Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-509-317/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-27
Bylos Nr.: 1A-509-317/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-43313-2022-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrius Endriukaitis, Danutė Giačaitė, Algirdas Jaliniauskas
Nukentėjusysis: Š. J.
Civilinis atsakovas: ERGO Insurance SE“
Advokatai: Arvydas Montrimas, Edgaras Jautakis, Liutauras Kinderis

Kategorijos

1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-509-317/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43313-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – M. V., jo gynėjui advokatui Liutaurui Kinderiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo Š. J. atstovo advokato Edgaro Jautakio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžio , kuriuo M. V. pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju Š. J., o baudžiamoji byla nutraukta.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista Š. J. 500 Eur (penki šimtai eurų) iš civilinio atsakovo ,,ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš M. V. Š. J. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 165 punkto reikalavimus tuo, kad jo važiavimo kryptimi – (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), degant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo prieš šviesoforą, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir atsitrenkė į sankryžoje iš dešinės į kairę sukusį automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Š. J., taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui Š. J. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje surinktais įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad M. V. veiksmai – Kelių eismo taisyklių 165 punkto reikalavimo pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo Š. J. nesunkiam sveikatos sutrikdymui) atsirasti. Nukentėjusiajam Š. J. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir padarinių patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada. Todėl M. V. veiksmai yra nusikalstami ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Įvertinęs tai, jog M. V. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, ketina atlyginti žalą, praeityje yra neteistas, nors baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra senatvės pensininkas, teismas sprendė, jog yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius sąlygos, ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, neskirdamas M. V. baudžiamojo poveikio priemonių.

2.1. Nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas nurodė atsižvelgiantis ir įvertinantis tai, kad žala padaryta nukentėjusiojo sveikatai, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – nedidelės apimties trauminis blužnies plyšimas, dėl eismo įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė išgąstį, fizinį skausmą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – nerimą ir baimę dėl sužalojimų pobūdžio, nepatogumus dėl atliekamų tyrimų, taikomo gydymo, ribojamos sportinės ir bet kokios aktyvios veiklos, baimę dėl ateities, sutrikusį miegą, blogą emocinę savijautą. Nukentėjusiajam gydymo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės chirurginiame skyriuje buvo atliekami medicininiai tyrimai, taikomas medikamentinis gydymas, o gydantis ambulatoriškai rekomenduota vengti fizinio krūvio bei paskirti nuskausminamieji vaistai. Taip pat teismas nurodė įvertinantis ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, M. V. savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, bei atsižvelgiantis, jog eismo įvykio kaltininkas yra garbingo amžiaus, senatvės pensininkas. Įvertinęs visa, kas nurodyta, bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, apylinkės teismas sprendė, kad Š. J. patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinta 4 000 Eur. Kadangi dalį neturtinės žalos – 3 500 Eur, draudimo bendrovė jau buvo atlyginusi nukentėjusiajam, civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo ,,ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas 500 Eur.

2.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad iš M. V. turi būti priteista tik dalis nukentėjusiojo Š. J. patirtų proceso išlaidų – 500 Eur. Teismas nurodė, jog toks sprendimas priimtinas atsižvelgiant į faktinę teismo posėdžio, kuriame dalyvavo nukentėjusiojo atstovė, trukmę (posėdis truko 1 val.). Taip pat pažymėjo, jog M. V. yra garbingo amžiaus, senatvės pensininkas, todėl laikytina, jog toks išlaidų dydis atitinka protingumo ir proporcingumo principus.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo Š. J. atstovas advokatas Edgaras Jautakis prašo Kauno miesto apylinkės Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti: 1) pilnai tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir priteisti iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš M. V. nukentėjusiojo Š. J. visas patirtas procesines išlaidas ikiteisminio tyrimo stadijoje, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

