Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei M. M., tretieji asmenys AB SEB bankas, G. B., BUAB „Metva“, notaras E. S., notarė V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Teisme 2016-09-20 priimtas atsakovės M. M. priešieškinis ieškovui K. M.. Jame, be kita ko, atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nedelsiant iškraustyti G. B., J. B. ir kitus asmenis su visais jų daiktais, giminaičiais ir draugais bei nedelsiant atlaisvinti butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti išlaikymą ieškovo ir atsakovės vaikams sūnui V. M. – 1000 Eur, dukrai E. M. – 600 Eur, taip ir atsakovei – 500 Eur per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-20 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Teismas nurodė, jog iš esmės tapatus atsakovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės –asmens(-ų) iškraustymo – yra atmestas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-11, 2016-08-31, 2016-09-09 nutartimis. Dėl šiuo klausimu priimtų nutarčių yra pateikti atsakovės atskirieji skundai. Naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą kitaip spręsti tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nagrinėjamoje byloje nėra. Kaip konstatuota teismo nurodytose nutartyse, buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė nuosavybės teisė yra įregistruota ieškovo ir atsakovės vardu. Santuokos nutraukimo byloje yra sprendžiamas šio turto padalijimo, o ne jo valdymo, naudojimosi juo teisių galimų pažeidimų klausimas. Daikto valdymo teisės pažeidimai yra savarankiško ieškinio dalykas, jie nenagrinėtini santuokos nutraukimo byloje, todėl su tuo susijusios laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – asmens (-ų) iškraustymo – nėra pagrįstas ir nėra pagrindo šias priemones taikyti.Teismas pažymėjo ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo priteisimo – taikymo klausimas yra išspręstas teismo 2016-09-09 nutartimi, t. y. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, o prašymo dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo atsakovei atmesta. Aplinkybės, dėl kurių teismas kitaip spręstų šį klausimą, nėra paaiškėjusios, todėl teismas pakartotinai šio klausimo nesprendė ir prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-20 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atsakovė nurodo, jog teismas veikia prieš atsakovės ir jos vaikų interesus, nes prašymai iškeldinti nurodytus asmenis iš buto atmetami ne pirmą kartą. Šios nutartys yra apskųstos atskiraisiais skundais.Atsakovė teigia, jog bendroji jungtinė nuosavybė įregistruota tik jos ir ieškovo vardu, todėl pašaliniai asmenys neturi jokių teisių gyventi ginčo bute. Šis klausimas turi būti nagrinėjamas byloje dėl santuokos nutraukimo, o teisėja linkusi inicijuoti daugiau bylų ir akivaizdžiai išlaidauja.Atsakovė taip pat teigia, jog teismo 2016-09-09 nutartis, kuria priteistas laikinas išlaikymas, nėra įsiteisėjusi, todėl teisėja negali ja remtis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Civilinio proceso kodekse 314 straipsnyje apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovės įgaliota atstovė T. Ž. 2017-01-12, t. y. atskirojo skundo nagrinėjimo dieną, pateikė prašymą iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo išreikalauti ir prijungti civilines bylas: Nr. 2-10097-1030/2016, Nr. 2-410-889/2017, nes esą nagrinėjamos bylos medžiagos nepakanka skundą išnagrinėti visapusiškai ir teisingai. Be to, nurodė, kad su byla nėra susipažinęs atstovas, advokatas L. S., jam nėra pranešta apie bylos nagrinėjimą. Taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Sprendžiant įgaliotos atstovės prašymą apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apie bylos nagrinėjimą teismas yra pranešęs tiek ieškovei M. M., tiek jos įgaliotai atstovei T. Ž.. Duomenų apie tai, kad M. M. atstovauja advokatas L. S. byloje nėra, todėl nėra pagrindo sutikti su įgaliotos atstovės teiginiu, jog teismas minėtam advokatui apie bylos nagrinėjimą nepranešė. Prašymo dalyje dėl nagrinėjamų civilinių bylų: Nr. 2-10097-1030/2016, Nr. 2-410-889/2017 prijungimo, manytina, kad prašymas šioje dalyje nepagrįstas, kadangi su skundu yra pateikti visi jam nagrinėti aktualūs dokumentai, tuo tarpu prašomų bylų išreikalavimas ir prijungimas veiktų prieš greitą ir operatyvų minėtų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Taip pat manytina, jog nėra pagrindo tenkinti prašymo ir dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 str.). Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl santuokos nutraukimo. Teisme 2016-09-20 priimtas atsakovės M. M. priešieškinis ieškovui K. M.. Jame, be kita ko, atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nedelsiant iškraustyti G. B., J. B. ir kitus asmenis su visais jų daiktais, giminaičiais ir draugais bei nedelsiant atlaisvinti butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti išlaikymą ieškovo ir atsakovės vaikams sūnui V. M. – 1000 Eur, dukrai E. M. – 600 Eur, taip ir atsakovei – 500 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, motyvuodamas tuo, jog iš esmės tapatus atsakovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – asmens (-ų) iškraustymo – yra atmestas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-11, 2016-08-31, 2016-09-09 nutartimis. Dėl šiuo klausimu priimtų nutarčių yra pateikti atsakovės atskirieji skundai. Tuo tarpu laikino išlaikymo priteisimo klausimas yra išspręstas teismo 2016-09-09 nutartimi, t. y. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, o prašymo dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo atsakovei atmesta. Aplinkybės, dėl kurių teismas kitaip spręstų šį klausimą, nėra paaiškėjusios, todėl teismas pakartotinai šio klausimo nesprendė ir prašymą atmetė. Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo 2016-09-20 nutartį.Visų pirma, pažymėtina, jog atsakovė nenurodo jokių iš esmės teisiškai reikšmingų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismas tiek 2016-11-14, tiek 2016-10-13 nutartimi jau revizavo teismo nutartis, kuriomis atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę - iškeldinimą iš ginčo buto. Pirmosios instancijos teismo nutartys paliktos nepakeistos. Teismai, išnagrinėję atsakovės atskiruosius skundus, nurodė, jog toks atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti priemonė ginti galbūt pažeistas atsakovės daiktines teises į butą. Laikinosios apsaugos priemonės yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimą teismo sprendimą. Atsakovės prašymo tenkinimas pažeistų bylos nagrinėjimo ribas, nes būtų išspręstas klausimas, nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Atsakovė, siekdama apginti galbūt pažeistas teises naudotis butu, įstatymų nustatyta tvarka gali reikšti ieškinį dėl pažeistos nuosavybės teisės nesusijusios su valdymo netekimu gynimo. Atsakovė nenurodo jokių naujų aplinkybių, kodėl šis klausimas turėtų būti išspręstas kitaip nei jau įsiteisėjusiose teismo nutartyse, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iškeldinimą iš buto – atmetė.Atsakovė taip pat prašė priteisti laikiną išlaikymą ieškovo ir atsakovės vaikams sūnui V. M. – 1000 Eur, dukrai E. M. – 600 Eur, taip ir atsakovei – 500 Eur per mėnesį. Teismas pažymėjo, jog laikino išlaikymo priteisimo klausimas yra išspręstas teismo 2016-09-09 nutartimi, t. y. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, o prašymo dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo atsakovei atmesta. Aplinkybės, dėl kurių teismas kitaip spręstų šį klausimą, nėra paaiškėjusios, todėl teismas pakartotinai šio klausimo nesprendė ir prašymą atmetė. Atsakovė atskirajame skunde pati pripažįsta, jog šis klausimas jau išspręstas 2016-09-09 nutartimi, tačiau nurodo, jog nutartis nėra įsiteisėjusi ir teismas negali ja remtis. Šis atsakovės argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, nes akivaizdu, kad klausimas teismo nutartimi, kurią pati atsakovė apskundė atskiruoju skundu, jau išspręstas. Todėl atsakovė savo poziciją dėl išlaikymo dydžio gali dėstyti skųsdama jau priimtą nutartį, o ne teikdama naują prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo. Atsakovės veiksmai visiškai nesiderina su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ir iš esmės leidžia teigti, jog atsakovė bando piktnaudžiauti procesu.Įvertinęs ankščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.