Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – O. M. gynėjai advokatei Reginai Majauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio , kuriuo O. M. pripažinta padariusia nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduota J. M. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajam A. S. 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš O. M. nukentėjusiajam A. S. 800 eurų išlaidų advokatės ir advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. O. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 10.55 val. Kaune, kryptimi link miesto centro, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimus tuo, kad apsisukdama ne sankryžoje, t. y. pravažiavime per skiriamąją juostą – įvažiuodama į (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį, skirtą važiuoti link (duomenys neskelbtini), nedavė kelio iš dešinės šia kryptimi artėjusiam motociklui „Honda (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo vairuotojas A. S. patyrė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

3. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo įgaliotasis atstovas teisininkas V. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys ir jo naudai iš civilinio atsakovo priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijama nukentėjusiojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kaip ir civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės klausimas dėl žalos nukentėjusiajam padengimo, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako tik A. S. atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu.

10. Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, nukentėjusiajam apylinkės teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, nepagrįsta, prieštaraujanti teisingumo ir protingumo kriterijams bei neatitinkanti aktualios teismų praktikos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius duomenis, nukentėjusiojo teisme duotus parodymus, skundžiamame nuosprendyje, pasisakant dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, išdėstytus motyvus, taip pat argumentus ir motyvus, nurodytus apeliaciniame skunde bei civiliniame ieškinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas iš dalies. A. S. priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas netinkamai, jis iš tiesų yra per didelis, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, nukentėjusiojo naudai iš civilinio atsakovo priteistą neturtinės žalos dydį sumažinant (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

11. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

12. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

13. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis A. S. dėl eismo įvykio patyrė politraumą, pasireiškusią odos nubrozdinimais kūne, plėštine žaizda dešinėje alkūnėje, pasaito sumušimu, dešinio plaučio sumušimu, kairio stipinkaulio atviru lūžiu, gaktikaulio viršutinių ir apatinių šakų lūžiais abipus, gaktinės sąvaržos išnirimu, dėl ko buvo atliktos stipinkaulio distalinės dalies lūžio atviros repozicijos su vidine fiksacija bei dubens lūžio atviros repozicijos su priekinio segmento vidine fiksacija operacijos. Dėl dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, A. S. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Po eismo įvykio nukentėjusysis buvo gydomas stacionare nuo 2021 m. birželio 12 d. iki 2021 m. birželio 30 d., t. y. 18 parų. Šiuo laikotarpiu jam atlikti įvairūs tyrimai (ultragarsinis tyrimas, galvos smegenų kompiuterinė tomografija, pilvo ir dubens kaulų kompiuterinė tomografija, šonkaulių rentgenograma ir t. t.), chirurginis dešinės rankos dilbio žaizdos sutvarkymas, dvi operacijos – stipinkaulio distalinės dalies lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija ir dubens lūžio atvira repozicija su priekinio segmento vidine fiksacija. Medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad operacijos pavyko sklandžiai, komplikacijų nenustatyta 2021 m. birželio 29 d. nukentėjusysis konsultuotas Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, rekomenduota medicininė reabilitacija ar sanatorinis gydymas. 2021 m. birželio 30 d. apžiūrėjus nukentėjusįjį nustatyta, kad jo bendra būklė gera, esant sklandžiai pooperacinei būklei, jis išrašytas iš stacionaro. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas išrašas iš SODROS patvirtina, kad A. S. buvo laikinai nedarbingas nuo 2021 m. birželio 12 d. iki 2021 m. spalio 6 d., o AB „(duomenys neskelbtini)“ išrašas ir mokėjimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo atlikta stacionarinė reabilitacija, kuri truko 3 dienas.

14. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę sunkūs padariniai nukentėjusiojo sveikatai sukėlė A. S. neigiamus psichologinius išgyvenimus (išgąstį, nerimą, baimę, kad laikinai dėl psichologinės būklės galėjo sutrikti ir miegas), jog dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą. Sutiktina ir su tuo, kad negebėjimas pasirūpinti savimi savarankiškai iš karto po operacijos ir dar kurį laiką, kol nukentėjusiajam buvo rekomenduojamas gulimas rėžimas, taip pat galimybių aktyviai leisti laiką (įskaitant lytinių santykių turėjimą), tiesiogiai bendrauti su kitais asmenimis bei dirbti sumažėjimas, taip pat turėjo įtakos A. S. psichologinės būklės pablogėjimui, tame tarpe ir nevisavertiškumo jausmo atsiradimui. Visos šios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobūdis ir sunkumas, turi būti įvertintos nustatant A. S. priteistinos neturtinės žalos dydį. Vis tik, aptariamos pasekmės, nors ir skausmingos nukentėjusiajam, tačiau jos savaime, nenustačius jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių (liekamųjų reiškinių) nukentėjusiojo sveikatai, nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą net 20 000 Eur suma. Teisėjų kolegija sutinka, kad kurį laiką dėl patirtų traumų A. S. negalėjo gyventi pilnavertiško gyvenimo, tame tarpe ir bėgioti, minti dviračio, kelti didelių svorių ir t. t., tačiau tai nereiškia, jog tokių galimybių jis neturės ateityje. Kaip matyti iš jau aukščiau aptartų duomenų, operacijos nukentėjusiajam pavyko, jokių komplikacijų po jų nenustatyta, reabilitacija, remiantis kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais duomenimis, truko vos 3 dienas. Laikinas nedarbingumas truko nepilnai keturis mėnesius, po jų nukentėjusysis grįžo į iki įvykio buvusią darbovietę, pareigų nepakeitė. Nei ankstesnėje proceso stadijoje, nei kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, nukentėjusysis ar jo atstovė taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiojo dar laukia gydymas ateityje ar kokie nors liekamieji reiškiniai. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad patirti sužalojimai turės įtakos A. S. gyvenimo kokybei ateityje.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, yra labai įvairi. Pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką tokiose bylose priteisiama nuo 5 000 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-276-458/2019, 2K-102-303/2019, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020, 2K-70-458/2020, 2K-41-303/2020, 2K-20-689/2020). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

16. Dar išsamiau analizuojant naujausią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyta, kad didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos įvertinus nukentėjusiųjų sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiškinius (pavyzdžiui, netektas darbingumo lygis). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-458/2020 nustatyta 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusysis tapo neįgalus, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, nebegali pasirūpinti net savimi, nebegali vaikščioti), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020 nustatyta 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusioji neteko galimybės dirbti, rūpintis savimi ir kitais, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, jai buvo atlikta kojos operacija, po šios operacijos kentėjo ir iki šiol jaučia didelį fizinį skausmą, dabar pati sunkiai eina tik su ramentais ir dėl kojos jai toliau tęsiamas gydymas, yra nedarbinga, dėl sunkaus judėjimo su ramentais negali niekur išeiti iš namų), Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-64-380/2021 nustatyta 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai dėl įvykio metu patirtų sužalojimų labai sunku judėti, atsirado kūno deformacijos, viena koja po operacijų sutrumpėjo 1,5 cm, dėl kojų ilgio skirtumo nuolat reikalinga speciali avalynė, po operacijų likę aiškūs dideli randai, nukentėjusioji jaučia nuovargį, negali atsitūpti, per ilgai sėdėti, taip pat yra protarpinis atminties netekimas, fizinis skausmas, galvos svaigimas, realybės nesuvokimas, ilgalaikis vaistų vartojimas), Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-310-898/2020 nustatyta 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai ilgą laiką buvo taikomas stacionarus ir reabilitacinis gydymas, sveikatos sutrikdymo pasekmės tiek fizinei, tiek psichinei nukentėjusiosios sveikatai yra ilgalaikės, nukentėjusioji prarado didelę dalį darbingumo, šiuo metu yra tik 30 procentų darbinga, negali dirbti, negali tinkamai rūpintis savo mažamečiais vaikais, dėl ko vienas iš vaikų su ja nebegyvena, jai pačiai reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl nukentėjusiosios asmenybės pokyčių, susijusių su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, ženkliai sumažėjo jos socialiniai ryšiai, nutrūko santykiai su vyru, draugais, dėl sutrikusios atminties (po įvykio net neprisiminė, kad turi dukrą, neprisiminė paskutinių savo ketverių gyvenimo metų) nukentėjusioji negali užbaigti iki eismo įvykio pradėtų studijų ir gauti aukštojo išsilavinimo).

