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, tiek teisės aktus ir teismų praktiką, yra teisingas ir sąžiningas. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu priteistos sumos, apelianto atstovo vertinimu, akivaizdžiai neatitinka teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai asmenims yra padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl patikslinto civilinio ieškinio.

2.2. Nurodo, jog AB “(duomenys neskelbtini)” išmokėtos sumos yra: J. Š. – 5 971,44 Eur (5 840 Eur (8 MMA ekvivalentas) – dėl neturtinės žalos, 131,44 Eur – už medikamentus; R. Š. – 4 786,15 Eur (4 380 Eur (6 MMA ekvivalentas) – dėl neturtinės žalos, 286,15 Eur – už medikamentus. Papildomai 2023 m. spalio 24 d. sprendimu nukentėjusiesiems dar išmokėta: J. Š. 360 Eur – išlaidos „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijoje), R. Š. 1104,92 Eur – negautos pajamos ir 360 Eur – išlaidos „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijoje). Teismo proceso metu nukentėjusieji patikslino savo civilinius ieškinius ir atsisakė visų reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo, nes pagal pateiktus įrodymus ji buvo atlygintina visiškai. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas iš AB “(duomenys neskelbtini)” J. Š. papildomai priteisė 6000 Eur, o R. Š. papildomai – 5 000 Eur. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuomone nukentėjusiajam iš viso yra padaryta 11 840 Eur neturtinė žala, nukentėjusiajai – iš viso 9 380 Eur neturtinė žala.

2.3. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Finansų Ministro 2018 10 30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas specialusis teisės aktas „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos“ (toliau – Rekomendacijos), kuriose nurodyti draudimo išmokų dydžiai yra nustatomi būtent atsižvelgiant į pagrindinius kriterijus (pasekmės, sveikatos sutrikdymo mastas, gydymo trukmė ir kt.), o sumos yra išreiškiamos MMA (minimaliais mėnesio atlyginimais), todėl šiuo teisės aktu nustatytas reguliavimas natūraliai atitinka Lietuvos ekonomines realijas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl, vadovaudamasi Rekomendacijų 4.2.4. punktu, AB “(duomenys neskelbtini)” sprendimu išmokėjo J. Š. 5 840 Eur (8 MMA) išmoką neturtinei žalai atlyginti (t. y. maksimalią minėtose rekomendacijose numatytą išmoką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo). Vadovaujantis minėtų rekomendacijų 4.2.3. punktu, AB “(duomenys neskelbtini)” sprendimu R. Š. išmokėta 4 380 Eur (6 MMA) išmoka neturtinei žalai atlyginti (t. y. išmoka dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kai nedarbingumas tęsiasi nuo 3 iki 6 mėn.).

2.4. Vadovaujantis teismų praktika akcentuojama, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiems eismo įvykyje asmenims įprastai priteisiama nuo 1 500 Eur iki 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (nutartys baudžiamosiose bylose: 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, Nr. 2K-149-699/2016, 2K-181-507/2016, 2K-35-895/2017, 2K-95-222/2017, 2K-146-222/2017, 2K-204-697/2017, 2K-211-895/2018, 1A-207-300/2021, 1A-509-317/2023 ir kt.). Civilinio atsakovo, pagal savo veiklos pobūdį itin dažnai dalyvaujančio teismo procesuose, susijusiuose su eismo įvykiais, pastebėjimu, teismai neturtinei žalai atlyginti nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais dažniausiai priteisia nuo 2 000 Eur iki 6 000 Eur ir tik labai išskirtinais atvejais ši suma viršijama. Todėl šiuo atveju, anot apelianto atstovo, teismo nustatytos sumos neturtinei žalai atlyginti (11 840 Eur ir 9 380 Eur) akivaizdžiai neatitinka teismų praktikos, iš esmės pažeidžia teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus, t. y. pagrįstą teisinių santykių dalyvių tikėjimąsi, kad teismai, vykdydami teisingumą, vadovausis teisės normomis ir susiformavusia teismų praktika, o ne esmingai nuo jos nukryps. Pažymima, kad draudimo veiklai ypatingai svarbi galimybė protingai numatyti galimų žalų dydžius, nes pagal tai organizuojamas rizikos vertinimas, numatomas išmokėjimų rezervų sudarymas ir draudimo įmokų apskaičiavimas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. Š. ir J. Š. prašė civilinio atsakovo AB “(duomenys neskelbtini)” apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą, iš L. P. priteisti išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti.

