Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. prašymą suinteresuotiems asmenims K. M., M. M., G. B., AB SEB bankui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei M. M. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, G. B., BUAB „Metva“, notaras E. S., notarė V. K., V. M., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (dabar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo M. M. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašo J. S. prašymą tenkinti ir atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. 2-174- 1030/2017 dalyje dėl solidariai iš ieškovo K. M. ir atsakovės M. (M.) M. trečiajam asmeniui G. B. priteistų 43276,83 Eur vietoj sutuoktinių sumokėtų kredito įmokų priteisimo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, nes ginčo atveju nei vienos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos nėra. Pirmos instancijos teismo priimtas teismo sprendimas turėjo tiesioginės įtakos ne tik pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, prarandant J. S. turtą ir turint nuostolių, tačiau akivaizdu ir tai, kad pateikti duomenys, susiję su niekur niekada nedirbančiomis G. B. bei jos giminaičių turtine padėtimi, verčia abejoti teismo sprendimu nustatytomis teisėmis ir pareigomis, būtent ginčo ribose. Proceso atnaujinimas yra vienintelė pareiškėjos galimybė ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, kadangi kitu būdu nėra galimybės nuginčyti G. B. turimo kreditorinio reikalavimo, kuris ne tik grįstas fiktyviu sandoriu, tačiau kuriuo ji visiškai niekur nedirbdama praturtėjo 43276,83 Eur. Sutinka su pareiškėjos pozicija, jog tik 2020-10-19 G. B. pareiškus ieškinį actio Pauliana pagrindu bei pateikus lydimuosius dokumentus tapo aiški šio asmens turtinė padėtis bei tai, kad 2017-08-28 teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Mano, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuotinas nuo 2020-10-19, kuris nėra praleistas.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

CPK III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei M. M. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų, kurioje be kita ko buvo išspręstas ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, G. B. ieškinys ir G. B. priteista solidariai iš ieškovo K. M. ir atsakovės M. (M.) M. 43276,83 Eur vietoj sutuoktinių sumokėtų kredito įmokų. Proceso atnaujinimo pagrindus pareiškėja nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nurodė, kad teismui įvertinus neįtraukto asmens (pareiškėjos) pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Civilinė byla Nr. 2-174-1030/2017 nagrinėta pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei M. (M.) M. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, G. B., BUAB „Metva“, notaras E. S., notarė V. K., V. M., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (dabar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius). Santuokos nutraukimo bylose trečiaisiais asmenimis paprastai įtraukiami sutuoktinių (vieno ar abiejų) kreditoriai. Pareiškėja minėtoje santuokos nutraukimo byloje teismo posėdyje buvo apklausta kaip liudytoja. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi jokių savarankiškų reikalavimų nereiškė, nebuvo sutuoktinių kreditorė. Iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio taip ir nėra aišku, kokios pareiškėjos teisės ar teisėti interesai pažeisti priimto spendimo dalimi, kurią prašoma pakeisti. Nustatyta, kad 2017-08-28 sprendimu teismas dėl pareiškėjos teisių ar pareigų apskritai nepasisakė. Nagrinėjamu atveju sutiktina su suinteresuoto asmens K. M. atsiliepime nurodytu argumentu, kad sprendimo vykdymo metu G. B. pareikšti ieškiniai dėl pareiškėjos J. S. ir jos dukros M. M. dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas jo priėmimo metu – 2017-08-28 turėjo kokios nors įtakos J. S. teisėms ir interesams. Iš pareiškėjos pateiktų į bylą rašytinių įrodymų taip pat negalima nustatyti, kokios pareiškėjos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti priimtu teismo sprendimu. Pateikti įrodymai taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad teismui juos įvertinus būtų panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pateiktas K. M. AB SEB banko sąskaitos išrašas yra už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2014-12-31, pats išrašas parengtas 2017-03-31, t. y. iki 2017-08-28 sprendimo priėmimo, be to, neaišku, kokiu būdu ir iš kur pareiškėja gavo tokį įrodymą, kuris iš esmės yra konfidencialus. Teismo vertinimu, tokį įrodymą galėjo gauti ir teismui santuokos nutraukimo byloje teikti tik pats K. M. ar M. M., gavusi teismo liudijimą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė ir nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi teismas, priimdamas sprendimą ir priteisdamas G. B. naudai solidariai iš M. M. ir K. M. 43276,83 Eur sumą, netinkamai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, kuris šiuo atveju neturėjo ir negalėjo būti taikomas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški, ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški teisės normos taikymo klaida, teismo padaryta taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, jog civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, G. B. patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė, netenkinus jos reikalavimų dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, priteisti solidariai iš K. M. ir M. M. nepagrįstai įgytus 43804,00 Eur kredito bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Teismas, nagrinėdamas šį trečiojo asmens reikalavimą, konstatavo, jog sutuoktiniai pagal kredito sutartį yra solidariai atsakingi bankui. Ieškovo K. M. atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas pripažįsta, jog būsto paskolos įmokas mokėjo trečiasis asmuo G. B.. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad, išskyrus vieną 10000 Lt kredito įmoką, daugiau kredito sutarties vykdymu ji nesidomėjo, nes nematė prasmės dėl bute gyvenančių kitų asmenų. Taigi solidarią sutuoktinių prievolę bankui mokėti įmokas pagal kredito sutartį įvykdė trečiasis asmuo, todėl trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų argumentų teismas sprendė, kad trečiojo asmens reikalavimas priteisti jai sumokėtas kredito įmokas tenkintinas, kaip pagrįstas, tačiau ne vadovaujantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, o CK 6.50 straipsnio pagrindu. Taigi iš teismo sprendimo teksto turinio matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą, priešingai nei teigia pareiškėja, netaikė nepagrįsto praturtėjimo instituto, todėl pareiškėjos nurodyta aplinkybė ir išdėstyti argumentai, kad teismas priimdamas sprendimą, padarė teisės normos taikymo klaidą, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Be to, CPK 365 straipsnio 1 dalis numato, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu yra nepagrįstas bei negali būti tenkinamas jau vien šiuo pagrindu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-08-28 teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017, 2017-09-27 ir 2017-09-28 bylos šalių apeliaciniais skundais buvo apskųstas, ko pagrindu 2017-12-21 Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1814-459/2017 priėmė nutartį, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-28 sprendimo dalis, kuriomis netenkintinas atsakovės M. M. priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir trečiojo asmens G. B. ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, panaikino ir perdavė šias bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad 2017-08-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs. Pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017.

Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, teismas taip pat turi įvertinti, ar prašymas paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2021-01-08. Ji teigia, kad trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą skaičiuotinas nuo 2020-10-19, kuomet G. B. pareiškė ieškinį actio Pauliana pagrindu ir pareiškėja sužinojo, jog G. B. yra M. M. kreditorė ir turi teisę ginčyti 2016-04-13 dovanojimo sutartį Nr. 3251, sudarytą tarp M. M. ir pareiškėjos, todėl, pareiškėjos manymu, terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pareiškėjos pozicija.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-308-676/2021 (ankstesnis bylos Nr. e2-7797-676/2020) G. B. ieškinys atsakovėms M. M. ir J. S. dėl 2016-04-13 dovanojimo sutarties Nr. 3251 pripažinimo negaliojančia teisme pareikštas 2020-07-02, o pareiškėjai asmeniškai įteiktas 2020-07-15. Pareiškėja, atstovaujama advokatės V. L., šioje byloje 2020-09-18 pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nustačius šias aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad terminas prašymui atnaujinti procesą skaičiuotinas nuo 2020-10-19, be to, net nėra aišku, kodėl pareiškėja atskaitos tašku nurodo būtent šią datą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina ir suinteresuoto asmens G. B. atsiliepime nurodyta aplinkybę, jog analogišką sutartį, kurios šalimis taip pat buvo M. M. ir J. S., G. B. nuginčijo Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-966-253/2018, kurioje pareiškėja J. S. dalyvavo kaip atsakovė ir kurioje ieškinys jai buvo įteiktas dar 2018-01-30.

Nustačius tokias aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėja šio termino atnaujinti neprašo, teismas jokių objektyvių ir svarbių termino praleidimo priežasčių nenustatė ir savo iniciatyva šio klausimo nesprendžia, juo labiau, kad nėra nustatyta kita būtina sąlyga – proceso atnaujinimo pagrindas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, atsisakytina atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotas asmuo G. B. sumokėjo 500 Eur už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, suinteresuotas asmuo K. M. turėjo 200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Netenkinus pareiškėjos prašymo, iš pareiškėjos suinteresuotiems asmenims priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Be to, netenkinus prašymo, iš pareiškėjos priteistinas 874 Eur žyminis mokestis valstybei, kurio sumokėjimas pareiškėjai buvo atidėtas Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-02 nutartimi (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos J. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017.

Priteisti iš pareiškėjos J. S. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui G. B..

Priteisti iš pareiškėjos J. S. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui K. M..

Priteisti iš pareiškėjos J. S. 874 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.