- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- I-921-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02029-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- A. R., L. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šakių rajono apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. R. ir L. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Šakių rajono apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai A. R. ir L. M. su skundu (b. l. 1–9) kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės nuo 2010-01-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą teisėjo darbo užmokesčio dalį (L. M. – 76 668,81 Lt (22 204,82 Eur), A. R. – 91 336,66 Lt (26 452,93 Eur), taip pat susidariusį skirtumą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėjai skunde nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jų darbu Šakių rajono apylinkės teisme ir ginčijamu laikotarpiu gautu darbo užmokesčiu. Nurodo, kad nuo 2009-01-01 iki 2009-05-01 teisėjų atlyginimas buvo mažinamas tris kartus, dėl to sumažėjo ir priedas už ištarnautus valstybei metus. Teisėjų atlyginimų įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas reglamentuoti teisėjų atlyginimą, ir nenumato galimybės mažinti teisėjų atlyginimus, keičiant teisėjų atlyginimų koeficientus. Jame numatyta tik galimybė mažinti bazinį dydį ir tik nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio (Žin., 2009, Nr. 49-1940) nuostata, kad apylinkės teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) yra 12,5, o apylinkių teismų, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų, pirmininko ar jį pavaduojančiojo (kai nėra etatinio pavaduotojo) pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) yra 14,7 ir Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio (Žin., 2009, Nr. 91-3917) nuostata, kad apylinkės teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) yra 11,56, o apylinkių teismų, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų, pirmininko ar jį pavaduojančiojo (kai nėra etatinio pavaduotojo) pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) yra 13,6, yra nesuderinamos su Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsniu (2008-12-19 redakcija), prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas neteisėtu, nepagrįstu būdu, nesilaikydamas konstitucinio imperatyvo leisti įstatymus tik pagal įstatymuose nustatytą tvarką, pažeidė teisėjų socialines garantijas (atlyginimą), viršijo savo galias. Pareiškėjai skunde teismo prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje, jo dalyje dėl pareiginės algos apylinkės teismo teisėjams dydžio (14,2) bei apylinkių teismų, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų, pirmininko ar jį pavaduojančiojo (kai nėra etatinio pavaduotojo) pareiginės algos koeficiento dydžio (16,7) (2008-11-06 redakcija), nuostatos, tačiau 2014-07-31 vykusio teismo posėdžio metu jie šio reikalavimo atsisakė (b. l. 68–69).
Teismo posėdyje, vykusiame 2016-05-24, pareiškėjai nedalyvavo, apie posėdį jiems pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą (b. l. 45–48). Nurodė, kad prievolės, dėl kurios kilo ginčas šioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisės aktu, todėl nėra pagrindo reikalavimą tenkinti teismine tvarka. Pareiškėjai praleido ieškinio senatį reikalavimams, atitinkamai, nuo 2010-01-01 iki 2010-10-08 pareikšti, todėl atsakovui reikalaujant ieškinio senatį taikyti, teismas turėtų pareiškimą atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Kadangi prašomos priteisti procesinės palūkanos yra ne darbo teisės, o civilinės teisės institutas, šioje byloje jo taikyti negalima, todėl šis reikalavimas yra atmestinas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
4. Tretieji suinteresuoti asmenys Šakių rajono apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2013-09-30, jiems dirbant teisėjais, neproporcingai sumažinus teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priteisimo.
6. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2010-01-01 iki 2013-09-30, kuomet įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, pareiškėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b. l. 33–39).
7. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Šiame įstatyme, be kita ko, nustatytas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, galiojusias 2009-05-01 – 2013-09-30, kompensavimo mechanizmas. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neišmokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, išskyrus vienkartines pinigines išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Taigi šiuo metu galiojančiame Grąžinimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiškėjams yra (bus) kompensuota ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas.
8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimas), kurios faktinės ir teisinės aplinkybės yra labai panašios į aplinkybes, kuriomis yra grindžiami pareiškėjų reikalavimai šioje administracinėje byloje (tokios pozicijos laikosi ir LVAT, žr. pvz., nutartį administracinėje byloje Nr. A-70-552/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02083-2013-2)), apibendrinusi aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įtvirtintą Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal ją: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendime išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus, o pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.
9. Įvertinus tai, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiškėjams ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendime pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjų skunde išdėstytų prašymų priteisti iš Lietuvos valstybės nuo 2010-01-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą teisėjo darbo užmokesčio dalį. Netenkinus šio reikalavimo, netenkintini išvestiniai reikalavimai priteisti susidariusį skirtumą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.
10. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tinkamu atsakovu turėjo būti Šakių rajono apylinkės teismas, kuriame ginčijamu laikotarpiu pareiškėjai dirbo teisėjais. Šioje byloje Šakių rajono apylinkės teismas įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, jam apie teismo posėdį pranešta (b. l. 44, 80). Taigi Šakių rajono apylinkės teismui buvo sudarytos galimybės išreikšti savo poziciją byloje nagrinėjamais klausimais. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjų reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti, šios aplinkybės vertintinos kaip neesminės ir neturinčios esminės teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui.
11. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjų skundas atmestinas. Tai konstatavus, kiti pareiškėjų ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebeturi lemiamos teisinės reikšmės, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakys.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų A. R. ir L. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.