3.1. Nukentėjusieji nesutinka su apelianto argumentu, jog skundžiamu nuosprendžiu jiems priteista neturtinė žala neatitinka teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymi, kad teismų praktikoje niekuomet nepasitaiko identiško eismo įvykio ir identiškų sužalojimų, o šiuo atveju nukentėjusiųjų gydymo procesas dar nėra baigtas, jis tęsiamas, nors eismo įvykis įvyko 2022 m. gruodžio 13 d. Būtent dėl sveikatos problemų nukentėjusysis J. Š. negalėjo dalyvauti ir paskutiniajame teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, kadangi buvo atliekama kojos operacija, vėliau buvo reabilitacija. Taigi, šiuo metu nukentėjusysis J. Š. nėra visiškai pasveikęs po eismo įvykio, gydymas tęsiamas, o pasekmės akivaizdžiai susijusios su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, patiriamomis kančiomis dėl fizinio skausmo, kurios lydimos nerimu dėl sveikatos ir galimomis intervencijomis ateityje, šalinant pasekmes (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.). Cituojant CK nuostatas dėl neturtinės žalos priteisimo ir kasacinio teismo praktiką, akcentuojama ir tai, kad įvertinus nustatytas aplinkybes – J. Š. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, nebaigtą gydymą, numatomas operacijas, kadangi kojoje tebėra užrakinamos vinys ir sraigtai, o patirti sužalojimai turės liekamųjų reiškinių likusiam gyvenimui, yra pagrindas teismui nukrypti nuo susiformavusių neturtinės žalos dydžių.

3.2. Be skundžiamame nuosprendyje teismo jau nurodytų aplinkybių apie J. Š. ir R. Š. patirto sveikatos sutrikdymo mastą, pasekmes ir gydymo trukmę, sudarančių pagrindą neturtinei žalai priteisti, pažymima ir tai, kad pagal 2024 m. vasario 2 d. Medicinos dokumentų išrašą dėl J. Š. nustatyta: 5p. „Vaikščioti su ramentais dar du mėnesius, po 2 savaičių didinti kojos apkrovą iki 30 kg. 4) konsultacija po 6 savaičių“. Tai patvirtina, jog patirti sužalojimai yra itin skausmingi ir sudėtingi, nežinomas netgi preliminarus laikotarpis, kuomet bus galima vėl pradėti dirbti ar bent jau gyventi įprastą gyvenimą, nuolat nesilankant medicinos įstaigose ir nebejaučiant nuolatinių skausmų. Dėl R. Š. gydymo, kaip matyti iš 2024 m. vasario 2 d. Medicinos dokumentų išrašo, R. Š. konstatuojama, kad: „po eismo įvykio metu patirto blauzdikaulio proksimalinio kaulo lūžio taikytas konservatyvus gydymas neefektyvus. Tikslingas operacinis gydymas - d. kelio sąnario endoprotezavimas. Pacientas įtrauktas į VLK eilę endoprotezui gauti. Tikslinga šalinti metalo konstrukcijas iš dešinio raktikaulio planine tvarka“. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams nustatyto dydžio neturtinę žalą priteisė pagrįstai, atsižvelgęs į sužalojimo gydymo laikotarpį, kuris ir šiuo metu tęsiamas, bei atsiradusias pasekmes, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame teismo posėdyje civilinio atsakovo AB “(duomenys neskelbtini)” įgaliotasis atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokuroras, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas L. P. ir jo gynėjas advokatas Valdas Kairys, bei nukentėjusiųjų įgaliotasis atstovas advokatas Vygantas Skladaitis apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Civilinio atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Apeliaciniame skunde nėra keliami klausimai dėl L. P. kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, veikos kvalifikavimas, sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumas. Civilinis atsakovas AB “(duomenys neskelbtini)” skundžiamą nuosprendį ginčija nukentėjusiesiems J. Š. ir R. Š. priteistos neturtinės žalos atlyginimo aspektu. Nenustačiusi esminių baudžiamo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nukentėjusiųjų teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kaip ir civilinio atsakovo AB “(duomenys neskelbtini)” atsakomybės klausimas dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako tik nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu.

Dėl J. Š. padarytos neturtinės žalos dydžio

7. 2023 m. spalio 29 d. pateiktu patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo J. Š. įgaliotasis atstovas advokatas Vygantas Skladaitis prašė priteisti nukentėjusiajam likusią patirtos neturtinės žalos dalį – 6000 Eur. Tiek ieškinyje, tiek ir apklausiamas teisme, grįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nukentėjusysis J. Š. nurodė, kad po eismo įvykio buvo gydomas ortopedijos-traumatologijos skyriuje, po to perkeltas į reanimacijos intensyvios terapijos skyrių. Šiai dienai dar gydosi ir visiškai negali dirbti, jam mokama ligos išmoka. Nuolat jaučia kairės šlaunies skausmą, kelio judesiai – riboti, pasilpusi kairės kojos raumenų jėga, sutrikusios judėjimo funkcijos, dėl ko visiškai negalėjo vaikščioti, atsirado pragulų grėsmė, todėl skirta stacionari kineziterapija. Jam atlikta kairio šlaunikaulio osteosintezės operacija. Operacijos metu buvo suformuotas kanalas užrakinamai viniai, atlikta lūžgalių repozicija telerengeno kontrolėje, osteosintezė 380 mm ilgio ir 11 mm skersmens intrameduline užrakinama vinimi, ir 4-iais užrakinamais 4 mm skersmens kort. sraigtais. Operacijos metu pastebėta šlaunikaulio lūžio linija, nusitęsianti per šlaunikaulio kaklo vidurį link bazės, dėl ko šis lūžis papildomai sintezuotas 2-viem kaniuliuotais 7 mm skersmens sraigtais. Nukentėjusiajam nepavyko pilnai atstatyti sveikatos būklės, buvusios iki eismo įvykio. Jis vis dar mankštinasi savarankiškai, teko dar vykti į reabilitaciją, pirkti vaistų. Iki eismo įvykio buvo aktyvus, jo veikla susijusi su seniūno pareigomis. Aktyviai dalyvaudavo „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavime, seniūnijos gyventojams teikiant paslaugas, vykdant pavestas plačios apimties funkcijas, skirtas gyventojų socialiniams poreikiams tenkinti. Jis šių pareigų kol kas dar negali vykdyti dėl sveikatos būklės, nes nedarbingas. Po eismo įvykio buvo priverstas iškęsti kojos operaciją, kojos perrišimus, naudoti nuskausminamuosius vaistus, 4 mėnesius visiškai negalėjo vaikščioti. Dar ir šiandien negali vairuoti transporto priemonės, turėjo prašyti kitų asmenų nuvežti pas gydytojus, į sanatoriją reabilitacijai ir parvežti namo. Iš pradžių kiekvienas kojos perrišimas sukeldavo skausmą, nes tvarsčiai nuolat prilipdavo dėl kraujuojančios žaizdos, o juos būdavo būtina pašalinti. Nepaisant dažnų perrišimų ir medicininės priežiūros, dėl kojos gijimo ir šiuo metu jaučiamas nuolatinis odos tempimas. Lūžusi koja itin jautriai reaguoja į orų permainas, kadangi suaktyvėja maudimas ir skausmas, taip pat kiekvienas greitesnis veiksmais sukelia skausmą. Sukaltos į koją vinys riboja galimybę judėti, atlikti eilę įprastų veiksmų, vairuoti transporto priemones, eiti ilgesnį atstumą, bėgti, šokti, važiuoti dviračiu. Medikai tvirtina, kad praėjus vieneriems metams bus atliekama operacija medikamentiniams varžtams pašalinti, kas atitinkamai sukels papildomus neigiamus išgyvenimus, skausmą, nerimą, nepatogumą, bei bus būtina tęsti reabilitaciją, kad galėtų įprastai judėti. Dėl patirtų sužalojimų jis patyrė labai daug neigiamų išgyvenimų: didžiulį skausmą, nerimą, sutriko miegas, dėl nuolatinio lankymosi pas medikus ir medicininių procedūrų jaučiamas tiek fizinis, tiek ir emocinis išsekimas, sumažėjo bendravimo galimybės, itin sumažėjo judėjimo galimybės, negalėjimas vairuoti transporto priemonės. Ilgą laiką, t. y. keturis mėnesius teko gulėti lovoje, dėl ko savarankiškai negalėjo atlikti jokių veiksmų, buvo reikalinga nuolatinė pagalba, be to dėl eismo įvykio analogiškai iš lovos negalėjo atsikelti ir jo sutuoktinė. Minimalūs atstumai ir šiandien įveikiami labai sunkiai. Didelį nerimą ir toliau kelia tai, kad ateityje laukia operacija ar netgi kelios, kad būtų galima bent minimaliai atkurti senesnę sveikatos būseną, o jis – nebe jaunuolis. Patvirtino, kad draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra atlyginusi 5 840 Eur dydžio neturtinę žalą. Tačiau po minėtos išmokos buvo atlikta papildoma kojos operacija, po kurios vėl laukia reabilitacija ir ilgas gydymas. Jos sveikatos būklės ateityje medikai neprognozuojama, kadangi laukia ilgas ir sudėtingas gydymas, kurio metu bus siekiama užtikrinti bent minimalią judėjimo galimybę (3 t., b. l. 80–84).

Žemesnės instancijos teismas

8. Apylinkės teismas, įvertinęs nukentėjusiajam J. Š. padaryto sveikatos sužalojimo mastą, taikytą gydymą, po eismo įvykio bei atliktų operacijų jaučiamas fizines ir psichologines pasekmes – nukentėjusysis ir šiai dienai nėra pilnai atgavęs fizinės sveikatos, negrįžęs į padėtį iki eismo įvykio, privalo dalyvauti reabilitacijoje po atliktos dar vienos operacijos, negrįžo į savo ankstesnę darbinę veiklą ir įprastą kasdienybę, patyrė daug neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, sprendė, kad civiliniame ieškinyje nukentėjusiojo J. Š. nurodyta patirta neturtinė žala pagrįstai įvertinta 6 000 Eur ir skundžiamu nuosprendžiu ją priteisė iš civilinio atsakovo – AB “(duomenys neskelbtini)”.

Dėl R. Š. padarytos neturtinės žalos dydžio

9. 2023 m. spalio 29 d. pateiktu patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusiosios R. Š. įgaliotasis atstovas advokatas Vygantas Skladaitis prašė priteisti nukentėjusiajai likusią patirtos neturtinės žalos dalį – 5000 Eur. Tiek ieškinyje, tiek ir apklausiama teisme, pagrįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nukentėjusioji R. Š. nurodė, kad iki eismo įvykio ji gyveno aktyvų gyvenimą, turėjo veiklą, susijusią su „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko minėta veikla reikalavo aktyvaus bendravimo su užsakovais. Ir šiai dienai ji negali pilnai vykdyti buvusios veiklos dėl įvykusio eismo įvykio. Dėl to nukenčia jos buvę ir esami klientai, kurie iš jos gaudavo pastovias paslaugas, dalis visiškai atsisakė jos teikiamų paslaugų. Po eismo įvykio ji buvo priversta iškęsti raktikaulio operaciją, naudoti nuskausminamuosius vaistus, 2 mėnesius visiškai negalėjo vaikščioti, koja ir ranka buvo sugipsuotos, reikėjo stuburo įtvaro, dėl ko turėjo prašyti pašalinių asmenų pagalbos pagaminti maistą tiek jai, tiek ir jos sutuoktiniui, nuvežti pas gydytojus, į sanatoriją reabilitacijai ir parvežti namo. Nepaisant dažnų perrišimų ir medicinos priežiūros, dėl patirtų lūžių šiuo metu jaučia nuolatinį skausmą – suaktyvėja maudimas ir skausmas, kuris paūmėja prieš orų permainas, kiekvienas greitesnis veiksmas sukelia skausmą. Dėl patirtų sužalojimų patyrė labai daug neigiamų išgyvenimų: didžiulį skausmą, nerimą, sutriko miegas, dėl nuolatinio lankymosi pas medikus ir medicininių procedūrų jaučiamas tiek fizinis, tiek ir emocinis išsekimas, sumažėjo bendravimo galimybės, itin sumažėjo judėjimo galimybės, negalėjo vykdyti mėgstamos veiklos. Ilgą