Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-207-300/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-01
Bylos Nr.: 1A-207-300/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-40283-2020-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
Nukentėjusysis: G. P.
Advokatai: Dalius Vaičiulis, Drąsutis Narmontas

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
2.4.9Kiti bylų proceso apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo klausimai

Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-300/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40283-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.7; 1.2.25.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės D. B.,jos gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,nukentėjusiajai G. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. P. ir jos atstovo advokato Drąsučio Narmonto apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta, perduodant D. B. B. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Nustatytas vienų metų laidavimo terminas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 (penkių) MGL dydžio, t. y. 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant paskirtą įmoką sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios G. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai G. P. priteista 15 (penkiolika) eurų turtinės ir 1 000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinės žalų atlyginimo, iš viso 1 015 (vienas tūkstantis penkiolika) eurų.

Iš D. B. nukentėjusiajai G. P. priteista 24,50 (dvidešimt keturi eurai ir penkiasdešimt euro centų) eurai patirtoms proceso išlaidoms ir 300 (trys šimtai) eurų išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti, iš viso 324,50 (trys šimtai dvidešimt keturi eurai ir penkiasdešimt euro centų) eurai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad ji 2020 m. liepos 17 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 28 punktų reikalavimus, t. y., įvažiuodama į sankryžą (duomenys neskelbtini) gatve degant žaliam šviesoforo signalui ir sankryžoje sukdama į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, privalėdama sustoti ir praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį ji kerta, nesustojo ir nepraleido iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios G. P., ir dėl to ją kliudė, t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. P. dėl dešiniojo kelio girnelės (duomenys neskelbtini), dešiniojo kelio vidinio girnelės (duomenys neskelbtini) buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. P. jos atstovas advokatas Drąsutis Narmontas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir visiškai tenkinti nukentėjusiosios G. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiant 5 000 (penkių tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimą. Be to, nukentėjusioji ir jos atstovas prašo iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. nukentėjusiajai G. P. priteisti: 1) 605 (šešių šimtų penkių) eurų proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 2) 302,50 (tris šimtus du eurus ir penkiasdešimt euro centų) eurus apmokėti advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo paruošimą.

2.1. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nukentėjusiajai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisdamas 1 000 (vieno tūkstančio) eurų neturtinės žalos atlyginimo sumą, nepakankamai įvertino D. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai sukeltų padarinių sunkumą bei D. B. kaltės laipsnį, todėl priteisė per mažą neturtinės žalos kompensaciją, taip pažeisdamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teigia, jog iki eismo įvykio ji (nukentėjusioji) mėgo (duomenys neskelbtini), aktyvų gyvenimo būdą. Eismo įvykio metu, ją partrenkus per pėsčiųjų perėją, jos sveikatai buvo pakenkta negrįžtamai, t. y. ji nebegali (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), važinėti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Einant per pėsčiųjų perėja nukentėjusiajai atsirado nesaugumo jausmas, baimė. Iki šiol jai yra sutrikęs miegas. Nukentėjusioji nėra (duomenys neskelbtini), o po sužalojimo iki šiol (duomenys neskelbtini), ją kamuoja didelis stresas, didelis nerimas dėl sveikatos ateityje, vasaros atostogų planų sugriovimas, laisvalaikio kokybės esminis pablogėjimas. Tai nukentėjusiajai, kaip (duomenys neskelbtini), sukelia dar didesnį diskomfortą, esmingai sumažina jos bendravimo galimybes, didina jos dvasinius išgyvenimus.

2.2. Pažymi, kad draudikas nukentėjusiajai išmokėjo 3 000 (tris tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimą vertindamas, kad jos sveikatos sutrikdymas tęsėsi tik iki (duomenys neskelbtini) mėnesių, tačiau nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta daug ilgesniam laikotarpiui, t. y. ji ir toliau šlubuoja, sveikatos sutrikdymas nepašalintas, jai yra atliekamos reabilitacinės procedūros, atsinaujino nukentėjusiosios anksčiau patirta trauma dėl (duomenys neskelbtini). Anot apeliantų, t. y. akivaizdūs ilgalaikiai liekamieji padariniai, kurie nukentėjusiajai atsirado dėl jos patirto sužalojimo pėsčiųjų perėjoje.

2.3. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteista neturtinės žalos suma yra neadekvati nukentėjusiosios sužalojimams, patirtoms bei toliau patiriamoms fizinėms ir psichologinėms kančioms, esamiems ir būsimiems išgyvenimams.

