Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl baudos panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei M. M. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys AB SEB bankas, G. B., BUAB „Metva“, notaras E. S., notarė V. K., V. M., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutartimi atsakovei M. M. buvo paskirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesine teise reikšti nušalinimą.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 107 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.Atsakovė M. M. 2016-12-27 pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo. Prašyme nurodoma, kad bauda jai paskirta, be kita ko, dėl to, kad ji siūlė bylai nagrinėti sudaryti teisėjų kolegiją, tačiau, atsakovės manymu, siūlyti teismui ekonomiškiau, profesionaliau, operatyviau išnagrinėti bylą nėra pagrindas baudai skirti. Dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise atsakovė pažymi, kad teismas 2016-12-09 nagrinėjo bylą nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijai, tai šokiravo atsakovę, tokio teismo sprendimo ji nesuprato, mano, kad teismas, nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijai, negalėjo spręsti klausimo dėl įpareigojimo sudalyvauti pokalbiuose su psichologu. Atsakovės nuomone, teisėja 2016-12-15 nutartimi demonstruoja pyktį, teigia, kad, reikšdama nušalinimą, nežinojo apie pokalbių su psichologu skyrimą. Taip pat nurodo, kad nušalinimas nebuvo pakartotinis, nes pareikštas, atsiradus naujoms aplinkybėms, t. y. nagrinėjus bylą, nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijai. Taip pat atsakovė nurodo, kad yra bedarbė, turi du vaikus, negauna išlaikymo. Teigia, kad nušalinimo teise apskritai negali būti piktnaudžiaujama.Atsakovė M. M. 2016-12-27 prašyme taip pat prašė už neatvykimą į 2016-12-09 teismo posėdį skirti baudą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-12 nutartimi prašymų netenkino. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad atsakovė jau tris kartus realizavo savo procesinę teisę pareikšti nušalinimą, jos pareiškimai buvo įvertinti kaip nepagrįsti; be to, kaip nurodo atsakovė, ji 2 kartus kreipėsi į teismo administraciją dėl teisėjos šališkumo; teismo vertinimu, atsakovės ketvirtas pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo tuo pačiu pagrindu – dėl teismo procesinių sprendimų, kitos pirmiau minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad atsakovės nušalinimo pareiškimas buvo pateiktas 2016-12-12, t. y. būtent tą dieną, kai teismas buvo nurodęs, jog rašytinio proceso tvarka spręs individualių pokalbių su psichologu klausimą, todėl teismas sprendė, kad atsakovė teikia nušalinimus galimai siekdama paveikti teisėjos procesinius sprendimus. Tokie atsakovės veiksmai sudaro prielaidas teismo procesui vilkinti, kliudo teismui gauti bylos išsprendimui reikšmingus įrodymus. Teismo 2016-12-15 nutartyje pažymėta ir tai, kad 2016-12-09 teismo posėdyje bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, be kita ko, atsakovės atstovui prašant. Vadinasi, joks materialus reikalavimas, susijęs su ginču dėl vaiko, nebuvo nagrinėjamas. Kartu, atidedant teismo posėdį, buvo išspręsti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai prašymai ir šalims pranešta, kad teismas 2016-12-12 rašytinio proceso tvarka priims nutartį rinkti bylai reikšmingus įrodymus – gauti psichologo išvadą po pokalbio su šalimis ir vaiku, šalims išaiškinta tokio teismo įpareigojimo vykdymo tvarka. 2016-12-12 tokia nutartis rašytinio proceso tvarka buvo priimta. Nutartyje pažymėta, kad tai teismo procesinis sprendimas savo iniciatyva rinkti bylai reikšmingus įrodymus, o ne ginčo dėl vaiko sprendimas iš esmės.Atsakovė 2016-12-27 prašymu taip pat prašė skirti baudą vaiko teisių apsaugos institucijai. 2016-12-09 teismo posėdyje bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, be kita ko, atsakovės atstovui prašant, dėl priežasčių susijusių su terminu pasiruošti bylos nagrinėjimui po patikslinto ieškinio pateikimo. Todėl teismas nemato faktinio ir teisinio pagrindo skirti baudą į posėdį neatvykusiai vaiko teisių apsaugos institucijai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti skundą dėl baudos panaikinimo ir išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovei. Nurodo, kad prašymas buvo pateiktas nušalinti teisėją Moniką Lapukaitę dėl naujų aplinkybių, t.y. dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje nedalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kurios dalyvavimas posėdyje yra būtinas. Nurodo, kad atsakovei kilo susirūpinimas, kodėl teisėja nesiruošia nagrinėti bylos pagal civilinio proceso reikalavimus ir nenorėjo užtikrinti minėtos tarnybos dalyvavimo kiekviename teismo posėdyje. Tarnybai neatvykus į posėdį, teisėja nepareikalavo pasiaiškinimo, neskyrė baudos tarnybos vadovei, todėl kilo pagrįstų abejonių, kad byla ir toliau bus nagrinėjama tarnybai nedalyvaujant. Už piktnaudžiavimą procesine teise bauda skiriama tik tada, kai yra padaryta žala fiziniam ar juridiniam asmeniui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl paskirtos baudos panaikinimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutartimi atsakovei M. M. buvo paskirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesine teise reikšti nušalinimą. Atsakovė M. M. 2016-12-27 pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo bei skirti baudą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymus. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, juo nurodo, kad prašymas buvo pateiktas nušalinti teisėją Moniką Lapukaitę dėl naujų aplinkybių, t.y. dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje nedalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kurios dalyvavimas posėdyje yra būtinas. Nurodo, kad atsakovei kilo susirūpinimas, kodėl teisėja nesiruošia nagrinėti bylos pagal civilinio proceso reikalavimus ir nenorėjo užtikrinti minėtos tarnybos dalyvavimo kiekviename teismo posėdyje.Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra numatytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo (CPK 69 straipsnio 5 dalis). Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant procesinę nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia procesine teise klausimai yra tarpusavyje susiję. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teisėjas, sprendžiantis CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teisėjo nušalinimo klausimą, turi teisę išspręsti ir su nušalinimu susijusį klausimą – dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB ,,Kauno diena“, bylos Nr. 3K-3-404/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-406/2007) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG v. UAB „Kukabara“, bylos Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. B. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-52-3132015).Pagal CPK 68 straipsnio, nustatančio pareiškimų dėl nušalinimo tvarką, 5 dalies nuostatą, pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jos reikšti pareiškimai dėl teisėjos nušalinimo visais atvejais buvo grindžiami tais pačiais argumentais (CPK 68 straipsnio 5 dalis), teigia, kad šiuo atveju jai kėlė abejonių teisėjos sprendimas nagrinėti bylą teismo posėdyje nedalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kurios dalyvavimas yra būtinas. Su tokia apeliantės pozicija sutikti negalima. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas Zita Romanovaitė 2016-09-09, 2016-11-07 nutartimis, atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl teisėjo Monikos Lapukaitės nušalinimo, kadangi teismo veikla yra susijusi su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, todėl ji negali būti vertinama kaip suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Pareiškėja nesutikdama su atitinkamai teismo procesiniais sprendimais, turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis nurodytomis LRCPK III dalyje, o ne inicijuoti bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimą. Nurodė, kad abu pareikšti nušalinimai buvo grindžiami tais pačiais argumentais. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkas Svajūnas Bliudsukis 2016-12-13 nutartimi atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl teisėjų kolegijos sudarymo, kadangi atsakovė nenurodė bylos sudėtingumo aplinkybių ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Monika Lapukaitė 2016-12-15 nutartimi atsisakė tenkinti atsakovė prašymą dėl teisėjos Monikos Lapukaitės nušalinimo dėl to priežasties, kad teisėja 2016-12-09 teismo posėdyje bylą nagrinėjo be Vaikų teisių apsaugos tarnybos, teikiančios išvadą byloje. Teisėja nurodė, kad 2016-12-09 teismo posėdyje bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas atsakovės atstovui prašant, todėl jos materialus reikalavimas, susijęs su ginču dėl vaiko nebuvo nagrinėjamas. Ta pačia nutartimi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas motyvavo tuo, kad atsakovė jau tris kartus realizavo savo procesinę teisę pareikšti nušalinimą, jos pareiškimai buvo įvertinti kaip nepagrįsti, todėl teismo vertinimus, atsakovės ketvirtas pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo tuo pačiu pagrindu – dėl teismo procesinių sprendimų, sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė nušalinimus reiškia galimai siekdama paveikti teisėjos procesinius sprendimus. Tokie atsakovės veiksmai sudaro prielaidas teismo procesui vilkinti, kliudo teismui gauti bylos išsprendimui reikšmingus įrodymus ir taip piktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimą teisėjai. Sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi tiek kasacinis teismas, tiek Europos Žmogaus teisių teismas yra nurodęs, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Nagrinėjamu atveju nušalinimai buvo reiškiami dėl teisėjo procesinių veiksmų (tik nurodant iš dalies skirtingas aplinkybes).Apeliacinės instancijos teismas, taip pat vertina tai, kad atsakovė yra atstovaujama atstovės, kuriai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, atsakovė turi teisę konsultuotis su ją atstovaujančiu atstovu, kad jai būtų išaiškintos teisės ne tik kreiptis į teismą su prašymais ir reikalavimais ginti jos teises ir teisėtus interesus, bet ir pareigos atlikti tokius procesinius veiksmus, kurie nevilkintų bylos nagrinėjimo, tačiau šiuo atveju atsakovės procesinis elgesys bei daroma neigiama įtaka bylos nagrinėjimo trukmei, sudaro pagrindą taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra paliktina galioti.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės prašymu skirti baudą Vaiko teisių apsaugos tarnybai už neatvykimą į teismo posėdį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-12-09 teismo posėdyje bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas atsakovės atstovui prašant pasiruošti bylos nagrinėjimui po patikslinto ieškinio pateikimo. Todėl teismas nemato faktinio ir teisinio pagrindo skirti baudą į posėdį neatvykusiai vaiko teisių apsaugos institucijai, kadangi iš esmės teismo posėdis net neįvyko, tai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių civiliniam procesui, jis nebuvo atidėtas dėl tos priežasties, jog minėta tarnyba neatvyko į teismo posėdį.Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėta nutartį byloje. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį nepakeistą.