17. Nagrinėjamu atveju iš esmės sunkiausias nukentėjusiojo patirtas ir jam daugiausiai nepatogumų sukėlęs sužalojimas yra gaktikaulio viršutinių ir apatinių šakų lūžis apibus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apygardos teismų formuojamą praktiką naujausiose eismo įvykių, kurių metu nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs gaktikaulio lūžiu, ir kuriose nekonstatuoti liekamieji reiškiniai nukentėjusiojo sveikatai, kaip kad šiuo atveju, nustatė, kad nukentėjusiesiems tokiu atveju priteisiama neturtinė žala svyruoja nuo 6 250 Eur iki 14 284 Eur. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-531/2022 nukentėjusiajam, kuriam buvo nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda pakaušio srityje ir galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos kairio kelio sąnario srityje, kairio riešo ir dilbio srityse, kairės gūžduobės srityje, kairės plaštakos plėštinė žaizda su III-o piršto tiesiamosios sausgyslės pilnu pažeidimu, kairio šlaunikaulio vidinio kampo lūžis, kairės gūžduobės lūžis, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai ir intraraumeninė kraujosruva šioje srityje, ir kuriam ateityje turėjo būti atlikta dar viena operacija, buvo priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-574/2021 nukentėjusiajai E. P., kuri patyrė daug daugiau lūžių nei A. S., o būtent jai buvo konstatuoti daugybiniai abipusiai šonkaulių (daugumos dešinės pusės), krūtinkaulio rankenos lūžiai su plaučių sumušimu ir oro į krūtinplėvės ertmes prasiveržimu, dubens kaulų lūžiai (kryžkaulio abiejų šoninių masių ir dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų lūžiai su abipusiu kaulinio dubens žiedo suardymu), o nukentėjusiajai N. G., kuriai buvo nustatyti dešinio gaktikaulio abiejų šakų bei kairio gaktikaulio viršutinės šakos ir kryžkaulio dešinės šoninės masės lūžiai su galimu plaučių sumušimu ir kvėpavimo nepakankamumu, buvo priteista po 6 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-321-282/2021 nukentėjusiajai, kuriai buvo konstatuotas ne tik kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, bet ir atviras kairiojo šlaunikaulio lūžis, buvo nuspręsta priteisti viso 14 284 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-360/2020 nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis buvo padidintas iki 20 000 Eur, tačiau jam konstatuotas ne tik gaktikaulio lūžis, bet ir dešinio smilkinkaulio įspaustinis lūžis, kaukolės pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio ir į abu galvos smegenų šoninius skilvelius, dešinės akiduobės lūžiai, dešinio šlaunikaulio lūžis, abiejų gūžduobių lūžiai, be to, buvo nustatyti ir liekamieji reiškiniai - Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba nustatė nukentėjusiajam neterminuotą antrojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. Iš aptarto akivaizdu, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis 20 000 Eur (kartu su draudimo bendrovės jau išmokėta suma – 5 000 Eur), įvertinus bylos aplinkybes, viršija teismų praktikoje priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti panašaus pobūdžio bylose, t. y. kai nukentėjusiesiems padaromi dubens kaulų lūžiai, dėl kurių asmenims ilgą laiką apribojama galimybė judėti, bei nenustatoma liekamųjų reiškinių. Teisėjų kolegija nenustatė jokių objektyviai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose paprastai priteisiamų sumų ir nukentėjusiojo A. S. patirtą neturtinę žalą vertinti net 20 000 Eur.

