Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-22 · Administracinė byla Nr. I-2387-208/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-10Regionų apygardos administracinis teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  5. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  6. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  7. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  8. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  9. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  10. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  11. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  12. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  13. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  14. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-19Regionų apygardos administracinis teismas
  15. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  16. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  17. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  18. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  19. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  20. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  21. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  22. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  23. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  24. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  25. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  26. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  27. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-26Regionų apygardos administracinis teismas
  28. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-30Regionų apygardos administracinis teismas
  29. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-30Regionų apygardos administracinis teismas
  30. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-31Regionų apygardos administracinis teismas
  31. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-31Regionų apygardos administracinis teismas
  32. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-31Regionų apygardos administracinis teismas
  33. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-01Regionų apygardos administracinis teismas
  34. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-01Regionų apygardos administracinis teismas
  35. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-01Regionų apygardos administracinis teismas
  36. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-01Regionų apygardos administracinis teismas
  37. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-02Regionų apygardos administracinis teismas
  38. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-02Regionų apygardos administracinis teismas
  39. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-02Regionų apygardos administracinis teismas
  40. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-08Regionų apygardos administracinis teismas
  41. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  42. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  43. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  44. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  45. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  46. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  47. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  48. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  49. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  50. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  51. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  52. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  53. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  54. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  55. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  56. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  57. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  58. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-14Regionų apygardos administracinis teismas
  59. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  60. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  61. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  62. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  63. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  64. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  65. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  66. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  67. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  68. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  69. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  70. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  71. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  72. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  73. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  74. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  75. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  76. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  77. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  78. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  79. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  80. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  81. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-23Regionų apygardos administracinis teismas
  82. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  83. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  84. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-07-20Regionų apygardos administracinis teismas
  85. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-17Regionų apygardos administracinis teismas
  86. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-18Regionų apygardos administracinis teismas
  87. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-24Regionų apygardos administracinis teismas
  88. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-24Regionų apygardos administracinis teismas
  89. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-24Regionų apygardos administracinis teismas
  90. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  91. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  92. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  93. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  94. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  95. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  96. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-07Regionų apygardos administracinis teismas
  97. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-07Regionų apygardos administracinis teismas
  98. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-13Regionų apygardos administracinis teismas
  99. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-27Regionų apygardos administracinis teismas
  100. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-17Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-22
Bylos Nr.
I-2387-208/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02029-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
O. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2387-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00724-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos O. B. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja O. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5) prašydama: 1) priteisti jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.; 2) priteisti delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, skaičiuojant nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki visiško atsiskaitymo.

Pareiškėja nurodo, jog SAM dirba karjeros valstybės tarnautoja, o darbo užmokestis jai mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatomis. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., pakeitus VTĮ nuostatas ir sumažinus darbo užmokesčio koeficientus bei priedus už kvalifikacines klases jai buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime minėtas teisės aktų nuostatas, kuriomis sumažinti pareiginių algų koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases, pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl pareiškėja mano, kad turi teisę į neteisėtai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Atsiliepimas

Atsakovė SAM, kuri atstovauja ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo bylą spręsti teismo nuožiūra ir sprendimo įvykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams (b. l. 15–16).

Atsakovas paaiškina, kad Konstituciniam Teismui priėmus 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti ir pateikti Seimui patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą, todėl būtent įstatymų leidėjas įgyvendina pareigą per protingą laikotarpį nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Atsižvelgiant į tai, nesant nustatyto patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo SAM neturi teisės išmokėti pareiškėjai susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju nėra darbdavio kaltės, t. y. SAM darbo užmokestį pareiškėjai mokėjo vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, delspinigiai pareiškėjai taip pat nepriteistini.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjos darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo, susidariusios nepriemokos pareiškėjai O. B. priteisimo.

Byloje nėra ginčo, kad SAM, vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiškėjai mokėjo sumažintą darbo užmokestį. Pareiškėja, manydama, kad jos teisė gauti teisingą atlygį už atliktą darbą yra pažeista, kreipėsi į teismą ir prašo jai priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento.

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiškėjai buvo mažinamas darbo užmokestis, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiškią pareigą – pašalinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė šios pareigos įvykdymo būdą – įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Teismas atkreipia dėmesį, jog VTĮ 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 2 straipsnio 2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieštarauja Konstitucijai.

Apibendrinant nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Teismas, atsižvelgęs į susiklosčiusios situacijos panašumą (dėl ekonomikos krizės neproporcingai atlyginimas buvo sumažintas tiek valstybės tarnautojams, tiek statutiniams valstybės tarnautojams), šios bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A602-1403/2014 (naujas bylos Nr. A-669-602/2016) (proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2), todėl šiuo atveju yra teisinis pagrindas vadovautis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota praktika minėtoje administracinėje byloje. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime nustatė analogišką įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Todėl teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį 2015 m. rugsėjo 1 d. Grąžinimo įstatymo nuostatos taikomos ir pareiškėjos atžvilgiu, kuriai buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiškėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą. Pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – SAM, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A-669-602/2016, kuriose LVAT nurodė, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui, pareiškėjos reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali būti tenkinamas, o atmetus pirmąjį reikalavimą, atmetamas kaip išvestinis ir reikalavimas priteisti delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, skaičiuojant nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki visiško atsiskaitymo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsnio, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi ir 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos O. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius