Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-10097-1030/2016 pagal ieškovo K. M. patikslintą ieškinį atsakovei M. M. ir atsakovės M. M. priešieškinį ieškovui K. M. dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys AB SEB bankas, G. B., BUAB „Metva“, notaras E. S., notarė V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016-10-06 pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną tėvo K. M. bendravimo tvarką su dukra E. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

- 2016 m. spalio 14 d. nuo 15.00 val. iki 19.00 val. dukrą paimant ir pristatant į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda;

- 2016 m. spalio 21 d. nuo 15.00 val. iki 19.00 val. dukrą paimant ir pristatant į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda;

- 2016 m. lapkričio 4 d. nuo 15.00 val. iki 19.00 val. dukrą paimant ir pristatant į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda;

2016 m. lapkričio 18 d. nuo 15.00 val. iki 19.00 val. dukrą paimant ir pristatant į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovo pateiktą bendravimo tvarką bei papildomai nurodė, kad laikina bendravimo tvarka turi būti įgyvendinama taip, kad netrukdytų vaiko E. M. darbotvarkei ir mokymuisi bei užklasinei veiklai, taipogi turi būti suderinta su vaiko maitinimosi ir poilsio režimu. Teismas vadovavosi LRCK 3.65. 3.165, 3.156, 3.170 straipsniais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad ieškovas niekada nesiekė bendrauti su savo nepilnamete dukra be to ieškovas net neleidžia vaikams kartu su motina gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Teismas, spręsdamas klausimą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių – bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, neapklausė nei atsakovės M. M., nei nepilnametės dukters. Be to nustatyta bendravimo tvarka neatitinka atsakovės darbo grafikos, todėl ji neturi galimybės paruošti vaiko susitikimui su tėvu, o dukra kasdien 16 val. lanko būrelį. Taip pat dukra parašė raštą, kad nenori matytis su ieškovu, kadangi jo bijo. Nurodo, kad ieškovas 2016-10-05 naudojo fizinį smurtą prieš atsakovę. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovas pateikė prašymą nustatyti laikiną tėvo ieškovo bendravimo tvarką su dukra E. M. šiomis dienomis: 2016 m. spalio 14 d. nuo 15.00 val. iki 19.00 val. dukrą paimant ir pristatant į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 2016 m. spalio 21 d. nuo 15.00 val. iki 19.00 val. dukrą paimant ir pristatant į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 2016 m. lapkričio 4 d. nuo 15.00 val. iki 19.00 val. dukrą paimant ir pristatant į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 2016 m. lapkričio 18 d. nuo 15.00 val. iki 19.00 val. dukrą paimant ir pristatant į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CK 3.155 straipsniu, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas atskirai gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė prašymą nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra tik keturiems susitikimams 2016-10-14, 2016-10-21, 2016-11-04, 2016-11-18. Byloje įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovas daug laiko praleidžia darbe dirbdamas jūreiviu, kad dukra retai mato tėvą, įvertinus tai, kad tėvai turi tiek teisę, tiek pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jų auklėjime, yrr teisinis pagrindas nustatyti laikiną bendravimo tvarką ieškovui matytis su nepilnamete dukra. Apeliantė nurodo, kad yra pateiktas nepilnametės dukters pareiškimas, kuriuo ji išreiškia norą nebesimatyti su ieškovu, kadangi jo bijo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtas pareiškimas pateiktas jau pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. Š. jau buvo pateikusi išvadą byloje, kurioje nurodė, jog yra būtina nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į vaikų užimtumą bei tėvų darbo grafikus, kadangi šalys nebendrauja draugiškai ir geranoriškai. Taigi byloje nėra duomenų, jog ieškovo bendravimas su dukra būtų žalingas nepilnamečiam vaikui. Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant pagrįstam pagrindui manyti, jog tėvas daro neigiamą poveikį dukters auklėjimui, raidai, yra pagrindas dar kartą kreiptis į Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl pakartotinės išvados pateikimo. Apeliantė taip pat į bylą pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1834/2016 (03), tačiau pirmosios instancijos teismui jau išnagrinėjus klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo prašymas nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamete dukrą tvarką apsiribojo tik keturiais pasimatymais po keturias valandas, tai kad byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų nustatyta ieškovo daroma žala vaiko auklėjimui, tai kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau vis dėlto abu tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kartu dalyvauti vaiko auklėjime, turi abu dėti pastangas suteikti visas įmanomas galimybes vaikui matytis ir bendrauti su abiem tėvais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką.Be to atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nustačius laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką konkrečiomis datomis, kurios buvo praėjusių metų spalio ir lapkričio mėnesiui, atskirojo skundo nagrinėjimas iš esmės nėra tikslingas, kadangi jau yra praėjęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpis.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismas nutarties apeliantės nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą.