Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad prieš įvykį persirgo Covid-19, dėl ko įvažiuojant į sankryžą, jam galėjo dingti sąmonė. Prieš įvažiuojant į sankryžą, jam pradėjo darytis negera, jautė nemalonų pojūtį, bet nesuvokti aplinkos pradėjo tik įvažiavęs į sankryžą ir tik po smūgio prieš save pamatė kitą automobilį. Važiavo leistinu apie 60 km/h greičiu, matė, jog artėja prie sankryžos, degė žalias šviesoforo signalas, tuo metu, kuomet kirto sankryžą, prarado sąmonę, ir jau galėjo degti raudonas šviesoforo signalas, tačiau neturėjo koordinacijos sustabdyti savo automobilį. Viskas įvyko labai greitai, po smūgio jis išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie nukentėjusiojo, buvo labai susijaudinęs. Smūgis buvo stiprokas, kadangi automobilis nuo smūgio stovėjo skersai. Įvykio metu nebuvo apsvaigęs, kai pilnai atgavo sąmonę, aiškiai suvokė, jog jis atsitrenkė į kitą automobilį, tai buvo nelaimingas atsitikimas. Atsiprašo, akivaizdu, kad jis sukėlė eismo įvykį. Vairavimo stažas 40-45 metai, tai buvo pirmas toks atvejis. Prieš kelis metus tikrinosi sveikatą, iki įvykio taip pat jautėsi gerai. Sutinka su jam pareikštu civiliniu ieškiniu, išlaidos turi būti atlygintos, tačiau, kadangi yra senatvės pensininkas, tai yra didelė suma. Paskutinį atlyginimą universitete gavo prieš metus už atliktą projektą, tačiau šiuo metu nedirba ir gyvena iš gaunamos pensijos. Gailisi. Atsiprašo nukentėjusiojo, nori susitaikyti ir ketina rasti kompromisą dėl nukentėjusiojo prašomos priteisti žalos atlyginimo.

Kaltinamajam M. V. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo M. V. parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

2022 m. lapkričio 23 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos liudytoju apklaustas nukentėjusysis Š. J. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 18.30 val., važiuodamas automobiliu ,,Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) sankryža, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas, ties šviesoforu stovėjo pirmas, antroje juostoje. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo judėti, kai pamatė, kad iš kairės pusės į jį važiuoja kitas automobilis, kas jį vairavo, kiek asmenų jame buvo ir koks automobilis - nespėjo pamatyti, kadangi iškart susidūrė. Automobilis atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės priekines duris bei priekinį sparną. Po susidūrimo liko automobilyje ir laukė, kol atvyks pagalba. Būnant automobilyje matė, kaip iš automobilio, kuris į jį atsitrenkė, išlipo senyvo amžiaus vyras, kurio veidas buvo kruvinas. Jam lipant iš automobilio, minėtas vyras kartojo, kad jam aptemo sąmonė, dėl to nieko nematė, dėl ko ir įvyko avarija. Po šio įvykio buvo išvežtas į LSMU KKL SPS, kur jam buvo nustatyta blužnies kapsulės plyšimas, dėl ko jam buvo sutrikdyta sveikata daugiau nei dešimt dienų. Ar reikš civilinį ieškinį, nurodys tyrimo eigoje. Daugiau susijusios informacijos su tyrimu nurodyti negali (1 t., b. l. 51–54).