2.4. Dėl proceso išlaidų priteisimo iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. teigia, kad žemesnės instancijos teismas, nepagrįstai nepriteisė nukentėjusiosios prašomų 605 (šešių šimtų penkių) eurų proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, jog tai, kad D. B. darbinės pajamos, kaip nurodė apylinkės teismas, nėra didelės, ji (duomenys neskelbtini), nėra išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą dvigubai sumažinti nukentėjusiai priteistinas patirtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Anot apeliantų, žalą nusikalstama veika padariusio asmens turtinė padėtis, sveikatos sužalojimo atveju, negali būti lemiamu kriterijumi mažinti nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

2.5. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji, prieš ją sužalojant, buvo ką tik (duomenys neskelbtini), taigi jos turtinė padėtis nėra išskirtinai geresnė už D. B. turtinę padėtį. D. B., kaip ji pati paaiškino, dirba, tad pagrindo pripažinti, kad jos turtinė padėtis yra kuom nors išskirtinai blogesnė nei kitų asmenų, nėra jokio pagrindo.

2.6. Akcentuoja, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. neuždraudė jai vairuoti transporto priemonės, nors nusikalstama veika buvo padaryta dėl didelio neatsargumo naudojantis šia teise ir dėl to buvo sužalota nukentėjusioji. Pirmosios instancijos teismas D. B. paskyrė minimalią įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Todėl dar didesnių lengvatų asmeniui, padariusiam nusikaltimą darymas (dvigubai sumažinant priteistinas nukentėjusiosios faktiškai patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti) yra akivaizdžiai neteisingas, esmingai pažeidžiantis nukentėjusiosios, kurios sveikata buvo sužalota dėl kaltinamosios neteisėtos veikos, interesus, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Apeliantų manymu, neteisingas proceso išlaidų priteisimas paneigia nukentėjusiosios konstitucinę teisę turėti atstovą bei iš nusikalstamą veiką padariusio asmens gauti pagrįstų išlaidų už atstovo suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą.

3. 2021 m. gegužės 28 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nukentėjusiosios G. P. prašymas prie baudžiamosios bylos prijungti papildomus dokumentus (medicininius duomenis ir medicininių dokumentų išrašą, nukentėjusiajai atliekamas procedūras, registraciją (duomenys neskelbtini)), patvirtinančius, kad jai dėl patirtos traumos dar yra reikalingos gydymo procedūros, o jos sveikata dar nėra atsistačiusi.

4. Atsiliepimų į nukentėjusiosios G. P. ir jos atstovo advokato Drąsučio Narmonto apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

Šalies argumentai

5. Apygardos teismo posėdyje nukentėjusioji G. P. prašė apeliacinį skundą tenkinti ir jai iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 5 000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. nukentėjusiajai priteisti 605 (šešis šimtus penkis) eurus proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 302,50 (tris šimtus du eurus ir penkiasdešimt euro centų) eurų proceso išlaidų už apeliacinio skundo surašymą. Prokurorė prašė nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliacinį skundą tenkinti visiškai. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės G. P., jos gynėjas prašė nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliacinį skundą dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo atmesti, dėl apeliaciniu skundu prašomo didesnio neturtinės žalos dydžio – paliko spręsti apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

6. Nukentėjusioji G. P. ir jos atstovas advokatas Drąsutis Narmontas apeliaciniu skundu nesutinka su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu, nukentėjusioji prašo iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 5 000 (penkių tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimą; iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. nukentėjusiajai G. P. priteisti: 1) 605 (šešių šimtų penkių) eurų proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 2) 302,50 (tris šimtus du eurus ir penkiasdešimt euro centų) eurus apmokėti advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo paruošimą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio.

7. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji G. P. apylinkės teismui 2021 m. sausio 12 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 (penkiais tūkstančiais) eurų (1 t., b. l. 130-153), tačiau atsižvelgusi į tai, kad draudimo bendrovė AB „(duomenys neskelbtini)“ jai atlygino 3 035 (tris tūkstančius trisdešimt penkis) eurus neturtinės žalos, prašė priteisti jai iš šios draudimo bendrovės 5 000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 50, 135, 169-171; 2 t., b. l. 5, 17).

