Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su atsakovės M. M. pareiškimu dėl teisėjos M. L. ir viso Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-174-1030/2017 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-174-1030/2017 su atsakovės M. M. pareiškimu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir bylą nagrinėjančios teisėjos M. L. nušalinimo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad atsakovė M. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė motyvuotą ir pagrįstą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, tretieji asmenys atsakovės pusėje – Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja M. L. bei Klaipėdos apygardos teismo teisėja A. R.. Atsižvelgiant į tai, atsakovės įsitikinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas turi būti nušalintas nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir byla perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam ne Klaipėdos apygardos teismo teritorijoje.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Atsakovė M. M. prašo nušalinti teisėją M. L. ir visą Klaipėdos miesto apylinkės teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo bei perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, kuris veikia ne Klaipėdos apygardos teismo teritorijoje. Iš nušalinimo pareiškimo turinio matyti, kad nušalinimo pareiškimas netiesiogiai yra reiškiamas ir Klaipėdos apygardos teismui, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė iš esmės pasisako dėl nušalinimo pareiškime išdėstytų aplinkybių. Atsakovė kaip teisėjo nušalinimo pagrindą nurodo aplinkybę, kad ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos valstybei dėl žalos atlyginimo, o trečiaisiais asmenimis į šią bylą įtrauktos Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja M. L. ir Klaipėdos apygardos teismo teisėja A. R..

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog atsakovės nurodytas ieškinys nėra priimtas, nes M. M. įpareigota pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus (CPK 179 straipsnio 3 dalis, žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-28323-934/2017). Antra, civilinės bylos nagrinėjimo metu kitos civilinės bylos prieš teisėją iškėlimas dėl jo nagrinėjamoje byloje priimtų procesinių sprendimų savaime nesudaro pagrindo teisėjui nušalinti, nes nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas subjektyvia dalyvaujančio byloje asmens nuomone bei prielaidomis. Tenkinus atsakovės nušalinimo pareiškimą nurodytu pagrindu būtų patenkinamas asmens pageidavimas pasirinkti bylą nagrinėjantį teisėją, kas prieštarautų skaidrumo principui.

Kadangi atsakovė konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Klaipėdos miesto apylinkės teismo bei Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, t. y. nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylos medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad atsakovė nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-174-1030/2017 gali būti išnagrinėta Klaipėdos miesto apylinkės teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Netenkinus reiškiamo nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo remiantis CPK 34 straipsnio 3 dalimi tenkinti ir prašymą dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti iš vienos apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

atsakovės M. M. nušalinimo pareiškimo netenkinti.