laiką, t. y. du mėnesius teko gulėti lovoje dėl ko savarankiškai negalėjo atlikti jokių veiksmų, buvo reikalinga nuolatinė pagalba. Jos patirti sužalojimai itin skausmingi ir sudėtingi, todėl nežinomas netgi preliminarus laikotarpis, kuomet galės vėl pradėti dirbti ar bent jau gyventi įprastą gyvenimą be nuolatinio lankymosi medicinos įstaigose ir nejaučiant nuolatinių skausmų. Patvirtino, kad draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra išmokėjusi 4 380 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinusi patirtą operaciją ir būsimą operaciją, skausmą bei kitus neigiamus išgyvenimus dėl sveikatos būklės ateityje, nes medikai neprognozuoja, ar pavyks atstatyti sveikatos būklę iki eismo įvykio, kadangi laukia ilgas ir sudėtingas gydymas, kurio metu bus siekiama užtikrinti bent minimalią judėjimo galimybę. Civilinei atsakovei atlyginus dalį šios sumos, nukentėjusioji prašė priteisti dar 5 000 Eur neturtinės žalos (t. 3, b. l. 85–89).

10. Apylinkės teismas, įvertinęs nukentėjusiajai R. Š. padaryto sveikatos sužalojimo mastą, taikytą gydymą, po eismo įvykio bei atliktos operacijos jaučiamas fizines ir psichologines pasekmes – nukentėjusioji ir šiai dienai nėra pilnai atgavusi fizinės sveikatos, negrįžusi į padėtį iki eismo įvykio, negrįžo į savo ankstesnę darbinę veiklą ir įprastą kasdienybę, patyrė daug neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, sprendė, kad civiliniame ieškinyje nukentėjusiosios R. Š. nurodyta patirta neturtinė žala pagrįstai įvertinta 5 000 Eur ir skundžiamu nuosprendžiu ją priteisė iš civilinio atsakovo – AB “(duomenys neskelbtini)”.

11. Civilinio atsakovo AB “(duomenys neskelbtini)” įgaliotojo atstovo vertinimu, nukentėjusiesiems J. Š. ir R. Š. apylinkės teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra per didelės, nepagrįstos, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams bei neatitinkanti aktualios teismų praktikos.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius duomenis, civiliniuose ieškiniuose išdėstytus argumentus ir teisme nukentėjusiųjų duotus parodymus, skundžiamame nuosprendyje nurodytus motyvus dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas iš dalies. Abiem nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas netinkamai, jis iš tiesų per didelis, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, sumažinant nukentėjusiųjų naudai iš civilinio atsakovo priteistos neturtinės žalos dydį (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

13. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

14. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

15. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. vasario 24 d. specialisto išvadoje Nr. G-391/2023(02) nurodyta, kad J. Š. konstatuota (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) sužalojimai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 114–116). 2023 m. rugsėjo 19 d. J. Š. lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) planiniam tyrimui – rentgenogramai, kurią atlikus nustatytas gydymas – (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 43). Iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 13 d. medicininių dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad po apžiūros pas gydytoją ortopedą-traumatologą nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 62). 2023 m. lapkričio 10 d. minėtos gydymo įstaigos medicininis dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina tai, kad 2023 m. spalio 25 d. J. Š. atlikta (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 91–92). 2023 m. gruodžio 8 d. minėtos gydymo įstaigos išrašu užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 156). Pastarosios – 2024 m. vasario 2 d. apžiūros metu J. Š. nustatytos rekomendacijos: (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 157). Nors nukentėjusysis atsiliepimu į skundą akcentuoja gydytojo rekomendaciją su ramentais vaikščioti dar 2 mėnesius, tačiau iš to paties išrašo matyti ir tai, kad pooperacinis laikotarpis yra sklandus, po operacijos taikytas stacionarinis reabilitacinis gydymas efektyvus, judesių amplitudė padidėjusi, neigiamos dinamikos nėra, skausmo klubo judesių metu pacientas nejaučia, judesių amplitudė gera, sąnario funkcinė būklė gera. UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 20 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad J. Š. visas nedarbingumo atvejis yra 304 dienos (t. 3, b. l. 64).

16. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. vasario 24 d. specialisto išvadą Nr. G-392/2023(02), R. Š. konstatuota: (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini)sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 120–122). Iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 2 d. medicininių dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad po apžiūros pas gydytoją ortopedą-traumatologą nustatyta, jog (duomenys neskelbtini). R. Š. rekomenduota: (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 158). VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenimis, R. Š. nustatytas nedarbingumas nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. (t. 3, b. l. 41–42, 66).

17. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykis ir dėl jo kilę sunkūs padariniai nukentėjusiųjų R. Š. ir J. Š. sveikatai sukėlė neigiamus psichologinius išgyvenimus (didžiulį skausmą, nerimą, miego sutrikimą, tiek fizinį, tiek ir emocinį išsekimą dėl nuolatinio lankymosi pas medikus ir medicininių procedūrų, sumažėjusias bendravimo galimybes, nerimą dėl ateityje nukentėjusiųjų laukiančių operacijų ir tolesnės sveikatos būklės), dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusieji jautė didelį fizinį skausmą. Sutiktina ir su tuo, kad negebėjimas pasirūpinti savimi savarankiškai iš karto po operacijos ir dar kurį laiką, kol nukentėjusiesiems buvo rekomenduojamas gulimas rėžimas, juolab kai abu sutuoktiniai sužalojimus patyrė ir rūpintis savimi bei vienas kitu negalėjo tuo pačiu metu, taip pat galimybių aktyviai leisti laiką, tiesiogiai bendrauti su kitais asmenimis bei dirbti sumažėjimas, taip pat turėjo įtakos jų psichologinei būklei. Visos šios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobūdis ir sunkumas, turi būti įvertintos nustatant nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį. Vis tik, aptariamos pasekmės, nors ir skausmingos nukentėjusiesiems, tačiau pačios savaime, nenustačius jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių (liekamųjų reiškinių) nukentėjusiųjų sveikatai, nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą 10 000 Eur ir didesne suma. Teisėjų kolegija sutinka, jog kurį laiką dėl patirtų sužalojimų R. ir J. Š. negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, tačiau tai nereiškia, jog tokių galimybių jie neturės ateityje. Kaip matyti iš jau aukščiau aptartų duomenų, civiliniam atsakovui 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu išmokėjus J. Š. 5840 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam dar buvo atlikta viena operacija (15 p.), tačiau jokių komplikacijų nenustatyta, reabilitacija teigiama, duomenų apie kokius nors liekamuosius reiškinius ar neigiamas prognozes ateityje medicininiuose dokumentuose užfiksuota, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad patirti sužalojimai turės įtakos nukentėjusiojo gyvenimo kokybei ateityje. Tuo tarpu nukentėjusiajai R. Š. buvo atlikta viena operacija, tačiau taikytas konservatyvus gydymas buvo neefektyvus, tikslingas operacinis gydymas – dešinio kelio sąnario endoprotezavimas (16 p.). Šiai dienai spręsti apie kokius nors liekamuosius reiškinius ateityje taip pat nėra jokios galimybės, tokie neužfiksuoti jokiuose medicinos dokumentuose.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022). Pagal apeliacinės instancijos teismų praktiką, priteistinos neturtinės žalos sumos analogiškose bylose siekia iki 8000 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022). Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

