Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su atsakovės M. M. pareiškimu dėl teisėjos A. P. bei visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-921-253/2017 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-921-253/2017 su atsakovės M. M. pareiškimu dėl bylą nagrinėjančios teisėjos A. P. ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-921-253/2017 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjai šališkai yra išnagrinėję kitas bylas, kurios šalimi buvo atsakovė, todėl tai sudaro pagrindą juos nušalinti.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Atsakovė M. M. prašo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją ir visą Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo bei bylą perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui. Nušalinimo pareiškimas grindžiamas Klaipėdos apygardos teismo teisėjų ankstesniu dalyvavimu nagrinėjant atsakovės ginčus. Pasisakant dėl atsakovės argumentų, susijusių su civilinių bylų nagrinėjimu bei nepalankių procesinių sprendimų atsakovės atžvilgiu priėmimu, atkreiptinas dėmesys, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Atsižvelgdama į šias teismų praktikoje suformuotas taisykles, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė nepasisako dėl atsakovės nurodomų teismo procesinių sprendimų galimo nepagrįstumo, nes tokiu būdu būtų pažeidžiamas teisėjų nepriklausomumo principas (Teismų įstatymo 3 straipsnis).

Kadangi atsakovė konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, t. y. nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylos medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad atsakovė nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-921-253/2017 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovė M. M. nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-921-253/2017 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

atsakovės M. M. pareiškimo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos A. P. bei visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-921-253/2017 nagrinėjimo netenkinti.