- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- eI-2135-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02029-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. S.-B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S.-B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio, ligos ir motinystės bei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama jai priteisti iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) Vilniaus skyriaus neteisėtai neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio, ligos ir motinystės bei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų dalį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30.
2. Pareiškėja skunde nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jos darbu valstybės tarnyboje ir ginčijamu laikotarpiu gautu darbo užmokesčiu. Taip pat nurodė, kad pagal neteisėtai sumažintą darbo užmokestį ginčijamu laikotarpiu buvo paskaičiuotos jai priklausiusios ligos ir motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos. Reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, ligos ir motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš esmės grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, pripažinus atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatas prieštaravusiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), jai turi būti priteista dėl šių nuostatų taikymo ginčijamu laikotarpiu susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka.
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Finansų ministerija atsiliepime ir vėliau pateiktuose paaiškinimuose iš esmės sutikdama, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažinus atitinkamas VTĮ nuostatas, kuriomis remiantis pareiškėjai buvo paskaičiuotas darbo užmokestis, prieštaravusiomis Konstitucijai, pareiškėjai ginčo laikotarpiu susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodyta darbo užmokesčio nepriemoka turi būti kompensuojama pagal įstatymų leidėjo nustatytą kompensavimo mechanizmą.
Teismo posėdyje atsakovės Finansų ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.
4. Atsakovas Valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime ir vėliau pateiktuose paaiškinimuose prašė skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad pareiškėjai priklausančios pagal neteisėtai sumažintą darbo užmokestį ginčijamu laikotarpiu paskaičiuotos jai priklausančios ligos ir motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos, bus išmokėtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymu Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), bei šio įstatymo įgyvendinimui Vyriausybės 2015-08-26 nutarimu Nr. 903 „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintu Valstybinio socialinio draudimo išmokų ir valstybinių pensijų, kurių dydis priklausė nuo neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), neišmokėtos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas).
Teismo posėdyje atsakovo Valdybos Vilniaus skyriaus atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas ir pagal neteisėtai sumažintą darbo užmokestį ginčijamu laikotarpiu paskaičiuotų pareiškėjai priklausiusių socialinio draudimo išmokų. Įvertinus skundo turinį, konstatuotina, kad šioje byloje turi būti sprendžiama dėl antikonstitucinių teisinių padarinių šalinimo teismo nagrinėjamoje individualioje byloje.
6. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja ginčijamu laikotarpiu buvo valstybės tarnautoja, kad laikotarpiais nuo 2009-08-01 iki 2011 m. gegužės mėn. ir nuo 2013-08-21 iki 2013-09-30 jai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant VTĮ nuostatas, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, o laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2013-08-21 pagal tokiu būdu paskaičiuotą darbo užmokestį pareiškėjai buvo skaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo išmokos. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei Finansų ministerijos pateiktos pažymos.
7. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 Grąžinimo įstatymą, įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Šiame įstatyme, be kita ko, nustatytas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, kompensavimo mechanizmas. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neišmokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, išskyrus vienkartines pinigines išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad, apskaičiavusi asmeniui grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, institucija ar įstaiga patikslintus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per 60 kalendorinių dienų pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad, patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo), o dėl šio perskaičiavimo susidariusį valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių ir paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių skirtumą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos apskaičiuoja ir asmenims išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio straipsnio 11 dalyje nurodytų duomenų apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui termino pabaigos. Grąžinimo įstatymo įgyvendinimui Vyriausybė 2015-08-26 nutarimu Nr. 903 patvirtino Aprašą, kuriame, be kita ko, sureguliuota valstybinio socialinio draudimo išmokų, kurių dydis priklausė nuo neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), neišmokėtos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka. Taigi šiuo metu galiojančiame Grąžinimo įstatyme ir Apraše yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiškėjai yra (bus) kompensuota ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, taip pat valstybinio socialinio draudimo išmokų, kurių dydis priklausė nuo neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), dalis.
8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimas), kuri iš esmės yra analogiška nagrinėjamai bylai, apibendrinusi aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įtvirtintą Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal ją: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendime išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus, o pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.
9. Atsižvelgiant į tai, kad Grąžinimo įstatyme ir Apraše įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas, taip pat valstybinio socialinio draudimo išmokų, kurių dydis priklausė nuo neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), dalis, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendime pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos skunde išdėstyto prašymo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas. Tai konstatavus, kiti pareiškėjos ir atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebėra teisiškai reikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos A. S.-B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.