3.1. Apelianto įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neįsigilinus į bylos esmę, dėl ko buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir nepagrįstai nukrypta nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Apeliantas mano, jog teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, tinkamai neįvertino nukentėjusiojo sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu, jis apsiribojo tik nesunkaus sveikatos sutrikdymo konstatavimu ir neįvertino sužalojimų pobūdžio, jų trukmės, fizinių ir dvasinių išgyvenimų, masto, nukentėjusiojo galimybių praradimo. Taip pat neįvertino liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai: gydymosi laikotarpiu nukentėjusysis jautė didelius nuolatinius skausmus pilvo ir nugaros srityje, taip pat dėl nerimo ir streso nuolat jautė pasikartojančius galvos skausmus, miego sutrikimus, kurių iki įvykio nebuvo. Skausmą pilvo ir nugaros srityje nukentėjusysis jaučia iki šiol. Jis negali laisvai ir nevaržomai judėti, todėl negali užsiimti sportine veikla. Iki šiol jis jaučia nerimą, išgyvena dėl patirtų sužalojimų ir sveikatos būklės ateityje, blogai miega naktimis, išlieka didelė tikimybė blužnies šalinimo operacijai. Dėl gydymosi laikotarpio patirta ir aibė kitų nepatogumų – negalėta atostogauti su sūnumi, kuris būtent tuo tikslu ir grįžo į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės, o po nedarbingumo laikotarpio nukentėjusiajam teko keletą mėnesių ženkliai daugiau dirbti, kol darbo krūvis vėl susinormalizavo. Advokato nuomone, pirmosios instancijos teismas pernelyg koncentravosi į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, M. V. asmenybę, kurie iš esmės su nukentėjusiojo patirtais išgyvenimais ir nepatogumais neturi nieko bendro. Nukentėjusysis nekaltas, jog senyvo amžiaus žmogus, neįsivertinęs savo sveikatos būklės ir galimybės saugiai valdyti transporto priemonės, sukėlė eismo įvykį. Advokatas nurodo ir tai, jog M. V. viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylai patekus teismą nebandė susisiekti su nukentėjusiuoju, nelankė jo ligoninėje, nesiūlė jokios pagalbos bei neprašė susitaikymo. Šiais veiksmais jis parodė absoliutų empatijos nebuvimą. M. V. netgi prieš teismo posėdį su nukentėjusiuoju nepasisveikino (nors 30 min. iki posėdžio šalia sėdėjo), neatsiprašė asmeniškai. Šios aplinkybės nebuvo vertinamos. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į M. V. amžių, gaunamą senatvės pensiją, neįvertino to, jog jo finansinė padėtis yra gera. Teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, jog ketina įsigyti naują automobilį, retkarčiais dėsto universitete ir taip užsidirba papildomai, turi įgijęs nekilnojamojo turto. Anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė ir į tai, jog asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Žalos padarymas asmens sveikatai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, palyginti su kompensacijų dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžiais kitų kategorijų bylose, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje. Dėl to nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju objektyvūs kriterijai (žalos padariniai) yra svarbesni nei subjektyvūs (žalą padariusio asmens kaltė).

3.2. Apelianto manymu, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip visuotinė infliacija, vartotojų kainų indeksai, absoliutus visų prekių ir paslaugų kainų brangimas, kadangi šios aplinkybės turi įtaką nukentėjusiajam, bent iš dalies kompensuojant jo patirtą neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodyta suma kompensuotų nukentėjusiojo patirtą skausmą, išgyvenimus, stresą bei nepatogumus išliekančius iki šiol. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu netgi ir pats prokuroras neprieštaravo, jog civiliniu ieškiniu prašoma neturtinės žalos suma – 2 500 Eur būtų priteista iš M. V. draudimo, nurodydamas, jog prašoma suma atitinka formuojamą teismų praktiką, yra protingo dydžio ir sąžininga nukentėjusiojo atžvilgiu.

Šalies argumentai

3.3. Toliau skunde nurodoma, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo stadijoje ir teisme iš viso patyrė 816,72 Eur teisinių išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Teismas iš M. V. priteisė tik išlaidas, susijusias su civilinio ieškinio parengimu ir atstovavimu teismo posėdyje, viso – 500,00 Eur, absoliučiai neargumentuodamas 316,72 Eur išlaidų nepriteisimo, nors šios išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su M. V. suteikta teisine konsultacija ir ikiteisminio tyrimo medžiagos analize po eismo įvykio (2022-09-23 sąskaita faktūra Nr. 128 108,90 Eur sumai) ir pasiruošimu atstovavimui teismo posėdyje (2023-05-24 sąskaita faktūra Nr. 99/2023 326,70 Eur sumai), pasiruošimui ir konsultacijai prieš teismo posėdį buvo skiriamos 2 val., t. y. 180 Eur + 21 proc. PVM. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog nukentėjusiojo patirtos teisinės išlaidos yra nepagrįstos ar pernelyg didelės ir neatitinka baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio. Teismas, priteisdamas ne visas proceso išlaidas, išimtinai vadovavosi M. V. asmenybės bruožais – garbingas amžius ir senatvės pensininkas, bei laikė, jog toks išlaidų dydis atitinka protingumo ir proporcingumo principus. Akcentuotina, jog M. V. nesusisiekė su nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu dėl susitaikymo ikiteisminiame tyrime galimybės, dėl ko proceso išlaidos tik išaugo. Kitas svarbus momentas – M. V. niekaip nepagrindė savo sunkios turtinės padėties, jis tik paminėjo, kad yra senatvės pensininkas ir garbaus amžiaus, tačiau tuo pačiu nurodė, jog uždarbiauja papildomai universitete, turi nekilnojamojo turto, ketina įsigyti naują ir saugų automobilį, laikytis vairavimo teises ir kt. Apelianto įsitikinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos sprendimą dalyje dėl procesinių išlaidų priteisimo ir priteisti tiek ikiteisminėje stadijoje ir teisme patirtas procesines išlaidas – 816,72 Eur, tiek ir advokato išlaidas rengiant šį apeliacinį skundą – 544,50 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas atstovė prašo skundą atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma yra teisinga satisfakcija už nukentėjusiojo patirtus sužalojimus eismo įvykio metu, todėl nėra pagrindo didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisimui.

Žemesnės instancijos teismas

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir jo gynėjas bei prokuroras prašė nukentėjusiojo atstovo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo Š. J. atstovo Edgaro Jautakio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde M. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės klausimai nėra keliami, nekvestionuojamas ir sprendimas atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendis ginčijamas tik nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos bei išlaidų, turėtų nukentėjusiojo atstovo paslaugoms apmokėti, atlyginimo aspektais. Todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

7. Vadovaujantis BPK normomis kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turinė ir (ar) neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

8. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir/ar tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės – automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra –5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Nukentėjusiojo Š. J. patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala neviršija TPVCAPDĮ apibrėžtų išmokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą žalą privalo atlyginti eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė – civilinis atsakovas „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas.

9. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra ginčo, jog dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, neteisėtų veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ir neturtinės žalos baudžiamajame procese pareiškė civilinį ieškinį. Civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo Š. J. atstovė prašė priteisti jo naudai 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis vertino jam padarytą neturtinę žalą ne mažesne, nei 6 000 Eur, tačiau draudimo bendrovė ,,ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, kurioje eismo įvykio metu M. V. buvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dar iki ieškinio parengimo buvo išmokėjusi nukentėjusiajam 3 500 Eur, kaip kompensaciją už jo patirtą neturtinę žalą. Ieškinyje, grindžiant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodyta, kad nukentėjusysis Š. J. buvo sužalotas sunkiai, o dėl patirtų sužalojimų vieną parą gydėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje, vėliau jis buvo pervežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės chirurgijos skyrių, kur buvo gydomas tris paras, o vėliau 79 dienas gydėsi ambulatoriškai. Dėl patirtos traumos nukentėjusysis ilgą laiką jautė itin didelius kairiosios rankos skausmus, taip pat skausmus nugaros ir juosmens srityje. Nepaisant taikytų gydymo procedūrų, šiuo metu nukentėjusiojo sveikatos būklė nėra gera, nėra tokia, kokia buvo iki eismo įvykio – jis numetė daug svorio, jį nuolat kamuoja skausmai nugaros ir blužnies srityje, kuriuos turi slopinti medikamentais. Gydytojai jį informavo, jog, jeigu stiprės skausmai blužnies srityje, prireiks blužnies šalinimo operacijos. Š. J. negali kelti sunkiau nei 5 kg, kas itin riboja ne tik jo pomėgius, tačiau ir buitį. Iki avarijos jis intensyviai sportavo, kėlė didelius svorius, užsiėmė aktyvia veikla, tačiau po avarijos, iki šios dienos, to daryti nepajėgia. Civiliniame ieškinyje taip pat nurodyta, jog pažeidus blužnį padaugėja cirkuliuojančių kraujo plokštelių, baltųjų kraujo ląstelių, pažeistų eritrocitų, susilpnėja organizmo imuninis atsakas, atsiranda organizmo neveiksnumas tam tikroms vakcinoms, padidėja tikimybė būti infekuotam bakterijų ar pirmuonių, išauga sepsio rizika, išsivysto trombocitozė, todėl pasekmės dėl blužnies plyšimo, o gal net ir šalinimo, nukentėjusiajam bus jaučiamos visą gyvenimą. Avarijos metu patirti išgyvenimai sąlygojo tai, kad Š. J. išsivystė nerimas vairuojant transporto priemones, kiekvieną kartą pačiam arba šeimos nariams sėdint už vairo. Skaitydamas spaudoje ar matydamas televizijoje rodomas avarines situacijas, patiria dvasinį sukrėtimą, nes išgyventi patyrimai ir emocijos užplūsta vėl, taip sutrikdydami poilsio ir miego rėžimą. Nakties metu persekioja košmariški sapnai. Įveikti psichologinei traumai, vartoja homeopatinius vaistus, padedančius lengviau užmigti. Be patirtų, esamų ir dar būsimų negalavimų ateityje, nukentėjusiajam ypatingai didelė žala buvo kuomet jis dėl eismo įvykio buvo priverstas gydytis, užuot leidęs laiką su nepilnamečiu sūnumi, kurį mato vos vieną kartą metuose (1 t., b. l. 63-65).

10. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad dėl patirto sužalojimo gydėsi du su puse mėnesio, per šį laikotarpį negalėjo dirbti, dėl ko grįžus į darbą padidėjo jo darbo krūvis. Po įvykio jam nebeleidžiama sportuoti, važinėti motociklu, iki šiol reikia gerti vaistus nuo skausmo, be to, išlieka tikimybė dėl blužnies plyšimo iš kitos pusės, kas gali lemti negrįžtamus pokyčius. Nukentėjusysis taip pat akcentavo tai, jog dėl autoavarijos ir jos sukeltų pasekmių jo sveikatai, negalėjo praleisti laiko su sūnumi, kurį mato retai, kadangi jis gyvena ne Lietuvoje (2 t., 38-42).

Žemesnės instancijos teismas

11. Apylinkės teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo pobūdį ir mąstą, taikytą gydymą ir jo trukmę, tai, kad jis dėl eismo įvykio ir patirtų sužalojimų patyrė išgąstį, fizinį skausmą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – nerimą ir baimę dėl sužalojimų pobūdžio, nepatogumus dėl atliekamų tyrimų, taikomo gydymo, ribojamos sportinės ir bet kokios aktyvios veiklos, baimę dėl ateities, sutrikusį miegą, blogą emocinę savijautą, taip pat tai, kad nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas dėl neatsargių M. V. veiksmų, kad jis yra senatvės pensininkas, kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, nusprendė, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala turi būti įvertinta viso 4 000 Eur suma. Kadangi nukentėjusiajam civilinis atsakovas buvo atlyginęs 3 500 Eur neturtinės žalos, papildomai skundžiamu nuosprendžiu Š. J. priteista 500 Eur. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas teigia, kad Š. J. nustatytas viso 4 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per mažas, neproporcingas sužalojimams, kurių atsiradimą lėmė eismo įvykis, dėl kurio kaltu pripažintas M. V., bei dėl to patirtiems išgyvenimams ir kitiems neigiamiems padariniams, jis neatitinka formuojamos teismų praktikos, todėl turi būti padidintas iki 6 000 Eur.

12. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

13. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl, kaip teisingai pažymėta ir apeliaciniame skunde, žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos, nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

14. Kadangi skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą šiuo klausimu nepasisako.

15. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam po eismo įvykio buvo diagnozuotas nedidelės apimties trauminis blužnies plyšimas, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Po eismo įvykio nukentėjusysis buvo iš karto pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės Skubios pagalbos skyrių, kuriame jis apžiūrėtas medikų bei jam atlikti šie tyrimai: galvos, kaklo, krūtinės, pilvo ir dubens organų kompiuterinė tomografija, rentgenograma bei ultragarsinis tyrimas, po ko tolimesniam gydymui nukentėjusysis išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės chirurgijos skyrių, kur nukentėjusysis buvo laikomas 2 paras, per šį laikotarpį jam atliktos echoskopijos. 2022 m. rugpjūčio 23 d. išrašant Š. J. iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės jo būklė aprašyta kaip stabili, gera. Toliau nukentėjusysis ambulatoriškai lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo nedarbingas iki 2022 m. lapkričio 7 d. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ambulatorinių apsilankymų metu nukentėjusysis skundėsi skausminga kaire kūno puse, prastu miegu, nemiga, juosmens skausmais, rekomenduota skausmo malšinimui gerti analgetikus bei vengti fizinio krūvio.

16. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad dėl eismo įvykio metu Š. J. patirto sveikatos sutrikdymo – nedidelės apimties trauminio blužnies plyšimo, jis stacionariai buvo gydomas tik 3 paras, per kurias jam nebuvo atlikta jokių sudėtingų bei skausmingų operacijų, tik instrumentiniai bei laboratoriniai tyrimai, kurių metu įprastai pacientai nejaučia nei didelio diskomforto, nei skausmo. Vėliau jo būklė buvo stebima ambulatoriškai, jai neblogėjant joks specialus skausmingas gydymas, vėl gi, nebuvo taikytas, tik rekomenduotas medikamentų nuo skausmo vartojimas bei tausojantis režimas, dėl ko laikino nedarbingumo laikotarpis nukentėjusiajam buvo tęsiamas iki 2022 m. lapkričio 7 d. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija negali pritarti skundo argumentui, kad nusprendęs, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala turėtų būti vertinama 4 000 Eur suma, žemesnės instancijos teismas tinkamai neįverto nukentėjusiojo sužalojimo pobūdžio, trukmės. Teisėjų kolegija neabejoja tuo, kad tiek pats eismo įvykio kilimo faktas, tiek tai, kad jo metu buvo sužalotas svarbus nukentėjusiojo vidaus organas, sukėlė Š. J. įvairius neigiamus išgyvenimus – stresą, šoką, baimę, objektyvų nerimą dėl savo ateities, o dėl to galėjo sutrikti ir jo miego kokybė. Neabejotina, jog neigiamus dvasinius išgyvenimus nagrinėjamu atveju sustiprinti galėjo ir tai, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos nukentėjusysis neturėjo galimybės pilnavertiškai leisti laiko su savo sūnumi, atvykusiu į Lietuvą vasaros atostogoms, ir apskritai dėl patirto sveikatos sutrikdymo buvo apribotos jo galimybės užsiimti kasdiene jam įprasta veikla, aktyviai leisti savo laisvalaikį, jis prarado galimybę realizuoti save darbinėje veikloje. Be to, prie dvasinių Š. J. išgyvenimų prisidėjo ir jaučiamas fizinis skausmas pilvo, nugaros bei galvos srityje. Vis tik ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala buvo nepagrįstai įvertinta 4 000 Eur dydžio suma. Aptartas fizinis ir dvasinis skausmas, psichologinis diskomfortas, nepatogumai, iš esmės lydi kiekvieną autoavarijos metu sužalotą asmenį ir vien tai savaime neleidžia spręsti, kad Š. J. patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus kompensuotų tik ne mažesnė nei 6 000 Eur dydžio suma, kaip nurodoma skunde.

17. Nors skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Š. J. priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai, tačiau realiai skunde taip ir nenurodomos jokios aplinkybės, kurios patvirtintų, jog nukentėjusiojo patirtas sužalojimas turi ir turės nepataisomas pasekmes, kad jis ženkliai pablogino ar pablogins jo gyvenimą ateityje. Fizinis skausmas, miego sutrikimai, kuriuos asmuo jaučia gydymo laikotarpiu nėra laikomas liekamuoju reiškiniu, paprastai lemiančiu didesnės neturtinės žalos nustatymą. Skunde tvirtinama, kad skausmą pilvo ir nugaros srityje nukentėjusysis jaučia iki šiol, kad iki šiol jis negali nevaržomai judėti bei užsiimti sportine veikla, tačiau šis argumentas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, tuo tarpu byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose užfiksuota informacija neleidžia pagrįstai manyti, kad Š. J. diagnozuotas sužalojimas iš tiesų galėjo apriboti jo judėjimo laisvę ilgesniam, nei gydymo laikotarpiui, kad dėl jo skausmas pilvo ir nugaros srityje bus jaučiamas dar ilgą laiko tarpą, ar netgi visą gyvenimą, juo labiau, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų nukentėjusiojo asmens sveikatos istorijos kopijų matyti, jog jau 2022 m. spalio 4 d. lankydamasis medicinos klinikoje Š. J. nurodė, jog stuburo skausmas yra praėjęs.