19. Kaip jau minėta, apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, nurodė atsižvelgiantis į tai, kad civiliniam atsakovui atlyginus neturtinės žalos sumą – 5840 Eur, J. Š. buvo atlikta dar viena operaciją, kuri jam sukėlė neigiamus išgyvenimus, jam toliau tęsiama reabilitacija, abu nukentėjusieji nėra grįžę į jiems priimtiną ir iki eismo įvykio buvusį gyvenimo ritmą, abiem tenka susidoroti ir su artimojo sveikatos problemomis, nes abu sutuoktiniai patyrė sužalojimus to paties eismo įvykio metu, jų dvasiniai išgyvenimai vis dar tęsiasi, medikai nėra linkę prognozuoti jų sveikatos būklės ateityje, ir priteisė nukentėjusiųjų papildomai prašomas sumas, atitinkamai – nukentėjusiajam J. Š. 6000 Eur, R. Š. 5000 Eur. Iš aptarto akivaizdu, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis – iš viso 11 840 Eur J. Š. (kartu su draudimo bendrovės jau išmokėta suma – 5840 Eur) ir 9380 Eur R. Š. (kartu su draudimo jau išmokėta suma – 9380 Eur), įvertinus bylos aplinkybes, ženkliai viršija teismų praktikoje priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija nenustatė jokių objektyviai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose paprastai priteisiamų sumų ir nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą vertinti 10 000 Eur ir daugiau.

20. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, įvertinęs nurodytą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų mastą ir pobūdį, jiems taikyto gydymo rūšį bei trukmę, taip pat nukentėjusiajam J. Š. atliktą dar vieną – (duomenys neskelbtini) operaciją, o nukentėjusiajai R. Š. numatomą atlikti dar vieną operaciją – (duomenys neskelbtini), jų nedarbingumo ir reabilitacijos trukmę, nukentėjusiesiems sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat tai, kad objektyviais duomenimis (medicinos dokumentuose), išskyrus pačių nukentėjusiųjų parodymus, nėra nustatyta, kad nukentėjusiųjų patirti sužalojimai turės įtakos jų gyvenimo kokybei ateityje, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju nukentėjusiesiems patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti tinkama satisfakcija turėtų būti atitinkamai 8 000 Eur nukentėjusiajam J. Š. ir 7000 Eur nukentėjusiajai R. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė J. Š. jau yra išmokėjusi 5840 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš šios bendrovės apylinkės teismo priteista 6 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti mažinama iki 2160 Eur. Kadangi R. Š. draudimo bendrovė yra išmokėjusi 4380 Eur neturtinei žalai atlyginti, atitinkamai apylinkės teismo priteista 5000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti mažinama iki 2620 Eur. Tenkinti apeliacinį skundą visiškai ir atmesti civilinius ieškinius dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuojant, jog kiekvienam nukentėjusiajam draudimo bendrovės išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, nėra pagrindo.

