- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- I-462-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02029-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovėms Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydama priteisti iš atsakovų laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atitinkančią skirtumą tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas, taikant iki 2009-08-01 galiojusius pareiginės algos koeficientų ir priedų už valstybės tarnautojų kvalifikacines klases dydžius.
2. Pareiškėja skunde nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jos darbu valstybės tarnyboje ir ginčijamu laikotarpiu gautu darbo užmokesčiu. Reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš esmės grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, pripažinus atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatas prieštaravusiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), jai turi būti priteista dėl šių nuostatų taikymo ginčijamu laikotarpiu susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka.
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) bei Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI, atsiliepime (b. l. 9–11) iš esmės sutikdamos, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažinus atitinkamas VTĮ nuostatas, kuriomis remiantis pareiškėjai buvo paskaičiuotas darbo užmokestis, prieštaravusiomis Konstitucijai, pareiškėjai ginčo laikotarpiu susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčijamu laikotarpiu darbo užmokestis pareiškėjai buvo skaičiuojamas pagal galiojančius įstatymus, todėl tokie VMI veiksmai buvo teisėti.
Teismo posėdyje VMI atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą bei laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) atsiliepime (b. l. 22–23) prašo pripažinti ją netinkamu atsakovu, nes Kauno AVMI pareiškėja nėra aukštesnių nei A lygio 8 kategorijos vyresniojo specialisto pareigų, todėl VTĮ nuostatos, Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintos antikonstitucinėmis, jai nebuvo taikomos.
Teismo posėdyje Kauno AVMI atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą bei laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas. Įvertinus skundo turinį, konstatuotina, kad šioje byloje turi būti sprendžiama dėl antikonstitucinių teisinių padarinių šalinimo teismo nagrinėjamoje individualioje byloje.
6. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja: Kauno AVMI viršininko 2006-11-17 įsakymu Nr. P-587 nuo 2006-11-20 priimta į Kauno skyriaus gyventojų mokesčių tarnybos Gyventojų aptarnavimo poskyrio A lygio 7 kategorijos vyresniojo specialisto pareigas (b. l. 24); Kauno AVMI viršininko 2007-07-26 įsakymu Nr. P-267 nuo 2007-07-27 perkelta į Kauno skyriaus Gyventojų aptarnavimo poskyrio A lygio 7 kategorijos vyresniosios specialistės pareigas, paliekant iki perkėlimo nustatytą darbo užmokestį (b. l. 25); Kauno AVMI viršininko 2008-01-29 įsakymu Nr. P-67 nuo 2008-02-01 perkelta į Kauno skyriaus Gyventojų aptarnavimo poskyrio A lygio 8 kategorijos vyresniojo specialisto pareigas (b. l. 26); Kauno AVMI viršininko 2010-02-26 įsakymu Nr. P-74 nuo 2010-03-01 perkelta į Mokestinių prievolių departamento Kauno gyventojų skyriaus A lygio 8 kategorijos vyresniojo specialisto pareigas, paliekant iki perkėlimo nustatytą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 27); Kauno AVMI viršininko 2010-11-05 įsakymu Nr. P-353 ir 2010-11-08 VMI viršininko įsakymu Nr. P-797 nuo 2010-11-09 perkelta į VMI Atrankos ir paramos auditui skyriaus A lygio 8 kategorijos vyresniojo specialisto pareigas (b. l. 17, 28); VMI viršininko 2011-04-08 įsakymu Nr. P-291 nuo 2011-04-08 iki 2012-04-08 perkelta į Teisės departamento Mokesčių administravimo procedūrų skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiosios specialistės pareigas (b. l. 18); VMI viršininko 2012-03-01 įsakymu Nr. P-185 nuo 2012-03-02 perkelta į Teisės departamento Mokesčių administravimo procedūrų skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiosios specialistės pareigas (b. l. 19); VMI viršininko 2013-02-25 įsakymu Nr. P-208 nuo 2013-02-25 pareiškėjai suteikta trečia kvalifikacinė klasė (b. l. 21).
7. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu, kurį Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarimu pripažino prieštaravusiu Konstitucijai, nuo 2009-08-01 pareiginių kategorijų algų koeficientai buvo sumažinti tik 11-20 kategorijos valstybės tarnautojams. Šiuo įstatymu taip pat sumažinti priedų už kvalifikacines klases procentiniai dydžiai. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-11-20 iki 2011-04-08 pareiškėja Kauno AVMI ėjo A lygio 7 kategorijos bei A lygio 8 kategorijos vyresniosios specialistės pareigas, kvalifikacinė klasė pareiškėjai nebuvo suteikta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog VTĮ įstatymo nuostatos dėl nuo 2009-08-01 sumažintų pareiginių kategorijų algų koeficientų bei priedų už kvalifikacines klases procentinių dydžių, pareiškėjai nuo 2009-08-01 iki 2011-04-08 nebuvo taikomos ir darbo užmokesčio nepriemoka dėl to jai nesusidarė. Todėl pareiškėjos skundo dalis dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-04-08 atmestina.
8. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2011-04-08 iki 2013-10-01, kuomet įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, pareiškėjai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant VTĮ nuostatas, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, įskaitant VMI pateiktas pažymas (b. l. 31–33, 34).
9. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Šiame įstatyme, be kita ko, nustatytas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, kompensavimo mechanizmas. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neišmokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, išskyrus vienkartines pinigines išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Taigi šiuo metu galiojančiame Grąžinimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiškėjai yra (bus) kompensuota ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas.
10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimas), kuri iš esmės yra analogiška nagrinėjamai bylai, apibendrinusi aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įtvirtintą Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal ją: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendime išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus, o pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.
11. Atsižvelgiant į tai, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiškėjai ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendime pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos skunde išdėstyto prašymo ir priteisti jai laikotarpiu nuo 2011-04-08 iki 2013-09-30, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime prieštaravusiomis Konstitucijai pripažintas VTĮ nuostatas.
12. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos skundas atmestinas. Tai konstatavus, kiti pareiškėjos ir atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebėra teisiškai reikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos E. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.