8. Nukentėjusioji G. P. savo patirtos neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą civiliniame ieškinyje (1 t. b. l. 130-151) ir apeliaciniame skunde, kartu su papildomai prie apeliacinio skundo pridėtais dokumentais grindžia tuo, kad dėl patirtų sužalojimų jos sveikatai buvo pakenkta negrįžtamai, t. y. ji nebegali (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), važinėti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Einant pėsčiųjų perėja nukentėjusiajai atsirado nesaugumo jausmas, baimė. Iki šiol jai yra sutrikęs miegas. Nukentėjusioji nėra (duomenys neskelbtini), o po sužalojimo iki šiol šlubuoja, ją kamuoja didelis stresas, didelis nerimas dėl sveikatos ateityje, vasaros atostogų planų sugriovimas, laisvalaikio kokybės esminis pablogėjimas. Be to, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam laikotarpiui, t. y. ji ir toliau (duomenys neskelbtini), sveikatos sutrikdymas nepašalintas, jai yra atliekamos reabilitacinės procedūros, atsinaujino nukentėjusiosios anksčiau patirta trauma dėl (duomenys neskelbtini). Anot apeliantų, t. y. akivaizdūs ilgalaikiai liekamieji padariniai, kurie nukentėjusiajai atsirado dėl jos patirto sužalojimo pėsčiųjų perėjoje.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas klausimo dėl neturtinės žalos priteisimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, ir skundžiamame nuosprendyje konstatavęs, kad nukentėjusiosios ir jos atstovo prašoma priteisti suma viršija teismų praktikoje priteistinos sumos vidurkį, tačiau atsižvelgęs į draudimo bendrovės nukentėjusiajai atlygintą neturtinės žalos dydį bei teismų praktiką, papildomai nukentėjusiajai priteisė 1 000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

10. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

11. Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 (penki milijonai) eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 (vienas milijonas) eurų dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1059 nustatyti nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję indeksuoti draudimo sumų dydžiai – 5 210 000 (penki milijonai du šimtai dešimt tūkstančių) eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 050 000 (vienas milijonas penkiasdešimt tūkstančių) eurų dėl žalos turtui.

12. Pagal teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiems eismo įvykyje asmenims įprastai priteisiamas nuo 600 (šešių šimtų) eurų iki 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam nustatomi daug sunkesni sužalojimai, pvz.: kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžiai, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžiai, krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, dešinės krūtininės ląstos pusės III-IX šonkaulių lūžiai, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžiai, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų iki 7 000 (septynių tūkstančių) eurų (Žr. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 26 d. apeliacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-255-354/2020 7.5.5 punkte nurodytą teismų praktiką).

13. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. P. nustatyti sužalojimai: nustatyti sužalojimai: dešiniojo kelio girnelės (duomenys neskelbtini); dešiniojo kelio vidinio girnelės (duomenys neskelbtini). Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi metu, tiek ir netiesioginės traumos metu vykstant (duomenys neskelbtini) judesiui per kelio sąnarį. G. P. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešiniojo kelio girnelės (duomenys neskelbtini) ir dešiniojo kelio vidinio girnelės (duomenys neskelbtini) jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 (dešimties) dienų laikotarpiui. Iš (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos gydytojo išrašo matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) dešinės kojos sąnario girnelė, ji buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savaitėms. Diagnozė – (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gydytojo traumatologo konsultacijos matyti, jog (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai nustatytas dešiniojo kelio girnelės (duomenys neskelbtini), nuimta (duomenys neskelbtini), skausmingas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30). (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ radiologinio tyrimo vertinimo išvadose matyti, jog nukentėjusiosios dešiniojo kelio girnelės (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29). Iš (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) centro medicinos dokumentų išrašo matyti, jog nukentėjusiajai diagnozuota: (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai paskirtos reabilitacijos procedūros (1 t., b. l. 139). Pažymėtina, kad nukentėjusioji G. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (kaip ji pati teigia) lanko reabilitacijos procedūras VšĮ (duomenys neskelbtini) centre (1 t., b. l. 137, 140-149, 185-186; 2 t., b. l. 8-9, 11-14), vartoja gydytojo jai paskirtus vaistus (1 t., b. l. 138). Be to, iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos medicinos dokumentų išrašų matyti, jog nukentėjusiajai nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 10, 16). AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime apie priimtą sprendimą dėl įvykio byloje nurodyta, kad G. P. draudimo išmokos dydis apskaičiuotas remiantis nukentėjusiosios patirtais sužalojimais, gautais dokumentais, TPVCAPDĮ, CK, eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (1 t., b. l. 50, 169-171; 2 t., b. l. 5).

14. Nukentėjusioji G. P. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus – registracijos kvitą, kuriame matyti, jog nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) numatytas kojos peršvietimas, (duomenys neskelbtini) centre atliekamos (duomenys neskelbtini) procedūros, (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) Medicinos dokumentų išraše matyti, jog nukentėjusiajai nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), girnelės (duomenys neskelbtini). Būklė – (duomenys neskelbtini). Nukreipta (duomenys neskelbtini). Tačiau įvertinus tai, kad nors nukentėjusioji tęsia gydymą, atlieka reabilitaciją, nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose yra pakankamas, adekvatus ir proporcingas nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų duomenų neabejoja, kad nukentėjusioji dėl įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, tačiau kartu sprendžia, kad nukentėjusiajai G. P. išmokėtos neturtinės žalos dydis – iš viso 4 035 (3 035 eurai išmokėti draudimo bendrovės + apylinkės teismo priteista 1 000 eurų) – nėra aiškiai per mažas, jis atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Įvertinus jau anksčiau aptartus duomenis, nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios ir jo atstovo prašymo papildomai iš draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ jai priteisti 5 000 (penkių tūkstančių) eurų (likusią neatlygintą – 965 – devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) neturtinės žalos atlyginimo sumą. Akivaizdu, kad į nukentėjusiosios patirtą sužalojimą, jo sunkumą, padarytos žalos pasekmes atsižvelgta priimant sprendimą išmokėti nukentėjusiajai G. P. 3 035 (trijų tūkstančių trisdešimt penkių) eurų neturtinės žalos atlyginimą, taigi tenkinti nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme.

16. Nukentėjusioji ir jos atstovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su apylinkės teismo priteistu proceso išlaidų dydžiu – 300 (trimis šimtais) eurų išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo (šiuo atveju – nukentėjusiojo atstovo advokato) nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2A-1-788/2021).

18. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. P. apylinkės teisme pagal (duomenys neskelbtini) teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 151) buvo teikiama teisinė pagalba ją ginant atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui. Advokato nukentėjusiajai suteiktų teisinių paslaugų dydį baudžiamojoje byloje patvirtina byloje pridėtas (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, jog G. P. į advokato Drąsučio Narmonto banko sąskaitą pervedė 605 (šešis šimtus penkis) eurus (1 t., b. l. 157).

19. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantai, vertinant nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų dydį svarbu atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo interesus, bet kaltinamo asmens turtinę padėtį, t. y. ar jis turės galimybę šias išlaidas apmokėti.

20. Baudžiamoji byla, kurioje D. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, išnagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šią aplinkybę, taip pat į bylos nedidelę apimtį (bylą sudaro (duomenys neskelbtini) tomai), sudėtingumą, kad byla išnagrinėta (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje (2 t., b. l. 19-26), nukentėjusiosios atstovas jai teikė teisinę pagalbą ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi visa bylos medžiaga jam buvo žinoma ir darbas nereikalavo didelių sąnaudų, pirmosios instancijos teismas iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. priteisė nukentėjusiajai G. P. dalį – 300 (tris šimtus) eurų jos prašytų priteisti proceso išlaidų, advokato paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 31), atsižvelgusi ir į atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. asmenybę (1 t., b. l. 86-87, 93-94. 178-180) ir jos turtinę padėtį, t. y. į tai, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 90, 180), mokosi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 178), gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 179), sprendžia, kad apylinkės teismo nukentėjusiajai priteista 300 (trijų šimtų) eurų suma nelaikytina aiškiai per maža, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo didinti priteistų proceso išlaidų dydžio, susidariusio dėl nukentėjusiajai apylinkės teisme teiktos teisinės pagalbos.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

21. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. P. ir jos atstovas prašo iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. priteisti proceso išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą. Kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir jos atstovas aukštesnės instancijos teismui pateikė (duomenys neskelbtini) išrašą iš sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 45) ir (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 44), iš kurių matyti, kad advokatas Drąsutis Narmontas paruošė apeliacinį skundą nukentėjusiajai G. P., o G. P. už apeliacinio skundo surašymą advokatui sumokėjo 302,50 (tris šimtus du eurus ir penkiasdešimt euro centų) eurų.

22. Atsižvelgus į minėtą BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, ir į kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios ir jos atstovo prašymas iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. priteisti proceso išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nukentėjusiosios G. P. ir jos atstovo advokato Drąsučio Narmonto apeliacinį skundą.

Iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. proceso išlaidų už nukentėjusiajai G. P. advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant apeliacinį skundą, nukentėjusiosios naudai – neišieškoti.

Teisėjai Boleslovas KalainisZigmas KavaliauskasVidmantas Mylė