2022 m. gruodžio 15 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos apklausta liudytoja A. V. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 18.40 val. važiavo jai priklausančiu automobiliu ,,BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pl., Kaunas. Sustojo ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža juostoje, iš kurios galima sukti į kairę, sankryža buvo reguliuojama. Juostoje stovėjo antra, priekyje jos stovėjo automobilis ,,Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos draugas Š. J.. Jos juostoje užsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui, Š. J. vairuojamas automobilis, rodydamas posūkio signalą, lėtai pajudėjo į kairę. Staiga jam iš kairės pusės, t. y. (duomenys neskelbtini) gatve, atvažiavo kitas automobilis ,,VW Golf“, kuris nestabdydamas įvažiavo į Š. J. vairuojamo automobilio vairuotojo pusės šoną. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) g. prie raudono šviesoforo signalo, gretimoje tos pačios judėjimo krypties važiavimo juostoje stovėjo ,,Opel“ pilkos spalvos, valstybinių numerių nepamena, automobilis, kuriam kaip ir ,,VW Golf“ automobiliui degė raudonas šviesoforo signalas. ,,VW Golf“ automobilio ji iki susidūrimo nematė, kadangi buvo sukoncentravusi dėmesį į šviesoforą. Po susidūrimo pribėgo prie Š. J. automobilio, atidarė priekines keleivio dureles, automobilio salone pamatė sąmoningą Š. J. ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu ,,112“ dėl pagalbos tarnybų poreikio. Tuo metu iš savo automobilio išlipo ,,VW Golf“ automobilį vairavęs vyriškis, kuris buvo senyvo amžiaus, žilas, žemas, smulkaus kūno sudėjimo, veido sritis buvo kruvina, vyriškis matėsi, kad yra stipriai susijaudinęs. Girdėjo, kaip prie automobilio padėti Š. J. atėjęs minėtas vairuotojas pasakė, kad jam aptemo akyse, jis prarado sąmonę ir jis kaltas dėl eismo įvykio. Neužilgo atvyko pagalbos tarnybos, kurios abu vairuotojus išsivežė į gydymo įstaigą. Jos automobilyje vaizdo registratorius nėra įrengtas (1 t., b. l. 44–47).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės I. B. 2022 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl gauto iškvietimo“ nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 18.45 val. dirbant radijo šaukimu „K1712“ kartu su vyr. patruliu K. B., iš Kauno apskrities VPK OYS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), sankryžoje prie senukų matė 2 susidūrusius automobilius, galimai 1 nukentėjęs vyras su atlošta galva. Praneša pravažiuojantis. Atvykus minėtu adresu vietoje rado automobilius ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ,,Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat įvykio vietoje jau buvo atvykusi ir GMP brigada ,,1505“. Nustatyta, kad automobilio ,, VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. V., gim. (duomenys neskelbtini) d., automobilio ,,Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Š. J., gim. (duomenys neskelbtini) d. Automobilio ,,VW“ vairuotojas M. V. žodžiu apie eismo įvykio aplinkybes nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo Kauno puses link (duomenys neskelbtini), kai būdamas (duomenys neskelbtini) g. ties namu pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), prie sankryžos jam aptemo akyse, dingo vaizdas, po kelių akimirkų pastebėjo, kad užsidegęs jau raudonas šviesoforas, vairuotojas įvažiavo į sankryžą, nepastebėjo iš dešinės į kairę sukančio automobilio ir atsitrenkė jam į šoną. Vairuotojas savo kaltę pripažino. Automobilio ,,Citroen“ vairuotojas Š. J. žodžiu apie eismo įvykio aplinkybes nurodė, kad stovėjo (duomenys neskelbtini) pl. sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui ir laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, jog galėtų sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) g. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui šis pradėjo judėti, sukti į kairę, įvažiavęs į sankryžą, pajautė smūgį į kairę automobilio pusę. Taip pat įvykio vietoje buvo ir liudininkė, kaip nustatyta A. V., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuri paaiškino, kad stovėjo (duomenys neskelbtini) pl. reguliuojamoje sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui, priekyje jos automobilio stovėjo automobilis ,,Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Užsidegus žaliam šviesoforo signalui iš lėto pajudėjo sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) g., tuo tarpu (duomenys neskelbtini) g., kryptimi link (duomenys neskelbtini) važiuojantis ,,VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai pastarajam degė draudžiamas šviesoforo signalui, nestabdydamas įvažiavo į sankryžą ir atsitrenkė į ,,Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusę. Abu eismo įvykio dalyviai buvo išgabenti į klinikas GMP brigadų ,,1505“, ,,1509“. Vairuotojų įvykio vietoje patikrinti alkoholio kiekio matuokliu galimybės nebuvo, tačiau iš išorinių požymių asmenys buvo akivaizdžiai blaivais, Automobiliui ,,VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo supildytas uždraudimo dalyvauti viešajame eisme blankas, kadangi automobilyje suveikė oro pagalvių sistema. Kadangi vairuotojai išvežti į klinikas, automobiliu ,,VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į įvykio vietą pasirūpinti atvyko S. V., o automobiliu ,,Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirūpino P. J.. Eismo įvykis užregistruotas ROIK 07-22-9579965, iš liudytojos priimtas paaiškinimas, surinkta medžiaga perduota į įvykio vietą atvykusiems tyrėjams (1 t., b. l. 4–5).

2022 m. rugpjūčio 20 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikta eismo įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaunas, apžiūra. Kelio eismo įvykio rūšis – automobilių susidūrimas. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 10–26). Eismo įvykio apžiūros metu nubraižytas eismo įvykio planas (1 t., b. l. 27–29).

Iš 2022 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog atlikta automobilio ,,Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu fiksuoti išoriniai automobilio sugadinimų požymiai bei automobilio būklė po eismo įvykiai. Automobilio savininkas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, automobilis draustas UAB DK ,,PZU Lietuva“ (1 t., b. l. 31–35).

Iš 2022 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog atlikta automobilio ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu fiksuoti išoriniai automobilio sugadinimų požymiai bei automobilio būklė po eismo įvykiai. Automobilio savininkas M. V., automobilis draustas UADB ,,Ergo Lietuva“ (1 t., b. l. 36–40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2297/2022 (02) (tyrimas pradėtas 2022 m. spalio 19 d., tyrimas baigtas 2022 m. spalio 20 d.) nurodyta, kad Š. J. nustatyta nedidelės apimties trauminis blužnies plyšimas. Sužalojimas išsivystė kieto buko daikto poveikyje traumuojant kairės pašonės sritį ir atitinka užduotyje nurodytą laiką bei aplinkybes. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 149–152).

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

Kelių eismo taisyklių 165 punktas numato, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

Aukščiau aptartais įrodymais – kaltinamojo M. V. prisipažinimu bei parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. rugpjūčio 20 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, eismo įvykio vietos planu, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo M. V. veiksmai – Kelių eismo taisyklių 165 punkto reikalavimo pažeidimas (degant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo prieš šviesoforą, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir atsitrenkė į sankryžoje iš dešinės į kairę sukusį nukentėjusiojo Š. J. automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip sukėlė eismo įvykį) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo Š. J. nesunkiam sveikatos sutrikdymui) atsirasti. Taigi tarp M. V. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiajam Š. J. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir padarinių, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada (1 t., b. l. 149–152).

