Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-854-524/2016

Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-02856-2015-0)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. birželio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, teisėjai Irma Čuchraj, Aušra Maškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo K. M. ir atsakovės M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo K. M. patikslintą ieškinį atsakovei M. M., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. Š. pateikė išvadą byloje, nurodė, kad yra būtina nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į vaikų užimtumą bei tėvų darbo grafikus, kadangi šalys nebendrauja draugiškai ir geranoriškai, dėl ko ateityje gali kilti ginčų, turėtų būti aptartas bendravimas atostogų bei didžiųjų švenčių metu. Mano, kad teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra tėvų pareiga, ieškovo galimybės teikti išlaikymą yra pakankamos, šiuo atveju turėtų būti priteistas didesnis nei minimalus išlaikymas.

- buvimo Lietuvoje laiku K. M. su nepilnamečiais V. M. ir E. M. turi teisę bendrauti kiekvienos savaitės dvi darbo dienas pasirinktinai nuo 17.00 val. iki 21.00 val. Apie konkrečias dienas, kurias jis pageidauja bendrauti su vaikais, K. M. privalo informuoti M. M. prieš 24 valandas iki numatyto bendravimo laiko;

- buvimo Lietuvoje laiku K. M. su nepilnamečiais V. M. ir E. M. turi teisę bendrauti kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.

- buvimo Lietuvoje laiku K. M. su nepilnamečiais V. M. ir E. M. turi teisę bendrauti kiekvienų neporinių metų šv. Kūčių ir abi šv. Kalėdų dienas nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos. Kiekvienų porinių metu šv. Kūčių ir abi šv. Kalėdų dienas vaikai švenčia su motina M. M..

- buvimo Lietuvoje laiku K. M. su nepilnamečiais V. M. ir E. M. turi teisę bendrauti kiekvienų porinių metų gruodžio 31-ąją ir sausio 1-ąją nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos ir kiekvienų porinių metų abi šv. Velykų dienas nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos. Kiekvienų neporinių metų gruodžio 31-ąją ir sausio 1-ąją bei abi šv. Velykų dienas vaikai švenčia su motina M. M..

- buvimo Lietuvoje laiku K. M. su nepilnamečiais V. M. ir E. M. turi teisę bendrauti pasirinktinai dvi savaites vaikų vasaros atostogų metu bei vieną savaitę vaikų žiemos atostogų metu.

Be to, teismas priteisė iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 50 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teisme dienos – 2015-03-12 iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2016-02-09, o nuo šio sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2016-02-09, iki vaikų pilnametystės priteisė po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė atsakovę. Santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir automobilį „Volvo XC90“ priteisė ieškovui. Nustatė, kad K. M. yra asmeniškai atsakingas AB SEB bankui pagal 2007-09-26 kredito sutartį su vėlesniais jos pakeitimais ir asmeniškai vykdo įsipareigojimus iki visiško kredito grąžinimo. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė lieka solidariai atsakingi AB SEB bankui pagal 2007-09-26 kredito sutartį su vėlesniais jos pakeitimais. Atsakovei priteisė 2850 Eur dydžio kompensaciją iš ieškovo už didesnę jam tenkančią turto dalį. Kitą ieškinio dalį atmetė. 2015-05-22 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą – panaikino nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog abi šalys pažeidė lojalumo, lygiateisiškumo, materialinės paramos teikimo vienas kitam pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27 str. Taip pat sprendė, kad vaikų interesus labiau atitinka gyvenimas su mama. Nustatydamas ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vaikų amžių, tėvų galimybes, rėmėsi Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės išvada bei byloje surinktų duomenų visuma. Sprendė, jog būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti jų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, ugdymui, per mėnesį turėtų pakakti vieno minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio vienam vaikui, kuris šiuo metu sudaro 350 Eur. Įvertinęs šalių pozicijas bei byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo nustatyti, jog šalių turtinėms teisėms santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-11-16. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių ginčo dėl turto padalijimo nėra, todėl sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovui didesnę turto dalį, atsakove priteisiant atitinkamą kompensaciją. Atkreipęs dėmesį, kad AB SEB bankas nesutinka, kad tik ieškovas būtų atsakingas pagal prisiimtas prievoles bankui, sprendė, kad, nutraukus santuoką, šalys lieka toliau solidariai atsakingos minėtam kreditoriui.

2016-04-04 ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė, keisdama atstovus bei teikdama nepagrįstą apeliacinį skundą, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl prašo skirti atsakovei maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant ieškovo naudai. Taip pat nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių nepagrindžia jokiais įrodymais. Teigia, kad atsakovė turėjo galimybę visus atsikirtimus pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė tinkamai savo teisėmis nesinaudojo, dėl tokio jos elgesio kalti negali būti nei jos atstovas H. M., nei bylą išnagrinėjęs teismas. Pažymi, kad niekada su atsakove nesitarė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirs po 425 Eur. Teigia, kad atsakovės nurodomos aplinkybės dėl išlaikymo dydžio prieštarauja teismų praktikai. Pažymi, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovės. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo klausimą.

2016-03-10 ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo, juo prašo pakeisti 2016 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą – tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį: santuoką tarp ieškovo ir atsakovės nutraukti dėl atsakovės kaltės; priteisti iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 162 eurus kasmėnesinio išlaikymo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ieškovas ir atsakovė faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 16 d.; panaikinti 2016 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovės naudai priteista 2850 Eur kompensacija už priteistą didesnę turto dalį; kitas 2016 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad civilinėje byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė ne tik negerbė ir nepalaikė ieškovo, bet ir jam grįžus iš jūros prieš jį nuolat vartojo psichologinį smurtą, žemindavo ieškovą, varydavo iš namų, eidavo į pasimatymus su kitais vyrais. Teigia, kad vaikų išlaikymui pakanka 325 Eur sumos. Pažymi, kad atsakovės turtinė padėtis geresnė. Ieškovas yra kapitono padėjėjas, pastovių pajamų neturi. Atkreipia dėmesį, kad teismas, priteisdamas ieškovui turtą, priteisė ir įsiskolinimus kreditoriui, kurių vertė viršija 20 000 Eur, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 2850 Eur kompensaciją už tariamai priteistą didesnę turto dalį. Mano, kad teismas netinkamai nustatė laikotarpį, nuo kurio santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes.

2016-04-04 atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigia, kad ieškovo 850 Eur per mėnesį išlaikymas vaikams buvo teikiamas (pervedamas) daug metų, per kuriuos susiformavo vaikų įpročiai, tam tikra vaikų gyvenimo kokybė, šalių nepilnamečiai vaikai turėjo galimybę papildomai lavintis ir ugdytis, kas neabejotinai turi būti išlaikyta ir po nepilnamečių vaikų tėvų santuokos nutrūkimo. Neigia, kad jos turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo. Teigia, kad ne visos ieškovo gautos lėšos buvo įtrauktos į dalytino turto sąrašą, dalį gautų pajamų ieškovas nuslėpė, išleido. Mano, kad ieškovas klaidina dėl savo gaunamų ir gautinų pajamų, turimo turto, jo vertės.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju teismas nenustatė absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 3 d. 1 p., nors atsakovei ir nebuvo pranešta apie 2016-01-20 teismo posėdį ir atsakovė šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Byloje nustatyta, jog atsakovei atstovavo advokatas H. M., kuris dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė atsakovės pasirašytus procesinius dokumentus. Dėl 2016-01-12 teismo posėdžio atsakovei buvo įteiktas teismo šaukimas (t. 3, b. l. 165), ji šį šaukimą pasirašė su prierašu, jog, sprendžiant iš advokato žodžių, jos dalyvavimas yra nebūtinas. Šis prierašas šioje byloje teisiškai yra nereikšmingas, nes CPK 123 straipsnyje įtvirtintos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias teismo šaukimai dalyvaujantiems byloje fiziniams asmenims įteikiami asmeniškai, užtikrinant šalies teisę būti informuotai apie teismo posėdį. Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis).

Nors byloje nėra duomenų, jog atsakovei buvo įteiktas šaukimas dėl 2016-01-20 teismo posėdžio, apie kurį atsakovės advokatas H. M. buvo informuotas pasirašytinai (t. 3, b. l. 169), tačiau atsakovė 2016-01-13 ir 2016-01-14 pateikė teismui prašymus (t. 3, b. l. 171, 172) susipažinti su bylos medžiaga, pasidaryti teismo posėdžių garso įrašus, todėl byloje paneigtas atsakovės motyvas, jog jai nebuvo žinoma apie 2016-01-20 teismo posėdį. 2016-01-12 teismo posėdis buvo atidėtas ir nustatyta kita jo data – 2016-01-20, tai užfiksuota ir 2016-01-12 pažymoje apie teismo posėdį, ir garso įraše. Byloje įrodyta, jog atsakovė domėjosi bylos eiga, todėl apie 2016-01-20 teismo posėdį jai buvo žinoma. Be to, atsakovė 2016-01-18 teikia teismui rašytinį paaiškinimą (t. 3, b. l. 174) ir tą pačią dieną skundą dėl advokato H. M. elgesio (t. 3, b. l. 180). Šį skundą 2016-01-19 nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisako priimti (t. 3, b. l. 180a) ir išaiškina nutartyje, jog atsakovė turi teisę pasirinkti kitą advokatą.

Paminėti procesiniai veiksmai byloje įrodo, jog pirmosios instancijos teismui prieš 2016-01-20 teismo posėdį tapo žinoma apie atsakovės ir jos advokato konfliktą, kuris iš esmės reiškė, jog atsakovė atsisako advokato H. M. ir apie tai informuoja teismą. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovės advokatas, atvykęs į 2016-01-20 teismo posėdį ir paaiškinęs, jog nutraukia sutartį su atsakove (t. 3, b. l. 187), todėl 2016-01-20 teismo posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta byla, atsakovei neatstovavo advokatas ir šiame teismo posėdyje nedalyvavo atsakovė, kuri pagrįstai tikėjosi, jog teismas sudarys galimybę sudaryti sutartį su kitu atstovu, nes ji 2016-01-18, t. y. prieš dvi dienas, teismui pranešė, jog ketina tai padaryti.

Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog atsakovei apie 2016-01-20 paskirtą teismo posėdį pranešta 2016-01-14 (kada ji gavo garso įrašus), o 2016-01-18 skunde nurodė, jog ketina susirasti kitą advokatą, todėl dvi dienos nėra pakankamas laikas paminėtam veiksmui atlikti. Nors šį skundą pirmosios instancijos teismas grąžino atsakovei, tačiau 2016-01-20 teismo posėdyje apie jį informavo dalyvaujančius byloje asmenis ir tęsė bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, kuriame atsakovei neatstovavo advokatas ir nedalyvavo pati atsakovė. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis. Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Šioje byloje ši atsakovės teisė buvo pažeista, nes ji pageidavo, kad jos interesams atstovautų advokatas, nes atsakovė (asmeniškai ar per atstovą) nebuvo išklausyta teismo posėdyje. Todėl pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė atsakovės teisę vesti bylą per advokatą. CPK 51 straipsnyje yra įtvirtinta asmens teisė vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus. Tai reiškia, kad bylos šalis turi teisę pasinaudoti šia jai įstatymo suteikta teise, atitinkamai turi teisę prašyti teismo atidėti posėdį (CPK 246 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė 2016-01-20 teismo posėdyje faktiškai neturėjo savo atstovo, nes advokatas, atvykęs į teismo posėdį, pareiškė, jog neatstovauja atsakovei, todėl formalus advokato atvykimas nelaikytinas atsakovės tinkamu atstovavimu teismo posėdyje. Paminėtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė 2016-01-18 informavo teismą, kad ketina susirasti kitą advokatą, todėl darytina išvada, kad apie 2016-01-20 teismo posėdį atsakovės atstovui tinkamai nebuvo pranešta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką klausimas, ar pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimus asmeniui būtinas teisinis atstovavimas byloje, priklauso nuo specifinių bylos aplinkybių ir konkrečiai nuo to, ar asmuo galėtų tinkamai ir pakankamai pristatyti savo bylą be advokato pagalbos (žr., pvz., Dachnevič v. Lithuania, no. 41338/06, 20 November 2012, §55; McVicar v. United Kingdom, no. 46311/99, §48, ECHR 2002-III ir kt.). Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad šiuo atveju teismas privalėjo šią aplinkybę aiškintis ir kviesti atsakovę į teismo posėdį, todėl 2016-01-20 teismo posėdis turėjo būti atidėtas, nes jo atidėjimo priežastis šioje byloje buvo ypatingai svarbi – siekis užtikrinti atsakovės teisę būti išklausytai teisme ir teisę turėti atstovą. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje atsakovės žinojimas apie teismo posėdžio datą neįpareigojo atsakovės atvykti į teismo posėdį, nes į jį atvyko jos atstovas, kuris teismo posėdyje nutraukė susitarimą su atsakove. Atsakovės apeliacinio skundo motyvai, susiję su teise būti išklausytai, turėti advokatą yra pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, kad atsakovės atstovas advokatas H. M. palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją, tačiau paminėtos aplinkybės įrodo, jog šiame teismo posėdyje šis advokatas nebuvo atsakovės atstovu. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas vadovaujasi atsakovės ieškinio dalimi dėl šalių nekilnojamojo turto pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe, tačiau atsakovė apeliaciniame skunde tokį pripažinimą neigia, jo negalėjo palaikyti teismo posėdyje advokatas, kuris nebuvo atsakovės atstovu. Byloje esanti informacija apie atsakovės ir jos advokato konfliktą įpareigojo teismą kviesti atsakovę ir aiškintis atsakovės nuomonę dėl ieškinio dalies dėl buto pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe pagal CPK 142 str. reikalavimus. Paminėti proceso normų pažeidimai sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą, nes atsakovė neturėjo galimybės dalyvauti procese, pristatyti savo pozicijos teisės ir fakto klausimais ir pan., turėti kitą atstovą. Šių proceso normų pažeidimų neįmanoma ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes bylos dalyje dėl vertingiausio šalių turto – buto būtų pažeista teisė į apeliaciją. Atsakovės nurodomas aplinkybes dėl šio buto įsigijimo, šalių bendro gyvenimo pabaigos momento būtina nustatyti ir tirti pirmosios instancijos teisme sudarant galimybę atsakovei būti išklausytai ir ją kviesti į teismo posėdį, jame aiškintis dėl ieškinio dalies pripažinimo pagal CPK 142 str.

Motyvuojamoji dalis

Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.