Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateiktą civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei M. M. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, G. B., BUAB „Metva“, notaras E. S., notarė V. K., V. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo.

12. Pareiškėja prašė procesą civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir 9 punkto (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) pagrindais.

13. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

16. Pareiškėja prašyme nurodė, kad paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, t. y. atsakovas K. M. 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-635-730/2019 patvirtino, jog tai jis, o ne G. B. mokėjo įmokas bankui. Šių argumentų ji anksčiau negalėjo įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šios aplinkybės nėra laikytinos naujomis.

17. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog K. M. pats mokėjo kredito įmokas AB SEB bankui, buvo žinoma ir analizuojama nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-174-1030/2017. Pareiškėja pati dalyvavo bylos nagrinėjime ir galėjo naudotis visomis įrodinėjimo priemonėmis norėdama pagrįsti šį argumentą. Tačiau teismas civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 išvadą apie 43 276,83 Eur solidarią skolą padarė pagal minėtoje byloje surinktus įrodymus, iš kurių buvo matyti, kad G. B. ir kiti asmenys į K. M. sąskaitą pervedinėjo atitinkamas sumas, paskirtyje nurodydami „už būstą“ ir pan. Be to, išklausius atsakovo K. M. Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. gegužės 13 d. vykusiame teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-635-730/2019 duotus paaiškinimus nustatyta, kad atsakovas pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepripažino, teismui nurodė, kad G. B. mokėjo visą kreditą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagrindo atnaujinti procesą nėra.

18. Pareiškėja kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo ir tai, kad G. B. ir po teismo sprendimo toliau pervedinėja pinigus K. M., taip pat aplinkybes apie G. B. išduotą įgaliojimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad aplinkybė, jog po teismo sprendimo G. B. toliau pervedinėja pinigus K. M., negali būti laikoma naujai paaiškėjusi, nes šie veiksmai atliekami po sprendimo priėmimo, o ne bylos nagrinėjimo metu. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 buvo minimi K. M. įgaliojimai trečiajam asmeniui G. B., todėl ši aplinkybė nėra naujai paaiškėjusi. Juolab kad pareiškėja nepaaiškino ir nepagrindė, kokią reikšmę įgaliojimo išdavimas G. B. galėtų turėti sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

19. Kitas bylos proceso atnaujinimo pagrindas, kurį pareiškime nurodė pareiškėja – pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, t. y. nepagrįstai priteista ir neteisingai apskaičiuota skolos suma.

20. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau kartu pažymėtina, kad iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto matyti (žr. nutarties 12 p.), kad prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu galima tik apeliacine tvarka neperžiūrėtą teismo sprendimą.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo iš jos priteista ginčijama suma, teikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė argumentus dėl priteistos skolos ir jos dydžio neteisingumo. Iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas dalyje dėl trečiajam asmeniui G. B. priteistos 43 276,83 Eur sumos yra paliktas nepakeistas. Vadinasi, šiuo atveju pareiškėja neturi teisė prašyti atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nes ginčijamas sprendimas yra peržiūrėtas apeliacine tvarka. Be to, ta aplinkybė, jog, pareiškėjos vertinimu, teismas turėjo nepriteisti skolos ar nustatyti teisingos skolos sumą, tačiau to nepadarė, nesudaro sąlygų konstatuoti aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymą

22. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, taip pat ir pareiškėjos argumentai dėl pašalinių asmenų atliktų įmokų bei teismo pareigos surinkti įrodymus nevykdymo galėtų būti analizuojami CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto kontekste tik tuo atveju, jei skundžiamas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 nebūtų peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl remtis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu negalima. Juolab kad iš pareiškėjos argumentų matyti, kad ji siekia tiesiog naujo bylos nagrinėjimo, nes aiškios teisės klaidos konkrečiai nepagrindžia.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Pareiškėja M. M. taip pat prašė nepriteisti iš jos priešingos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl sunkios materialinės padėties. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CPK 93 straipsnis, nei CPK 98 straipsnis nenumato galimybės mažinti šalies patirtas atstovavimo išlaidas dėl kitos šalies sunkios turtinės padėties. Pabrėžtina, kad minėtų išlaidų dydžiai ir taip yra apriboti teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju G. B. naudai priteisė 120 Eur ir tai yra pakankamai nedidelė suma, todėl apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl ko šią sumą dar labiau reikėtų sumažinti.

26. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirasis skundas atmestas, suinteresuotas asmuo G. B. už atsiliepimą į atskirąjį skundą patyrė 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šios išlaidos yra pagrįstos 2019 m. liepos 30 d. pateiktu prašymu, sąskaita-faktūra ir apmokėjimo dokumentu, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, dėl to šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti G. B. iš pareiškėjos M. M. 121 Eur bylinėjimosi išlaidų.