Nors kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog prieš pat eismo įvykio kilimą jis prarado sąmonę, dėl ko į sankryžą įvažiavo degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, tačiau byloje nėra jokių tai pagrindžiančių įrodymų, be to, kaltinamasis pats pripažino, jog prieš sąmonės netekimą jautėsi prastai. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklės neleidžia vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Teismo vertinimu, kaltinamasis galėjo ir turėjo suprasti, jog dėl sutrikusios sveikatos gali sukelti eismo įvykį, tačiau savo sveikatos būklę ignoravo ir tęsė kelionę, todėl teismas daro išvadą, kad nusikalstama veika padaryta dėl kaltinamojo neatsargumo – dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Kaltinamasis M. V. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, nors baustas administracine tvarka, tačiau tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu neblaivumas nebuvo nustatytas, kas leidžia teismui manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų, todėl, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis yra pensininkas, įvertinus jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdį (pažeidimas nėra tyčinis ar įžūlus, byloje nėra duomenų apie leistino greičio viršijimą, tačiau tik dėl atsitiktinumo kilo sunkūs padariniai), BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kaltinamajam M. V. neskirtina.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad kaltinamasis eismo įvykio padarymo metu buvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje ,,ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, o dėl šio eismo įvykio nukentėjusiajam buvo apdaryta 174,19 Eur turtinė (susidedanti iš negautų pajamų bei išlaidų vaistams) žala bei neturtinė žala, kurią nukentėjusysis vertina ne mažesnę, kaip 6 000 Eur suma. Draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino 142,66 Eur turtinės žalos ir 3 500 Eur neturtinės žalos. Prašoma priteisti 2 500 Eur neturtinė žala grindžiama tuo, kad nukentėjusysis Š. J. buvo sužalotas sunkiai, o dėl patirtų sužalojimų vieną parą gydėsi LSMU Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje, kur buvo atvežtas iš karto po eismo įvykio, vėliau jis buvo pervežtas į LSMU Kauno ligoninės chirurgijos skyrių, kur buvo gydomas tris paras, o vėliau 79 dienas gydėsi ambulatoriškai. Dėl patirtos traumos nukentėjusysis ilgą laiką jautė itin didelius kairiosios rankos skausmus, taip pat skausmus nugaros ir juosmens srityje. Nurodoma, jog nepaisant taikytų gydymo procedūrų, šiuo metu nukentėjusiojo sveikatos būklė nėra gera, nėra tokia, kokia buvo iki teismo įvykio – jis numetė daug svorio, jį nuolat kamuoja skausmai nugaros ir blužnies srityje, kuriuos turi slopinti medikamentais. Gydytojai jį informavo, jog, jeigu stiprės skausmai blužnies srityje, prireiks blužnies šalinimo operacijos. Š. J. negali kelti sunkiau nei 5 kg, kas itin riboja ne tik jo pomėgius, tačiau ir buitį. Iki avarijos jis intensyviai sportavo, kėlė didelius svorius, užsiėmė aktyvia veikla, tačiau po avarijos, iki šios dienos, to daryti nepajėgia. Civiliniame ieškinyje taip pat nurodoma, jog dėl eismo įvykio nukentėjusiajam plyšo blužnis, kurią ateityje gali prireikti šalinti. Blužnis yra vidaus organas, susijęs su kraujo gamybą organizme – pašalina iš kraujo svetimkūnius, negyvas ar pažeistas ląsteles, gamina antikūnius, o pažeidus blužnį padaugėja cirkuliuojančių kraujo plokštelių, baltųjų kraujo ląstelių, pažeistų eritrocitų, susilpnėja organizmo imuninis atsakas, atsiranda organizmo neveiksnumas tam tikroms vakcinoms, padidėja tikimybė būti infekuotam bakterijų ar pirmuonių, išauga sepsio rizika, išsivysto trombocitozė, todėl pasekmės dėl blužnies plyšimo, o gal net ir šalinimo nukentėjusiajam bus jaučiamos visą gyvenimą. Nurodoma, jog avarijos metu patirti išgyvenimai sąlygojo tai, kad Š. J. išsivystė nerimas vairuojant transporto priemones, kiekvieną kartą pačiam arba šeimos nariams sėdint už vairo, jis nerimauja ar kelionės metu nebus sužalotas jis arba jo šeimos nariai. Skaitydamas spaudoje ar matydamas televizijoje rodomas avarines situacijas, patiria dvasinį sukrėtimą, nes išgyventi patyrimai ir emocijos užplūsta vėl, taip sutrikdydami poilsio ir miego rėžimą. Nakties metu persekioja košmariški sapnai. Įveikti psichologinei traumai, vartoja homeopatinius vaistus, padedančius lengviau užmigt. Be patirtų, esamų ir dar būsimų negalavimų ateityje, nukentėjusiajam ypatingai didelė žala buvo kuomet jis dėl eismo įvykio buvo priverstas gydytis, užuot leidęs laiką su nepilnamečiu sūnumi, kurį mato vos vieną kartą metuose. Nukentėjusiojo sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o teismo sprendimu nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, pagal kurią Š. J. su sūnumi gyvai gali bendrauti iš esmės tik vaiko vasaros atostogų metu. Š. J. su sūnumi buvo susiplanavęs atostogas 2022 m. rugpjūčio 20-29 d., tuo tikslu jis vaikui nupirko lėktuvo bilietus grįžimui į Lietuvą, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 22 d. iki rugpjūčio 29 d., tačiau sūnus grįžęs į Lietuvą iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. pagal susitarimą ir nukentėjusiojo kasmetinių atostogų grafiką leido su seneliais ir stovykloje, o nuo 2022 m. rugpjūčio 20-29 d. turėjo atostogauti su tėvu. Nukentėjusiajam šie sugriuvę planai yra ypatingai skaudūs, kadangi paskutinį kartą sūnus į Lietuvą buvo grįžęs 2021 metų vasarą, jie nesimatė metus laiko. Sūnus taip pat stipriai išgyveno dėl tėčio sveikatos ir dėl sugriuvusių planų, o taip pat pasakoja, jog sapnuoja košmarus, avarija, bijo važiuoti automobiliu. Eismo įvykio metu sukeltos pasekmes tiek nukentėjusįjį, tiek jo sūnų persekios visą gyvenimą, todėl jam privalo būti atlyginta neturtinė žala proporcinga jo patirtiems išgyvenimams. Nukentėjusiojo Š. J. ir jo atstovės nuomone, draudimo bendrovės išmokėtas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas patirtiems išgyvenimams, neatitinka formuojamos teismų praktikos, todėl nukentėjusiajam turi būti priteista papildoma 2 500 Eur suma. Vertinant priteistinos neturtinės žalos dydi, mano, jog jis negali būti mažesnis nei 6 000 Eur, kadangi kiekvienais metais transporto priemonių vairuotojų mokamos draudimo įmokos didėja, dėl infliacijos didėja visų produktų kainos, atlyginimai, todėl ir priteisiamos neturtinės žalos dydis negali mažėti, ot uri išlikto toks pat arba didėti.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu dėl prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio nukentėjusysis Š. J. paaiškino, kad per maža draudimo bendrovės išmokėta suma, nes sūnus, su kuriuo retai matosi, tuo metu buvo pas jį, jiems abiem buvo šokas. Po įvykio nebuvo susitikęs su sūnumi, iki įvykio buvo suplanuotos atostogos, tačiau įvykio eismo įvykis. Iki šiol jis vartoja vaistus nuo skausmo, kuriuos nešiojasi su savimi, o taip pat nešiojasi ir vaistus nuo kraujospūdžio, kadangi padidėjęs kraujo spaudimas gali pakenkti. Darbe nebuvo 2,5 mėnesio, dėl ko turi mokytis atnaujinimus, persilaikyti atestacijos egzaminą, padidėjo darbo krūvis. Po atlikto paskutinio tyrimo, blužnies įtrūkimas yra 2 cm, o gylio niekas nežino. Blužnis gali trūkti ir per kitą pusę, dėl ko gali būti negrįžtami pokyčiai. Įvykis nutraukė jo sportinę veiklą, važiavimą motociklu, jam yra uždrausta viską daryti.

Nukentėjusiojo Š. J. atstovė advokato padėjėja Gabija Ročytė teismo posėdžio metu paaiškino, kad papildomai iš draudimo bendrovės prašo priteisti 2 500 Eur, kadangi operacijos reikalingumas gali būti labai netikėtas, o neigiamos emocijos nukentėjusįjį persekioja iki šios dienos. Be to, dėl eismo įvykio nukentėjusysis buvo nedarbingas 82 dienas, dėl ko padidėjo jo darbo krūvis.