18. Skundu prašant priteisti nukentėjusiojo naudai didesnę neturtinę žalą, taip pat pažymima, jog išlieka didelė tikimybė, jog ateityje Š. J. reikės atlikti blužnies šalinimo operaciją, tačiau ši aplinkybė grindžiama išimtinai nukentėjusiojo spėlionėmis, o ne kokiais nors objektyviais duomenimis (medicininiais dokumentais, gydytojų paaiškinimais), kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, jog tokia operacija nukentėjusiajam iš tiesų bus reikalinga. Be to, jei atsirastų komplikacijų, kurių iki tol nebuvo, prireiktų papildomų medicininių intervencijų, nukentėjusysis turėtų teisę kreiptis į civilinį atsakovą „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas dėl papildomos draudimo išmokos išmokėjimo.

19. Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus ir motyvus dėl pateikto civilinio ieškinio, teisėjų kolegija taip pat nesutinka su advokatu, kad apylinkės teismas, spręsdamas kokio dydžio piniginė suma turi būti priteista nukentėjusiojo naudai kaip kompensuojanti jo patirtą neturtinę žalą, šiuo atveju pernelyg koncentravosi į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, M. V. asmenybę. Nors į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas iš tiesų atsižvelgė (teismas pažymėjo, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo yra garbingo amžiaus, jis nusikalstamą veiką įvykdė dėl neatsargumo, savo kaltę visiškai pripažino bei gailėjosi), tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, nesuteikė joms esminės reikšmės. Pastebėtina, jog žalą padariusio asmens kaltė, jo asmenybė, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat yra vieni iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, o teismų praktikoje pažymima, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į M. V. amžių bei jo kaltės formą, tai, kad jis gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jokio pažeidimo nepadarė, priešingai laikėsi materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą. Tai, kad eismo įvykio kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu nebandė susisiekti su Š. J. ir su juo susitaikyti, nelankė jo ligoninėje, nepasisveikino su juo prieš teismo posėdį ir jo neatsiprašė asmeniškai, taip pat savaime neleidžia spręsti, jog M. V. nesigailėjo dėl to, kad savo veiksmais sužalojo nukentėjusįjį.

20. Nesutikdamas su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu, jo atstovas taip pat daug dėmesio skiria eismo įvykio kaltininko finansinės padėties vertinimui. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, M. V. turtinė padėtis neįtakojo pirmosios instancijos sprendimo tenkinti ieškinį tik iš dalies, todėl šis skundo argumentas plačiau nevertinamas.

21. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, dar kartą atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, taip pat įvertinęs apylinkės teismo paminėtą teismų praktiką, iš kurios matyti, kad eismo įvykio bylose, kai asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, priteisiama nuo 2 000 Eur iki 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kas reiškia, jog nukentėjusiajam priteista žala patenka į šias ribas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 4 000 Eur žalos atlyginimas, įvertinus ir infliaciją, yra pakankamas kompensuoti minėtus Š. J. sveikatos bei gyvenimo praradimus ir išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja teismų praktikai ir nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros. Nors prokuroras pirmosios instancijos teisme nurodė, jog, jo manymu, nukentėjusiam, be draudiko jau atlygintos pinigų sumos, turėtų būti priteista dar 1 500 Eur neturtinei žalai kompensuoti, tačiau pabrėžtina, jog prokuroro siūlomas priteisti neturtinės žalos dydis, neįpareigoja teismo priteisti jo nurodomos sumos.

Dėl nukentėjusiojo turėtų išlaidų, advokato paslaugoms apmokėti

22. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši įstatymo nuostata aktuali ir bylas nagrinėjant apeliacine tvarka. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-194-895/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2014).

23. Apeliaciniame skunde advokatas prašo pilna apimtimi priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. iš viso 816,75 Eur, taip pat išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 544,50 Eur. Apylinkės teismas prašymą dėl 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė Š. J. naudai 500 Eur. Teismas nurodė, jog toks sprendimas priimtinas atsižvelgiant į faktinę teismo posėdžio, kuriame dalyvavo nukentėjusiojo atstovė, trukmę (posėdis truko 1 val.). Taip pat pažymėjo, jog M. V. yra garbingo amžiaus, senatvės pensininkas, todėl laikytina, jog toks išlaidų dydis atitinka protingumo ir proporcingumo principus.

24. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu teisėjų kolegija nesutinka. Byloje esantys duomenys patvirtina šias nukentėjusiojo patirtas išlaidas dėl advokato paslaugų apmokėjimo: 108,90 Eur už teisinę konsultaciją po eismo įvykio ir ikiteisminio tyrimo medžiagos analizę (1 t., b. 78, 80), 381,15 Eur už prašymo dėl žalos atlyginimo draudimo bendrovei parengimą ir pateikimą, civilinio ieškinio parengimą ir pateikimą (1 t., b. l. 77, 79) bei 326,70 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame (2 t., b. l. 36-37). Kaip matyti, apylinkės teismas nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinų išlaidų advokato išlaidoms apmokėti dydį ir nuspręsdamas jį sumažinti, neatsižvelgė į tai, kad sąskaita, išrašyta 326,70 Eur sumai, apėmė ne tik nukentėjusiojo atstovavimą teismo posėdyje, kuris truko 1 val., bet ir pasiruošimą jam, kam, kaip nurodė advokatas ir kas nėra paneigta, buvo skiriamos dar 2 val.

25. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai tiriamas neatsargus nusikaltimas yra 2 000,1 Eur (koeficientas 1 x 2 000,1 Eur (VDU 2023 m. II ketv.), už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 200,01 Eur (koeficientas 0,1 x 2 000,1 Eur). Pažymėtina ir tai, kad tiek civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, tiek nukentėjusįjį pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja, tuo tarpu pagal Rekomendacijų 7 punktą, atlygintinų išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas dydis yra 80 procentų Rekomendacijų 10 ir 12 punktuose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio.

26. Kolegija atsižvelgia į nukentėjusiojo atstovo suteiktos teisinės pagalbos apimtį ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, į Rekomendacijomis patvirtintus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, taip pat tai, kad duomenų apie sunkią M. V. turtinę padėtį nėra, nepaisant to, kad jis jau senatvės pensininkas (kaip nurodė pats M. V. pirmosios instancijos teisme kas mėnesį jis gauna senatvės pensiją, kurios dydis 816 Eur, kas, teisėjų kolegijos nuomone, nerodo itin sunkios jo turtinės padėties), ir konstatuoja, kad prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo sumažintas, todėl priteistinas iš M. V. visa apimtimi.

27. Byloje esanti 2023 m. birželio 22 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita ir mokėjimo nurodymas (2 t., b. l. 67-68) patvirtina, kad Š. J. už apeliacinio skundo parengimą advokatui Edgarui Jautakiui sumokėjo 544,50 Eur. Įvertinusi tai, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas tik iš dalies, o būtent tenkinamas vienas iš dviejų apeliacinio skundo reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju iš M. V. nukentėjusiojo naudai turi būti priteista ne visa prašoma 544,50 Eur suma, o pusė šios sumos, t. y. 272,25 Eur.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pateiktos pažymos

28. Kauno apygardos teisme buvo gauta 2023 m. rugsėjo 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-13599. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį M. V., sudaro 23,33 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei. Tačiau dar iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo sudarė sutartį su advokatu Liutauru Kinderiu. Būtent šis advokatas, o ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinktas advokatas – Arvydas Montrimas – gynė M. V. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors advokatas Arvydas Montrimas atvyko į apygardos teisme 2023 m. rugsėjo 13 d. vykusį teismo posėdį, tačiau realiai jokių teisinių paslaugų jis M. V. nesuteikė, kadangi, įvertinusi tą faktą, jog nuteistąjį gins jo paties pasirinktas gynėjas, teisėjų kolegija atleido advokatą Arvydą Montrimą nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime. Paminėtina ir tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas patvirtino teismui, kad kolega apie susitarimą su M. V. jį buvo perspėjęs laiku, taigi, Arvydui Montrimui nebuvo jokio objektyvaus poreikio ruoštis apeliacinės instancijos teismo posėdžiui bei į jį vykti. Dėl nurodytų priežasčių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. V. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo Š. J. atstovo Edgaro Jautakio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria iš M. V. nukentėjusiajam Š. J. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) proceso išlaidų, padidinant priteistą sumą iki 816,75 Eur (aštuonių šimtų šešiolikos eurų ir septyniasdešimt penkių centų).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. V. Š. J. naudai 272,25 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus ir dvidešimt penkis centus) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Nepriteisti iš M. V. valstybės naudai 23,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. APD-2023-13599.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDanutė GiačaitėAlgirdas Jaliniauskas