21. Nors civilinio atsakovo įsitikinimu draudimo bendrovės išmokėtos sumos nukentėjusiesiems atitinka eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas (8 MMA ir 6 MMA), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtos rekomendacijos yra tik patariamojo, o ne imperatyvaus pobūdžio. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus teismas kiekvienu atveju privalo atsižvelgti į individualias konkrečios bylos aplinkybes, teismų suformuotą praktiką analogiškose bylose. Be to, skunde minimų rekomendacijų 1 punkto turinys leidžia spręsti, jog šio teisės akto nuostatos visų pirma yra skirtos konkretiems subjektams, vykdantiems specifines funkcijas, t. y. draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Faktą, jog eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginama didesnė neturtinė žala, nei rekomendacijose nurodyti orientaciniai dydžiai, patvirtina ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo bei Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatos, iš kurių matyti, kad neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis rekomendacijomis, tačiau dėl apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio galima ginčytis ir šios galimybės neriboja rekomendacijose nurodyti maksimalūs orientaciniai neturtinės žalos dydžiai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto atstovo teiginiais, jog nustatydamas nukentėjusiems neturtinės žalos dydį teismas turėtų vadovautis rekomendacijose nustatytų išmokų dydžio gairėmis.

Dėl proceso išlaidų

22. Nukentėjusiųjų R. Š. ir J. Š. įgaliotasis atstovas advokatas Vygantas Skladaitis atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės L. P. priteisti nukentėjusiųjų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš atsiliepimo priedų – 2024 m. vasario 8 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 10, 2024 m. vasario 9 d. pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 1163520, matyti, kad nukentėjusieji R. ir J. Š. advokatui Vygantui Skladaičiui sumokėjo 500 Eur už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą apeliacinėje instancijoje (t. 3, b. l. 159, 160).

23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijose, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-204-895/2018 ir kt.). Taipogi būtina įvertinti, ar prašoma priteisti suma yra reali, pagrįsta ir ne per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-548/2014, Nr. 2K-373-976/2018 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į skundą turinį (atsiliepimas į skundą – 4 lapai), apeliacinio proceso trukmę (byla išnagrinėta surengus vieną posėdį), bylos sudėtingumą (bylą sudaro 3 tomai; byloje nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas; nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai), tai, kad tas pats advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant ir pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nukentėjusiųjų įgaliotojo atstovo prašomos priteisti 500 Eur dydžio išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra per didelės. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal civilinio atsakovo AB “(duomenys neskelbtini)” apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies, todėl vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu nukentėjusieji turi teisę į patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą. Patirtų bylinėjimosi išlaidų suma šioje byloje nustatytina proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (500 Eur x 43,45%/100 = 217,25 Eur).

25. Nors nukentėjusiųjų įgaliotasis atstovas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti prašo priteisti iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės L. P., tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundė pateikė tik civilinis atsakovas, kurio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – L. P. apeliacinio skundo dėl priimto teismo nuosprendžio nepadavė, todėl tokioje situacijoje proceso išlaidų išieškojimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neatitiktų proceso teisės principų, formuojamos teismų praktikos ir nebūtų teisingas (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-362-317/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-1049/2024).

26. Pažymėtina, kad proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normose tiesiogiai nenumatytas, tačiau pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020).

27. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog įstatymas numato galimybę proceso išlaidas priteisti iš civilinio atsakovo, todėl nukentėjusiųjų įgaliotojo atstovo prašymas priteisti proceso išlaidas tenkintinas iš dalies ir patirtų išlaidų dalis, proporcinga tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 217,25 Eur priteistina iš civilinio atsakovo AB “(duomenys neskelbtini)”.

28. Apeliacinės instancijos teisme taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 20 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės L. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 137,50 Eur išlaidas. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi L. P. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys.

29. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teismuose, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

30. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka byla nagrinėta pagal civilinio atsakovo AB “(duomenys neskelbtini)” apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies, ir tik dėl civilinio ieškinio reikalavimų, todėl tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 137,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Civilinio atsakovo Akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)” apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti:

Iš civilinio atsakovo Akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)” nukentėjusiajam J. Š. priteistą 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2160 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimtų šešiasdešimties eurų).

Iš civilinio atsakovo Akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)” nukentėjusiajai R. Š. priteistą 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2620 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš civilinio atsakovo Akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)” nukentėjusiesiems J. Š. ir R. Š.217,25 Eur (du šimtus septyniolika eurų 25 ct) išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už L. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ilona JakubėnienėNerijus MasiulisNijolė Matuzevičienė