Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei M. M., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, G. B., BUAB „Metva“, notarui E. S., notarei V. K., institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl santuokos nutraukimo.2016-08-05 teisme buvo gautas trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus G. B. ieškinys civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo, kuriuo prašoma pripažinti apsimestiniu 2009-04-30 sandorį-sutartį sudarytą tarp UAB „Metva“ ir ieškovo K. M. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, dalyje dėl pirkėjo K. M. ir pripažinti, kad sandoris buvo sudarytas dėl minėto turto tarp pardavėjo UAB „Metva“ ir pirkėjos G. B.; pripažinti apsimestiniu 2009-05-25 hipotekos sandorį tarp skolininkų K. M., M. M. ir AB SEB banko dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo dalyje dėl įkeičiamo daikto savininkų K. M. ir M. M. ir pripažinti, kad turtą įkeitė turto savininkė G. B..Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas atsakovės M. M. atsiliepimas į trečiojo asmens G. B. ieškinį, su kuriuo atsakovė nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nedelsiant iškraustyti trečiąjį asmenį G. B. su visais jos daiktais ir atlaisvinti butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-31 nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių K. M. ir M. M. nuosavybė, o santuokos nutraukimo byloje yra spendžiamas klausimas dėl šio turto padalijimo, o ne jo valdymo, naudojimosi juo galimų teisių pažeidimų. Teismas nurodė, kad daiktinių teisių valdymo pažeidimai yra savarankiško ieškinio dalykas, kurie nenagrinėtini santuokos nutraukimo byloje, todėl laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nutartį ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Sujungti Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą dėl valdymo teisės pažeidimo su nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad G. B. ieškinys nepagrįstas ir neteisėtas, juo siekiama įteisinti nuosavybės teises į jai nepriklausantį turtą. Nurodė, jog G. B. neteisėtai gyvena ieškovo ir atsakovo nuosavybes teise priklausančiame bute, nors neturi jokių teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir minėto buto padalijimo, kurį padalinti trukdo būtent trečiasis asmuo G. B.. Trečiasis asmuo neįsileidžia atsakovės ir turto vertintojų, riboja teisę naudotis atsakovei priklausančiu turtu, todėl turi būti iškeldinta. Atsakovės teigimu yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skubos tvarka iškraustyti trečiąjį asmenį G. B. iš atsakovei ir ieškovui priklausančio buto. Apeliantė taip pat nurodo, jog nors daikto valdymo teisių pažeidimas yra savarankiško ir kito ieškinio dalykas, tačiau dėl esančių aplinkybių, taip pat dėl proceso ekonomiškumo nėra pagrindo užvesti naujos bylos.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamo ginčo atveju, pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Įvertinus tai, kad nuo bylos šalies kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba nebeįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti šaliai galimai palankaus sprendimo įvykdymą.Pagal Lietuvos Respublik?s CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš šios teisės normos matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 178 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2013).Atsakovė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t.y. nedelsiant iškraustyti trečiąjį asmenį G. B. su visais jos daiktais, giminaičiais ir draugais ir įpareigoti ją atlaisvinti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog teismas gali taikyti tik įstatyme numatytas laikinąsias apsaugos priemones. CPK 145 straipsnis nenumato tokios laikinosios apsaugos priemonės kaip asmens iškraustymas. Be to, nagrinėjamoje byloje ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su šiuo reikalavimu susijusių klausimų (CK 3.59 str.). Tretysis asmuo byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu. Atsakovė šioje byloje nėra pareiškusi jokio savarankiško materialinio teisinio reikalavimo, kurio įvykdymo užtikrinimui galėtų būti taikomos jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Šioje byloje yra sprendžiamas buto, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo, o ne jo valdymo, naudojimosi juo galimų pažeidimų klausimas. Daikto valdymo teisės pažeidimai yra savarankiško ieškinio dalykas. Atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra susijęs su daiktinių teisių į ginčo butą galimu apribojimu ir yra teikiamas santuokos nutraukimo byloje, kurioje toks prašymas vadovaujantis CK 3.5 str. negali būti nagrinėjamas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išimtinai procesinio pobūdžio, skirta būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti ir nėra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Įvertinus atsakovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei prašyme nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantė iš esmės sutinka, jog daikto valdymo, šiuo atveju buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisių pažeidimas yra savarankiško ieškinio dalykas, tačiau nurodo, jog teismas visgi turėjo ieškovės prašymą dėl laikinojo trečiojo asmens iškraustymo tenkinti. Argumentą grindžia tuo, jog teismas įvertinęs bylos aplinkybes nepagrįstai ją įpareigojo kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, nes tai didina bylinėjimosi išlaidas. Su šiais atskirojo skundo motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Pažymėtina, kad toks atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti priemone ginti galimai pažeistas atsakovės daiktines teises į butą. Kaip jau buvo nurodyta nutarties 12 p. laikinosios apsaugos priemonės yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimą teismo sprendimą. Ieškovės prašymo tenkinimas pažeistų bylos nagrinėjimo ribas, nes būtų išspręstas klausimas nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Esant minėtoms aplinkybėms, atsakovė siekdama apginti galimai pažeistas teises naudotis butu, įstatymų nustatyta tvarka gali reikšti ieškinį dėl pažeistos nuosavybės teisės nesusijusios su valdymo netekimu gynimo.Apeliantė atskiruoju skundu prašo sujungti santuokos nutraukimo ir G. B. iškeldinimo bylas į vieną. Teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 136 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nurodomos civilinės bylos užvestos ir iš esmės yra nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, atsakovė dėl bylų sujungimo turi teisę kreiptis su prašymu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Apeliantė atskiruoju skundu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šis apeliantės prašymas netenkinamas, kadangi bylinėjimosi išlaidos paskirstomos išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str., 94 str.). Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagristai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti, dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 str., apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nutartį palikti nepakeistą.