Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų operatore, besimokanti V. D. universitete, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2020 m. liepos 17 d. apie 20.50 valandą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 28 punktų reikalavimus, tai yra, įvažiuodama į sankryžą (duomenys neskelbtini) gatve degant žaliam šviesoforo signalui ir sukdama sankryžoje į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, privalėdama sustoti ir praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį ji kerta, nesustojo ir nepraleido iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios G. P., ir dėl to ją kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. P. dėl dešiniojo kelio girnelės išnirimo, dešiniojo kelio vidinio girnelės laikiklio ties girnele plyšimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apklausta teisme kaltinamoji D. B. kalta prisipažino ir parodė, jog 2020 m. liepos 17 d. vakare automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve suko į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Saulė jau leidosi ir švietė jai į akis, ją akino. Pėsčiųjų, einančių per (duomenys neskelbtini) gatvę, nematė. Automobilio greitis nebuvo didelis. Važiuodama staiga išgirdo šauksmą, tuomet sustojo. Kai išlipo iš automobilio, pamatė ant važiuojamosios kelio dalies sėdinčią nukentėjusiąją. Suprato, kad ji nukentėjusiąją partrenkė. Nukentėjusioji sakė, kad ji norinti važiuoti į namus, todėl ji nukentėjusiąją įsisodino į automobilį ir parvežė ją namo, padėjo užlipti iki buto. Būnant pas nukentėjusiąją namuose, nukentėjusiosios mama iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Įvykio vietoje nesuprato, kad reikia kviesti medikus ir pranešti policijai, nes patyrė stresą, nepagalvojo, kad nukentėjusioji stipriai sužalota. Nukentėjusiosios atsiprašė, bandė su ja bendrauti, tačiau nukentėjusioji bendrauti atsisakė. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą seneliui B. P., kuris ją užaugino, su juo sieja labai glaudūs ryšiai, jis jai yra autoritetas.

Nukentėjusioji G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2020 m. liepos 17 d. vakare ji sportavo – bėgiojo ir apie 21 val. ėjo į namus. Jai reikėjo pereiti per (duomenys neskelbtini) gatvę. Priėjusi (duomenys neskelbtini) gatvę ji sustojo, palaukė, kol jai užsidegs žalias šviesoforo signalas, užsidegus žaliai šviesai, ėjo per gatvę. Beveik priėjus gatvės vidurį ją kliudė automobilis, atvažiavęs (duomenys neskelbtini) gatve ir sukęs į kairę pusę, ji griuvo ant kapoto, persivertė ir nukrito ant gatvės. Jai labai pradėjo skaudėti dešinės kojos kelį, jis buvo išniręs, ji pati rankomis sąnarį atstatė į vietą. Pradėjo šaukti. Automobilis sustojo, tačiau vairuotoja iš karto neišlipo. Po to ji išlipo, tačiau prie jos nepriėjo, o atsitūpė prie savo automobilio rato. Automobilio vairuotoja policijos, medicinos pagalbos nekvietė. Labai išsigando, kad jos nepervažiuotų pradėję važiuoti automobiliai. Tada priėjusiai automobilio vairuotojai pasakė, kad nori į namus. Vairuotoja jai padėjo atsistoti, įsodino į savo automobilį ir parvežė ją į namus. Jai labai skaudėjo, eiti negalėjo, kaltinamoji ją net bandė nešti laiptais. Įvedus į namus, mama kaltinamosios neišleido, paskambino policijai, po to atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Ji buvo nuvežta į ligoninę, kur jai sugipsavo koją. Dėl patirtos traumos ji gydosi iki šiol. Dėl įvykio žlugo jos planai įsidarbinti, iki šiol patiria labai didelius nepatogumus, nes raišuoja, negali sportuoti, negali dirbti norimo darbo. Draudimo bendrovė jai atlygino 3 035 EUR neturtinės žalos ir 35 EUR turtinės žalos. Ji papildomai yra patyrusi 15 eurų turtinės žalos važiavimo bilietui įsigyti, tas bilietas jai buvo reikalingas tik važinėjimui į reabilitacijos centrą, kur jai atliekamos procedūros. Prašo iš draudimo bendrovės papildomai priteisti 5 000 EUR neturtinei žalai atlyginti ir 15 EUR turtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio M. U. 2020-07-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-07-07 apie 21.11 val. buvo gautas moters pranešimas, jog į namus parvedė jos dukrą su sulaužyta koja, dukra nukentėjo eismo įvykio metu. Nuvykus nurodytu adresu namuose buvo nukentėjusi G. P., kuri paaiškino, jog ją einančią per perėją partrenkė automobilis, skundėsi dešinės kojos skausmais. Kartu buvo automobilio vairuotoja D. B., kuri paaiškino, jog važiuojant automobiliu ir sukant iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę kliudė per perėją ėjusią moterį. Išlipus iš automobilio paklausė nukentėjusiosios G. P., ar šiai reikalinga pagalba, o nukentėjusioji paprašė ją parvežti namus, ką ji ir padarė. Grįžus į namus nukentėjusioji pajuto stiprų dešinės kojos skausmą, dėl ko buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policija. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinus girtumą, nustatyta, kad abi moterys blaivios. G. P. buvo išvežta į ligoninę detalesnei apžiūrai. Įvykį mačiusių asmenų nebuvo nustatyta. (1 t., b. l. 14-15).

Tiriant eismo įvykį buvo nubraižytas eismo įvykio vietos planas. (1 t., b. l. 17-18).

2020 m. liepos 17 d. surašytame transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad ant D. B. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jokių akivaizdžių apgadinimų nesimato. (1 t., b. l. 19).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. P. nustatyti sužalojimai: dešiniojo kelio girnelės išnirimas, dešiniojo kelio vidinio girnelės laikiklio ties girnele plyšimas. Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 30-31).

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-11-27 pranešime nurodyta, kad G. P. kompensuota: 3 035,00 EUR neturtinės žalos atlyginimui (5 MMA dydžio, kai (duomenys neskelbtini) EUR). Žala įvertinta atsižvelgus į G. P. patirtų sužalojimų sunkumą (nesunkus), patirtus nepatogumus, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį. (1 t., b. l. 50-51).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamosios D. B. kaltė įrodyta.

Kaltinamoji D. B., vairuodama lengvąjį automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 28 punktų reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai G. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamoji D. B. padarė neatsargų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji anksčiau neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 86), buvo bausta administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (1 t., b. l. 93-94). Ji mokosi, dirba, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, naujų nusikalstamų veikų nėra padariusi, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje nusikalstamų veikų nepadarys. Atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pareiga kyla AB „(duomenys neskelbtini) “. Byloje pateiktas B. P. prašymas atleisti kaltinamąją D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją jam pagal laidavimą (1 t., b. l. 176-177). B. P. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo – jis neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 190, 191), pensininkas, yra artimas kaltinamosios giminaitis – senelis, kuris, kaip nurodė pati kaltinamoji, ją augino, ja rūpinosi, todėl gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Todėl yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Dėl šių aplinkybių kaltinamoji D. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina. Laidavimas skirtinas be užstato ir nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.

Kaltinamoji D. B. nusikaltimą padarė naudodamasi specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi, ji dirba ir mokosi, darbinėje veikloje reikalinga teisė vairuoti. Dėl šių aplinkybių baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones jai neskirtina. Kaltinamajai D. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – minimalaus dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusioji G. P. 2021-01-12 pateikė civilinį ieškinį dėl 5 000 EUR neturtinės žalos ir 35 eurų turtinės žalos atlyginimo, priteisiant šią žalą iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini) “ (1 t., b. l. 130-150). Ieškinyje nurodoma, kad draudimo bendrovė yra atlyginusi 3 035 EUR neturtinės žalos, tačiau ši suma nėra pakankamas jos patirtos neturtinės žalos atlyginimas, todėl prašo jai priteisti 5 000 eurų atlyginti neturtinei žalai. Taip pat jai nėra atlyginta turtinė žala – 35 eurai, tą žalą ji patyrė pirkdama vaistus ir įsigydama bilietą važiavimui autobusu, nes buvo būtina vykti į reabilitacijos centrą procedūrų atlikimui.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pateikė prašymus atlyginti jai papildomai patirtą turtinę žalą 15 EUR, sudariusią dėl elektroninio bilieto papildymo, nes visuomeniniu transportu ji važiavo tik į reabilitacijos centrą, kur jai buvo teikiamos reabilitacijos paslaugos dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo, nurodė, jog ieškinyje nurodyta 35 eurų turtinė žala jai yra atlyginta (1 t., b. l. 184-187, 2 t., b. l. 7-17).

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-02-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) teismui pranešė, jog nukentėjusiajai G. P. yra atlyginta 3 035 EUR neturtinės žalos ir 35 EUR turtinės žalos. Išmokėta draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinka tiek įvykio aplinkybes, tiek pasekmes, tiek „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“ (patvirtintas LR Finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek ir teismų praktiką, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisinėti kokias nors papildomas sumas dėl neturtinės žalos. (1 t., b. l. 169-171, 2 t., b. l. 5-6).

Teismas laiko, jog nukentėjusiosios G. P. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Nukentėjusysis turi teisę pareikšti ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnyje nustatyta, jog civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusioji G. P. nurodė, kad patyrė papildomas 15 eurų dydžio išlaidas, susijusias su vykimu į reabilitacijos centrą, kur jai buvo atliekamos procedūros. Pateikti medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad nukentėjusiajai yra tęsiamas eismo įvykio metu patirto sužalojimo gydymas, jai 2021 m. vasario ir kovo mėnesiais buvo atliekamos gydytojo skirtos procedūros (1 t., b. l. 185-186, 2 t. b. l. 8-14, 16). Už elektroninį bilietą buvo mokėta 2021-02-08 ir 2021-02-18 (1 t., b. l. 187, 2 t., b. l. 15). Nukentėjusioji G. P. teisme nurodė, jog visuomeninio transporto paslaugomis, dėl ko buvo pirktas elektroninis bilietas, ji naudojosi tik vykdama į reabilitacijos centrą procedūrų atlikimui. Taigi, nukentėjusioji šias išlaidas patyrė jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos pasekmių šalinimo tikslu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248, 6.249 straipsnių nuostatomis, ši turtinė žala jai turi būti atlyginta, žalą priteisiant iš AB „(duomenys neskelbtini) “, kurioje buvo apdrausta kaltinamosios D. B. civilinė atsakomybė. Kita turtinė žala – 35 EUR nukentėjusiajai buvo atlyginta bylos nagrinėjimo teisme metu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 800 EUR iki 3 000 EUR neturtinės žalos atlyginimui. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-895/2017, 2K-95-222/2017, 2K-146-222/2017, 2K-204-697/2017). Tačiau atskirais atvejais nukentėjusiesiems priteisiamos ir didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti, priteisiamos neturtinės žalos vidurkis yra apie 6 000 EUR (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-551/2013, 2K-141/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje Nr. 1A-159-875/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-462/2019).

Nukentėjusioji G. P. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, negalėjo dirbti norimo darbo, šiuo metu taip pat dar patiria nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus – iki šiol šlubuoja, jai yra atliekamos reabilitacinės procedūros, kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų ir pačios nukentėjusiosios paaiškinimų teisme, dėl eismo įvykio metu patirtos traumos atsinaujino ankstesnė stuburo liga. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kuri jai turi būti atlyginta. Teismas laiko, jog civilinio atsakovo – AB „(duomenys neskelbtini) “ išmokėta nukentėjusiajai 3 035 EUR dydžio suma, draudimo bendrovei laikant, jog nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta iki 3 mėnesių, ne visiškai atitinka padarytos žalos kompensavimo teisingumo principą. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pasekmes – nukentėjusiosios sveikata iki šiol nėra visiškai atsistačiusi, ji nebegali sportuoti, yra ženkliai sumažėjusios jos bendravimo su kitais asmenimis galimybės, teismas pripažįsta, jog turėtų būti padidintas nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimas, tačiau laiko, jog prašoma papildomai priteisti 5 000 EUR suma yra aiškiai per didelė. Dėl šių aplinkybių teismas nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina dalinai, laikydamas, jog nukentėjusiajai priteistina 1 000 EUR suma neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji G. P. pateikė prašymą jos patirtas išlaidas dėl bylos medžiagos kopijavimo 24,50 EUR ir 605 EUR išlaidas, patirtas ją atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti, pripažinti proceso išlaidomis ir šias išlaidas priteisti iš kaltinamosios D. B.. (1 t., b. l. 156-162).

Nukentėjusiosios G. P. išlaidos, patirtos dėl bylos medžiagos kopijavimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103, 104, 105 straipsnių nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomis, ir priteistinos iš kaltinamosios D. B..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiąją G. P. teisme atstovavo advokatas, išlaidos patvirtintos pateiktais dokumentais, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamosios D. B., tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios D. B. turtinę padėtį – pajamos nedidelės, mokosi, priteistinų išlaidų dydis mažintinas iki 300 EUR.

Daiktinis įrodymas – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas D. B. neribotam disponavimui.

Kardomoji priemonė kaltinamajai D. B. nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

D. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

D. B. perduoti B. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio, tai yra 250 EUR (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant D. B. paskirtą įmoką sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios G. P. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš AB „(duomenys neskelbtini) “ nukentėjusiajai G. P. 15 EUR (penkiolika eurų) turtinei žalai ir 1 000 EUR (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, iš viso 1 015 EUR (vieną tūkstantį penkiolika eurų).

Priteisti iš kaltinamosios D. B. nukentėjusiajai G. P. 24,50 EUR patirtoms proceso išlaidoms ir 300 EUR (tris šimtus eurų) išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti, atlyginti, iš viso 324,50 EUR (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 50 centų).

Daiktinį įrodymą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti D. B. neribotam disponavimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.