18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žalą turėtų būti įvertinta 20 000 Eur, be kita ko, nurodė, jog remiasi teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, tačiau konkrečiai paminėdamas tik baudžiamąją bylą Nr. 1A-396-478/2020. Susipažinusi su šioje byloje Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. priimta nutartimi, teisėjų kolegija nustatė, kad joje nukentėjusiosios dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata, patirta neturtinė žala buvo įvertinta 20 000 Eur. Vis tik, ši byla nėra tinkamas precedentas, taikytinas nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovautis šia nutartimi nėra pagrindo, nes joje ir nagrinėjamoje byloje ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) yra skirtingi. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-478/2020 priimtos nutarties motyvų, nukentėjusiajai priteistinos 20 000 Eur neturtinės žalos dydį teisėjų kolegija grindė ne tik įvykio metu patirtų sužalojimų pobūdžiu, iš karto po įvykio taikyto gydymo rūšies įvertinimu, laikotarpio, per kurį nukentėjusioji negalėjo vaikščioti, trukme, bet ir tuo, kad jai ateityje gali reikėti atlikti dar vieną operaciją dėl kreivai sugijusių dubens kaulų, o nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A. S. dar gali reikėti taikyti chirurginį gydymą ateityje, būtent dėl sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-478/2020 teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad nukentėjusioji yra jauna mergina, o jai buvo padaryti kryžkaulio ir gaktikaulių lūžimai, dėl ko buvo suardytas dubens žiedo vientisumas, kas gali ateityje turėti įtakos jos gebėjimui išnešioti ar pagimdyti vaiką. Taigi, skirtingai nei nagrinėjamos bylos atveju, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-478/2020 buvo nustatyta, kad patirtų sužalojimų sunkumas ir pobūdis gali turėti įtakos ir tolesnei nukentėjusiosios sveikatos būklei bei jos gyvenimo kokybei. Dar baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-478/2020 teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusioji pateikė pažymą, jog ji vis dar lankosi pas psichologą, kad jai psichologo konsultacijos rekomenduojamos ir toliau, kas rodo, jog jos teiginiai apie vis dar patiriamus išgyvenimus ir būtiną psichologinę pagalbą nėra deklaratyvūs. Tuo tarpu, įrodymų, kad A. S. būtų kreipęsis psichologinės pagalbos, į šią bylą nebuvo pateikta. Tokios aplinkybės apklausiamas pirmosios instancijos teisme nenurodė ir pats nukentėjusysis.

19. Apylinkės teismas, spręsdamas A. S. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, kaip jau minėta, taip pat nurodė atsižvelgiantis į tai, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai, o ne nukentėjusio asmens amžius. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018), nukentėjusiojo amžiaus sureikšminimas, sprendžiant kokia pinigine išraiška turėtų būti įvertinti asmens patirti praradimai, iš esmės pažeidžia BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su asmenų lygybės prieš įstatymą principu, ir neatitinka vertybinių teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, į kuriuos teismas, be kita ko, atsižvelgia nustatydamas neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, analogiškai, kaip pažeidžiantis asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principą, turėtų būti vertinamas ir apylinkės teismo argumentas, jog nukentėjusysis yra užsienio valstybės pilietis, atvykęs į Lietuvą dirbti, kas tik sustiprina jo neigiamus išgyvenimus, susijusius su aptariamu įvykiu.

20. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, įvertinęs nurodytą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – A. S. patirtų sužalojimų mastą ir pobūdį, jam taikyto gydymo rūšį bei trukmę, nedarbingumo ir reabilitacijos trukmę, nukentėjusiajam sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai turės įtakos jo gyvenimo kokybei ateityje, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju nukentėjusiojo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti tinkama satisfakcija turėtų būti 12 000 Eur dydžio suma. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini)“ A. S. jau yra išmokėjusi 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš šios bendrovės apylinkės teismo priteista 15 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti mažinama iki 7 000 Eur. Tenkinti apeliacinį skundą pilna apimtimi ir visiškai atmesti civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuojant, jog nukentėjusiajam draudimo bendrovės dar ikiteisminio tyrimo metu išmokėta suma – 5 000 Eur, neturtinei žalai atlyginti, yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, nėra pagrindo. Civilinio atsakovo apeliaciniame skunde pažymima, kad draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. S. jau išmokėta suma atitinka eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos dydis siekia iki 12 MMA, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nurodomos rekomendacijos, yra tik patariamojo, o ne imperatyvaus pobūdžio. Teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, kiekvienu atveju privalo atsižvelgti į individualias konkrečios bylos aplinkybes, teismų suformuotą praktiką analogiškose bylose. Be to, skunde minimų rekomendacijų 1 punkto turinys leidžia spręsti, jog šio teisės akto nuostatos, visų pirma, yra skirtos konkretiems subjektams, vykdantiems specifines funkcijas, t. y. draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Faktą, jog eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginama didesnė neturtinė žala, nei rekomendacijose nurodyti orientaciniai dydžiai, patvirtina ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo bei Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatos, kurios leidžia teigti, jog neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis rekomendacijomis, tačiau dėl apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio galima ginčytis ir šios galimybės neriboja rekomendacijose nurodyti maksimalūs orientaciniai neturtinės žalos dydžiai. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas nustatydamas nukentėjusiems neturtinės žalos dydį, turėtų vadovautis rekomendacijose nustatytų išmokų dydžio gairėmis.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiojo atstovė advokatė Matrija Židonienė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog tarp nukentėjusiojo bei advokatės buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, advokatė parengė atsiliepimą į civilinio atsakovo apeliacinį skundą ir už šios paslaugos atlikimą nukentėjusiajam 2022 m. balandžio 22 d. išrašė 600 Eur sąskaitą, kurią A. S. apmokėjo 2022 m. balandžio 28 d.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, pateikė tik civilinis atsakovas. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų - apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą - surašymas. Dėl to, nukentėjusiojo turėtos išlaidos rengiant atsiliepimą turi būti apmokėtos. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokatės atliktiems veiksmams ir jos darbo sąnaudoms. Nors advokatė parengė atsiliepimą į civilinio atsakovo apeliacinį skundą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis nėra didelės apimties, be to, didelę jo dalį sudaro teisės normų, teismų praktikos perrašymas, taip pat perrašymas aplinkybių, kurios jau buvo išdėstytos civiliniame ieškinyje. Taip pat, nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, turi būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato pareigos nukentėjusiajam pateikti atsiliepimo į nuteistojo ar kitų proceso dalyvių pateiktus apeliacinius skundus. Dėl to, kas išdėstyta, taip pat įvertinus tai, jog civilinio atsakovo skundas yra tenkinamas iš dalies, nukentėjusiojo A. S. turėtos išlaidos už advokatės paslaugas yra mažintinos iki 200 Eur.

24. Pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis atsakovas ir jo atstovas gali apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio. Nagrinėjamo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu, jo nustatymo kriterijų taikymu. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą O. M. apeliacinio skundo dėl priimto teismo sprendimo nepadavė. Konstatuotina, kad tokioje situacijoje proceso išlaidų išieškojimas iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą O. M. neatitiktų proceso teisės principų ir nebūtų teisingas.

25. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normose tiesiogiai nenumatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020).

26. Vadovaujantis anksčiau aptartu, darytina išvada, jog įstatymas numato galimybę priteisti proceso išlaidas iš civilinio atsakovo, t. y. šiuo atveju iš AAS „(duomenys neskelbtini)“. Todėl nukentėjusiojo atstovės prašymas priteisti procesines išlaidas tenkintinas ir priteisiama iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. S. 200 Eur proceso išlaidų, turėtų advokato paslaugoms rengiant atsiliepimą į civilinio atsakovo apeliacinį skundą apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti:

Iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajam A. S. priteistą 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajam A. S. 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms rengiant atsiliepimą į civilinio atsakovo apeliacinį skundą apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.